Baudžiamoji byla Nr. 2K-245/2014
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01404-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)
2014 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, uždraudžiant vienerius metus šešis mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartis, kuria nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
J. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2011 m. rugpjūčio 25 d., apie 16.26 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. ties sankryža su Eišiškių plentu, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatsargus ir neatidus, persirikiuodamas iš pirmosios Dariaus ir Girėno g. eismo juostos į antrąją (kryptimi Šaltkalvių g. link), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiuojančiam motociklui „Yamaha XJ900“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam B. S. (B. S.), dėl to motociklininkas intensyviai stabdydamas griuvo ant kelio dangos; jam nustatyti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas – šiais veiksmais J. K. pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog J. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9 ir 106 punktuose nustatytus reikalavimus bei tarp nusikalstamų veiksmų (KET pažeidimų) ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nėra pagrįstos visapusišku bei išsamiu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Teismų sprendimuose akcentuojama tai, kad J. K., atlikdamas persirikiavimo manevrą, neįsitikino, jog tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, t. y. teismai nuteistojo J. K. veiką vertino tik KET 106 punkto apimtimi, tačiau teismai nenurodė savarankiškų ir konkrečių motyvų dėl KET 9 punkto pažeidimo ir šio pažeidimo santykio su kilusiais padariniais. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatytas tikslus eismo įvykio mechanizmas, transporto priemonių išsidėstymas kelyje, atstumas tarp nukentėjusiojo B. S. motociklo ir J. K. automobilio, taip pat motociklų matomumas per automobilio veidrodėlius. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas eksperimentas ir prie bylos pridėtas 2013 m. rugpjūčio 13 d. eksperimento protokolas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo išsamiai neištyrė bei neįvertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, be to, teismas nenustatė, kurie iš eksperimento protokole nurodytų (sumodeliuotų) 18 bandymų objektyviausiai atitinka eismo įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nėra motyvuota, kuriuos bandymus atliekant J. K. negalėjo matyti motociklininkų, ar tai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu, ar tie bandymai pakankamai objektyviai atkuria tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Teismo išvada, kad J. K. ne visada galėjo matyti abu vienas paskui kitą važiavusius motociklus, yra visiškai nemotyvuota ir pagrįsta prielaidomis. Kasatorius teigia, kad eksperimento metu padarytos nuotraukos leidžia neginčijamai konstatuoti, kad automobilio vairuotojas prieš atlikdamas persirikiavimo iš pirmosios į antrąją eismo juostą manevrą turėjo galimybę aiškiai matyti ir kartu įsitikinti, kad toks persirikiavimas nesukliudys antrąja eismo juosta važiavusiems motociklininkams. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad eksperimento metu gauti duomenys visiškai patvirtino J. K. parodymus.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad būtent nukentėjusiojo B. S. veiksmai (staigus ir netinamo stabdymo būdo pasirinkimas, motociklo nesuvaldymas) lėmė eismo įvykį – tai patvirtina specialisto išvada Nr. l 1-3032(11). Kasatoriaus manymu, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sveikatos sutrikdymas atsirado būtent dėl motociklo eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kurį padarė pats nukentėjusysis B. S.
Kasatorius pažymi, kad teismo išvados dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimo daugiausia grindžiamos nenuosekliais, prieštaringais nukentėjusiojo B. S. ir liudytojo P. Š. (P. Š.) parodymais, kurių patikimumas buvo vertinamas (tikrinamas) atsižvelgiant ne į kitus objektyvius tiesioginius byloje esančius įrodymus (byloje esantį vaizdo įrašą, specialisto išvadą ir parodymus, eksperimento protokolą, J. K. parodymus), o į netiesioginius įrodymus, t. y. liudytojų policijos pareigūnių N. S., V. M. parodymus, kurios eismo įvykio išvis nematė ir iš esmės parodė tai, ką išgirdo iš paties nukentėjusiojo ir kitų liudytojų. Teismas vertino liudytojų policijos pareigūnių N. S., V. M. parodymus, nepaisydamas to, kad šios liudytojos yra nukentėjusiojo B. S. ir P. Š. kolegės, policijos pareigūnės. Teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis B. S. ir liudytojas P. Š. ne kartą keitė savo parodymus dėl esminių eismo įvykio aplinkybių – stabdymo būdo pasirinkimo griūnant šonu kartu su motociklu, motociklų važiavimo greičio bei atstumo tarp nukentėjusiojo motociklo ir automobilio. Kasatorius pažymi, kad teismas, nustatydamas tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių, vadovavosi ne specialisto išvada, kuri teismų praktikoje pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių, o nukentėjusiojo B. S. ir P. Š. parodymais.
Nuteistojo manymu, susidarius įvykio metu buvusiai situacijai, tinkamai laikantis KET 132, 133 punktų reikalavimų, nukentėjusysis B. S. vairuojamą motociklą privalėjo pradėti stabdyti dar tuo metu, kai J. K., įjungęs automobilio kairio posūkio šviesos signalą, atlikinėjo persirikiavimo manevrą, o ne jį atlikus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kad automobilis „Honda Accord“ prieš griūnant motociklui ne persirikiavo, o jau kurį laiką važiavo antrąja eismo juosta, po to mažino greitį ir suko į pirmąją eismo juostą. Iš byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad pašalinis triukšmas (tikėtina stabdžių ir griūvančio motociklo garsas) vaizdo įraše girdimas tada, kai automobilis „Honda Accord“ važiuoja antrąja eismo juosta, o ne persirikiuoja į ją. Tai reiškia, kad automobilio persirikiavimas iš pirmosios į antrąją eismo juostą nebuvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Priešingai, būtent pats nukentėjusysis, būdamas neatidus ir netinkamai stabdydamas motociklą, lėmė padarinių atsiradimą. Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai apie eismo įvykio eigą yra akivaizdžiai paneigti byloje esančiais objektyviais įrodymais – specialisto išvada ir vaizdo įrašu. Šių įrodymų apeliacinės instancijos teismo detaliau netyrė ir išvis nevertino bei neaptarė skundžiamoje nutartyje.
Atsiliepimu į nuteistojo J. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad teismai tinkamai nustatė eismo įvykio aplinkybes, įvertino įrodymų visumą ir padarė pagrįstas išvadas dėl J. K. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė B. S. veiksmai, tačiau taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo motociklo staigiam stabdymui turėjo įtakos J. K. neatsargūs veiksmai, kurie ir nulėmė eismo įvykio metu kilusius padarinius. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų nustatytomis aplinkybėmis, jas vertina savo naudai, nedaro teismų išvadų nepagrįstų ar neteisėtų. Teismų nurodytas KET 9 punkto pažeidimas iš esmės nedaro įtakos kasatoriaus teisinei padėčiai.
Nuteistojo J. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl J. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir priežastinio ryšio nustatymo
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai.
Nors kasatorius ginčija priežastinio ryšio tarp jo padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių buvimą, kolegija laiko, kad kasatoriaus padaryta veika ir jos padariniai pagrįstai teismų įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad kasatorius pažeidė KET 9, 106 punktų reikalavimus. Pagal KET 9 punkto reikalavimus eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių taisyklių 106 punktas reikalauja, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad duoti kelią – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Teismai nustatė, kad eismo įvykio metu J. K. neįsitikino, kad, įvažiavęs į antrąją eismo juostą iš pirmosios, nesudarys kliūčių kitiems eismo dalyviams, ir persirikiuodamas nedavė kelio ta pačia kryptimi antrąja eismo juosta važiuojančiam motociklui „Yamaha XJ900“, vairuojamam B. S., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio aplinkybės aiškios, teismų nustatytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Kolegija sutinka su teismų išvada, kad eismo įvykio priežastis buvo automobilio vairuotojo J. K. veiksmai, dėl jo padarytų KET pažeidimų nekyla abejonių. Apeliacinės instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo motociklo vairuotojo B. S. veiksmus staigiai stabdant motociklą būtinosios padarinių kilimo sąlygos požiūriu ir pagrįstai konstatavo, kad ekstremaliai keisti motociklo greitį privertė būtent automobilio vairuotojo J. K. veiksmai. Dėl per mažo atstumo tarp nukentėjusiojo motociklo „Yamaha HJ900“ ir automobilio „Honda Accord“, dėl staigaus J. K. manevro nesant pakankamo laiko tarpo ir galimybės pasirinkti kitą transporto priemonės stabdymo būdą, nukentėjusysis B. S. ėmėsi kraštutinių priemonių, siekdamas išvengti susidūrimo ar dar didesnių galimų padarinių. Kasaciniame skunde nurodytų KET pažeidimų, kurie, anot kasatoriaus, būtų galėję lemti eismo įvykio kilimą, teismai B. S. veiksmuose nenustatė. Analogiškos abejonės dėl motociklo vairuotojo veiksmų atitikties KET 133 ir 134 punktų reikalavimams buvo keltos ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį skundo argumentą motyvuotai atsakė pažymėdamas, kad jo veiksmai negali būti pripažinti pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Taip pat nutartyje išsamiai pasisakyta dėl nuteistojo argumentų dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo bei atlikto eksperimento duomenų vertinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog baudžiamasis įstatymas byloje pritaikymas tinkamai, tenkinti kasatoriaus skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Jonas Prapiestis
Albinas Sirvydis
