Kasacinio skundo Nr. DOK-5503/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00011-2020-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios L. B. ir jos gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistoji L. B. ir jos gynėjas advokatas V. Jaroščenko prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nuteistoji L. B. taip pat prašo sustabdyti nurodytų teismų sprendimų vykdymą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai bylą išnagrinėjo neišsamiai, įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų, o tokie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Teigiama, kad, nuteisiant L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kasatoriai nurodo, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes L. B. veikė ne viena, o su Lenkijos Respublikos įmonės atstovais – direktoriumi ir vairuotoju, nes abiejų instancijų teismai konstatavo, kad dalis mėsos, kuri buvo atvežta į Lietuvos įmonę, neturėjo išrašytų apskaitos dokumentų. Visgi nei prokuroras, nei teismai nekvalifikavo Lenkijos Respublikos įmonės atstovų veiksmų, nors be jų pagalbos L. B. nusikalstamos veikos negalėtų atlikti, todėl baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti ir Lenkijos Respublikos piliečiai. Taigi nebuvo atskleista nusikalstama veika, L. B. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nes jai teko gintis dėl visų asmenų padarytų veikų. Kasatoriai nurodo ir tai, kad vieno Lenkijos Respublikos piliečio, kuris buvo apklaustas liudytoju, veiksmai susiję su mėsos produktų įvežimu į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos, todėl nuteistajai ir šiam asmeniui įstatymas turėjo būti taikomas vienodai – abu turėjo būti kaltinamieji arba liudytojai.
Kartu kasatoriai nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, kaip Lenkijos Respublikos piliečių veikla buvo įvertinta Lenkijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, koks sprendimas buvo priimtas, ir ar šis sprendimas gali būti taikomas Lietuvos Respublikoje. Teigiama, kad apeliaciniame skunde buvo minima, jog Lenkijos Respublikos įmonė, tiekdavusi produkciją, buvo tikrinama Lenkijos Respublikos pareigūnų, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Todėl būtina išsiaiškinti, ar Lenkijos Respublikos priimtas procesinis sprendimas yra galutinis sprendimas tiek, kiek tai aktualu tikrinant, ar nebuvo pažeistas non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas) principas. Šis sprendimas yra svarbus nustatant, ar mėsos gaminiai buvo tiekiami į Lietuvą be apskaitos dokumentų, ir teisingai įvertinant L. B. veiksmus. Kadangi Lenkijos Respublikoje nebuvo nustatyta pažeidimų įmonėje, todėl aplinkybės, kad L. B. neapskaitė dalies mėsos gaminių ir nesumokėjo PVM, yra šalintinos iš kaltinimo. To nepašalinus, yra pažeidžiamas non bis in idem principas, nes nėra įrodyta, kad Lenkijos Respublikos įmonė yra padariusi pažeidimus tiekdama mėsos produktus.
Toliau kasatoriai nurodo, kad nėra neabejotinų ir tiesioginių įrodymų, grindžiančių, jog L. B. tvarkė buhalterinę apskaitą, neįtraukdama į apskaitą mėsos produktų, įvežtų iš Lenkijos Respublikos, ir PVM sąskaitų-faktūrų, dėl kurių negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismai nepanaikino abejonių ir nepagrindė, kodėl nėra atsižvelgiama į Europos tyrimo orderio pagrindu gautą medžiagą, o sąlyginė specialisto išvados buvo laikytina kaip pagrindinis ir esminis įrodymas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Formalus nesutikimas su nepalankiais abiejų instancijų teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, kasatoriai nurodo, jog buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, atliekant įrodymų vertinimą, ir BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio nuostatos, surašant skundžiamą nuosprendį, o tokie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Pirmiausia pažymėtina, kad vien BPK normų išvardijimas, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, grindžiamas teisiniais argumentais. Nagrinėjamu atveju kasatoriai esminį minėtų nuostatų pažeidimą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko galioti, teismų nustatytomis veikų faktinėmis aplinkybėmis, atlikto įrodymų vertinimo kritika ir, atitinkamai, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Primintina, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, tikrinanti nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumą, todėl abstraktūs, formalizuoti teiginiai apie tai, kad abiejų instancijų teismai suteikė išimtinę reikšmę vieniems įrodymams, nevertino kaip įrodymų kitų svarbių duomenų ir kt., aiškiai nenurodant, kokiems konkretiems įrodymams teismai suteikė išskirtinę reikšmę ir kas tai pagrindžia, nelemia kasacijos pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-719/2023, 2K-200-697/2023). Taigi teismų nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad nuteistosios L. B. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, nurodytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai, tai, kad UAB „M.“ be apskaitos dokumentų buvo perkama ir parduodama mėsos produkcija, o gautos pajamos buvo neapskaitomos apskaitoje, kurias ginčija kasatoriai, nesudaro nei vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.
Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio skundo argumentai dėl Lenkijos Respublikos piliečių galimai neteisėtų veiksmų byloje, kurioje jie nebuvo kaltinami, apskritai negalėtų būti nagrinėjami. Atitinkamai ir tai, kad Lenkijos Respublikos pilietis buvo apklaustas liudytoju, nors, pasak kasatorių, be jo nebūtų įmanoma atlikti nusikalstamų veikų, nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Kasacinio skundo argumentai apie galimą principo non bis in idem pažeidimą L. B. atžvilgiu yra nesuderinami su minėto principo paskirtimi, nes nėra jokių duomenų, grindžiančių apie L. B. atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį persekiojimą Lenkijos Respublikoje. Kita vertus, šie klausimai apeliaciniame skunde nebuvo keliami, todėl jais apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, o kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde buvo nurodyta tik tai, kad Lenkijos Respublikos įmonė, tiekdavusi produkciją UAB „M.“, tiriamuoju laikotarpiu buvo tikrinama Lenkijos Respublikos pareigūnų ikiteisminiame tyrime, tačiau jokių pažeidimų joje nebuvo nustatyta, į ką apeliacinės instancijos teismas atsakė skundžiamos nutarties 37 punkte.
Antra, kasatoriai teigdami, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis, teisinių argumentų taip pat nepateikia. Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia nesutikimu su, jų nuomone, netinkamai atliktu įrodymų (specialisto išvados ir kitų įrodymų) vertinimu. Visgi kasaciniame skunde yra dėstomi tik samprotaujamojo ir prielaidų pobūdžio teiginiai, grįsti nesutikimu su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, apie tai, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokios išvados turėjo būti daromos, teisiniais argumentais nenurodant, kodėl teismų atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados sudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nuteistosios L. B. ir jos gynėjo advokato V. Jaroščenkos kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsižvelgiant į tai, kad kasacinį skundą atsisakytina priimti, nuteistosios L. B. prašymas dėl teismų sprendimų vykdymo sustabdymo paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, 374 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios L. B. ir jos gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
