Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-168/2014
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01293-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.10.1;
1.1.13
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą T. Š. baudžiamojoje byloje dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos 2012 m. gruodžio 19 d. laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos 2012 m. gruodžio 27 d. laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, atliekant ją pataisos namuose.
Iš T. Š. nukentėjusiajai S. Š. priteista 150 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir kuria iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista 150 Lt. Iš T. Š. nukentėjusiajai S. Š. priteista 69,61 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš nuosprendžio įžanginės ir aprašomosios dalių pašalinta faktinė aplinkybė, kad nuteistasis T. Š. nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą.
Pritaikytas BK 75 straipsnis ir nuteistajam T. Š. paskirtos bausmės laisvės atėmimo dvejiems metams vykdymas atidėtas dvejiems metams. Nuteistasis T. Š. įpareigotas auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, prokuroro, palaikiusio kasacinį skundą iš dalies ir prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atidėtas bausmės vykdymas, o nuosprendžio dalį dėl priteisto turtinės žalos atlyginimo sumažinimo palikti nepakeistą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. Š. nuteistas už tai, kad:
2012 m. gruodžio 19 d., apie 10.15 val., nuomojamame bute Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sugriebė už plaukų sutuoktinei S. Š., ranka sudavė jai į kairę ausį ir nutempė iš kambario į koridorių prirėmęs prie kambario durų staktos, sugriebė ją už kaklo ir smaugė, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą;
2012 m. gruodžio 27 d., apie 23.00 val., nuomojamame bute Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia parbloškė sutuoktinę S. Š. ant lovos, sugriebęs už kaklo smaugė, po to galva trenkė nukentėjusiajai į dešinį skruostą, vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį skruostą sugriebęs už plaukų, tampė po kambarį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas apie dešinę akį ir dešinio skruosto viršutinėje dalyje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje, šiais veiksmais sukėlė S. Š. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą;
2013 m. sausio 7 d., nuo 19.00 iki 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, kieme, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, norėdamas įbauginti sutuoktinę S. Š., sakydamas žodžius „tu šiandien mirsi“, mėtė akmenis ir tyčia išdaužė R. G. priklausančio buto Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), virtuvės ir balkono langų stiklus bei įskėlė balkono durų stiklą, dėl to išgąstį patyrė kambaryje buvę mažamečiai vaikai, o R. G. padaryta 600 Lt turtinė žala, tokiais veiksmais pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kasaciniu skundu Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Prokuroras teigia, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, rėmėsi tik apeliacinės instancijos teisme pakeistais nukentėjusiosios S. Š. parodymais, kad ji atleidžia ir prašo neskirti T. Š. realios laisvės atėmimo bausmės. Prokuroro manymu, teismui nebuvo pagrindo taikyti S. Š. su T. Š., nes nuo pirmų apklausų T. Š. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, neigė naudojęs smurtą prieš sutuoktinę, kėlė versiją, kad pats buvo sužalotas. T. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tik po to, kai sužinojo, kad byloje yra nenuginčijami jo kaltę patvirtinantys duomenys.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visas nusikalstamas veikas, už kurias T. Š. buvo nuteistas anksčiau, jis padarė prieš nukentėjusiąją S. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išdaužė D. S. Š. priklausančio gyvenamojo namo 600 Lt vertės lango paketą.
Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad T. Š. nusikalstamas veikas padarė esant išnykusiam teistumui, nes sumokėjo baudą, o šie nusikaltimai padaryti pasibaigus vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Nors T. Š. baudą sumokėjo, tačiau naujas tyčines veikas padarė nepraėjus trejiems metams po baudos sumokėjimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), o teistumas skaičiuojamas nuo realaus bausmės įvykdymo, t. y. nuo baudos sumokėjimo momento 2011 m. rugpjūčio 25 d.
Taip pat klaidinga teismo išvada, kad T. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Prokuroras nurodo, kad jis padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus prieš tą patį asmenį S. Š.: du kartus ją sumušė, o trečią kartą sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Prokuroras pažymi, kad T. Š. visiškai nesigailėjo ir neatsiprašė nukentėjusiųjų.
Prokuroras apibendrindamas teigia, kad nuteistasis T. Š. per trumpą laiką padarė tris nusikalstamas veikas, anksčiau teismo teistas, o tai parodo, kad atsirandančias problemas jis linkęs spręsti nusikalstamu būdu ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 97 straipsnio taikymo
Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skirtingai sprendė, ar nuteistojo T. Š. teistumas už pirmiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs, ar ne.
T. Š. pirmiau buvo teistas: 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš priimant 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmė subendrinta su pirmuoju nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Pritaikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.
Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Tos pačios dalies 3 a punkte nustatyta, kad asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, turi teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Abu nuteistojo T. Š. padaryti nusikaltimai, t. y. nusikaltimas, už kurį paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas vieneriems metams, ir nusikaltimas, už kurį paskirta bauda, įstatymo priskirti prie nesunkių nusikaltimų. Baudą T. Š. sumokėjo 2011 m. rugpjūčio 25 d.
Nagrinėjamoje byloje T. Š. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas pasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, tačiau nepraėjus trejiems metams po baudos sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, kaip vieną iš realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo argumentų nurodė neišnykusį teistumą už analogiškas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis T. Š. baudą sumokėjo, o nusikaltimai šioje byloje padaryti pasibaigus vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminui, ir iš nuosprendžio pašalino nuorodą, kad T. Š. padarė nusikaltimus turėdamas neišnykusį teistumą. Taigi pirmosios instancijos teismas apie T. Š. teistumą sprendė pagal jo realiai atliktą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas apie teistumo išnykimą – pagal bausmę, kurios vykdymas atidėtas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nuteistojo T. Š. pirmesnis teistumas išnykęs, prieštarauja įstatymo nuostatoms.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 42 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi bausmės. Nuteistajam T. Š. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalių nuostatomis, buvo paskirtos dvi bausmės – laisvės atėmimas ir bauda. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio 1 dalis, BK 92 straipsnio 1 dalis) bausmės vykdymo atidėjimo klausimas gali būti sprendžiamas paskyrus galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Jei nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė susideda iš laisvės atėmimo ir baudos (ar kitos už laisvės atėmimą švelnesnės bausmės) – laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas iš esmės yra galimas, o kita bausmė vykdoma savarankiškai (Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos išvadų 10 punktas (Teismų praktika Nr. 28). BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata taikoma ir tam atvejui, kai teistumas už vieną nusikaltimą tęsiasi po to, kai pasibaigė bausmės, paskirtos už kitą nusikaltimą, vykdymo atidėjimo laikotarpis. Taigi nuteistasis T. Š. turėjo neišnykusį teistumą už abi nusikalstamas veikas tol, kol nesibaigė įstatymo nustatytas ilgesnis teistumo laikotarpis už vieną iš jų. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka BK 97 straipsnio nuostatų.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Prokuroras BK 75 straipsnio taikymą nuteistajam T. Š. ginčija tuo aspektu, kad nėra būtinos šiame straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, t. y. pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šį savo teiginį prokuroras iš esmės grindžia pirmesnėmis analogiškomis T. Š. veikomis ir neišnykusiu teistumu.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.
Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2010">2K-109/2010</a>, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą, konstatavo, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kartu teismas nurodė, kad nuteistasis T. Š. formaliai atitinka sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Įvertinęs tai, kad, pasak teismo, T. Š. teistumas yra išnykęs, o pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, teismas manė esant galima BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl išnykusio T. Š. teistumo prieštarauja BK 97 straipsnio nuostatoms, tačiau, atsižvelgus į kitas bylos aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju nevertintinas kaip netinkamas BK 75 straipsnio taikymas.
Nagrinėjamoje byloje nuteistasis T. Š. iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo buvo suimtas ir faktiškai yra atlikęs daugiau kaip aštuonis mėnesius, t. y. vieną trečdalį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, esant kitoms šioje teisės normoje nustatytoms sąlygoms, jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. balandžio 8 d. teismo sprendimu santuoka tarp nukentėjusiosios S. Š. ir nuteistojo T. Š. nutraukta ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, byloje yra duomenų apie kitos nuteistojo santuokos registravimą. Kadangi visos nuteistojo T. Š. nusikalstamos veikos susijusios su jo smurtu šeimoje, kuri yra iširusi, tai mažina analogiškų nusikalstamų veikų tikimybę. Kita vertus, nuteistajam T. Š. nevykdant apeliacinės instancijos teismo paskirtų įpareigojimų, jam gali būti taikomos Probacijos įstatymo nuostatos, tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Aurelijus Gutauskas
Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
Vytautas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
Vladislovas Ranonis
