Baudžiamoji byla Nr. 2K-111-689/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23649-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.10.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su A..
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su A..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
N. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 19 d., nuo 00.53 iki 02.39 val., automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsivežė nepilnametę A., gimusią (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), kuriame buvo išsinuomojęs butą Nr. (duomenys neskelbtini), liepė A. prieš jos valią eiti į jo butą, pagrasino, kad, jai to nepadarius, neparveš jos namo, tuomet nusivedė A. į minėtą butą, jame prieš A. valią – sugriebęs ją už dešinės rankos alkūnės, jėga nutempė į kambarį, pareikalavo tenkinti jį oraliniu būdu, jai atsisakius, grasino susidoroti sakydamas, kad ji negrįš namo, tuomet sudavė vieną smūgį rankos plaštaka A. per dešinį skruostą, rankomis jėga ją pražiodė ir, rankomis laikydamas jos galvą, įvedė savo lytinį organą A. į burną; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis sugriebė A. už rankos, jėga nutempė į kitą kambarį, esantį antrame buto aukšte, ir prievarta ją nurengė, stumdamas rankomis į pečių sritį, pargriovė A. aukštielninką ant lovos, užlipęs ant jos savo kūno svoriu prispaudė ją prie lovos ir laikė, tokiu būdu palauždamas jos pasipriešinimą, įvedė savo lytinį organą A. į makštį bei atliko vieną lytinį aktą; šiais veiksmais jis, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete A. prieš jos valią oraliniu būdu bei lytiškai santykiavo su nepilnamete A. prieš jos valią, t. y. seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametę A..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiosios ir jos atstovų pagal įstatymą apeliacinį skundą, konstatavo, kad šiuo atveju nuteistajam N. B. BK 75 straipsnio taikymas neatitinka bausmės tikslų, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcingas padarytų nusikaltimų pavojingumui. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistojo padarytų veikų pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į veikų pobūdį ir sukeltus padarinius, yra toks, kad nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Šios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas N. B. BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo ir nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 41, 54 ir 75 straipsnių nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neatitinka bausmės tikslų, aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei yra neproporcingas padarytų nusikaltimų pavojingumui.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti kasatoriui BK 75 straipsnio nuostatas, tinkamai taikė šį įstatymą ir teisingai vadovavosi teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo; turi būti aiškinamasi, ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ar savo parodymais padeda nustatyti tikrąsias įvykio bei bylos aplinkybes ir nesistengia išvengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai, nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tokiais atvejais yra reikšmingas ankstesnių teistumų nebuvimas, darbas, žalos atlyginimas, kaltininko teigiamos charakteristikos, tai, kad jis nėra gydytas psichiatrijos ligoninėse ar įrašytas į narkologinę įskaitą ir negauta duomenų, jog dėl kaltininko būtų pradėta naujų baudžiamųjų persekiojimų. Taigi tai reiškia, kad, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtomis nuostatomis. Šio teismo pažymėta aplinkybė – kad kasatorius įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, (BK 11 straipsnio 5 dalis) – netrukdo taikyti BK 75 straipsnio, kurį, beje, galima taikyti net ir tada, kai asmuo yra nuteisiamas ir už kelis sunkius tyčinius nusikaltimus. Be to, tai, kad kasatorius nusikalstamais veiksmais pažeidė nepilnametės seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, atsispindėjo nusikalstamų veiksmų kvalifikacijoje, t. y. kad jis nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį už nepilnamečio asmens išžaginimą ir lytinės aistros tenkinimą su nepilnamečiu prieš šio valią. Apeliacinės instancijos teismas nekvestionavo nei kasatoriui už kiekvieną nusikaltimą paskirtų bausmių, jų subendrinimo tvarkos ir, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirtos galutinės bausmės dydžio, nevertino nustatytos kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir duomenų, kuriais remiantis buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad kasatoriaus padarytais nusikaltimais buvo sukelti itin sunkūs padariniai nukentėjusiajai, ir tokia išvada prieštarauja kitam teismo teiginiui, kad „nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas“. Be to, teismas nustatė ir tai, kad pati nukentėjusioji nesielgė visai atsakingai. Dėl to kasatorius teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog „įvykdytų veikų pavojingumo laipsnis ir sukelti padariniai neduoda pagrindo galvoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o BK 75 straipsnio taikymas neatitinka bausmės tikslų, aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei yra neproporcingas padarytų nusikaltimų pavojingumui“. Tokie teismo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aplinkybių, patvirtinančių, kad kasatorius suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertino savo elgesį, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas įvyko, geranoriškai stengėsi pašalinti nusikaltimais sukeltus padarinius. Juolab kad BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymas nereiškia, jog kaltininkas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, o pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas, atidėjimas gali būti panaikintas ir nuteistasis gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Be to, asmuo, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, nėra paliekamas be priežiūros. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai griežtus kasatoriaus elgesio apribojimus, kurių laikymąsi pavesta prižiūrėti trejus metus probacijos tarnybai. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pagrindinį dėmesį skyrė tik vienai aplinkybei – nusikalstamos veikos padariniams, ir nenurodė teisinių argumentų, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą ir pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisingu. Kasatorius teigia, kad visus bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo.
Be to, nagrinėjamoje byloje su nukentėjusiąja ir jos atstovais sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo rodo, kad jie neturėjo kasatoriui turtinių pretenzijų ir paliko teismui spręsti klausimą dėl bausmės skyrimo. Bylai aktualiu laikotarpiu pasikeitusi valstybės vardu skiriamų bausmių už sunkius nusikaltimus politika leidžia daryti išvadą, kad visuomenės ir nukentėjusiosios interesai nebus pažeisti, o bausmės tikslai bus pasiekti, atidedant kasatoriui paskirtos bausmės vykdymą ir kartu užtikrinant griežtą jo elgesio kontrolę.
Tai, kad kasatorius gana ilgą laiką (nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. vasario 15 d.) buvo sulaikytas tardymo izoliatoriuje, reiškia, kad jis jau yra atlikęs dalį bausmės ir gana griežtai nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumenkino bausmės vykdymo atidėjimo instituto reikšmę, skundžiamame nuosprendyje nenurodė aplinkybių, į kurias neatkreipė dėmesio pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atidėti bausmės vykdymą, patvirtinančių, kad tik realus laisvės atėmimas turės tokį poveikį, po kurio ateityje kasatorius laikysis įstatymų ir dar kartą nenusikals, nevertino kasatoriaus asmenybės ir tai, kad būtų siekiama išsaugoti jo teigiamus socialinius ryšius, nenurodė, kodėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas neduos BK 41 straipsnyje numatytų rezultatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>).
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į nuteistojo N. B. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumą ir sukeltų padarinių sunkumą nepilnametei, pagrįstai nusprendė, kad šių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Nagrinėjamoje byloje BK 75 straipsnio nuostatų taikymas neatitinka bausmės tikslų, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcingas padarytų nusikaltimų pavojingumui.
Prokurorė aptaria bausmės vykdymo atidėjimo, bausmės tikslų, teisingumo principo nuostatas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimtame nuosprendyje spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, išimtinai vertino tik N. B. asmenybę ir tai, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo gali atsirasti nuteistajam nepalankių suvaržymų, tačiau nepagrįstai nepasisakė dėl nukentėjusiosios teisėtų interesų ir jų apsaugos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-451/2012, 2K-565-139/2015). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuo nusikaltimo nukentėjusios nepilnametės teisėtus interesus, į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, registruotas priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, tiesiogine tyčia padarė du tyčinius baigtus sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui prieš nepilnametį asmenį, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Prokurorė pažymi ir tai, kad seksualinis vaikų išnaudojimas, vaikų pornografija ir prostitucija kenkia nepilnamečių sveikatai, psichologiniam ir socialiniam vystymuisi. Šis reiškinys kelia nerimą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuva, 1995 m. liepos 3 d. ratifikuodama Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir prisiimdama kitus tarptautinius įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje (Europos socialinė chartija, Europos konvencija dėl vaikų teisių įgyvendinimo, Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (2004/68/TVR), Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (2001/220/TVR)), įsipareigojo apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Prie tokių apsaugos priemonių priskiriamas ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014).
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl patirtos seksualinės prievartos buvo konstatuota ūminė reakcija į stiprų stresą ir, kaip užsitęsusi reakcija į išgyventus stresogeninius įvykius, susiformavo potrauminio streso sutrikimas, kuris yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamos veikos padariniai gali būti ilgalaikiai ir neprognozuojami, neaišku, kaip gali atsiliepti nukentėjusios psichikos sveikatai ateityje. Apibendrindama prokurorė teigia, kad, siekiant užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusios nepilnametės teisėtus interesus ir juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti, taip pat atsižvelgiant į minėtus Lietuvos įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas, nagrinėjamoje byloje nuteistajam N. B. BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo N. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje, kurio 1 dalyje (įstatymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197-976/2015">2K-197-976/2015</a>). Kasaciniame skunde teisingai nurodoma teismų praktika, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-565-139/2015). Tačiau pažymėtina, kad tai, ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, yra teismo teisė (bet ne pareiga), nes tik teismas sprendžia, ar, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-377/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-377/2009">2K-377/2009</a>, 2K-208/2014).
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. B. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį paskyrė sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį, dydžiu artimą jų minimaliems dydžiams, t. y. laisvės atėmimą atitinkamai ketveriems bei trejiems metams, ir jas subendrinęs BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams. Šis teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; nuteistasis prisipažino bei padėjo išaiškinti jo padarytas nusikalstamas veikas, ir tai pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vadovaudamasis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, minėtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra atliekamų kitų ikiteisminių tyrimų, jo šeiminę padėtį, kad yra susiradęs darbą, padarė išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir priėmė sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytam maksimaliam terminui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Nukentėjusioji ir jos atstovai pagal įstatymą, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo bei BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto netaikymo, jį (nuosprendį) apskundė apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, ir nepripažino jo atsakomybės sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam N. B. pagrįstumą, įvertinęs aplinkybes ir argumentus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, padarė priešingą išvadą, t. y. kad nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma neduoda pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl šis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo N. B. ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog N. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tiek skundžiamo nuosprendžio išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) ir nenustatė jo atsakomybės sunkinančios aplinkybės, tiek kasaciniame skunde akcentuojami teigiami nuteistojo socialiniai pokyčiai, beje, kurių dalis buvo suformuoti tik perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, negali nusverti kitų nustatytų N. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, tokių kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų (nors anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2000 m. rugsėjo 4 d. registruotas priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus) ir padarytų tyčinių, sunkių nusikalstamų veikų pobūdžio, jų skaičiaus, pavojingumo laipsnio (abi veikos padarytos itin pažeidžiamo asmens – nepilnamečio – seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui) ir sukeltų itin negatyvių padarinių (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), galinčių pasireikšti ir ateityje (3 t., b. l. 31–47), svarbos, ir savaime jokiu būdu nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytas nusikalstamas veikas ir jomis sukeltus padarinius, tiek nuteistojo asmenybę, tinkamai aiškino bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas, pagrįstai nuspręsdamas šių nuostatų netaikyti ir neatidėti nuteistajam N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas ir skundžiamame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog N. B. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą nuteistajam N. B., baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės vykdymo klausimus, taikymo klaidos nepadarė. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo sprendimas netaikyti nuteistajam N. B. bausmės vykdymo atidėjimo ir skirti realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas ir teisingas.
Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos. Be to, priešingai nei mano kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų ir pagrįstai nekvestionavo nuteistajam paskirtų bausmių dydžių už atskiras nusikalstamas veikas ir jų bendrinimo tvarkos bei 641 straipsnio nuostatų taikymo, nes šie klausimai nebuvo skundžiami apeliacine tvarka ir todėl nebuvo sprendžiami apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl negalimumo N. B. taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra teisingos ir teisiškai pagrįstos, padarytos nepažeidžiant BK 41 straipsnio 2 dalies, 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir daryti priešingas išvadas bei tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų – nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo N. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Dalia Bajerčiūtė
Pranas Kuconis
