Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-15880-872/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00690-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Agnės Stankevičienės, Astos Vailionės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja A. C. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą laikiną leidimą (Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027-05-10) gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas, nes Migracijos departamento teigimu pareiškėja pažeidė nuo 2025-05-03 Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – ir Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 9 dalyje nustatytą ribojamąją priemonę, nes buvo išvykusi į Rusiją 6 kartus: 2025-05-05, 2025-05-12, 2025-02-19, 2025-06-09, 2025-06-16 ir 2025-06-23.

2.2. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė. Turi sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena Kaliningrade ir ten mokosi vidurinėje mokykloje. Pareiškėja 2018-03-11 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu T. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su T. Č. susilaukė dukters E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2023-05-12 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027-05-10, šeimos susijungimo pagrindu.

2.3. Pareiškėja neginčija atsakovo Sprendime nurodytų aplinkybių, jog ji šešis kartus kirto Lietuvos Respublikos sieną ir atsakovas pritaikė imperatyvią teisės normą – Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 punktą, tačiau atsakovas neįvertino pareiškėjos paaiškinimuose nurodytų visų individualių faktinių aplinkybių (socialinius, ekonominius, šeiminius ryšius, gyvenimo trukmę Lietuvos Respublikoje), kurios niekaip nėra susijusios su grėsme Lietuvai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui.

2.4. Migracijos departamentas neatliko individualios pareiškėjos situacijos vertinimo, tai yra: pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus, tai yra Kaliningrade (Rusijos Federacijoje) gyvenantį nepilnametį sūnų, kuris negali keisti gyvenamosios vietos, nes Kaliningrade lanko mokykloje dvyliktą klasę, ruošiasi egzaminams, ir Panevėžio rajone, Dembavoje (Lietuvoje) su pareiškėja gyvenančią mažametę dukterį, kuri nuo mažens gyvena Lietuvoje, kuria socialinius ryšius (draugai, stovyklavimas, mokymasis, sveikatos priežiūra); pareiškėja veda bendrą ūkį su sutuoktiniu T. Č., kuria šeiminį santykį. Sutuoktinis finansiškai išlaiko dukterį ir pareiškėją. Šeima gyvena Lietuvoje; pareiškėja gyvena Lietuvoje virš 3 metų, jokios žalos ar pažeidimų savo veiksmais Lietuvai nepadarė; pareiškėjos motina L. V., gyvena Kaliningrado srityje, Ozersko mieste, neįgali, reikalinga periodinė priežiūra. Pareiškėja yra vienintelė jos dukra, kuri gali pasirūpinti savo motina; pareiškėjos trumpalaikės išvykos į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį), nesusijusios su piktnaudžiavimu, ar realia grėsme Lietuvai; pareiškėjos trumpalaikius išvykimus lėmė būtinybė pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ir neįgalia motina.

2.5. Panaikinus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas sudarė tokią situaciją, kad pareiškėja nebegali rūpintis savo šeima (sutuoktiniu ir dukra), negali įsidarbinti, negali gauti sveikatos paslaugų ir pan. Migracijos departamentas priimdamas tokį Sprendimą iš esmės pareiškėją diskriminuoja ir baudžia už tai, jog būdama rūpestinga motina ir dukra, rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi ir neįgalia motina, kita vertus, Migracijos departamentas Lietuvoje ardo šeimos ryšius, skiria motiną nuo dukters. Pareiškėja savo veiksmais nekėlė ir nekelia grėsmės valstybės saugumui.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:

3.1. 2023-05-09 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ĮUTP) 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). 2023-05-10 pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027-05-10.

3.2. Nustatyta, kad asmuo turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametė duktė – Lietuvos ir Rusijos pilietė E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus pareiškėjos duomenis VSATIS, nustatyta, kad pareiškėja po 2025-05-03 buvo išvykusi į Rusiją 6 kartus: 2025-05-05, 2025-05-12, 2025-05-19, 2025-06-09, 2025-06-16 ir 2025-06-23 (visus kartus vyko per Kybartų pasienio kontrolės punktą).

3.3. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių asmuo vyko į Rusiją, 2025-05-23 per MIGRIS paprašė asmens pateikti paaiškinimą ir (ar) dokumentus apie priežastis, dėl kurių jis po 2025-05-03 vyko į Rusiją. 2025-05-28 gautas asmens atsakymas, kad jo dažnos išvykos į Rusiją yra susijusios su tuo, kad Kaliningrade gyvena ir mokosi jo nepilnametis sūnus. Sūnus gyvena bute Kaliningrade, kurį, kaip nurodė asmuo, taip pat reikia prižiūrėti. Asmuo taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime Rusijos Federacijoje gyvena asmens mama, kuri yra neįgali, ir jai reikalinga pagalba. Asmuo teigė, kad ją lanko ir padeda namų ruošoje, veža maisto produktus.

3.4. 2025 m. gegužės 3 d. įsigaliojo Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostata, numatanti, kad Rusijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikinamas, jei paaiškėja, kad toks užsienietis per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją. Ši nuostata netaikoma ekipažų ar įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, kai tokie vežimai vykdomi į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvą, ir galintiems tai įrodyti – pavyzdžiui, pateikiant darbo pažymėjimą, taip pat kai buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

3.5. Įstatymo 3 str. 9 d. nuostata yra imperatyvi, o Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės jos netaikyti, jeigu asmuo neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų išimčių. Įvertinus asmens paaiškinimą dėl vykimo į Rusiją priežasčių (vyko, nes lanko nepilnametį sunų, kuis gyvena Kaliningrade ir kurį „prižiūri jo tėvas“, bei rūpinasi senyvo amžiaus neįgalia motina, kuriai, kaip nurodė asmuo paaiškinime, globa nėra nustatyta ir kuri „gali pabūti ir viena“, kai asmuo būna Lietuvoje), yra pagrindas daryti išvadą, kad į Rusiją asmuo vyko ne dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių – asmuo galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją.

3.6. Ginčijamame Sprendime yra tinkamai nustatytos ir įvertintos visos Migracijos departamentui žinomos aplinkybės ir prieinama informacija susijusi individualiai su pareiškėja. Vien tai, kad pareiškėja nurodė, jog jos vaikai ir sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatleidžia jos nuo imperatyvios įstatymo normos taikymo ir negali būti pagrindas išvengti leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

k o n s t a t u o j a :

4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 9 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. 2023-05-09 Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, bei kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). 2023-05-10 pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027-05-10.

VSATIS duomenimis nustatyta, kad pareiškėja po 2025-05-03 buvo išvykusi į Rusiją 6 kartus: 2025-05-05, 2025-05-12, 2025-05-19, 2025-06-09, 2025-06-16 ir 2025-06-23 (visus kartus vyko per Kybartų pasienio kontrolės punktą). Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027-05-10, nes pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką.

Sprendimas priimtas, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d.; Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 10 d.; ĮUTP 28 str. 4 d.

6. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

7. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 p.).

7.1. Ribojamųjų priemonių įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Ginčui aktuali Įstatymo nuostata numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti nenaikinamas (išskyrus ekipažų ir įgulų nariams) tik kai į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

7.2. Ribojamųjų priemonių įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2025-07-01 iki 2026-05-03) 3 straipsnio 9 dalis numato, jog panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Ši nuostata netaikoma ekipažų ar įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, kai tokie vežimai vykdomi į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvą, ir galintiems tai įrodyti – pavyzdžiui, pateikiant darbo pažymėjimą, taip pat kai buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

8. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėja turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir nuo 2025-05-03 buvo 10 kartų išvykusi į Rusiją, taip pat tai, kad nenustatytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. įtvirtintos išimtys, todėl yra pagrindas pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 str. 9 d. nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad ĮUTP 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja, kaip užsienietė, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog nuo leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėja 120 kartų kirto Kybartų pasienio kontrolės punktą (60 išvykimų, 60 atvykimų). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Taigi, Įstatymo 3 str. 9 d. nuostata yra imperatyvi, o Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės jos netaikyti, jeigu asmuo neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų išimčių. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimą dėl vykimo į Rusiją priežasčių (vyko, nes lanko nepilnametį sunų, kuis gyvena (duomenys neskelbtini) ir kurį prižiūri jo tėvas, bei rūpinasi senyvo amžiaus neįgalia motina, kuriai, kaip nurodė pareiškėja paaiškinime, globa nėra nustatyta ir kuri gali pabūti ir viena, kai pareiškėja būna Lietuvoje), teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad į Rusiją pareiškėja vyko ne dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių priežasčių – pareiškėja galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Rusiją.

9.2. Teismo vertinimu, pareiškėja Sprendimo priėmimo metu neatitiko imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis prižiūri Lietuvoje gyvenančią pareiškėjos nepilnametę dukrą. Nors pareiškėja teigia, jog šiuo atveju turėjo būti įvertintos aplinkybės, kad tokia situacija susiklostė ne dėl jos kaltės, taip pat Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos individualios situacijos, tokie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniu reguliavimu, todėl atmetami.

10. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos šeiminius ryšius. Šie ryšiai ginčijame Sprendime nustatyti, o 2025-06-17 buvo pakartotinai kreiptasi į pareiškėją per MIGRIS komunikaciją, prašant pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje, bei nurodyti, su kuo gyvena sūnus Kaliningrade, kas jį prižiūri, kai pareiškėja būna Lietuvoje, ar pareiškėjos motinai yra nustatyta globa, kokia motinos sveikatos būklė, ar būtina nuolatinė priežiūra ir pan., kiek ji geba savimi pasirūpinti, kas motina rūpinasi, kai pareiškėja būna Lietuvoje, kas prižiūri pareiškėjos dukrą, kai pareiškėja išvyksta į Rusiją. Taigi, 2025-06-22 Migracijos departamentas gavo pareiškėjos atsakymą, kad šeimą išlaiko pareiškėjos sutuoktinis, kuris vykdo individualią veiklą, kurios teikiamų lėšų pragyventi visiškai užtenka. Kai pareiškėja būna Lietuvoje, pareiškėjos sūnus Kaliningrade gyvena su savo tėvu, kuris jį prižiūri. Vienas sūnus nebūna, jį prižiūri jo tėvas. Pareiškėjos mama gyvena Kaliningrado apskrityje. Jai globa nenustatyta, tačiau pagalba reikalinga dėl senyvo amžiaus (78 metai) ir neįgalumo. Pareiškėja teigia, kad be jos mamai niekas padėti negali. Pareiškėjos teigimu, tuo metu, kai pareiškėja būna Lietuvoje, mama gali pabūti ir viena. Kai pareiškėja būna Rusijoje, pareiškėjos dukrą Lietuvoje prižiūri jos tėvas, dabartinis sutuoktinis.

10.1. Taigi, Migracijos departamentas įvertino, kad tokie paaiškinimai neleidžia išvykų priežasčių vertinti kaip objektyvių, t. y. kaip neišvengiamų, pareiškėja buvo situacijoje, kurioje galėjo pasirinkti elgesio modelį ir pasirinko vykimą į Rusiją.

Įstatymo 2 str. 7(1) dalyje nurodyta, kad humanitarinės priežastys – liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taigi, pareiškėja gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad informacija apie Ribojamųjų priemonių įstatymo pakeitimus buvo plačiai skelbiama viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje, o pats įstatymas yra viešai prieinamas. Teismo vertinimu, Sprendime yra tinkamai nustatytos ir įvertintos visos Migracijos departamentui žinomos aplinkybės ir prieinama informacija susijusi individualiai su pareiškėja. Vien tai, kad pareiškėja nurodė, jog jos vaikas ir sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatleidžia jos nuo imperatyvios įstatymo normos taikymo ir negali būti pagrindas išvengti leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

11. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos A. C. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Agnė Stankevičienė

Asta Vailionė

Fausta Vitkienė