Administracinė byla Nr. I1-14147-1244/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01784-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;
37.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
sekretoriaujant Martai Ribinskienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SN-22-2083 (toliau – Sprendimas 1); 2) panaikinti Tarnybos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 2S-4651 (Sprendimas 2); įpareigoti Tarnybos 1-ojo kalėjimo viršininką suteikti pareiškėjui leidimą kasdien naudotis sporto aikštynais siekiu užtikrinti pakankamą pareiškėjo fizinį aktyvumą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 500 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.
2.1. 2024 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur pareiškėjui gydytojas psichiatras išdavė rekomendacijas užtikrinti pakankamą pareiškėjo fizinį aktyvumą (pasivaikščiojimai lauke, fiziniai pratimai, sportas tam pritaikytose vietose, tikslingas judėjimas lauke, reguliariai, kasdien, naudojantis sportui skirtomis, erdvėmis, aikštynais).
2.2. Atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, pareiškėjas 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką su prašymu sudaryti pareiškėjui sąlygas atliekant laisvės atėmimo bausmę kasdien naudotis sporto aikštynais, siekiu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas Sprendimu 1 netenkino pareiškėjo prašymo, argumentuojant tuo, jog visi nuteistieji yra vienodi ir jiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, o suteikus galimybę pareiškėjui kasdien naudotis sporto aikštynais bus diskriminuojami kiti nuteistieji. Be kita ko, Sprendime 1 buvo nurodyta, jog pareiškėjas turi galimybę du kartus per savaitę sportuoti tam pritaikytuose sporto aikštynuose bei kasdien sportuoti kiemeliuose, kuriuose yra tam pritaikyti treniruokliai.
2.3. Nesutikdamas su Sprendimu 1, pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Tarnybos viršininką su skundu, kuriuo prašė jį panaikinti. Sprendimu 2 Tarnybos viršininkas pareiškėjo skundą atmetė.
2.4. Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjui tenka patirti didelių nemalonumų, yra stipriai trikdoma pareiškėjo sveikata, yra pablogėjusi pareiškėjo psichinė sveikata, pareiškėjas jaučia psichologinį bei fizinį kaustymą, padidintą nerimą, dvasines bei emocines kančias, kurios pasireiškia nuogąstavimu, nusivylimu, jautrumo padidėjimu, garbės ir orumo pažeminimu. Žinant, kad pareiškėjui suteikta rekomendacinė priemonė negali būti įgyvendinta, atsiranda pagrįstas pagrindas neturtinei žalai atsirasti.
3. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovės atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
4.2. Pareiškėjo skundžiami sprendimai priimti teisėtai, pagrįstai ir nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, pateikti nepažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų nuostatų, atsakymai pateikti išsamiai, nurodomi motyvai, teisinis pagrindimas, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
4.3. Atsižvelgiant į tai, sprendimai laikytini teisėtais ir galiojančiais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką suteikti leidimą kasdien naudotis sporto aikštynu, siekiu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
4.4. Tarnybos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
4.5. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
4.6. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Taip pat pabrėžiama, kad šiuo atveju nėra būtinų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
5. Žodinio teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Teismui uždavus klausimus, pareiškėjas nurodė, kad jam buvo sudaryta galimybė kasdien lankytis pasivaikščiojimo kiemelyje, bet šia galimybe iš esmės nesinaudojo, kadangi sporto aikštynai skyrėsi nuo pasivaikščiojimo kiemelio, kurio erdvė yra labai maža, jame yra tik vienas treniruoklis, skirtas prisitraukimams, kituose pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra priemonių sportuoti, pareiškėjui reikia pabėgioti, o tam pasivaikščiojimo kiemelis yra per mažas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis sporto aikštynu du kartus per savaitę; papildomai paaiškino, kad tam tikros pamainos kalėjimo darbuotojai kurį laiką neformaliai leisdavo sporto aikštynu naudotis papildomai, t. y., iš viso tris kartus per savaitę. Dėl galimybės naudotis multifunkciniais diržais pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba atsiliepime tik formaliai nurodė apie galimybę jais naudotis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad multifunkcinių diržų turi; pareiškėjo teigimu, multifunkcinių diržų laisvės atėmimo įstaigoje realiai nėra. Teismui pasiteiravus, ar pareiškėjas yra prašęs pasinaudoti multifunkciniais diržais, pareiškėjas nurodė, kad yra prašęs žodžiu, bet jie nebuvo išduoti, o raštu tokie prašymai, pareiškėjo teigimu, neregistruojami.
k o n s t a t u o j a:
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. SN-22-2083 ir Tarnybos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 2S-4651 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų.
7. Byloje nustatytos toliau nurodytos skundo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.
7.1. 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjui išduotas medicininis pažymėjimas, kuriame pateikta medikų išvada: „(duomenys neskelbtini)“.
7.2. Pareiškėjas 2024 m. liepos 16 d. pateikė prašymą Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, prašydamas suteikti galimybę naudotis sporto aikštynais kiekvieną dieną.
7.3. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. liepos 16 d. prašymą atsisakė suteikti pareiškėjui galimybę naudotis sporto aikštynais kiekvieną dieną.
7.4. Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė skundą dėl Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakymo.
7.5. 2024 m. rugsėjo 2 d. Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundą ir pripažino jį nepagrįstu.
7.6. Pareiškėjas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas pasivaikščiojimo kiemelis su treniruotėms skirtu įrenginiu bei sporto aikštynas, kuriame matoma futbolo aikšte ir treniruokliai.
8. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą.
8.1. Pagal BVK 5 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
8.2. BVK 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad uždaro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas (2 punktas). Pagal šio straipsnio 5 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas (2 punktas).
8.3. Pagal BVK 34 straipsnio 4 dalį, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomi paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po tris valandas (3 punktas). Pagal šio straipsnio 5 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po dvi valandas, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas (3 punktas). Pagal šio straipsnio 6 dalį, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po keturias valandas (3 punktas).
8.4. BVK 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimai vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje bausmės atlikimo vietos teritorijoje laikantis šio kodekso 74 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pasivaikščiojimų trukmė nustatyta šio kodekso 33, 34, 35, 71 ir 81 straipsniuose. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik esant nepalankioms oro sąlygoms, jeigu su tuo sutinka nuteistasis.
8.5. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemas – specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore. Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.
8.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
9. Į bylos medžiagą pateikti duomenys, taip pat teismo posėdyje pateikti pareiškėjo paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, jog pareiškėjui Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime yra suteikiama galimybė kasdien vaikščioti gryname ore, treniruotis, du kartus per savaitę lankytis sporto aikštyne. Dėl šių aplinkybių ginčas nagrinėjamoje byloje nekyla.
10. Dėl galimybės naudotis multifunkciniais treniruočių diržais teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu prašęs išduoti tokius treniruočių diržus ir jam būtų atsisakyta juos išduoti; pareiškėjas apsiriboja deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais, teiginiais, kad tokių treniruočių diržų Pravieniškių 1-asis kalėjimas realiai neturi. Pareiškėjas nepateikia duomenų kada, kokiomis aplinkybėmis (pvz., kokio konkretaus kalėjimo pareigūno) žodžiu prašė tokį diržą išduoti, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas. Atitinkamai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.
11. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pravieniškių 1‑ajame kalėjime pareiškėjui yra sudarytos tinkamos sąlygos palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą.
12. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam sudaromos galimybės sportuoti yra nepakankamos, nes jos neatitinka gydytojų rekomendacijų. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turėtų būti sudaromos sąlygos kasdien lankytis sporto aikštyne.
13. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nei BVK, nei Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas neįtvirtina kalėjimo administracijos pareigos užtikrinti nuteistųjų galimybę palaikyti fizinį aktyvumą konkrečiu šių asmenų pasirinktu būdu. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro prielaidų išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai, dėl kurių pareiškėjui Pravieniškių 1-ajame kalėjime privalėjo būti sudaromos sąlygos kasdien lankytis sporto aikštyne. Nors pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog psichiatras rekomendavo užtikrinti pakankamą pareiškėjo fizinį aktyvumą (pasivaikščiojimai lauke, fiziniai pratimai, sportas tam pritaikytose vietose, tikslingas judėjimas lauke, reguliariai, kasdien, naudojantis sportui skirtomis erdvėmis, aikštynais), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į rekomendacinį medicininės pažymos pobūdį. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinėse bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai laikomasi pozicijos, kad rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjai (nuteistieji) grindžia atitinkamus savo reikalavimus, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti administracijos neteisėtus veiksmus tų rekomendacijų nesilaikymo atveju (žr., pvz., 2018 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-662/2018 dėl rekomendacijų nuteistojo mitybai, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-28-492/2025 dėl psichologo rekomendacijų nuteistąjį kameroje laikyti vieną). Be to, akcentuotina, kad laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjui sudarytos sąlygos fizinį aktyvumą palaikyti kasdien; tai, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje sudarytomis sąlygomis ne kasdien turi galimybę užsiimti konkrečia jo pageidaujama fizine veikla (pavyzdžiui, bėgioti), nesudaro prielaidų konstatuoti Tarnybos neteisėtų veiksmų.
14. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiami sprendimai atitinka teisės aktais jiems keliamus reikalavimus. Skundžiamuose sprendimuose detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodytos taikytinos teisės normos, kurios pagrįstai taikytos pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai skundžiamų sprendimų motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, skundžiami sprendimai yra neteisėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų sprendimų turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas bei Lietuvos kalėjimų tarnyba teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti.
15. Teisėjų kolegija nenustatė kitų skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SN-22-2083 ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 2S-4651 yra netenkintini (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Pareiškėjas savo skunde taip pat prašo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos 1-ojo kalėjimo viršininką suteikti jam leidimą kasdien naudotis sporto aikštynais siekiu užtikrinti pakankamą pareiškėjo fizinį aktyvumą. Šis pareiškėjo prašymas yra susijęs su pareiškėjo reikalavimais panaikinti skundžiamus sprendimus, yra išvestinis reikalavimas, kildinamas iš pirmųjų dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų, ir gali būti tenkinamas tik panaikinus skundžiamus sprendimus. Teisėjų kolegijai nenustačius teisinių pagrindų tenkinti pirmuosius du pareiškėjo skundo reikalavimus ir konstatavus, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SN-22-2083 ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 2S-4651 yra nepagrįsti ir todėl negali būti tenkinami, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos 1‑ ojo kalėjimo viršininką suteikti jam leidimą kasdien naudotis sporto aikštynais siekiu užtikrinti pakankamą pareiškėjo fizinį aktyvumą, kaip išvestinis reikalavimas, kildinamas iš reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, yra netenkinamas.
17. Pareiškėjas savo skunde, be kita ko, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 500 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
19. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
20. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NzgtNTU2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-578-556/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-578-556/2015">A-578-556/2015</a>; ir kt.).
21. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nėra pagrindo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SN-22-2083 ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 2S-4651, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl vadovaujantis CK 6.271 straipsniu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti atsakovės civilinę atsakomybę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
22. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų pareiškėjo skunde išdėstytais ir posėdžio metu išplėtotais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
23. ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.
24. Vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, siekiant apsaugoti pareiškėjo sveikatos duomenų konfidencialumą, bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti pareiškėjo sveikatos duomenys, todėl byloje pateikta 2024 m. liepos 15 d. medicininio pažymėjimo kopija pripažintina nevieša bylos medžiaga.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.
Pripažinti bylos dalį - pareiškėjo V. K. 2024 m. liepos 15 d. medicininio pažymėjimo kopiją - nevieša.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismą.
Teisėjų kolegija Linas Baublys
Justina Nasutavičienė
Ieva Saudargaitė
