Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-5448

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00553-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 21 d. paduotu atsakovų K. Z. ir M. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui J. G. iš atsakovės BUAB „Malis“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų K. Z. ir M. Z. 81 494 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

Kasaciniu skundu atsakovai K. Z. ir M. Z. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl subsidiariai iš solidarių atsakovų K. Z. ir M. Z. 81 494 Eur žalos atlyginimo priteisimo, ir dėl šios dalies ieškinį atmesti.

Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismai nepagrįstai nurodė, kad egzistuoja subsidiarioji bendrovės vadovų deliktinė atsakomybė dėl bendrovės padarytos žalos ieškovui.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai. Tokia atsakomybė gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021). Tačiau ieškovas ieškiniu neįrodė jokių tiesiogiai jo atžvilgiu atsakovų atliktų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų (apgaulės, klaidinimo).

3. Vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas). Šiuo aspektu atsakovai nurodė, jog ieškovas skolino bendrovei lėšas, reikalingas verslo apyvartai, kurių grąžinimo užtikrinimui buvo surašomos fiktyvios atskirų automobilių pirkimo-pardavimo sutartys. Minėtus tikruosius šalių ketinimus patvirtino faktas, jog ieškovas automobilių nereikalavo dvejus metus - tol, kol šalių santykiai nebuvo konfliktiški. Tik po to ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl automobilių „Ford Mondeo“ ir „Jaguar XF“, o dabar, dar po dvejų metų reiškia nepagrįstus reikalavimus ir dėl dar trijų automobilių, nors skolos, kurios buvo užtikrintos minėtomis pirkimo-pardavimo sutartimis, jau grąžintos. Atsakovai neturėjo tyčios sukelti ieškovui žalą, nesiekė jo apgauti, t. y. neegzistuoja didelė atsakovų kaltė, kuri sąlygotų jų siekį pažeisti ieškovo interesus ar jį apgauti.

4. Kasaciniame skunde keliamas taip pat klausimas, kad žalos dydis teismų nustatytas nepagrįstai. Ieškovas, nurodydamas, jog žalos sumą sudaro skirtumas tarp už automobilį sumokėtos kainos ir jo liekamosios vertės, pasirinko ydingą žalos apskaičiavimo mechanizmą, o teismai nepagristai jį patvirtino. Priešingai ieškovo teiginiams, individuali automobilių vertė nesumažėjo – 2018 m. vasarą jie buvo tokios pat būklės kaip ir 2021 metais.

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtinė solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turėjo argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė. Teismai nenustatė, ar kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, nepateikta įrodymų apie 1448 Eur žyminio mokesčio valstybei už kasacinį skundą sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė