Baudžiamoji byla Nr. 2K-248/2014
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04490-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.1;
2.3.4.9 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 196 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui ir šiuos darbus atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, pagal 196 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais dviem mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui ir šiuos darbus atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė viešieji darbai penkiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui ir šiuos darbus atlikti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.
Priteista iš A. A. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir išieškota 578,90 Lt proceso išlaidų.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartimi nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas, iš A. A. išieškota 90,21 Lt proceso išlaidų Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. A. nuteistas pagal BK 196 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims, t. y. 2010 m. rugpjūčio 10 d., apie 19.46 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu, kurio IP 88.222.184.175, priklausančiu „MegaNet“ vartotojai L. A., panaudodamas programinę įrangą, neteisėtai sunaikino elektroninius duomenis, paskelbtus interneto svetainėje <www.syrokomla.lt>, o 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.16 val., pakeitė juos kitais, taip padarydamas Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai didelę žalą.
A. A. taip pat nuteistas pagal BK 196 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., apie 19.00 val. teisėtai prisijungė prie D. V. priklausančios interneto svetainės <www.tusas.eu> ir, panaudodamas programinę įrangą, neteisėtai įvedęs T. M. duomenis bei AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sutrikdė informacinės sistemos darbą ir taip nukentėjusiajam D. V. padarė 1150 Lt turtinę žalą. Nuosprendžio dalis, susijusi su nuteisimu pagal BK 196 straipsnio 3 dalį, neskundžiama.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylos dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėta, nes buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas jo teises ir sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Šios instancijos teismas nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio c papunkčio ir BPK 48 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias kiekvienas asmuo gali gintis pats. Nuteistasis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti informacinių technologijų ekspertizę. Pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant jo apeliacinį skundą buvo priimta nutartis paskirti prašomą ekspertizę, tačiau ji nebuvo atlikta, nes nepakako baudžiamoje byloje surinktų duomenų. Grąžinus bylos dalį dėl civilinio ieškinio nagrinėti iš naujo, A. A. apeliaciniame skunde pateikto prašymo neatsisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, šiurkščiai pažeisdamas nuteistojo teise į gynybą ir teisingą teismą, jo neišsprendė, įrodymų tyrimo neatliko ir ekspertizės nepaskyrė, motyvuodamas tuo, kad to neprašė nuteistojo gynėja. Nuteistojo įsitikinimu, jis apeliaciniame skunde išreiškė savo valią dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir ekspertizės paskyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo šių klausimų nespręsti ir dėl jų nepasisakyti. Kiekvienas asmuo turi teisę gintis pats ir išreikšti savo valią dėl pasirinkto gynybos būdo. Apeliacines instancijos teismo posėdyje nuteistasis nedalyvavo, tačiau turėjo pagrįstų lūkesčių, kad jo prašymai, išdėstyti apeliaciniame skunde, bus tinkamai išspręsti, jis nesuteikė teisės gynėjai jų atsisakyti. Pagal BPK 47, 48 straipsnių nuostatas gynėjui, nesuderinus pozicijos su ginamuoju, negalima atsisakyti nuteistojo raštu išdėstytų prašymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, taip pasielgdamas, neužtikrino maksimalios A. A. gynybos, o ją susiaurino.
Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismas netyrė jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su sunaikintos interneto svetainės sukūrimu, jos verte bei šios svetainės nuosavybės teisėmis.
Pasak kasatoriaus, nepagrįsta apeliacinio teismo išvada, kad žala buvo padaryta Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos turtui. Šioje byloje svarbu ne tai, kad mokykla po įvykdyto nusikaltimo paskelbė konkursą naujajai svetainei sukurti, bet tai, ar nusikalstamos veikos įvykdymo metu (2010 m. rugpjūčio 10 d.) ji priklausė mokyklai (civiliniam ieškovui) nuosavybės teise. Pagal mokyklos nuostatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. A 500-801-(1.2-KSD-l), mokyklos steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o mokykla yra biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal mokyklos nuostatų XV skyriaus 106 punktą, mokykla šį turtą valdo tik patikėjimo teise (priedas prie kasacinio skundo). Taigi akivaizdu, kad visas mokyklos turtas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Be to, sunaikinta interneto svetainės versija buvo sukurta mokyklos moksleivių neatlygintine veikla, todėl svarstytina, ar moksleivių darbu ir žiniomis sukurtas daiktas (interneto svetainė) nėra šių asmenų turtas, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.55 straipsnio nuostatas, pagaminus naują daiktą iš svetimos medžiagos, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagų vertę, daikto savininku tampa asmuo, pagaminęs šį daiktą. Taip pat svarbu tai, kad ši interneto svetainė, kaip turtas, nebuvo apskaityta mokyklos buhalterinėje apskaitoje, nenurodyta šio materialaus turto vertė. Nuteistasis privalo atlyginti žalą, susijusią su tokios interneto svetainės atkūrimu, kuri buvo iki nusikalstamos veikos padarymo, bet neprivalo atlyginti visiškai kitokios kokybės (didesnės apimties, naujų technologijų) interneto svetainės sukūrimo kaštų. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir išreikalavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos 2004–2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus su paaiškinamaisiais raštais, būtų galima objektyviai ir nešališkai nustatyti, ar interneto svetainė <www.syrokomla.lt> buvo šiai mokyklai priklausantis turtas ir kokia jos vertė nusikaltimo padarymo metu.
Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad A. A. veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta 10 000 Lt turtinė žala, nes tokia suma įvertinti naujos svetainės sukūrimo kaštai. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos padarymo. Turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 9.1 punktas). Taigi nusikaltimą įvykdęs asmuo turi atlyginti žalą, kuri yra lygi sugadinto turto vertei. Tačiau abiejų instancijų teismai nenustatė interneto svetainės vertės nusikalstamos veikos padarymo dieną (2010 m. rugpjūčio 10 d.), neišsiaiškino, ar naujai sukurta svetainė technologiniu požiūriu analogiška ištrintai svetainei, ar tai yra visiškai naujas interneto produktas. Nenustačius šios aplinkybės, negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų (senosios interneto svetainės ištrynimo) ir civilinio ieškovo prašomos priteisti sumos, kuri, tikėtina, buvo sumokėta už visiškai kitokio interneto produkto sukūrimą.
Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog interneto svetainės sukūrimo bei jos tvarkymo kaštai iki ją ištrinant buvo 11 462,51 Lt. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad interneto svetainė buvo nuolat keičiama. Apkaltinamajame nuosprendyje pažymėta, kad pirmoji interneto svetainė Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinėje mokykloje buvo sukurta 2004 metais, 2010 metais šios mokyklos moksleiviai J. J. (J.) ir J. B. sukūrė naują interneto svetainę su nauja šios svetaines valdymo sistema. Tai patvirtina interneto erdvės duomenys, esantys adresu <http://web.arcMve.orweb/20100413151809/http://www.syrokomla.lt//>, taip pat civilinio ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikta 2010 m. birželio 8 d. UAB „Interneto vizija“ sąskaita Nr. 10440591. Būtent už šios interneto svetainės ištrynimą nuteistasis ir turi atsakyti. Pagal civilinio ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą UAB „Interneto vizija“ 2010 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą Nr. 106423231 interneto svetainės <www.syrokomla.lt> duomenų atkūrimo darbų kaina tik 9,00 Lt.
Kasatoriaus įsitikinimu, 2004–2010 m. laikotarpiu mokyklos patirtos išlaidos dėl savo iniciatyva kuriamų naujų interneto svetainės versijų nėra susijusios priežastiniu ryšiu su jo nusikalstama veika. Civilinis ieškovas nuolat dalyvavo mokyklų interneto svetainių konkursuose (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino civilinio ieškovo atstovė H. S.), ši aplinkybė ir lėmė senų interneto svetainių keitimą naujomis. Todėl 2006–2009 m. pedagogams išmokėti atlyginimai ir priedai už kitų interneto svetainės versijų sukūrimą neturi nieko bendro su 2010 m. sukurta interneto svetaine ir jos sunaikinimu ir negali būti pripažįstama žala, padaryta nuteistojo A. A. veiksmais (turint omeny ir tai, kad sunaikintos interneto svetainės versija buvo sukurta ne pedagogų, o moksleivių neatlygintine veikla).
Taip pat nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jo parodymus, neteisingai juos interpretavo, t. y. nepagrįstai nurodė, jog A. A. patvirtino ištrynęs interneto svetainę negrąžinamai. Iš tikrųjų nuteistasis pripažįsta tai padaręs, tačiau ne negrąžinamai, nes visi šios svetainės duomenys išliko kompiuterio kietajame diske ir juos įkelti į interneto erdvę iš kietojo disko nesudėtinga. Kasatoriaus nuomone, interneto svetainės negrąžinamo ištrynimo faktą galėjo nustatyti tik informacinių technologijų ekspertai. Teismas privalėjo įvertinti, kad nuteistasis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nuosekliai pripažino viešoje interneto erdvėje ištrynęs interneto svetainę.
Nuteistojo teigimu, sunaikinta interneto svetainė buvo atkurta 2010 m. rugsėjo mėn., tai patvirtina civilinio ieškovo atstovė H. S. (T. 2, b. l. 198). Ji nurodė, kad civilinis ieškovas 2010 m. po įvykdyto nusikaltimo dalyvavo interneto svetainių konkurse, kuris vyksta rugsėjo–gruodžio mėnesiais. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje esantis VĮ „Švietimo tinklas“ 2012 m. vasario 13 d. raštas. A. A. pažymi, kad prie apeliacinio skundo jis pateikė interneto erdvėje rastą 2010 m. lapkričio mėn. interneto svetainės <www.syrokomla.lt> versiją, kuri savo turiniu, meniu ir valdymo sistema identiška interneto svetainės versijai, kuri neva buvo sukurta pagal 2011 m. sausio 12 d. programavimo darbų atlikimo sutartį Nr. PROG20110112-01. Nuteistasis mano, kad pagal šią sutartį nauja interneto svetainė nebuvo sukurta, o buvo atkurta 2010 m. iki nusikalstamos veikos padarymo naudota interneto svetainė, išlikusi interneto erdvėje <http://web.archive.org/web> ir UAB „Interneto vizija“ serveryje. Tai, kad 2010 m. interneto svetainės versija nebuvo visiškai ištrinta ir buvo atkurta pagal UAB „Interneto vizija“ serveryje saugomus duomenis, patvirtina šios bendrovės apeliaciniam teismui pateikti rašytiniai įrodymai: 2012 m. kovo 29 d. raštas, kuriame pažymėta, kad, sunaikinus svetainę, yra galimybė atkurti informaciją, nes duomenų kopijos daromos kasdien ir kas savaitę, 2012 m. balandžio 2 d. raštas Nr. Fl-1179, kuriame nurodyta, jog svetainė <www.syrokomla.lt> buvo serveryje, kurio IP adresas 79.98.25.10, ir 2012 m. birželio 7 d. raštas, kuriuo pranešta, kad bendrovė turi interneto svetainės <www.syrokomla.lt> failus, tik nežinoma, ar įmonei prieinami šios svetainės palaikymui reikalingi failai yra pilni ir visi.
Kasatorius nurodo, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ekspertai savo rašte nurodė, jog negali atlikti ekspertizės, nes nėra pakankamai duomenų. Nuteistojo manymu, jo nurodyti duomenys galėjo būti surinkti, tačiau to nebuvo padaryta, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme UAB „Interneto vizija“ serveriai nebuvo apžiūrėti, be to, byloje neapklaustas joks informacinių technologijų specialistas, galintis pateikti kvalifikuotą nuomonę apie serverį, kurio IP adresas 79.98.25.10, ir PHP kodą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad interneto svetainė buvo ištrinta neatkuriamai. Iš byloje pateikto Lietuvos teismo ekspertizės rašto matyti, kad interneto erdvėje <http://web.archive.org> išlieka visas interneto svetainės turinys, todėl interneto svetainės turinio iš naujo atkurti nereikėjo. Būtent iš šios interneto erdvės nuteistasis pateikė apeliacinės instancijos teismui tris interneto svetainės <www.syrokomla.lt>, veikusios 2005 m. liepos 25 d., 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. spalio 18 d., versijas. Iš 2010 m. lapkričio 4 d. interneto svetainės versijos matyti, kad meniu nurodytoje grafoje „Galerija“ yra išlikusios visos sukauptos šiai datai mokyklos turėtos nuotraukos, todėl teismo teiginys, jog mokyklos surinkta informacija ir nuotraukos nuo 2004 m. buvo nuteistojo A. A. sunaikintos, neatitinka interneto erdvėje esančios informacijos ir prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad nuteistajam 2012 m. kovo 22 d. teismo posėdyje pateikus papildomus duomenis apie interneto svetainės išlikimą, iš archyve saugomų interneto svetainių dingo 2010 m. lapkričio 4 d. interneto svetainės versija.
Nuteistojo teigimu, teismai, darydami išvadas, prieštaraujančias bylos įrodymams, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes interneto svetainės neatkuriamas ištrynimas turėjo būti įrodytas teisėtu būdu gautais duomenimis – šiuo atveju ekspertizės aktu. Tik atlikus informacinių technologijų ekspertizę būtų nustatyta esminė šios bylos aplinkybė – ar interneto svetainė buvo ištrinta negrąžinamai ir kokios sąnaudos buvo reikalingos jai atkurti. Tai teismui būtų suteikę galimybę įvertinti ir tai, ar sukurta naujoji interneto svetainė yra analogiška buvusiajai, ar jos technologijos ir parametrai yra nauji. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad konkursas dėl naujos interneto svetainės sukūrimo buvo organizuojamas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal 2010 m. lapkričio 3 d. mažos vertės apklausos pažymą apklausoje dalyvavo UAB „SA“, „A“ ir „M“. Pagal įstatymų nustatytą tvarką šios įmonės negali būti susijusios tarpusavyje, taip pat su įstaiga, atliekančia apklausą. Prie šio kasacinio skundo pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „M“ yra susijusi su UAB „A“. UAB „M“ direktorė yra T. S., o UAB „A“ – jos sunūs S. S., t. y. šie asmenys yra vienos šeimos nariai. Todėl 2010 m. lapkričio 3 d. konkursą dėl svetainės sukūrimo civilinis ieškovas surengė pažeisdamas apklausų dėl mažos vertės pirkimų nustatytą tvarką.
Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, negalėjo vadovautis UAB „M“ 2011 m. rugsėjo 30 d. aiškinamuoju raštu prie 2011 m. sausio 12 d. programavimo sutarties Nr. PROG20110112-01, kuriame nurodyti atlikti interneto svetainės parengiamieji, projektavimo, dizaino kūrimo, dominuojančio dizaino statinio elemento darbai, nes iš 2011 m. interneto svetainės <www.syrokomla.lt> titulinio puslapio matyti, kad jis yra identiškas 2010 m. lapkričio 4 d. interneto svetainės tituliniam puslapiui. Taigi realiai nauja interneto svetainė <www.syrokomla.lt> nebuvo sukurta, todėl pareikštas ieškinys visa apimtimi negalėjo būti patenkintas.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad nuteistojo argumentai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo nepagrįsti. Pirmą kartą teisme nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą, buvo priimta nutartis paskirti informacinių technologijų ekspertizę, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras informavo, kad prašomos ekspertizės atlikti negali, nes baudžiamojoje byloje nėra Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos sunaikintos interneto svetainės kopijos). Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka papildomų duomenų (interneto svetainės kopijos) nebuvo gauta, todėl, atsižvelgęs į tai, taip pat įvertinęs nuteistojo gynėjos poziciją (neprašė atlikti įrodymų tyrimo), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iš naujo nesprendė ekspertizės skyrimo klausimo.
Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, byloje esantys rašytiniai duomenys (buhalteriniai ir kitokie dokumentai) neginčijamai patvirtina, kad interneto svetainė buvo sukurta ir tobulinama mokyklos užsakymu ir jos lėšomis, kad būtent mokyklai priklausė šios svetainės administravimo teisės, kad mokykla sumokėjo už interneto svetainės atkūrimą, todėl pagrįstai šis juridinis asmuo pripažintas civiliniu ieškovu. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis su tuo iš pradžių sutiko, nes, pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, šio teismo sprendimo, kuriuo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai buvo priteista 3000 Lt turtinei žalai atlyginti, kasacine tvarka neskundė.
Prokuroro teigimu, teismų pagrįstai nustatyta, kad mokyklos interneto svetainė buvo sunaikinta visiškai. Bylos duomenimis, interneto svetainė galėjo būti atkurta tik turint atsarginę jos kopiją, tačiau kopijos neturėjo nei mokykla, nei UAB „Interneto vizija“. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro rašto dėl atsisakymo atlikti ekspertizę matyti, kad <http://vveb.archive.org> yra saugomas tik laisvai prieinamas svetainės turinys (PHP kodas laisvai neprieinamas) ir jo nepakanka interneto svetainės funkcionavimui. Todėl teisinga teismo išvada, kad interneto svetainę mokykla ne atkūrė, o sukūrė naują. Kasatoriaus teiginiai dėl sunaikintos ir naujai sukurtos interneto svetainės turinio, meniu ir valdymo sistemos panašumų šios teismo išvados nepaneigia.
Pasak prokuroro, Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Priešingai negu teigia kasatorius, nėra pagrindo abejoti pateiktais civilinio ieškovo duomenimis apie naujos interneto svetainės sukūrimą ir atliktų darbų kaštus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo įstatymų nustatyta tvarka organizuojamas konkursas (apklausa) dėl naujos interneto svetainės sukūrimo. Naujos svetainės sukūrimui Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokykla pasirinko UAB „M“, nes ši pasiūlė pigiausią darbų atlikimo kainą. Šio konkurso rezultatų kiti konkurse dalyvavę juridiniai asmenys neginčijo, todėl konkurso rezultatai buvo patvirtinti, su UAB „M“ 2011 m. sausio 12 d. buvo sudaryta programavimo sutartis Nr. PROG20110112-01. Sąskaita faktūra patvirtina, kad UAB „M“ atliktų darbų kaina yra 10 000 Lt, šie darbai atlikti, už juos sumokėta. Nuteistojo pateikti duomenys apie kitų asmenų svetainių kūrimo darbų kainas nepaneigia civilinio ieškovo pateiktų įrodymų dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo, nes juose nurodyta tik preliminari, o ne galutinė darbų kaina.
Atsiliepimu civilinio ieškovo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos atstovai Tadeušas Narkevičius (Tadeuš Narkevič) ir advokatė Gabija Jurgita Streckienė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti ir išieškoti iš jo Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklai 500 Lt išlaidų, turėtų teisinėms paslaugoms apmokėti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Ekspertizės skyrimo klausimas pagal nuteistojo suformuluotą prašymą apeliaciniame skunde vieną kartą teismo jau buvo išspręstas. Informacinių technologijų ekspertizė buvo paskirta, tačiau nebuvo atlikta, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodė, kad tik pagal baudžiamosios bylos medžiagą, nesant interneto svetainės atsarginės kopijos, nėra galimybės kategoriškai atsakyti, ar yra techninė galimybė atkurti poveikio metu pašalintus duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai pakartotinai nesprendė klausimo dėl ekspertizės paskyrimo.
Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, interneto svetainės savininkas buvo nustatytas. Po nusikalstamos veikos padarymo pagal Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ji buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Civilinio ieškovo, kaip proceso šalies, tinkamumo klausimas buvo pradėtas kelti tik tada, kai mokykla padengė išlaidas, susijusias su interneto svetainės sukūrimu.
Civilinio ieškovo atstovų teigimu, sunaikintos interneto svetainės vertė buvo nustatyta remiantis tokiais įrodymais, kokius civilinis ieškovas turėjo galimybę pateikti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad interneto svetainės kūrimo ir tvarkymo kaštai sudaro 11 462,51 Lt, o sunaikintos svetainės atkūrimas, sukuriant ją iš naujo, kainavo 10 000 Lt, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo manyti, jog padaryta žala yra mažesnė negu 10 000 Lt. Civilinio ieškovo atstovų manymu, nuteistasis iškraipo UAB „Interneto vizija“ pateiktų raštų turinį, nes iš jų aiškiai matyti, kad galimybės atkurti svetainės ji neturi, o sunaikintos svetainės kopijos (išskyrus po svetainės sunaikinimo įkelto paveiksliuko įrašymą į CD, kurio kaina 9 Lt) bendrovė taip pat neišsaugojo.
Priešingai negu teigia kasatorius, teismas teisingai nustatė, kad mokyklos kietajame diske jokie duomenys, kurių pagalba būtų galima atkurti interneto svetainę, neišliko, todėl svetainė ištrinta negrąžinamai. Tai, kad ištrintos interneto svetainės negalima atkurti be jos kopijos, patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai. Jų rašte nurodyta, kad <http://web.archive.org> yra saugomas tik laisvai prieinamas svetainės turinys, kurio nepakanka atkurti interneto svetainės funkcionavimą.
Pasak civilinio ieškovo atstovų, byloje yra aišku, kokia konkreti žala padaryta civiliniam ieškovui, taip pat kad dėl to kaltas A. A. (beje, sunaikinęs interneto svetainę ir 3000 Lt ieškinį pripažįsta ir nuteistasis).
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl atlygintinos turtinės žalos priteisimo
Kasaciniame skunde nėra ginčijamas faktas, kad A. A. neteisėtai sunaikino elektroninius duomenis, paskelbtus internetoje svetainėje <www.syrokomla.lt>, tačiau nesutinkama su turtinės žalos priteisimu Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai ir nustatytu šios žalos dydžiu.
Iš kasacinio skundo galima suprasti, kad kasatorius ginčija ieškovo, t. y. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos kaip biudžetinės įstaigos teisę pretenduoti į patirtos žalos atlyginimą, nes turtas (tarp jų ir interneto svetainė) nuosavybės teise priklauso ne mokyklai, o Vilniaus miesto savivaldybei. Šis argumentas nepagrįstas. Tai, kad biudžetinė įstaiga turtą valdo patikėjimo teise, nereiškia, kad ji negali būti civiliniu ieškovu teisme ir reikalauti žalos atlyginimo. Mokykla, kaip bet kuri biudžetinė įstaiga, yra juridinis asmuo, todėl gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi tokias pat teises kaip ir turto savininkas. Priešingai nei teigia kasatorius, tai, kad interneto svetainės sukūrime dalyvavo moksleiviai, taip pat nepagrindžia išvados, jog pati svetainė nebepriklauso mokyklai ir ši neturi teisės reikalauti atlyginti dėl jos sunaikinimo atsiradusios turtinės žalos.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai neturėjo pagrindo išvadai, jog svetainė ištrinta neatkuriamai, bandoma pagrįsti priešinga išvada – kad naujoji svetainė iš tikrųjų buvo atkurta, o ne sukurta iš naujo, ir kad tik atlikus informacinių technologijų ekspertizę būtų įmanoma atsakyti į klausimą, kokią žalą patyrė mokykla. Visi šie gynybos teiginiai teismų buvo tikrinami, tačiau atmesti.
Teismai nustatė, kad interneto svetainę buvo įmanoma atkurti tik turint jos atsarginę kopiją, tačiau jos neišliko nei mokyklos, nei UAB „Interneto vizija“ bazėse. Mokyklos atstovė mokytoja H. S. nuosekliai paaiškino teismui, kad nuteistojo veiksmais buvo sunaikinti duomenys (36 svetainės puslapiai, apie 1000 nuotraukų), kuriuos mokykla kaupė ilgą laiką. Visus šiuos duomenis mokykla turėjo rinkti iš naujo. Jokių duomenų, iš kurių svetainę būtų galima atkurti, neišliko, todėl mokykla turėjo organizuoti viešuosius programavimo paslaugų pirkimus. Konkursą laimėjo UAB „M“, šios bendrovės paslaugos kainavo mokyklai 10 000 Lt (T. 2, b. l. 147-148; T. 3, b. l. 118-120).
Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje – tai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad dėl interneto svetainės sukūrimo Vilniaus Vladislovo Sirokomlės vidurinė mokykla patyrė 10 000 Lt išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, tenkindamas Vilniaus Vladislovo Sirokomlės vidurinės mokyklos 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį, rėmėsi leistinais ir pakankamais įrodymais: civilinio ieškovo atstovų paaiškinimais; sąskaita–faktūra (T. 2, b. l. 139), patvirtinančia, kad naujos svetainės sukūrimo darbai kainavo 10 000 Lt; mažos vertės pirkimų apklausos pažyma (T. 2, b. l. 163), patvirtinančia, kad mažiausią kainą – 10 000 Lt už interneto svetainės sukūrimą pasiūlė UAB „M“; šios bendrovės aiškinamuoju raštu prie 2011 m. sausio 12 d. programavimo sutarties Nr. PROG20110112-01. Vėlesnėje proceso stadijoje teismui buvo pateiktas ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad civilinis ieškovas apmokėjo UAB „M“ už naujos interneto svetainės sukūrimą (T. 4, b. l. 175).
Tikrinant gynybos pateiktus duomenis, byloje buvo paskirta informacinių technologijų ekspertizė. Ekspertams buvo pateikti klausimai dėl ištrintos svetainės atkūrimo galimybių ir naujos svetainės sukūrimo kaštų, tačiau iš Lietuvos teismo ekspertizės centro buvo gautas raštas, kuriame konstatuota, jog pagal baudžiamosios bylos medžiagą atsakyti į pateiktus klausimus nėra galimybės. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad <http://web.archive.org> yra saugomas tik laisvai prieinamas svetainės turinys (pvz., PHP kodas nėra laisvai prieinamas), kurio nepakanka atstatyti interneto svetainę (T. 4, b. l. 262). Iš Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos taip pat buvo gautas raštas, kad, panaikinus mokyklos tinklalapį, mokyklos elektroninėje erdvėje atsarginė interneto svetainės kopija nėra išlikusi (T. 4, b. l. 264). Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad civilinis Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos 10 000 Lt ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
Nuteistojo kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad, nepaskyrus dar vienos ekspertizės, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Šis argumentas nepagrįstas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-659/2012, 2K-135/2013 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme, ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Turint galvoje, kad šioje byloje ekspertizė buvo paskirta, tačiau ekspertai, remdamiesi bylos medžiaga, neturėjo galimybių atsakyti į pateiktus klausimus, dar viena ekspertizė galėjo būti skirta tik dėl svarių priežasčių, pvz., anksčiau nežinomų aplinkybių, rimtų įrodymų prieštaravimų ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas tokių priežasčių nenustatė, proceso dalyviai jokių argumentų tokiam procesiniam žingsniui nepateikė (T. 5, b. l. 18). Pagrindo abejoti įrodymais, patvirtinančiais civilinio ieškovo patirtas išlaidas sukuriant naują interneto svetainę, teismai nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai, nustatę Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai padarytos žalos dydį, įrodinėjimo (BPK 20 straipsnis) ir kitų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų nepadarė.
Dėl proceso išlaidų
Kartu su civilinio ieškovo atstovo atsiliepimu pateiktas prašymas išieškoti Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai kasaciniame procese turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateikta 500 Lt sąskaita už teisines paslaugas (Nr. 2014/4.2) surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, taip pat mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šios sumos sumokėjimą advokatei G. J. Streckienei.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši nuostata galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Nuteistojo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys civilinio ieškovo interesus byloje, todėl šis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Už atsiliepimo surašymą advokatui sumokėta suma (500 Lt) neviršija paprastai išieškomų tokių išlaidų dydžių. Konstatuotina, kad, atmetus nuteistojo kasacinį skundą, iš jo išieškotinos civilinio ieškovo turėtos išlaidos – 500 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo A. A. civiliniam ieškovui Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
