Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-132-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00958-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.10.5.2.5.; 2.5.10.2.2.; 2.5.10.5.2.14.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, B. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą civilinėje byloje, ir žalą nusikalstamais veiksmais padariusio asmens civilinės atsakomybės klausimai.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 80 079,94 Eur (276 500 Lt) turtinę žalą, taip pat iš Lietuvos Respublikos – 21 721,50 Eur (75 000 Lt) neturtinę žalą.

Ieškovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 10 d. ieškiniu B. K. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti buto (duomenys neskelbtini) ir 24/100 pagalbinio pastato teisinę registraciją K. Š. vardu, įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus jo vardu (ieškinys pareikštas VĮ Registrų centrui). B. K. G. ieškinyje nurodė, kad jis šiame bute gyveno nuo 1987 m., kartu su K. Š. vedė bendrą ūkį, tačiau butas privatizuotas šios vardu. Po K. Š. mirties (2003 m. sausio 1 d.) į butą niekas nepretenduoja, todėl jis turi teisę įregistruoti nuosavybės teises į šį butą. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. M., nepatikrinusi nurodytų aplinkybių pagrįstumo, 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Sprendimas įsiteisėjo, tačiau buto registracija B. K. G. vardu nebuvo atlikta. 2004 m. sausio 4 d. B. K. G. mirė.

2004 m. sausio 21 d. atsakovas B. Z. pateikė teismui ieškinį, prašydamas įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teises į butą (su priklausiniais) jo vardu. Atsakovas B. Z. ieškinyje teigė, kad jis 2003 m. spalio 1 d. paskolino B. K. G. 13 032,90 Eur (45 000 Lt) butui (duomenys neskelbtini) remontuoti, o šis įsipareigojo minėtą butą perleisti B. Z. nuosavybėn, jei negrąžins skolos iki 2003 m. lapkričio 29 d. Teikdamas šiuo pagrindu ieškinį, atsakovas pateikė suklastotą paskolos sutartį. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. M. 2004 m. kovo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004 patenkino B. Z. ieškinį. Atsakovas B. Z. įsiregistravo apgaule užvaldytą turtą savo vardu ir vėliau jį pardavė tretiesiems asmenims.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant drausminės bylos iškėlimo klausimą įvertinti kaip neteisėti, aplaidūs, dėl kurių buvo pasisavintas didelės vertės ieškovo turtas, tačiau drausminė atsakomybė netaikyta, nes suėjęs trejų metų senaties terminas. Ieškovo teigimu, dėl buvusios Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos neteisėtų, aplaidžių veiksmų civilinėje byloje, taip pat atsakovo B. Z. nusikalstamų veiksmų jis patyrė turtinę žalą – prarado tėvų palikimą (55 027,80 Eur (190 000 Lt) vertės) ir nebeturi galimybės jo susigrąžinti. Ieškovas mano, kad šią žalą privalo atlyginti solidariai abu atsakovai. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš atsakovo B. Z. ieškovui priteista tik 7240,50 Eur (25 000 Lt) neturtinė žala, liko neatlyginta 21 721,50 (75 000 Lt) neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš valstybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo B. Z. 39 887,92 Eur (137 725 Lt) turtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės Lietuvos valstybės 17 094,82 Eur (59 025 Lt) turtinės žalos ir 2172,15 Eur (7500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad turtinės žalos nustatymo klausimas 2011 m. birželio 13 d. teismo nuosprendžiu perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; neturtinė žala (7240,50 Eur) iš atsakovo B. Z. priteista teismo nuosprendžiu; ieškovui žala padaryta ne tik atsakovo B. Z. veiksmais, bet ir teisėjos D. M. neteisėtais veiksmais (priimtais aiškiai neteisėtais bei nepagrįstais sprendimais už akių), kurie lėmė nuostolių atsiradimą ir yra jų netiesioginis priežastinis ryšys su kilusia žala. Teismo vertinimu, atsakovams taikytina dalinė civilinė atsakomybė, nes žala ieškovui atsirado dėl abiejų jų neteisėtų veiksmų (vieno atsakovo veiksmų nepakako žalai atsirasti). Spręsdamas, kokia atsakomybės dalis tenka kiekvienam iš jų, teismas vertino tai, kad pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo būtent atsakovo B. Z. nusikalstami, tyčiniai, suplanuoti veiksmai (apgaulė); teisėjos neteisėti, pasikartojantys (du nepagrįsti teismo sprendimai) veiksmai, padėję žalai atsirasti, buvo nulemti neatsargumo, nerūpestingumo, didelio aplaidumo (ieškinių, turinčių esminių trūkumų, priėmimas, tinkamų šalių neįtraukimas į bylos nagrinėjimą ir kt.). Dėl to teismas nustatė, kad atsakovui B. Z. tenka 70 proc., o Lietuvos valstybei – 30 proc. civilinės atsakomybės.

Teismas sprendė, kad nurodomas 55 027,80 Eur (190 000 Lt) turtinės žalos dėl prarasto buto dydis pagrįstas, nes žala apskaičiuota pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (priimant 2011 m. birželio 13 d. nuosprendį, nebuvo išspręstas žalos atlyginimo klausimas, nes reikėjo papildomų įrodymų turto vertei nustatyti, todėl atsižvelgta į teismo sprendimo priėmimo dieną esančią kainą).

Teismas iš dalies pagrįstu laikė ir ieškovo prašymą priteisti žalos atlyginimą už bute buvusius prarastus daiktus (kilimus, baldų komplektus, televizorių, keletą senovinių paveikslų, sidabrinių įrankių, pietų servizą, ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovas prarado šį turtą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir neturi objektyvių galimybių pateikti įrodymus dėl jame buvusių ir dingusių daiktų. Ieškovo motina šiame bute gyveno iki savo mirties, buvo pensinio amžiaus, todėl nurodomi bute buvę daiktai, teismo vertinimu, nelaikytini pertekliniais (išskyrus dujinį šildytuvą, nes bute buvo centrinis šildymas; virtuvinę techniką, nes nenurodyti konkretūs daiktai). Teismas nesutiko su nurodoma bute buvusių daiktų kaina (24 762,51 Eur (85 500 Lt) – net ir vertinant juos kaip naujus, ji aiškiai per didelė. Dėl to teismas, atsižvelgęs į jų galimą nusidėvėjimą, galimybę daiktą įsigyti ir perleisti, į įprastas, vidutines tokių daiktų kainas, nustatė kitas šių daiktų vertes ir iš viso už šių daiktų praradimą priteisė 1954,94 Eur (6750 Lt). Nustatęs bendrą turtinės žalos dydį (56 982,74 Eur (196 750 Lt), teismas žalos dydį kiekvienam nustatė pagal jam taikytinos atsakomybės dydį.

Kadangi byloje nustatyta abiejų atsakovų dalinė civilinė atsakomybė, tai iš jų abiejų priteistinas ir neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl neteisėtų teisėjos veiksmų ieškovas prarado didelės vertės turtą, teisėjos veiksmai kartojosi (du nepagrįsti teismo sprendimai), padaryti dėl didelio aplaidumo, šie neteisėti veiksmai padaryti teisingumą vykdančios institucijos, o tai sukėlė ieškovui didelį nusivylimą teisingumo sistema, be to, jis patyrė nepatogumų dėl bylinėjimosi procesų, taip pat į tai, kad ieškovas gyveno ir gyvena užsienyje, jo gyvenimo kokybė iš esmės nepablogėjo, jam nenustatyta sveikatos sutrikimų, taip pat jam iš atsakovo B. Z. jau priteista dalis neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė ieškovui iš Lietuvos valstybės priteisti 2172,15 Eur (7500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus, 2015 m. birželio 30 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą: panaikino jo dalį, kuria ieškovui priteistas iš atsakovės Lietuvos valstybės 2172,15 Eur (7500 Lt) neturtinės žalos atlyginimas, taip pat sumažino priteistą iš Lietuvos valstybės bylinėjimosi išlaidų sumą iki 182,46 Eur.

Kolegija nurodė, kad byloje nekvestionuojama nei atsakovų pareiga atlyginti žalą, todėl išsamiau nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo.

Kolegija, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutarties išaiškinimu (teismo, pirmą kartą nagrinėjusio bylą apeliacine tvarka), pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Kolegija sutiko, kad dėl kilusių padarinių atsakovo B. Z. ir teisėjos veiksmai susiję, bet jie (subjektų veiksmai) nėra bendri – nebuvo kaip nors (su)derinti, atlikti skirtingu laiku, skirtingose vietose, esant skirtingoms kaltės formoms. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovams taikyti dalinę atsakomybę.

Kolegija sutiko ir su teismo nustatyta atsakomybės taikymo proporcija – pagrįstai atsižvelgta į lemiamą atsakovo B. Z. vaidmenį kilusiems padariniams, į veiksmų pobūdį (tyčiniai, suplanuoti, savanaudiški veiksmai). Asmens, tik per neapdairumą, nekompetenciją, kito asmens suklaidinimą padėjusio neigiamiems padariniams kilti, veiksmai neturėtų nulemti didesnės atsakomybės taikymo.

Kolegija pripažino ir pirmosios instancijos teismo nustatytą turto vertę (55 027,80 Eur). Ieškovo motinos bute buvo kilnojamojo turto, o byloje nepateikta įrodymų, kad šiuos daiktus būtų kas nors kitas paėmęs. Ieškovas neįrodė, kad kilnojamojo turto buvo daugiau ir vertingesnio, taip pat ir atsakovė neįrodė priešingai (kad šių daiktų nebuvo). Kolegijos nuomone, teismo nustatyta šių daiktų vertė atitinka protingumo principą.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo priteisti iš valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo neturtinė žala kyla ne dėl to, kad į Kauno miesto apylinkės teismo bylą buvo pateikti suklastoti dokumentai, buvo priimti neteisėti teismo procesiniai sprendimai, o dėl šių veiksmų atsiradusių padarinių – turto praradimo. Baudžiamojoje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas, civilinio proceso tvarka perduotas tik turtinės žalos dydžio klausimas. Dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo papildomai priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutartį pakeisti, priteisti iš atsakovų solidariai 56 982,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovės Lietuvos Respublikos – 21 721,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo; tuo atveju, jeigu būtų taikoma dalinė atsakomybė, iš valstybės priteisti 95 proc., o iš atsakovo B. Z. – 5 proc. žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Taigi, neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – deliktinė atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje solidarioji atsakomybė taikoma tiems atvejams, kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai, bet žala atsirado tik dėl abiejų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>). Nagrinėjamu atveju teismų pripažinta, kad abu atsakovai prisidėjo prie žalos padarymo, nes jei bent vienas nebūtų atlikęs savo veiksmų, nebūtų atsiradę galutiniai teisiniai padariniai. Teismų argumentai, kurių pagrindu taikyta dalinė atsakomybė, neatitinka CK 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.279 straipsnio 1 dalies nustatų, kasacinio teismo praktikos. Iš esmės pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai patvirtina solidariosios, o ne dalinės atsakomybės taikymą. Be to, atsakovo B. Z. ir teisėjos D. M. veiksmai atitinka objektyviojo bendrininkavimo požymius, o tai lemia solidariosios atsakomybės taikymą.

Netinkamai įvertinta teisėjos veiksmų reikšmė – teismo vaidmuo dėl atsiradusių teisinių padarinių šiuo atveju ne mažiau svarus ir reikšmingas nei atsakovo B. Z. Teisėja priėmė B. K. G. ieškinį su akivaizdžiais trūkumais, neteisingai nurodyta proceso šalimi, neužklausė notaro apie galimus paveldėtojus, nors buvo žinoma apie mirusią turto savininkę, o ieškovas tuo metu jau buvo pateikęs prašymą priimti palikimą; ieškinį tenkino nesant CK 4.47 straipsnyje nustatytų nuosavybės teisės įgijimo būdų, įrodymų, patvirtinančių bendrą B. K. G. ir K. Š. gyvenimą; nagrinėdama kitą bylą, nevertino fakto, kad B. Z. pateikta paskolos sutartis neatitinka formai keliamų reikalavimų; paskolos sutartis sudaro pagrindą priteisti skolintą pinigų sumą, bet ne pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, priklausantį net ne skolininkui, bet kitam asmeniui (teismo sprendimo priėmimo metu B. K. G. nuosavybės teisės į butą nebuvo įregistruotos); neužklausė notaro apie turto paveldėtojus. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisėjos neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais.

Išvada dėl dalinės atsakomybės proporcijos padaryta nevisapusiškai išanalizavus atsakovų neteisėtų veiksmų apimtį ir jų įtaką padariniams. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo veiksmai dėl paveldimo turto praradimo daug reikšmingesni nei atsakovo B. Z. Teisėjui keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo reikalavimai, kartu ir didesnė atsakomybė už neteisėtų veiksmų padarinius. Kadangi būtent neteisėti teismo priimti sprendimai, o ne nepagrįsto ieškinio teikimas teismui sukėlė teisinius padarinius (be pagrindo buvo išregistruota kasatoriaus motinos nuovybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir šios teisės be pagrindo pripažintos kitiems asmenims), tai didesnė atsakomybė turėjo būti nustatyta valstybei už neteisėtus teisėjo veiksmus.

Teismų išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiama tik dėl baudžiamosios atsakomybės B. Z. taikymo, atitinkamai buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo tik iš šio asmens klausimas. Valstybės atsakomybės dėl neteisėtų teisėjo veiksmų klausimas nebuvo šioje byloje keliamais, be to, pagal CPK 109 straipsnio nuostatą toks apskritai negalėjo būti keliamas. Dėl to nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos iš valstybės priteisimo.

Byloje nustatytos visos sąlygos valstybei taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti atlyginta visiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas sukūrė situaciją, kada iš valstybės turtinė žala priteista, tačiau reikalavimas dėl neturtinės – atmestas. Byloje nustatyta, kad kasatorius neturtinės žalos patyrė dėl abiejų (B. Z. ir teisėjos D. M.) neteisėtų veiksmų, todėl įvertinus neteisėtų teisėjo veiksmų reikšmingumą žalai atsirasti, taip pat priežastinį ryšį tarp šios neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, priteistinas didesnis neturtinės žalos atlyginimas iš valstybės (21 721,50 Eur).

Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutartį sumažinant iš valstybės ieškovui priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 11 005,56 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai nustatė atsakovų atsakomybės dalis. Atsakovo B. Z. veiksmai tyčiniai, suplanuoti, savanaudiški, o teisėjos – nulemti neapdairumo, nekompetencijos, kito asmens suklaidinimo. Taigi, padariniai atsirado dėl šio atsakovo veiksmų, o teismo veiksmai lėmė tik galimybę teisiškai baigti turto užvaldymą. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2010">3K-3-91/2010</a>) ir mano, kad, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, optimaliausia ir teisingiausia atsakomybės proporcija turėtų būti tokia: 80 proc. – nusikaltimą padariusiam asmeniui, 20 proc. – valstybei.

Kilnojamųjų daiktų, buvusių bute, vertė nustatyta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendyje pagal ieškovo parodymus konstatuota, kad jo motinai priklausiusiame bute 2003 m. sausio 1 d. kilo gaisras, kurio metu apsinuodiję smalkėmis mirė jo motina ir brolis. Atsižvelgiant į šiuos prejudicinius faktus turėjo būti svarstoma, ar bute buvę namų apyvokos daiktai iš tiesų galėjo būti verti 1954,94 Eur. Atsakovės nuomone, teismų išvados dėl šių daiktų vertės prieštarauja protingumo principui.

Dėl kilnojamųjų daiktų patirta žala priežastiniu ryšiu nesusijusi su valstybės neteisėtais veiksmais. Pirma, bute gaisras kilo iki teismui priimant neteisėtus sprendimus, antra, teisėja sprendimus priėmė tik dėl nekilnojamojo turto (teisės į turtą pripažinimo). Faktiškai kilnojamasis turtas buvo užvaldytas atsakovo B. Z. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas gyvena užsienyje, butas ilgą laiką buvo be priežiūros, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas B. Z. butą užvaldė tik teismui priėmus sprendimus. Nenustačius priežastinio ryšio, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 11 005,56 Eur.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovas nepagrįstai ginčija teismo sprendimo dalį dėl dalinės atsakomybės taikymo, toks jo aiškinimas pažeidžia res judicata principą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. birželio 5 d. nutartimi grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad atsakovams taikytina dalinė atsakomybė. Ši nutartis įsiteisėjo, į šios nutarties išaiškinimus atsižvelgė teismai, nagrinėdami bylą iš naujo. Ieškovo bandymas kitaip aiškinti dalinės civilinės atsakomybės klausimą vertintinas kaip Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutarties kvestionavimas.

Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>, nes iš esmės skiriasi šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Abiejų žalą padariusių asmenų veiksmai buvo įvertinti tinkamai, atsakomybė taikyta atsižvelgus į jų veiksmus ir žalą siejantį priežastinį ryšį.

Teismai tinkamai nustatė atsakomybės dalis. Ieškovo argumentai dėl kitokių dalių nustatymo yra nemotyvuoti. Atsakovė akcentuoja, kad asmeniui, atlikusiam tyčinius neteisėtus veiksmus, negali būti taikoma mažesnė atsakomybės dalis nei asmeniui, kuris dėl neapdairių veiksmų sukėlė žalos.

Šioje byloje ieškovas pareiškė analogišką ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip ir baudžiamojoje byloje: nepatogumai dėl prarasto turto, kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Tokią jo patirtą žalą teismas įvertino 7240,50 Eur (25 000 Lt). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reikalavęs tik dalies neturtinės žalos atlyginimo. Be to teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra didesnis nei paprastai teismas priteisia neturtinės žalos atlyginimo dėl gerokai didesnių kilusių padarinių. Šiuo atveju ieškovui nebuvo kilę sveikatos sutrikimų, fizinio skausmo, nepablogėjo jo gyvenimo kokybė. Aplinkybė, kad B. Z. šiuo metu neturi turto, iš kurio galėtų sumokėti ieškovui priteistą žalos atlyginimą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant valstybės atsakomybės klausimą – valstybei neturi būti nustatyta didesnė atlygintinos žalos dalis nei tektų tinkamai taikant valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

Ieškovas V. Š. atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika – skiriasi nagrinėjamos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek B. Z., tiek teisėja D. M. savo veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, nes jei bent vienas jų nebūtų atlikęs, tai žalos nebūtų atsiradę. Tačiau ieškovas mano, kad atsiradę padariniai labiau buvo nulemti neteisėtų teisėjos veiksmų. Ieškovas iš esmės nurodo analogiškus, kaip ir kasaciniame skunde, argumentus dėl teisėjui taikytinos atsakomybės ir rūpestingumo lygio, priežastinio žalos ir neteisėtų teisėjų veiksmų ryšio, atsakomybės dalių paskirstymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybės, kuri atsako už teisėjo kaltais veiksmais padarytą žalą civilinėje byloje, ir žalą nusikalstamais veiksmais padariusio asmens solidariosios civilinės atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę tiek atsakovui B. Z., tiek valstybei. Kasaciniais skundais keliamas klausimas dėl solidariosios arba dalinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovams; tuo atveju, jei būtų konstatuotas pagrindas dalinei atsakomybei, tai keliamas tinkamo atsakomybės proporcijų nustatymo klausimas.

Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimą išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme.

Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>, ir joje nurodyta praktika).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D., bylos Nr. 3K-3-59/2008).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2010">3K-3-91/2010</a>; kt.).

Valstybės ir kitų asmenų padaryta neteisėtais veiksmais žala gali būti atlyginta dalinės ar solidariosios atsakomybės tvarka. Dalinė atsakomybė taikoma, jeigu žala padaryta kelių asmenų, bet nėra pagrindo spręsti dėl bendrais veiksmais padarytos žalos arba yra tam tikros veiksmų bendrumo aplinkybės, bet vieno iš asmenų vaidmuo juos padarant ar jo veiksmų dalis yra aiškiai apibrėžti, lemia tam tikrą žalos ar neigiamų padarinių dalį ar ta dalis yra nedidelė, kad solidariai žalos priteisimas neužtikrintų proporcingumo tarp neteisėtų veiksmų pobūdžio ir reikšmės neigiamiems padariniams.

Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamuoju atveju būtų nustačius, kad žala atsirado tik dėl abiejų asmenų veiksmų. Teismų konstatuoti neteisėti B. Z. veiksmai, apgaule įgijus svetimą turtą, taip pat ir neteisėti teisėjos D. M. veiksmai, aplaidžiai atliekant savo pareigas ir priimant aiškiai neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus už akių. Nusikaltimą padaręs asmuo suklastojo dokumentus ir teikė juos teismui, kad šis priimtų procesinius sprendimus, o vėliau panaudojo teismo sprendimus turtui užvaldyti. Be teismo procesinių sprendimų civilinėje byloje B. Z. nebūtų galėjęs vienas įgyvendinti siekio užvaldyti turtą. Teisėjos kalti veiksmai, kuriais padaryta žala civilinėje byloje priimant procesinius sprendimus, susiję apskritai su visos apimties žalos atsiradimu, o ne tik su tam tikros jos dalies. Teisėjos priimti procesiniai sprendimai tiesiogiai prisidėjo prie žalos padarymo užvaldant kito asmens turtą, nes be tokių teismo sprendimų atsakovas B. Z. nebūtų turėjęs teisinių galimybių perimti nuosavybėn ieškovo motinai priklausančio turto.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala ieškovui atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų, t. y. jei bent vienas atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokia išvada sutiko. Tačiau pripažinę, kad žala negalėjo atsirasti be abiejų asmenų veiksmų, teismai vis dėlto laikėsi nuomonės, jog teisėjos kalti veiksmai pernelyg nutolę nuo atsiradusių teisinių padarinių, todėl taikė šalims dalinę atsakomybę. Kai žala dėl turto užvaldymo padaroma nusikalstamais vieno asmens veiksmais (suklastojant dokumentus, juos panaudojant teismo sprendimams, kurių pagrindu užvaldomas turtas, priimti) ir kaltais teisėjo veiksmais (aplaidžiai nagrinėjant civilinę bylą, kurioje priimami sprendimai, tapę pagrindu turtui užvaldyti), o už tokius teisėjo veiksmus žalą atlygina valstybė (CK 6.272 straipsnio 2 dalis), tai yra pagrindas pripažinti, kad abiejų asmenų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės. Nors abiejų atsakovų veiksmai atlikti skirtingu metu, tačiau jie priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsiradusia žala. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šios teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog žala padaryta bendrais objektyviąja prasme atsakovų neteisėtais veiksmais, ir sudaro pagrindą jiems solidariai taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Konstatavusi solidariąją skolininkų prievolę, teisėjų kolegija neanalizuoja ieškovės ir atsakovės kasacinių skundų argumentų dėl skolininkų dalių esant civilinei atsakomybei nustatymo, nes solidariosios atsakomybės skolininkai kreditoriui atsako visos prievolės dydžiu ir nėra teisinio pagrindo spręsti šioje byloje dėl tokių dalių nustatymo.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, kasaciniame skunde teikia argumentus dėl turtinės žalos dydžio (kilnojamųjų daiktų vertės). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai yra faktinio pobūdžio, susiję su informacija apie turto apimtį, vertę, valdymą ir priežiūrą. Tokio pobūdžio argumentai neatitinka kasacijos dalyko. Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą kasaciniame skunde kasacijos pagrindų buvimą turi patvirtinti teisiniai argumentai. Kadangi šiuo klausimu pateikiami ne teisinio, o faktinio pobūdžio argumentai, tai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos iš valstybės priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (7240,50 Eur), todėl papildomai priteisti neturtinės žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau konstatuota, jog žala ieškovui yra bendrų atsakovų neteisėtų veiksmų padarinys. Ieškovo patirta neturtinė žala (dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl prarasto turto, kreipimosi į teisėsaugos institucijas, sukrėtimai ir pan.) įvertinta baudžiamojo proceso tvarka. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamojo proceso tvarka konstatuotas neturtinės žalos dydis, kuris vertinamas kaip nustatytas ir pakankamas neturtinei ieškovo žalai atlyginti. Dėl to ieškovo kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo vertinti priteistos neturtinės žalos dydį kaip netinkamai nustatytą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, konstatuoja, kad teismai, netaikydami CK 6.279 straipsnio 1 dalies, padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, o tai sudaro pagrindą pakeisti teismų sprendimą ir nutartį. Dėl to teisėjų kolegija turtinės žalos atlyginimą ieškovo naudai (56 982,74 Eur) priteisia iš atsakovų solidariai. Kadangi pirmiau konstatuotas atsakovų veiksmų bendrumas objektyviąja prasme ir tai, kad atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, tai teisėjų kolegija priteisia iš valstybės neturtinės žalos atlyginimą solidariai su atsakovu B. Z., iš kurio įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu priteista 7240,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skirstydama šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės mokant bylinėjimosi išlaidas, taip pat į teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auto Express“ v. UAB „Tirola“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-6-706/2016; kt.) ir perskaičiuodama bylinėjimosi išlaidas preziumuoja, kad bylinėjimosi išlaidų dalys dėl solidariosios skolininkų prievolės yra lygios.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tenkinto ieškinio dalį, pagrįstomis pripažino 1086,08 Eur (3750 Lt) ieškovo atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovų B. Z. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškovo naudai priteistina po 543,04 Eur šių išlaidų atlyginimo.

Byloje nepateikta duomenų apie šalių patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, todėl teisėjų kolegija dėl jų perskirstymo ir priteisimo nesprendžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. ((duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), 56 982,74 Eur (penkiasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 74 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti solidariai ieškovo V. Š. naudai (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), 7240,50 Eur (septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt Eur 50 ct) neturtinės žalos atlyginimo, priteisto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu V. Š. naudai iš B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), po 543,04 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris Eur 4 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Algis Norkūnas