Baudžiamoji byla Nr. 2K- 475/ 2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.7.
2.1.4.4.2.9.
2007 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. I. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalies, kuria panaikinta Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis, kurioje L. I. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, ir priimtas naujas nuosprendis: nuspręsta L. I. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2006-02-11red., už devynias nusikalstamas veikas) bei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams; ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta vienerių metų laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė L. I. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams dviems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, L. I. dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Be to, Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu L. I. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, V. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies ir su ja susijusios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo L. I. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pagrįsdama BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu priimtą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo L. I. priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 27 d. nuosprendyje nurodė tokius motyvus:
... „L. I. buvo pripažintas kaltu už netikrų dokumentų pagaminimą bei suklastojimą, kurie buvo panaudoti rengiantis ir pasikėsinant sukčiauti, tačiau apylinkės teismas išteisindamas L. I. dėl pasikėsinimo sukčiauti, ignoravo akivaizdų ir neatsiejamą visų nusikalstamų veikų tarpusavio ryšį ir faktą, kad L. I. pagaminti netikri ir suklastoti dokumentai buvo pasikėsinimo sukčiauti sąlyga.“...
... „Teismas tinkamai neįvertino L. I. pagamintų netikrų ir suklastotų dokumentų, jų kiekio, reikšmės ir tikrų dokumentų suklastojimo bei panaudojimo aplinkybių, kurios rodo, jog L. I. buvo aktyvus bendrininkas jam inkriminuotame pasikėsinime sukčiauti.
L. I. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. pareikšto kaltinimo esmę sudaro tai, kad jis, veikdamas kartu su V. B. ir kitais nenustatytais bendrininkais, panaudodamas netikrus ir suklastotus dokumentus, kurių didžiąją dalį pats pagamino ar suklastojo, pasikėsino G. J. vardu apgaule gauti didelės vertės paskolą AB banke „NORD/LB Lietuva“ už žemės sklypo Žemaitkiemo k., Kauno r., priklausančio J. R. ir A. R., įkeitimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes kartu su V. B. buvo sulaikytas šalia minėto banko.“
Po to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje nurodė:...“kolegija daro išvadą, kad L. I. ir V. B. parodymai apie tai, jog L. I. buvo nežinoma, Kad V. B. su netikrais ir suklastotais dokumentais ketino apgaule gauti paskolą, yra paneigti byloje surinktais duomenimis ir yra pagrindas konstatuoti, kad L. I., kartu su V. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.“
Kasaciniu skundu nuteistasis L. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendį. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis du kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, turi kalbos ir regėjimo sutrikimų, todėl jo gynėja prašė į teismo posėdžius kviesti specialistą, tačiau teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino. Kasatoriaus nuomone, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą (BPK 10 straipsnio 2 dalis), pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) bei atimta galimybė duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, teikti įrodymus (BPK 22 straipsnio 3 dalis), nes, vos tik jam užsikirsdavo kalba, nebuvo leidžiama jos pratęsti. Nuteistasis L. I. skunde pažymi, kad nors nuosprendyje ir nurodoma, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau baudžiamojo įstatymo Bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bendrininkų atsakomybę (BK 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 1 dalis), nebuvo tinkamai taikomos. Anot kasatoriaus, teismas tinkamai nepritaikė BK 26 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors ir turi ryšį su bendrai daroma veika, tačiau jų neapima kitų bendrininkų tyčia. Kasatoriaus nuomone, yra galimas kiekvieno bendrininko ekscesas, už kurį jis atsako asmeniškai. Nuteistasis skunde teigia, kad jo kaip bendrininko veika apėmė dokumentų, kurie jau buvo su parašais bei antspaudais, pasirašymą J. R. ir A. R. vardais. Anot kasatoriaus, jam net nekilo įtarimas, kad minimi dokumentai gali būti suklastoti, ir jis nežinojo, jog šie dokumentai bus naudojami paskolai gauti. Tai, nuteistojo teigimu, patvirtina V. B. parodymai bei dokumentų turinys. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį jį pagrįstai buvo išteisinęs, o apeliacinės instancijos teismas jį pagal šiuos straipsnius nuteisė nepagrįstai. Anot nuteistojo, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, skelbiant nuosprendį ignoravo BPK 308 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 331 straipsnio taikymo
BPK 331 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, naujajame nuosprendyje turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. To paties straipsnio 1 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, surašant nuosprendį, laikytis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, jog, priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turi veikų, už kurias kaltinamasis nuteisiamas, padarymo aplinkybes išdėstyti tiksliai ir išsamiai. Naujas nuosprendis turi būti surašytas taip, kad nekiltų jokių abejonių, už kokių veikų padarymą buvęs išteisintasis yra nuteisiamas.
Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies matyti, kad teismas tik suformulavo L. I. pareikšto kaltinimo esmę ir padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad L. I. kartu su V. B. ir kitais nenustatytais asmenimis pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė jokių jo nustatytų nusikalstamos veikos, už kurią L. I. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, padarymo aplinkybių. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes jis suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo L. I. teises (tarp jų, teisę apskųsti jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį) ir sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas (BPK 383 straipsnis). Aplinkybė, jog L. I. teisės buvo suvaržytos, matyti ir iš šio nuteistojo kasacinio skundo turinio. Nuteistasis skunde pamini BK normas, reglamentuojančias bendrininkų baudžiamąją atsakomybę, bando pagrįsti savo nuomonę, kad už kitų bendrininkų veiksmus jis neturėtų atsakyti, tačiau nenurodo, kokių veiksmų, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, padarymą jis neigia. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad to padaryti šis nuteistasis negalėjo jau vien dėl to, kad nuosprendyje teismas nenurodė, už kokių veiksmų padarymą jis nuteisė L. I. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, apibūdindamas L. I. bendrininkavimą sukčiavime, nuosprendyje panaudojo formuluotę „L. I., kartu su V. B. ir kitais nenustatytais asmenimis,“. Iš tokios formuluotės neaišku, ar teismas šiam nuteistajam inkriminavo veikimą bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis) ar organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio galima spėti, kad pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį L. I. nuteistas už dokumentų suklastojimą, kuriuos vėliau kiti asmenys pateikė bankui, taip pasikėsindami apgaule užvaldyti šio banko pinigus. Atsižvelgus į tai, kad už paminėtų dokumentų suklastojimą L. I. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o tuos dokumentus banko darbuotojams pateikė (pasikėsino apgauti) ne jis, susidaro įspūdis, kad už tuos pačius veiksmus (dokumentų suklastojimą) L. I. buvo nuteistas du kartus. Aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad padarytas BPK 331 straipsnio reikalavimų pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, nes tinkamai surašytas nuosprendis turi būti tikslus ir aiškus (neverčiantis spėlioti). Esminis BPK reikalavimų pažeidimas nustatytas tik apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad jis turėjo įtakos ir neapskųstos šio nuosprendžio dalies teisėtumui. Dėl to, kad vietoje išteisinamojo nuosprendžio priėmė apkaltinamąjį nuosprendį L. I., apeliacinės instancijos teismas pakeitė ir kitam nuteistajam (V. B.) priimtą nuosprendį: teismas konstatavo, kad V. B. nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. I. ir kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis. Panaikinus L. I. apeliacinės instancijos teismo priimtą naują apkaltinamąjį nuosprendį, negalima palikti galioti ir apeliacinės instancijos teismo padarytų V. B. pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pakeitimų. L. I. ir V. B. pareikšti kaltinimai vieni su kitais yra betarpiškai susiję, todėl naikintinas visas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Pranas Kuconis
Jonas Prapiestis
Valerijus Čiučiulka
