Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-29-696/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05086-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu A. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubausta 40 Eur bauda už tai, kad 2015 m. vasario 23 d., apie 13.56 val., Vilniuje, Lukiškių ir Mečetės g., vairuodama automobilį,,Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, įvažiuodama į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nepraleido iš dešinės keliu važiuojančio automobilio,,VW Golf“ ir su juo susidūrė, įvykio metu apgadino abi transporto priemones. Taip A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 102 punktų reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi A. R. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi A. R. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. R. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
5.1. Pareiškėja teigia, kad teismai pažeidė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, t. y., netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinę bylos įrodymus ir eismo įvykio situaciją (ATPK 257 straipsnis), padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, apeliacinio skundo argumentus atmetė nemotyvuotai.
5.2. Pareiškėja nurodo, kad teismas nenustatė neabejotinų KET 102 punkto pažeidimą pagrindžiančių duomenų, tačiau ji šio KET punkto reikalavimų ir nepažeidė, nes, prieš įvažiuodama į kelią, praleido juo važiuojančius automobilius, o prieš kirsdama maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, sustojo ir pradėjo lėtai važiuoti tik įsitikinusi, jog niekas šia juosta nevažiuoja, tačiau, kertant šią eismo juostą, jos automobilis užgeso. Teismo išvada, kad laiko tarpas tarp jos užgesusio ir sustojusio automobilio bei smūgio buvo labai trumpas ir atstumas tarp automobilių buvo labai mažas, nepagrįsta. Pareiškėja pažymi, kad laiko tarpas nuo jos automobilio užgesimo iki susidūrimo buvo ne trumpesnis kaip 5 sekundės. Liudytojos A. B. parodymai, pareiškėjos įsitikinimu, patvirtina, kad automobilis,,VW Golf“ atsitrenkė neiškart užgesus jos automobiliui, bet praėjus tam tikram laiko tarpui, t. y. kelioms sekundėms (galbūt ne mažiau nei penkioms), be to, A. B. patvirtino atvažiuojantį automobilį pamačiusi maždaug už 10 metrų. Taigi, jeigu automobilis,,VW Golf“ būtų važiavęs maksimaliu leistinu 40 km/h greičiu, atsižvelgiant į tai, kad kelio atkarpa toje vietoje yra visiškai tiesi ir atvira, automobilio,,VW Golf“ vairuotojas būtų pamatęs kliūtį iki jos likus ne mažiau kaip 55,55 m ir sustabdęs automobilį, t. y. važiuodamas maksimaliu leistinu greičiu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Tačiau,,VW Golf“ vairuotojas važiavo viršydamas leistiną greitį arba nepasirinko saugaus greičio, todėl nesustabdė savo automobilio ir neišvengė kliūties. Šias aplinkybes (viršytą greitį) patvirtina jos (A. R.) automobiliui padarytų sugadinimų mastas (draudimas žalą įvertino 1200 Eur). M. M. parodymai vertintini kritiškai.
5.3. Teismai nemotyvavo, kodėl būtent KET 102 punkto reikalavimų pažeidimas lėmė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (neatskleidė priežastinio ryšio). Pareiškėjos teigimu, būtent,,VW Golf“ vairuotojo neteisėti veiksmai lėmė eismo įvykį, t. y. veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 4, 128, 127, 223, 160 punktų, 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus: nepasirinko leistino ir saugaus greičio, pamatęs kliūtį, laiku ir saugiai nesustabdė automobilio, dėl to neišvengė susidūrimo; viršijo toje kelio atkarpoje leistiną 40 km/h greitį, be to, į,,VW Golf“ automobilio priekinį ir vairuotojo pusės stiklą švietė saulė; kirto plačią ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta; automobilio priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas neatitiko nustatytų techninių reikalavimų; pablogintas matomumas taip pat galėjo turėjo įtakos eismo įvykiui kilti; važiuodamas atsitrenkė į kliūtį (stovintį automobilį), esančią važiuojamųjų dalių sankirtoje. Pareiškėjos manymu, be kita ko, turėjo būti įvertinta, ar visi šie KET pažeidimai nėra pagrindas,,VW Golf“ vairuotojo veiksmus vertinti kaip chuliganišką vairavimą (ATPK 1242 straipsnio 1 dalis). Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad,,VW Golf“ vairuotojas, nesulaukęs policijos pareigūnų, patraukė savo automobilį, galbūt siekdamas apsunkinti nustatyti tikrąsias aplinkybes ir išvengti atsakomybės (KET 219.2 punktas). Taigi, įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, kad būtent tarp,,VW Golf“ vairuotojo padarytų tyčinių neteisėtų veiksmų visumos ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. eismo įvykio priežastis buvo,,VW Golf“ vairuotojo padaryti KET pažeidimai. Teismai nevertino, kad jeigu,,VW Golf“ vairuotojas būtų atsižvelgęs į eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas (labai ryškiai švietė saulė), į tai, kad jo automobilio priekiniai šoniniai stiklai tonuoti (tai akivaizdžiai mažina matymo lauką), ir pasirinkęs saugų greitį, jis būtų pastebėjęs ir galėjęs laiku sustabdyti automobilį ir taip išvengti kliūties.
5.4. Taip pat A. R. teigia, kad jos veiksmai negali būti traktuojami kaip tyčiniai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji turėjo, galėjo ir apskritai privalėjo iš anksto numatyti, kad jos automobilio variklis užges būtent išvažiuojant iš kelių sankirtos, taip pat nėra jokių duomenų, jog ji turėjo, galėjo ir apskritai privalėjo iš anksto numatyti, kad po kažkiek laiko A juosta atvažiuos automobilis po to, kai užgeso jos automobilio variklis, nes prieš kirsdama A juostą ji įsitikino, kad joje nėra transporto priemonių, todėl ją ir kirto, o jos automobilio variklis užgeso dėl nenumatytų aplinkybių. Kadangi automobilio „VW Golf“ vairuotojas padarė minėtus KET pažeidimus, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, nėra pagrindo teigti, kad ji pažeidė KET 9 ir 102 punktus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes jos veiksmuose nėra kaltės.
5.4.1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad nėra jos kaltės, jog užgeso automobilio variklis, nes ji to numatyti negalėjo ir neturėjo galimybės. Ji negali būti atsakinga už nuo jos valios nepriklaususių padarinių atsiradimą, nes ji negalėjo ir neturėjo galimybių išvengti tokios kliūties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad,,VW Golf“ automobilio vairuotojas turėjo pagrindą manyti, kad automobilis,,Škoda Octavia“ juda, siekdamas atlikti posūkį, nepagrįsta, nes bylos duomenys patvirtina, kad jos automobilis užgeso, t. y. nejudėjo (beje, ginčo dėl to nekilo,,,VW Golf“ vairuotojas patvirtino, kad atsitrenkė į stovintį automobilį). Abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
5.4.2. Apibendrindama pareiškėja teigia, kad ji turėjo pagrindą manyti, jog,,VW Golf“ vairuotojas paisys KET reikalavimų ir elgsis taip, kaip privalėtų elgtis padidinto pavojaus šaltinio valdytojas susidariusioje situacijoje, t. y. atsižvelgs į eismo intensyvumą, įvertins meteorologines sąlygas, matomumą (tonuotus priekinius šoninius langus) ir pasirinks saugų greitį, pastebės ir laiku sustabdys automobilį ir taip išvengs kliūties. Pareiškėja pažymi ir tai, kad,,VW Golf“ vairuotojas, būdamas apdairus ir rūpestingas, laikydamasis elementarių KET reikalavimų, turėjo ir galėjo pamatyti labai nedideliu greičiu į A juostą įvažiuojantį automobilį, kuris, kirsdamas trečiąją eismo juostą, užgeso tik tada, kai jau buvo matomas visus korpusu, vadinasi,,,VW Golf“ vairuotojas, jau iš anksto turėjo ir galėjo numatyti kliūtį – į A juostą įvažiuojantį jos vairuojamą automobilį.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo netenkinti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad dėl A. R. priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti, priimti nepažeidžiant proceso teisės normų ir laikantis teismų praktikos. A. R. prašymo argumentai nėra pagrindas atnaujinti bylą, jos prašyme minimos aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos, pakartotinai jas vertinti nėra teisinio pagrindo.
6.2. Pagal teismų praktiką, suformuotą analogiškose eismo įvykio bylose, eismo dalyvis, kuriam tenka pareiga duoti kelią, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai, šio dalyvio manymu, kiti eismo dalyviai pažeidžia KET. Neduodantis kelio eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai ir tai padarytų pareigos duoti kelią laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. NI2-1030/2005). Pagal KET XXII skyriaus reikalavimus draudimas važiuoti eismo juosta maršrutiniam transportui nėra absoliutus, šia eismo juosta gali važiuoti maršrutinės transporto priemonės, dviračiai ir mopedai (181 punktas). A. R., įvažiuodama į A juostą, turėjo numatyti, kad eismo juostoje vyksta transporto priemonių eismas. Priverstinis automobilio,,Škoda Octavia“ sustojimas eismo juostoje, skirtoje maršrutiniam transportui, nešalina A. R. kaltės, nes vairuotoja galėjo numatyti kitų automobilių judėjimą šia eismo juosta. A. R. pažeidė KET 102 punktą, nes įvažiavusi į kelią iš šalia jo esančios teritorijos sudarė kliūtį maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiavusiam automobiliui. Byloje nenustatyta, kad,,VW Golf“ vairuotojas būtų viršijęs leistiną greitį. A. R. prašyme pateikti automobilio,,VW Golf“ važiavimo greičio, sustojimo skaičiavimai neturi juridinės reikšmės šiai bylai. Pareiškėja nėra eismo įvykių ekspertė, pateikdama skaičiavimus ji turėjo nurodyti informacijos šaltinį.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. prašymas netenkintinas.
Pareiškėja teigia, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes nepažeidė KET 102 punkto reikalavimų, prieš įvažiuodama į kelią, praleido juo važiuojančius automobilius, o prieš kirsdama maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, sustojo ir pradėjo lėtai važiuoti tik įsitikinusi, jog niekas šia juosta nevažiuoja, tačiau, kertant šią eismo juostą, jos automobilis užgeso. Ji laiko, kad KET reikalavimų nesilaikė ne ji, o,,VW Golf“ vairuotojas, nes jis važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta.
Teisėjų kolegija laiko, kad A. R. pagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Kaip nustatyta byloje, KET reikalavimus pažeidė abu vairuotojai, dalyvavę eismo įvykyje, todėl abu pagrįstai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti dėl jų padarytų KET pažeidimų. Tačiau jų padaryti pažeidimai yra labai skirtingi. Antai, M. M. dėl eismo įvykio buvo nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 1241 straipsnio 2 dalį. Tačiau, skirtingai negu teigia pareiškėja, M. M. nubaudimas šioje situacijoje neturi įtakos pareiškėjos padarytos veikos teisiniam vertinimui.
Nors pareiškėja ginčija KET 102 punkto pažeidimą, aiškindama, kad jos vairuojamas automobilis lėtai judėjo ir ji nenumanė, kad šis užges ir dėl to nėra jos tyčios, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tyčinė kaltė pareiškėjos veikoje nebuvo nustatyta. Tačiau neabejotina, kad šioje eismo situacijoje pareiškėja elgėsi labai rizikingai. Jei ji ketino įvažiuoti į Mečetės gatvę ir kirsti priešpriešinio eismo juostą, ji negalėjo vadovautis vien tik vidurinės eismo juostos vairuotojo jai sudaryta galimybe pravažiuoti. Pagal KET 161 punktą ji privalėjo įsitikinti, kad yra laisva ir kraštinė eismo juosta, kurią ketina kirsti, ir tai bus galima padaryti saugiai, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad A. R. automobiliui praleidus priešinga kryptimi važiuojantį automobilį „VW Golf“ susidūrimo būtų pavykę išvengti. Taigi A. R. padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2012). Pagal KET reikalavimus ji turėjo palaukti, kol eismo juosta, kurioje judėjo daug automobilių, atsilaisvins ir tik įsitikinusi savo veiksmų absoliučiu saugumu galėjo įvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą. Sustojęs ją praleisti automobilis sudarė sąlygas ir leido pareiškėjos automobiliui saugiai įvažiuoti į eismo juostą, kuria judėjimas vyko nuo centro link tilto ir pedagoginio instituto. Tačiau pareiškėjos automobilis atsirado visuomeninio transporto eismo juostoje. Taigi tikėtina, kad pareiškėja arba norėjo įvažiuoti į visuomeniniam transportui skirtą eismo juostą arba įvažiuoti į Mečetės gatvę. Abiem atvejais ji turėjo būti įsitikinusi, kad visuomeniniam transportui skirtoje eismo juostoje nėra judančių transporto priemonių. Dėl gatvės konfigūracijos ir transporto srauto, pareiškėjai buvo pasunkinta visuomeninio transporto eismo juostos apžvalga. Tačiau tai neatleido vairuotojos nuo pareigos būti apdairiai ir savo veiksmais nesudaryti pavojaus eismo saugumui. Tas faktas, kad automobilio variklis užgeso, neturi jokios reikšmės pareiškėjos atsakomybei, nes ji buvo įpareigota elgtis rūpestingai, neįvažiuoti į visuomeninio transporto eismo juostą ar nekirsti jos, neįsitikinusi eismo saugumu. Ji to nepadarė, taigi elgėsi rizikingai. Trumpas laiko tarpas tarp įvažiavimo į visuomeninio transporto eismo juostą ir eismo įvykio rodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi įvažiuodama į visuomeninio transporto eismo juostą, neįsitikino, kad pirmojoje eismo juostoje nėra važiuojančių transporto priemonių ir nepraleido pirmąja eismo juosta važiuojančio automobilio.
Dėl to teisėjų kolegija neįžvelgia esminio materialiosios teisės pažeidimo ir nemato pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Armanas Abramavičius
Vytautas Piesliakas
