Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „LIT-INVEST“ finansinis reikalavimas UAB „Ekomanija“ bankroto byloje

Civilinė byla Nr. 3K-3-179/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2; 126.5

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB,,Ekomanija“, atstovaujamo bankroto administratoriaus Zdislavo Juchnevičiaus, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB,,Ekomanija“ administratoriaus ieškinį atsakovui UAB,,LIT-INVEST“ dėl piniginio užstato grąžinimo ir atmestas BUAB,,Ekomanija“ administratoriaus atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB,,LIT-INVEST“ finansinis reikalavimas UAB,,Ekomanija“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, gali kreditorius atlikti įskaitymą iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo ar ne.

Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą grąžinti 80 000 Lt užstatą, kurį ieškovas sumokėjo atsakovui sudarydamas patalpų nuomos sutartį. Atsakovas prašė patvirtinti 38 869,69 Lt reikalavimą ieškovo bankroto byloje. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė kavinės patalpų ir įrangos nuomos sutartį, pagal kurios 5 straipsnio 5 punktą ieškovas (nuomininkas) sumokėjo atsakovui (nuomotojui) 80 000 Lt užstatą ir šalys susitarė, kad užstatas neįskaitomas į nuomos mokestį, grąžinamas nuomininkui per penkias dienas po sutarties pasibaigimo ir nuomojamo turto grąžinimo nuomotojui, atskaičius galimus nuostolius ar žalą patalpoms. 2007 m. balandžio 13 d. raštu atsakovas informavo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2007 m. balandžio 23 d., užstato negrąžino. Ieškovas laiku nesumokėjo atsakovui 48 701,53 Lt nuomos mokesčio, 38 272,54 Lt eksploatacijos išlaidų, nuomojamas patalpas apgadino, trūkumų šalinimo išlaidos yra 29 454,80 Lt. Dėl to 2007 m. lapkričio 9 d. atsakovas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu įskaitė ieškovo sumokėtą užstatą į atsakovo patirtus nuostolius. 2007 m. lapkričio 12 d registruotu laišku šis dokumentas išsiųstas ieškovui. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 18 d nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovas nesutinka su atsakovo atliktu vienašaliu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 17 d. sprendimu patenkino ieškinį: įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui 80 000 Lt užstatą. Teismas sprendė, kad iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsakovas su ieškovu galėjo atlikti tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Tačiau atsakovo parengto 2007 m. lapkričio 9 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto teismas nelaikė tinkamu įskaitymą patvirtinančiu dokumentu, nes akto pavadinimas patvirtina, kad tai yra skolų derinimo, o ne įskaitymo aktas. Teismas nurodė, kad šiuo aktu atsakovas susumavo ir suderino dviejų įmonių finansinį balansą, apskaičiavo ieškovo skolas ir suderino tarpusavio atsiskaitymą. Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovo prievolės įvykdymo užtikrinimui sumokėtą 80 000 Lt užstatą įskaitė į ieškovo 86 974,08 Lt skolą nepagrįstai, nes pagal nuomos sutarties 5 straipsnio 5 punktą užstatas neįskaitomas į nuomos mokestį ir turi būti grąžinamas nuomininkui. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Dėl to teismas pripažino, kad Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas yra negaliojantis, jo pagrindu atliktas įskaitymas neturi teisėto pagrindo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintas atsakovo 13 667,82 Lt reikalavimas ieškovo bankroto byloje. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-266/2009 pateiktu išaiškinimu, kad pagal pirmiau nurodytą nuomos sutartį ieškovo sumokėtas 80 000 Lt užstatas laikytinas užtikrinančiu ieškovo prievolių pagal nuomos sutartį įvykdymą (CK 6.70 straipsnis), taip pat kad iš jo atsakovas turi teisę išskaičiuoti dėl netinkamo prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo atsiradusius nuostolius, kuriuos sudaro nesumokėtas nuomos mokestis ir eksploatacijos išlaidos, taip pat žala, padaryta išnuomotam turtui. Teismas nustatė, kad dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo atsakovas patyrė 92 809,58 Lt nuostolių, todėl, išskaičiavęs iš jų užstatą, sprendė, kad ieškovui lieka pareiga atlyginti atsakovui 12 809,58 Lt nuostolių ir 858,24 Lt delspinigių, iš viso – 13 667,87 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 29 d. sprendimu: patenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinį; taip pat atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalis patvirtina, kad užstato paskirtis – užtikrinti nuomininko prievolių pagal nuomos sutartį vykdymą (CK 6.70 straipsnis); toks susitarimas neprieštarauja įstatymui. Teismas pažymėjo, kad pagal nuomos sutartį ieškovas turėjo tokias pareigas: laiku mokėti nuomos mokestį, apmokėti išlaidas už faktiškai naudojamas komunalines paslaugas (sutarties 4 straipsnio 5 dalis); atsakyti už visą patalpoms ar kitam nuomojamam turtui padarytą žalą, išskyrus įprastinį susidėvėjimą (sutarties 4 straipsnio 11 dalis). Dėl to teismas sprendė, kad, neįvykdęs šių prievolių, ieškovas atsakovui padarė nuostolių ir, pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovas turėjo teisę įskaityti užstatą į patirtus nuostolius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie užstato įskaitymą į nuomos mokestį sutarties galiojimo metu, o sutarties sąlyga, kad užstatas neįskaitomas į nuomos mokestį, nereiškia, jog, pasibaigus nuomos sutarčiai, iš grąžintino užstato negali būti daromas nuomos mokesčio skolos išskaitymas. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad įskaitymo sandoris buvo galimas, nes Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas parengtas 2007 m. lapkričio 9 d., t. y. iki Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą priėmimo, todėl neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymui. Tai, kad nurodytą dokumentą pasirašė tik atsakovo atstovas, teismas vertino kaip vienos šalies pareiškimą dėl įskaitymo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad nurodytame akte aiškiai išreikšta atsakovo pozicija dėl reikalavimų įskaitymo, nes nurodyta, jog 2007 m. lapkričio 9 d. ieškovo skola atsakovui yra 36 428,88 Lt, t. y. suma, gauta iš atsakovo apskaičiuotų nuostolių atėmus užstatą. Teismas pripažino, kad atsakovo buhalterė V. Banciul neturėjo įgaliojimo atstovauti įmonei, pareiškiant pareiškimą dėl įskaitymo, bet atsakovas patvirtino įskaitymo sandorį (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.140 straipsnį, Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnį, 10 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktus, 11 straipsnį, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 35 straipsnį, nes neatsižvelgė į tai, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. negali būti įskaitomi ir įmonės kreditorių bei skolininkų reikalavimai.

2. Teismas suteikė prioritetą patenkinti savo interesus vienam kreditoriui, nesilaikant Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos. Dėl to kasatorius nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas,,Hansabankas“ v. UAB,,Baltijos žuvys“, byla Nr. 3K-3-637/2006).

3. Teismas tai pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. LAB,,Argovegas“, byla Nr. 3K-3-48/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BUAB,,Spedlog“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-22/2008).

4. Teismas negalėjo pripažinti atsakovo reikalavimo ir atsakovo atliko įskaitymo, nes, pasibaigus nuomos sutarčiai ir iškėlus kasatoriui bankroto bylą, atsakovas įgijo teisę pareikšti reikalavimą bankroto administratoriui, kuris turėtų pateikti jį teismui (tvirtinti arba ginčyti) (Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatoriaus nepagrįstai nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, skirtos kreditorių teisėms ir interesams apsaugoti, atliekant bankroto procedūras, turėjo būti taikomos šioje byloje. Kasatoriui apie atliktą įskaitymą pranešta iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, draudžiančios finansinių prievolių vykdymą, taikomos tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Kasatorius neginčija Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto gavimo fakto ar momento, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai įgyvendino pareigą informuoti kasatorių apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 2 dalis) ir kad atsakovo prievolė grąžinti užstatą pasibaigė iki bankroto bylos iškėlimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.130, 6.131 straipsnių nuostatas ir rėmėsi šiais klausimais suformuota teismų praktika. Atsakovo teigimu, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorių teisių ir interesų apsauga, kurios siekiama bankroto institutu, netaikoma normaliai veikiančioms įmonėms, todėl atsakovas turėjo teisę pasinaudoti įstatymo įtvirtinta priemone atlyginti patirtus nuostolius, į juos įskaitant kasatoriaus užstatą (CK 6.130 straipsnis). Nuomos sutarties pabaiga neturi įtakos kasatoriaus atsakomybei dėl padarytų pažeidimų. Kol kasatoriui nebuvo iškelta bankroto byla, šalys turėjo teisę laisvai, savo nuožiūra, įgyvendinti jiems priklausančias teises, o prievoles įvykdyti įstatyme įtvirtintais būdais.

3. Kasatoriaus skunde cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų ratio decidendi iš esmės neatitinka šios bylos aplinkybių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

konstatuoja:

Kasatorius reikalauja, kad, atsakovui nutraukus kavinės patalpų ir įrangos nuomos sutartį, šis grąžintų užstatą, sumokėtą kasatoriaus pagal nurodytą sutartį, t. y. įvykdytų sutartinę prievolę. Atsakovas nurodo, kad jo prievolė grąžinti kasatoriui užstatą yra pasibaigusi įskaitymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, byla Nr. 3K-3-408/2008). Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl atsakovo įskaitytų sumų dydžiu, bet ginčijamas įskaitymo galimumas tik vienu aspektu, t. y. kad atsakovas negalėjo įskaityti užstato į nuostolių sumą, nes įskaitymo metu kasatorius buvo nemokus (CK 6.140 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Dėl įskaitymo sąlygų

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, byla Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, byla Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, byla Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, byla Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, byla Nr. 3K-3-18/2010). Iš byloje teismų nustatytų duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos sąlygos įskaitymui atlikti buvo: atsakovas turėjo prievolę grąžinti kasatoriui 80 tūkst. Lt užstatą po nuomos sutarties nutraukimo, t. y. pasibaigus sutarčiai (nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalis), o kasatorius turėjo prievolę atlyginti atsakovui nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo (nuomos mokesčio skola ir žalos dėl nuomojamų patalpų bei įrangos sugadinimo atlyginimas); šie šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Dėl atsakovo prievolės grąžinti kasatoriaus sumokėtą užstatą nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalies pagrindu pabrėžtina, kad nurodyto užstato paskirtis buvo užtikrinti tinkamą nuomininko įsipareigojimų vykdymą. Byloje nustatyta, kad kasatorius neįvykdė savo kaip nuomininko pareigų ir padarė atsakovui nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas teisingai akcentavo aplinkybę, kad atsakovas nuostolių ir užstato įskaitymą atliko po nuomos sutarties nutraukimo (t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai aiškino šalių nuomos sutarties 5 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad įskaitymo metu abi šalys turėjo galiojančius priešpriešinius reikalavimus viena kitai.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmeniu aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu prievolės šalys surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, tai yra pakankamas pagrindas, kad dvi šalys padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys“, byla Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. Trilikauskas v. UAB „Gipsonas“, byla Nr. 3K-3-561/2005). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovo 2007 m. lapkričio 9 d. parengtą ir kasatoriui 2007 m. lapkričio 12 d. išsiųstą Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu pripažino tinkamu pareiškimu ir pranešimu kitai sutarties šaliai šios užstato įskaitymą į atsakovo patirtus nuostolius. Tai, kad šio dokumento nepasirašė kasatorius, neturi įtakos įskaitymo galiojimui, nes įskaitymas yra vienašalis sandoris (pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai) (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl draudimo atlikti įskaitymą pagal Įmonių bankroto įstatymą

Kasatorius teigia, kad atsakovas negalėjo įskaityti šalių priešpriešinių prievolių, nes įskaitymo metu kasatorius buvo nemokus, todėl atlikti įskaitymą buvo draudžiama pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Nurodytoje įstatymo normoje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šį ribojimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolių įskaitymas taip pat patenka į šio įstatyme nustatyto draudimo taikymo sferą, t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama atlikti reikalavimų įskaitymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ su IAB „Šviesusis rytojus“ ir kt., byla Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos bankas su AB „Tauro bankas“ ir kt., byla Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alytaus vija“ su A. Ž. IĮ, byla Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities VMI su LAB „Argovegas“, byla Nr. 3K-3-484/2004, 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama AB „Turto bankas“, v. likviduojama AB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-529/2006). Iš nurodytos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos ir įvardytos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad esminę reikšmę įskaitymo galiojimui turi jo atlikimo momentas, t. y. jeigu įskaitymas atliktas, po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kavinės patalpų ir įrangos sutartį šalys sudarė 2007 m. balandžio 13 d. Dėl kasatoriaus skolos už nuomos mokestį 2007 m. balandžio 13 d. raštu atsakovas informavo kasatorių apie nuomos sutarties nuo 2007 m. balandžio 23 d. nutraukimą, 2007 m. lapkričio 9 d. parengė Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą juo įskaitė kasatoriaus užstatą į atsakovo patirtus nuostolius ir apie tai 2007 m. lapkričio 12 d. informavo kasatorių išsiųsdamas Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą registruotu laišku. Kasatoriaus kreditoriai (darbuotojai) 2007 m. lapkričio 20 d. padavė pareiškimą dėl bankroto bylos kasatoriui iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įskaitymą atliko iki kasatoriaus bankroto bylos iškėlimo ir netgi iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo dienos, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo aspektu įskaitymas neprieštarauja bankroto procedūras reglamentuojančio Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.

Kasaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. LAB,,Argovegas“, byla Nr. 3K-3-48/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BUAB,,Spedlog“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-22/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas papildo ir detalizuoja draudimą atlikti įskaitymą po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Šis išaiškinimas reikšmingas ir teismų turi būti vertinamas tais atvejais, kai įskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamo ginčo atveju dar kartą pabrėžtina, kad susidarė kitokia teisinė situacija – atsakovas atliko įskaitymą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo ir bankroto bylos iškėlimo. Taigi apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad kasatoriaus skunde cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų ratio decidendi iš esmės neatitinka šios bylos aplinkybių. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra išvestiniai iš teisėjų kolegijos aptartųjų, jie nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmetamas, o kasacine tvarka apskųsta teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 24,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Ekomanija“ (juridinio asmens kodas 300136850) 24,55 Lt (dvidešimt keturis litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys