Dėl teisės normų, reglamentuojančių susitarimo dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių sumažinimo formą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-68-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04496-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.5.3.15.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobestas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobestas“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ir dienpinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių susitarimo dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių sumažinimo formą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas R. J. prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2234 ir įpareigoti atsakovę UAB „Autobestas“ sumokėti jam 1140,85 Eur dienpinigių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 19 d. pradėjo dirbti UAB „Autobestas“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2016 m. vasario 18 d. Dėl dienpinigių sumažinimo 50 proc. tartasi nebuvo. Nuo 2016 m. vasario 19 d. iki kovo 31 d. ieškovas buvo komandiruotas į Europos šalis atlikti krovinių pervežimų, 2016 m. balandžio 6 d. gavo pranešimą, kad bus atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalį nuo 2016 m. balandžio 8 d., ir dokumentą, įvardytą kaip „Priedas Nr. 2016.02.18/1“, kuriame nurodyta, jog ieškovas sutinka, kad jam būtų mokami iki 50 proc. sumažinti dienpinigiai. Nors ieškovas tokio dokumento nepasirašė, bet jame buvo jo parašas. Šio dokumento pagrindu atsakovė ieškovui nesumokėjo visų jam priklausančių dienpinigių. 2016 m. balandžio 18 d. ieškovas kreipėsi į Komisiją dėl dienpinigių išieškojimo, prašymas buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovės išieškota 793,90 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad Komisija konstatavo, jog 50 proc. dienpinigių mokėjimas vairuotojams atitinka įprastą praktiką įmonėse, užsiimančiose krovinių gabenimu. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pateiktas dokumentas, įvardytas kaip „Priedas Nr. 2016.02.18/1“, nėra šalių darbo sutarties priedas dėl dienpinigių mažinimo ir yra negaliojantis, teismas nustatė, kad šis susitarimas buvo įformintas raštu ieškovui pasirašant priedą, kuris tapo neatsiejama darbo sutarties dalimi. Ieškovui atsisakius atlikti rašysenos ekspertizę, teismas konstatavo, kad sutikimas dėl dienpinigių sumažinimo 50 proc. laikytinas darbo sutarties priedu ir neprieštarauja Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkto nuostatoms.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują – ieškinį tenkino: pakeitė Komisijos sprendimą ir papildomai priteisė ieškovui iš atsakovės 1140,85 Eur neišmokėtų dienpinigių (neatskaičius mokesčių).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritardamas Komisijos išvadoms, nepagrįstai pripažino, kad darbuotojo vienvaldiškai pasirašytas raštas laikytinas darbo sutarties priedu. Tokia išvada neatitinka DK normų, reglamentuojančių individualių darbo sutarčių sudarymą ir vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2004; 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2004; kt.). Darbo sutarties keitimo tvarka turėtų būti tokia pati kaip ir jos sudarymo, susitarimą patvirtinant parašais rašytiniame darbo sutarties tekste. Dėl to vienos iš darbo sutarties šalių vienvaldiškai pasirašytas raštas ar tokio turinio raštas, pasirašytas tik darbuotojo ar darbdavio, negali būti laikomas darbo sutarties pakeitimu (DK 95 straipsnis).

Nesant šalių pasirašytoje darbo sutartyje nuostatos mažinti norminiais aktais nustatytą dienpinigių normą, teismas sprendė, kad buvo pažeistos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu patvirtintų Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes, Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtintos Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos normos. Tai, kad, tiek Komisijos, tiek tokiai išvadai pritariančio pirmosios instancijos teismo vertinimu, 50 proc. dienpinigių mokėjimas yra įprasta praktika įmonėse, užsiimančiose krovinių pervežimu, nepaneigia būtinybės tokią sąlygą sulygti darbo sutartyje, kaip reikalauja galiojantis teisinis reglamentavimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Autobestas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių susitarimą dėl darbo sąlygų, komandiruotpinigių dydžio, pagal analogiją turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad darbo sutarties sąlygos turi būti pasirašytos būtinai darbdavio ir darbuotojo, ir tik darbo sutartyje, ir tik tada toks susitarimas įgyja teisinę galią. Šalių susitarimas dėl dienpinigių normos išreikštas rašytine forma, jį pasirašė pats ieškovas. Jo rašytas raštas tapo neatskiriama darbo sutarties dalimi, jos priedu. Šiame dokumente aiškiai išreikšta ieškovo valia gauti sumažintus dienpinigius, o darbdavė su tuo sutiko ir realiai komandiruotpinigius skaičiavo pagal šį priedą. Pati darbo sutartis yra pasirašyta darbdavės, todėl ir priedas, nors jame ir nėra darbdavės parašo, laikytinas pasirašytu darbdavės, nes pasirašytas pagrindinis dokumentas – darbo sutartis. Susitarimas dėl dienpinigių normos nėra būtina darbo sąlyga ir, DK nesant reikalavimo įrašyti šį susitarimą į darbo sutartį, galimas susitarimas dėl dienpinigių normos ne tik darbo sutartyje, bet ir kitame dokumente. Šiuo atveju rašytinis susitarimas dėl dienpinigių normos gali būti nuginčytas bendra tvarka, tačiau ieškovas jo neginčijo.

Kilus ginčui dėl darbo sutarties, darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010).

Net pripažįstant, kad priedas nėra darbo sutarties dalis, o yra tik ketinimas, ieškovo siūlymas darbdavei pakeisti darbo sutartį, toks darbo sutarties pakeitimas laikytinas įvykusiu ir šalims yra privalomas.

DK nereglamentuoja, kaip reikėtų vertinti šalių susitarimą dėl dienpinigių normos, kai dokumente yra tik darbuotojo parašas, šis dokumentas yra pas kitą šalį ir yra pastarosios vykdomas. Tokį susitarimą reikėtų vertinti taikant įstatymų analogiją ir taikyti šioje byloje CK 6.183 straipsnį.

Ieškovas R. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nutraukti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 5 dalis, 293 straipsnio 1 punktas), o nesutikus su tokia nuomone, kasacinį skundą atmesti, palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą, teismo nuožiūra už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei taikyti sankcijas, nustatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, panaikinti teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalį dėl skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymo, priteisti visų kasaciniame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė rėmėsi dviem kasacijos pagrindais, nustatytais CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tačiau neatskleidė ir nebandė atskleisti tų pagrindų buvimo fakto šioje byloje, nurodė kasacinio teismo nutartis, priimtas bylose, kuriose teisiškai reikšmingos aplinkybės yra visiškai skirtingos.

Atsakovė sąmoningai nutyli Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 patvirtintas Darbo sutarčių registravimo taisykles, kurių 1 ir 2 punktai nustato privalomą darbo sutarčių pakeitimų registravimą ir visų rūšių darbdavių pareigą vadovautis būtent šiomis taisyklėmis, nepagrįstai siūlo ją apeiti pasiremiant sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, kurie nereglamentuoja sutarties formos klausimų. Aiškinant darbo sutarties pakeitimo tvarką negali būti taikoma analogija remiantis CK 6.193 straipsniu, nes šis darbo teisinis santykis sureguliuotas darbo teisės normomis, nors ir turinčiomis žemesnę galią už įstatymą (Vyriausybės nutarimu).

Atsakovė tik cituoja teiginį iš kasacine tvarka išnagrinėtos bylos, bet nenurodo šiai bylai aktualaus išaiškinimo, kad darbo sutarties šalių laisvė sudaryti darbo sutartį nėra absoliuti, ji galioja tik dispozityvioms darbo sutarties sąlygoms, o darbo sutarties sąlygų pakeitimo įforminimas yra reglamentuotas teisės aktais ir jis yra imperatyvus.

Kai atrankos kolegija dėl suklydimo priima neturintį pagrindo kasacinį skundą, toks skundas negali būti nagrinėjamas, todėl kasacinis procesas nutrauktinas.

Be motyvų ir teisinės argumentacijos (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 340 straipsnio 5 dalis) atrankos kolegijos nutartyje išspręstas skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymo klausimas. Taip šiurkščiausiai pažeista ieškovo konstitucinė teisė gauti aiškų ir suprantamą teismo procesinį dokumentą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbuotojo pasirašyto sutikimo mažinti jam mokamus dienpinigius kvalifikavimo

Nagrinėjant kilusį buvusio darbuotojo ir darbdavio ginčą bei sprendžiant klausimą dėl darbuotojo teisės į dienpinigius tarnybinės komandiruotės metu, taip pat dėl darbdavio teisės mažinti mokamų dienpinigių normas, svarbu išsiaiškinti dienpinigių prasmę ir paskirtį. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK (nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusi akto redakcija) 220 straipsnyje, detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi nutarimo redakcija); šio nutarimo 6 punkte nustatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas; jeigu komandiruojamam darbuotojui dienpinigius moka kitas asmuo. Taigi nagrinėjamos bylos atveju nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, susitarimas dėl mažesnių, nei nustatyta teisės aktuose, dienpinigių turėtų būti įtrauktas į darbo sutartį kaip papildoma sutarties sąlyga (DK 95 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. vasario 18 d. sudarė darbo sutartį pagal Vyriausybės patvirtintą pavyzdinę formą. Šio abiejų šalių pasirašyto dokumento tekste jokios papildomos darbo sutarties sąlygos nėra nurodytos. Byloje taip pat yra ieškovo pasirašytas dokumentas, įvardytas kaip „Priedas Nr. 2016.02.18/1“, kuriame nurodyta, kad ieškovas sutinka, jog jam būtų mokami iki 50 proc. sumažinti dienpinigiai. Ieškovas neįrodinėjo, kad šis dokumentas ar jo parašas jame yra suklastotas (bylos nagrinėjimo metu rašysenos ekspertizės atsisakė), be to, neįrodinėjo ir šiame dokumente išreikštos savo valios ydingumo. Į bylą pateiktas ir 2016 m. vasario 19 d. atsakovės direktorės įsakymas, kuriuo ieškovas komandiruojamas nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pervežti krovinių kelių užsienio valstybių teritorijoje, įsakyta jam kompensuoti pagal pateiktus dokumentus su komandiruotės tikslais susijusias išlaidas, taip pat dienpinigius, apskaičiuota jų suma, nustatyta, kad jie mažinami 50 proc., kaip pagrindas skliausteliuose nurodytas pirmiau paminėtas „Priedas Nr. 2016.02.18/1“. Pirmosios instancijos teismas šį dokumentą vertino kaip darbo sutarties priedą, o apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutiko, pažymėjo, kad negali būti laikoma darbo sutarties pakeitimu vienvaldiškai vienos iš darbo sutarties šalių pasirašytas raštas. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias CK normas, spręsdamas dėl ieškovo pasirašyto dokumento kvalifikavimo.

Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2014 m. liepos 1 d. darbo sutarčių aiškinimo taisyklės DK nebuvo reglamentuotos. 2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-902 DK papildytas 101 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šie darbo santykių teisinio reglamentavimo principai: asociacijų laisvė; laisvė pasirinkti darbą; valstybės pagalba asmenims, įgyvendinant teisę į darbą; darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis; saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas; teisingas apmokėjimas už darbą; visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimas; darbo santykių stabilumas; darbo įstatymų bendrumas ir jų diferenciacija pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes; kolektyvinių derybų laisvė siekiant suderinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus; kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už įsipareigojimus.

Darbo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų. Tačiau DK 101 straipsnyje neįtvirtinta išsamių darbo sutarčių aiškinimo taisyklių, leidžiančių nustatyti tikrąjį darbo sutarties turinį, šalių prisiimtas teises ir pareigas, taigi vadovavimasis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, nėra pakankamas. Dėl to, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, laikantis DK 101 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pasirašyto sutikimo mažinti jam mokėtinus dienpinigius teisinės reikšmės, vertino, ar jis atitinka darbo sutarties keitimo tvarką, nustatytą DK 120 straipsnyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu ir elgesiu po jo, su tokiu vertinimu, kad ieškovo pasirašytas sutikimas reiškė netinkamai įformintą, todėl negaliojantį šalių darbo sutarties pakeitimą, nesutinka dėl toliau išdėstytų argumentų. Darbo sutartis sudaryta 2016 m. vasario 18 d., o jau kitą dieną ieškovas atsakovės įsakymu buvo siunčiamas į komandiruotę ir į ją išvyko. Įsakyme, be kita ko, apskaičiuoti ir 50 proc. sumažinti delspinigiai. Akivaizdu, kad darbo sutartis ir vertinamas priedas prie jos buvo pasirašyti tą pačią dieną, todėl nėra pagrindo teigti, jog priedu buvo siekiama pakeisti ką tik pasirašytą darbo sutartį. Dėl to byloje turėjo būti vertinama ne tai, ar tinkamai įformintas šalių sudarytos darbo sutarties pakeitimas, bet tai, ar ieškovo pasirašytas sutikimas vertintinas kaip sudedamoji 2016 m. vasario 18 d. šalių pasirašytos darbo sutarties dalis.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip jau yra pabrėžęs kasacinis teismas, taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (DK 94 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai, – ji turi būti sudaroma raštu (DK 99 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų trukmės, apmokėjimo ir pan. yra darbdavio pareiga (DK 99 straipsnio 3dalis), tačiau, pažeidus šį reikalavimą, situacija turi būti vertinama ne formaliai, o iš esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra esminis pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015). Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju yra raštu atskirame dokumente išreikšta vienos iš darbo sutarties šalių – darbuotojo – valia dėl teisės aktuose nustatyto jam mokėtinų dienpinigių dydžio sumažinimo. Šiame kontekste svarbu tai, kad yra raštu išreikšta tos šalies, kuriai nustatyta sąlyga nenaudinga, valia, be to, byloje nėra duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokį susitarimą, kita sutarties šalis – darbdavė – darbuotojo pasirašytame dokumente nustatytas sąlygas vykdė. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomos sąlygos dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio neįtraukimas į darbo sutarties tekstą ir darbdavio parašo atskirame darbuotojo pasirašytame dokumente nebuvimas nelaikytinas esminiu reikalavimų darbo sutarties formai pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiniai bylos duomenys apie šalių elgesį, atliktų veiksmų pobūdį ir kt. neteikia pagrindo spręsti, kad darbo teisinių santykių metu nebuvo šalių susitarimo dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – darbuotojui mokėtinų dienpinigių mažinimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė darbo sutarties pakeitimo tvarką reglamentuojančias teisės normas ir vertino ieškovo pasirašytą darbo sutarties priedą kaip jos neatitinkantį ir nesukeliantį šalims teisinių padarinių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytų prašymų, pažymėdama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartis priimti kasacinį skundą yra galutinė ir neskundžiama (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 34,23 Eur žyminio mokesčio. Kitų kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Patenkinus kasacinį skundą, už jį sumokėtas žyminis mokestis atsakovei priteistinas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimą. Konstatavus, kad paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti, šis ieškovo prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą.

Priteisti UAB „Autobestas“ (j. a. k. 302897594) iš R. J. (duomenys neskelbtini) 34,23 Eur (trisdešimt keturis Eur 23 ct) už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš R. J. (duomenys neskelbtini) 7,78 Eur (septynis Eur 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis