Dėl autorinio atlyginimo priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos kabelinės televizijos asociacijai

Civilinė byla Nr. 3K-3-203/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

84; 123.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Alytaus kabelinė televizija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūros ieškinį atsakovui UAB “Alytaus kabelinė televizija“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos kabelinės televizijos asociacijai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl kabelinės televizijos abonentinio mokesčio įskaičiavimo į autorinį atlyginimą.

Ieškovas ir atsakovas 2006 m. sausio 3 d. sudarė Licencinę sutartį dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai. Pagal šios sutarties 1.1 punktą ieškovas, atstovaudamas Autoriams ir realizuodamas jų turtines teises, suteikė atsakovui teisę retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje kūrinius, panaudotus Kabelinės retransliacijos operatoriaus retransliuojamose televizijos ir radijo programose. Pagal sudarytos sutarties 4.1 punktą atsakovas įsipareigojo už suteiktas teises mokėti ieškovui autorinį atlyginimą – 1,9 proc. nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, nepriskaičiuojant PVM, per atsiskaitomąjį laikotarpį gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais atsakovas yra sudaręs programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis. Šalys susitarė, kad atsakovas abonentinio mokesčio pajamas skaičiuos pagal savo verslo apskaitos dokumentus. Atsakovas privalėjo kartą per mėnesį pateikti ieškovui verslo apskaitos dokumentus, pagal kuriuos ieškovas išrašo PVM sąskaitą faktūrą.

Atsakovas, vykdydamas sutartį, į mokėtinas pagal autorinį atlyginimą sumas neįskaičiavo vadinamojo linijos mokesčio, kuris yra 9 Lt kiekvienam abonentui, tai iš viso sudaro 7,6275 Lt. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 34 813,59 Lt nesumokėto autorinio atlyginimo ir procesines palūkanas.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 34 813,59 Lt nesumokėto autorinio atlyginimo bei procesines palūkanas.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat byloje gautas trečiojo asmens Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos pareiškimas dėl prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo.

k o n s t a t u o j a :

Kasaciniame procese gautas atsakovo UAB „Alytaus kabelinė televizija“ atsisakymas nuo kasacinio skundo.

Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1, 4 dalys, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios procesinės teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva. Atsisakymas nuo kasacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima atsisakymo nuo kasacinio skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Spręsdama klausimą dėl atsisakymo nuo kasacinio skundo, kolegija turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomi atsisakymo nuo skundo padariniai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šioje byloje atsakovo pateiktas atsisakymas nuo kasacinio skundo prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus ir kitų asmenų teises bei interesus. Šioje byloje buvo nagrinėtas komercinio pobūdžio ir neturintis viešojo intereso požymių civilinis ginčas, atsisakymą nuo kasacinio skundo pateikiantis asmuo savo teisinę poziciją yra suderinęs su jo interesams atstovaujančiu advokatu. Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad atsakovui teisiniai kasacinio skundo atsisakymo padariniai yra žinomi. Kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti atsakovo pareikšto atsisakymo nuo kasacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 349 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kad atsisakius kasacinio skundo grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė kasaciniam teismui atitinkamomis sąlygomis taikyti bendrąsias CPK nuostatas. Dėl to kolegija taiko CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstatuoja, kad tai neprieštarauja bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančioms nuostatoms. Palankiai kasatoriui sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš dalies įgyvendinamas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Taigi, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, atsakovui atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 1016,25 Lt.

Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikia 3200 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į kasacinį skundą patvirtinančius įrodymus. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Vadovaujantis rekomendacijų 2.1, 2.7 ir 8.14 punktais, t. y. atsižvelgiant į nedidelį bylos sudėtingumą ir sprendžiamų klausimų naujumą bei maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius, priteistinos išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą mažinamos iki 1400 Lt.

Iš kasatoriaus valstybei taip pat priteisiama 70,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 349 straipsnio 2 dalimi ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Priimti UAB „Alytaus kabelinė televizija“ atsisakymą nuo kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.

Grąžinti atsakovui UAB „Alytaus kabelinė televizija“ 1016,25 (vieną tūkstantį šešiolika litų 25 ct) Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „Alytaus kabelinė televizija“ ieškovui Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos agentūrai 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Alytaus kabelinė televizija“ valstybei 70,93 (septyniasdešimt litų 93 ct) Lt bylinėjimosi išlaidoms susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė