Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių autorines sutartis ir šiomis sutartimis perduotinų autoriaus turtinių teisių apimtį, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-129-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00083-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. (E. M.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Intertrust“ ir uždarajai akcinei bendrovei,,Contour Lab“ dėl autorių teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių autorines sutartis ir šiomis sutartimis perduotinų autoriaus turtinių teisių apimtį, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo: įpareigoti atsakoves nutraukti bet kokį kompiuterių programos,,Contour Enterprise III“ modulių ir jų pirminio kodo naudojimą, taip pat kompiuterių programos,,Contour Enterprise IV“ modulių (Kasos operacijos, Operatyvus gamybos valdymas ir apskaita, Kompiuterių programų,,Contour Enterprise III“ ir,,Contour Enterprise IV“ integravimas, Didžioji knyga, Kompiuterių programos,,Contour Enterprise IV“ moduliai, Kompiuterių programos,,Contour Enterprise III“ apskaitos knygų kūrimas, Duomenų bazės objektų pakeitimai / skriptai, Kiti darbai, susieti su kompiuterių programomis,,Contour Enterprise III“ ir,,Contour Enterprise IV“) ir jų pirminio kodo naudojimą; priteisti iš kiekvienos atsakovės ieškovui po 13 000 Lt (3765,06 Eur) (100 MGL) kompensacijos ir po 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; įpareigoti atsakoves savo lėšomis paskelbti dienraščiuose,,Lietuvos rytas“ ir,,Verslo žinios“ priimto teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis.

Ieškovas nurodė, kad jis yra verslo procesų automatizavimo sistemos,,Contour Enterprise“ ir jos pirminio kodo bendraautoris, sukūręs įvairias šios kompiuterių programos formas, funkcijas, ataskaitas, įskaitant tokius modulius kaip Atlyginimo, Ilgalaikio turto apskaita, Mažaverčio inventoriaus apskaita, Kasos operacijos, Banko operacijos, Tarpusavio atsiskaitymų apskaita, Skolų valdymas, Einamųjų mokėjimų valdymas. Kompiuterių programas ir jos pirminį kodą jis sukūrė pagal su atsakove UAB,,Intertrust“ sudarytas autorines sutartis: 2002 m. gruodžio 2 d. Nr. 1; 2003 m. gegužės 23 d. Nr. 2; 2003 m. liepos 1 d. Nr. 3; 2003 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 4; 2004 m. liepos 1 d. Nr. 5; 2004 m. rugsėjo 1 d. Nr. 6; 2005 m. rugsėjo 1 d. Nr. 7; 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 8; 2006 m. lapkričio 27 d. Nr. 9; 2007 m. gruodžio 1 d. Nr. 10. Šios sutartys, atliktų darbų aktai ir UAB,,Alpha consulting“ eksperto A. R. (A. R.) atlikta kompiuterių programos autorystės nustatymo ekspertizė patvirtina, kad nurodytos Kompiuterių programos ir jos pirminio kodo autorius yra ieškovas. Autorinėse sutartyse nebuvo nustatytos atsakovei UAB,,Intertrust“ perduodamos arba suteikiamos autorių turtinės teisės ir jų panaudojimo būdai, todėl, remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 40 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad autorinės sutartys buvo sudarytos tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini, siekiant tikslo, dėl kurio šios sutartys buvo sudarytos, t. y. tik dėl ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktuose nustatytų teisių: platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Tokia išvada darytina, nes autorinėmis sutartimis ieškovas įsipareigojo be darbdavio raštiško sutikimo neskelbti, neplatinti ar kaip kitaip neperduoti autorinio darbo medžiagos trečiosioms šalims (sutarčių 2.2 punktas). Be to, jam, kaip Kompiuterinių programų autoriui, priklauso visos kitos autorių turtinės teisės, išskyrus tas, kurios buvo perduotos atsakovei UAB,,Intertrust“ (kūrinio viešo skelbimo ir platinimo teisės). Pagal darbo sutartį, galiojusią iki minėtų autorinių sutarčių sudarymo, ieškovas dirbo ne su nurodytomis kompiuterių programomis, o su kitais atsakovės projektais; autorinėmis sutartimis buvo perduotas tik kompiuterių programos pritaikomų formų objektinis kodas, t. y. galutinės programos, o ne jų pirminis kodas;,,svn“ duomenų bazė naudojama vidiniam atliktų darbų saugojimui, bet ne darbų perdavimui.

Atsakovė UAB „Intertrust“ pažeidė ieškovo, kaip autoriaus, turtines teises, nustatytas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 2 dalyje ir 73 straipsnyje, nes ji perdavė ieškovo sukurtų kompiuterių programų „Contour Enterprise III“ ir „Contour Enterprise IV“ modulių pirminį kodą atsakovei UAB „Contour Lab“, taip pat padarė viešai prieinamą kompiuterių programos „Contour Enterprise IV“ modulių pirminį kodą, kurio dalį sukūrė ieškovas, tretiesiems asmenims, neturėdama šių kompiuterių programų modulių pirminio kodo autoriaus – ieškovo – leidimo.

Ieškovas 2010 m. kovo 10 d. nusiuntė pranešimą atsakovei UAB „Intertrust“ informuodamas ją, kad, remdamasis autorinių sutarčių 2.3 punkto 2 papunkčiu, CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir 6.218 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukia visas autorines sutartis. Nuo autorinių sutarčių nutraukimo dienos atsakovė UAB „Intertrust“ nebeteko teisės naudotis kompiuterių programų „Contour Enterprise III“ ir „Contour Enterprise IV“ moduliais, nes, nutraukus sutartis, autorių teisių subjektu vėl laikomas autorius (ieškovas). Atsakovė, naudodamasi kompiuterių programų „Contour Enterprise III“ ir „Contour Enterprise IV“ moduliais po 2010 m. balandžio 15 d., pažeidė ieškovo, kaip autoriaus, turtines teises, nustatytas ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje ir 73 straipsnyje.

Atsakovė UAB „Contour Lab“ savo svetainėse www.contourenterprise.lt ir www.contourlab.lt neatlygintinai platina tretiesiems asmenims kompiuterių programų „Contour Enterprise III“ ir „Contour Enterprise IV“ modulius ir kompiuterių programos „Contour Enterprise IV“ pirminį kodą, taip pat ji savo tinklalapyje www.contourenterprise.lt skelbiasi, kad teikia kompiuterių programos „Contour Enterprise“ programavimo paslaugas, t. y. keičia (adaptuoja) kompiuterių programą „Contour Enterprise“ ir jos pirminį kodą pagal šios programos naudotojų užsakymus. Kadangi atsakovė platina tretiesiems asmenims ieškovo sukurtus kompiuterių programų „Contour Enterprise III“ ir „Contour Enterprise IV“ modulius ir kompiuterių programos „Contour Enterprise IV“ pirminį kodą, kurio dalį yra sukūręs ieškovas, ir keičia (adaptuoja) šių kompiuterių programų modulius ir jų pirminį kodą pagal trečiųjų asmenų užsakymus, neturėdama šio kūrinio autorių turtinių teisių subjekto – ieškovo – leidimo, tai tokiais neteisėtais veiksmais ji pažeidžia ieškovo, kaip autoriaus, turtines teises, nustatytas ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 2 dalyje ir 73 straipsnyje.

Ieškovas yra Kompiuterių programų ir jų pirminio kodo autorių neturtinių teisių bendraautoris. Todėl atsakovė UAB Intertrust“ tinklalapyje www.contourenterprise.lt, o atsakovė UAB „Contour Lab“ tinklalapiuose www.contourenterprise.lt ir www.contourlab.lt, paskelbusios Kompiuterių programos Bendrąją viešąją licenciją, nenurodydamos joje ieškovo, kaip Kompiuterių programos ir jos pirminio kodo autoriaus, vardo pažeidė jo teisę į autoriaus vardą (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties ieškovas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 84 straipsniu, įgijo teisę reikalauti iš atsakovių atlyginti padarytą neturtinę žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį ir priteisė atsakovėms iš ieškovo po 5000 Lt (1448,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatė, kad nuo 2000 m. kovo 13 d. iki 2002 m. lapkričio 29 d. ieškovas programavimo darbus vykdė jo ir atsakovės UAB „Intertrust“ sudarytos darbo sutarties Nr. 11 pagrindu; vėliau ieškovas atsakovei dirbo autorinių sutarčių pagrindu; pirmieji darbai pagal autorinę sutartį buvo perduoti 2003 metais. Kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ versija buvo kuriama daugelio autorių atsakovės užsakymu ir nurodymu, jai vadovaujant ir skirstant strategines programavimo užduotis; ieškovo sukurtų pirminių kodų koncepciją sukurdavo ir kaip techninę užduotį ieškovui pateikdavo atsakovė BUAB „Intertrust“. Darbams atlikti atsakovė suteikdavo ieškovui įrangą ir sudarydavo kitas darbo sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas programuotojas, neabejotinai žinojo ir neprieštaravo, kad jo, kaip ir kitų programuotojų, sukurtų kodų pagrindu veikiančias programas atsakovė pardavinėtų savo klientams. Teismo nuomone, aiškinant ieškovo ir atsakovės sudarytų sutarčių turinį ir nustatant tikruosius šalių ketinimus, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors de iure darbo teisiniai santykiai ieškovo ir atsakovės nebesiejo nuo 2002 m. lapkričio mėn., tačiau faktiškai ir toliau ieškovas, kurdamas kompiuterių programas, veikė kaip atsakovės darbuotojas; tai patvirtina ir visų autorinių sutarčių turinys, kuriose atsakovė įvardijama kaip darbdavė; tokius faktinius santykius patvirtino ir atsakovių atstovai, teismo posėdžio metu nurodydami, kad darbo sutarties pakeitimas į autorines sutartis buvo atliktas tik siekiant palankesnio ieškovo pajamų apmokestinimo. Teismas pažymėjo, kad pagal ATGTĮ 10 straipsnio 2 dalį turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje, todėl ieškovas, teigdamas, jog ne atsakovė UAB „Intertrust“ yra kompiuterių programos „Contour Enterpise III“ išimtinių turtinių teisių turėtoja, o jis, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, autorinių sutarčių 1 punktas patvirtina, kad jų dalykas buvo pirminis kodas ir jo pagrindu veikianti kompiuterių programa „Contour Enterprise“; ieškovas pirminį kodą sukūrė atsakovės UAB „Intertrust“ kompiuteryje ir perdavė jį atsakovei, taigi perdavė ir visas autorines turtines teises į šiuos darbo rezultatus. Tai vienareikšmiškai nurodyta kompiuterių programos „Contour Enterprise“ kode: „COPYRIGHT: © Intertrust Ltd“, kurį ieškovo prašymu pateiktą išvadą parašęs specialistas A. R. išvertė kaip „Autorių teisės: © Intertrust Ltd“. Be to, autorinių sutarčių 2.2 punkte nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo be darbdavės raštiško sutikimo neskelbti, neplatinti ar kitaip neperduoti autorinio darbo medžiagos trečiosioms šalims, taigi ieškovas negali pasinaudoti ir kitaip įvardytomis, tačiau iš esmės tapatų turinį turinčiomis ATGTĮ 15 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis: išleisti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas, viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete); o atsakovė gali tiek pati, tiek per atsakovę UAB „Contour Lab“ platinti kompiuterių programą „Contour Enterprise“; atsakovės UAB „Contour Lab“ veiksmams nereikalingas ieškovo leidimas, o pakanka atsakovės UAB „Intertrust“ sutikimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisių objektas yra kompiuterių programa, padarė išvadą, jog autoriaus, turinčio neturtines teises, įvardijimas nėra privalomas. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nepatyrė žalos, nes atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu ir nepažeidė ATGTĮ.

Teismas nurodė, kad kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ sistemos struktūrą sudaro branduolys ir pritaikomos formos, kurių kodus kūrė ir ieškovas; nė viena pritaikoma forma be branduolio negali veikti kaip kompiuterinė programa, o turtinės teisės į kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ branduolį priklauso atsakovei UAB „Intertrust“; be to, visos ieškovo sukurtos pritaikomos formos, kaip ir visos kitos kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ formos, be branduolio yra nepanaudojamos; vien tik ieškovo sukurti pirminiai kodai net negali būti surinkti į veikiančią programą, atliekančią kokią nors funkciją; be branduolio, tam dar reikalingi kitų, atsakovei UAB „Intertrust“ priklausančių pritaikomų formų pirminiai kodai, į kuriuos ieškovas neturi jokių teisių. Teismas pažymėjo, kad kompiuterių programos „Contour Enterprise IV“ ir „Contour Enterprise III“ yra atskiros kompiuterių programos; kompiuterių programa „Contour Enterprise IV“ visiškai nepriklauso nuo kompiuterių programos „Contour Enterprise III“, jas susieja integracijos modulis, kuris leidžia vartotojui, naudojančiam kompiuterių programą „Contour Enterprise IV“, pasinaudoti ir kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ funkcija. Teismo vertinimu, ieškovo dalyvavimas šių dviejų programų integracijos darbuose nereiškia, kad jis dalyvavo kuriant kompiuterių programą „Contour Enterprise IV“.

Teismo nuomone, svarbu tai, kad specialisto A. R. išvadoje nurodyti ir tiriami „Contour Enterprise“ programų moduliai neturi nieko bendra su „Contour Enterprise“ programomis, t. y. šių modulių programose nėra, jie nėra programų struktūros elementai. Apklausiamas A. R. patvirtino, kad nurodyti moduliai yra ieškovo ir jo paties sugalvoti, „Contour Enterprise“ programose jų nėra, taigi autorių teisių objektas – modulis – neegzistuoja. Teismo vertinimu, specialistas A. R. savo pateiktoje išvadoje kaip kūrybinį ieškovo procesą nurodė bet kokį, net mažiausią, ieškovo atliktą veiksmą, tarp jų ir tokį, kuris atliktas per 1 sekundę; tačiau akivaizdu, kad neįmanoma per tiek laiko prasmingai sukurti ar pakeisti 3862 bylas, bet įmanoma jas įdėti į duomenų bazę. Taigi beveik neįmanoma apskaičiuoti ieškovo kūrybinio darbo apimties. Be to, specialistas A. R. nurodė, kad išvadose pateiktas procentinis ieškovo indėlis į programų sukūrimą apima visus jo veiksmus – pakeitimą, įdėjimą, galimą peržiūrą, bet jis yra tik apytikslis, nes produktą gali sukurti vienas asmuo, o įkelti į bazę – jau kitas, kūrybos ir įkėlimo procesai nėra griežtai atriboti. Pasak teismo, iš ieškovo atstovo bylinėjimosi išlaidų išklotinės matyti, kad ieškovo atstovui už specialisto išvados derinimą buvo sumokėti 2323 Lt (672,79 Eur); tai leidžia manyti, jog išvada buvo derinama su ieškovu ir gali būti tendencinga, todėl, nesant kitų patikimų įrodymų apie ieškovo autorinį indėlį, negalima remtis šio specialisto išvada, o teismo siūlomos ekspertizės, galinčios nustatyti autorinį ieškovo indėlį į programų kūrimą, ieškovas atsisakė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 22 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą iš esmės nepakeistą; priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Contour Lab“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kolegija, įvertinusi CK 6.193 straipsnio, DK 93, 94, 95 straipsnių, ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies, 38 straipsnio 1, 3 dalių, 39 straipsnio 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 41 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, ieškovą ir atsakovę UAB „Intertrust“ iki 2002 m. lapkričio 29 d. siejusius darbo santykius, šalių sudarytų autorinių sutarčių sąlygas, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl šalių sudarytų sutarčių pobūdžio, t. y. kad ir po 2002 m. lapkričio mėn. šalis ir toliau iš esmės siejo darbo santykiai. Ieškovo ir atsakovės UAB „Intertrust“ sudarytos autorinės sutartys neatitinka darbo sutarčių požymių, nes jose nėra susitarta nei dėl darbo laiko, nei dėl darbo tvarkos, todėl, nesant pagrindo bylos šalių santykius vertinti kaip darbo santykius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATGTĮ 10 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Kolegija nurodė, kad esminis autorinės sutarties požymis, skiriantis ją nuo kitų sutarčių, yra autoriaus turtinių teisių perdavimas. Nors šalių sudarytose sutartyse nėra aiškiai nurodytas autoriaus turtinių teisių perdavimas, tačiau sutartimis šalys susitarė dėl sutarties objekto – autorinio darbo (1 punktas), atliktų darbų apmokėjimo (1.2 punktas), darbų atlikimo terminų (1.3 punktas). Kolegija pažymėjo, kad ir ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos šalių faktinių santykių pobūdžio vertinimu, nurodo, jog autorinės sutartys buvo sudarytos dėl konkretaus rezultato – kompiuterių programos,,Contour Enterprise“ specializuotų formų ir ataskaitų sukūrimo, t. y. kad autorinis kūrinys – įvairios kompiuterių programos,,Contour Enterprise“ specializuotos formos ir ataskaitos – buvo sukurtas ne jo paties iniciatyva, o atsakovės UAB,,Intertrust“ užsakymu. Dėl šios priežasties kolegija šalių sudarytas sutartis kvalifikavo kaip autorines kūrinio užsakymo sutartis (ATGTĮ 41 straipsnis).

Kolegija pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir suklydo, kvalifikuodamas šalis siejusių sutartinių santykių pobūdį, tačiau pagrįstai sprendė, jog visas autoriaus turtines teises į kompiuterių programas autorius (ieškovas) perdavė atsakovei UAB,,Intertrust“, teisingai nurodydamas, kad turtinių teisių perdavimą patvirtina ir kompiuterių programos,,Contour Enterprise“ kode nurodyta autoriaus turtinių teisių žyma –,,Copyright: © Intertrust Ltd“. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, tarp jų ir į ieškovo bei atsakovės UAB,,Contour Lab“ 2008 m. rugsėjo 18 d. autorinės sutarties Nr. 1 struktūrą ir turinį, kolegija padarė išvadą, kad ir atsakovei UAB,,Contour Lab“ buvo perleistos autoriaus turtinės teisės, atsiradusios šios sutarties pagrindu.

Kolegija, įvertinusi sutarčių 2.2 punkto nuostatas, atsižvelgdama į autorinių sutarčių tikslą, objektą, turinį ir atlygintiną pobūdį, padarė išvadą, kad individualiu užsakymu atsakovių BUAB,,Intertrust“ ir UAB,,Contour Lab“ veiklai buvo sukurta ir jų naudojama kompiuterinė programa bei jos moduliai, atsakovei BUAB,,Intertrust“ perduotos turtinės teisės į kompiuterio programą, kaip autorių teisių objektą, atsakovei UAB,,Contour Lab“ – perduotos turtinės teisės į atskirus kompiuterinės programos modulius, sukurtus konkrečių klientų užsakymu (ATGTĮ 15 straipsnis). Sutarčių 2.2 punktas aiškintinas kaip ieškovo įsipareigojimas atsakovei, užtikrinant, kad sutarčių objektas, sukurtas atsakovei, jos užsakymu ir jai finansuojant, nebūtų atskleistas ar perduotas tretiesiems asmenims ir taip nebūtų pažeisti atsakovės turtiniai interesai.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovui už atliktus darbus yra sumokėta ir byloje ši aplinkybė neginčijama, nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovui, kaip autoriui, priklauso visos kitos autoriaus turtinės teisės, t. y. teisė atgaminti, išleisti, perdirbti kompiuterių programų modulius, ir visos autorių turtinės teisės į ieškovo sukurtą šių kompiuterių programų modulių išeities kodą. Kolegijos vertinimu, pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą nesudaro ir ieškovo argumentai, kad atsakovės techninėse užduotyse nebuvo pateikiama pirminio kodo koncepcija. Nagrinėjamu atveju tai nėra reikšminga aplinkybė, nes ieškovas, profesionalus programuotojas, sudaręs autoriaus sutartis su atsakove, įsipareigojo jos užsakymu sukurti konkrečią, sutartyse įvardytą kompiuterių programą (veikiančią pirminio kodo pagrindu) ir specializuotas jos formas bei ataskaitas. Todėl ieškovo teiginiai, kad visi techniniai sprendimai, kompiuterių programos dizainas, pirminio kodo kūrimas ir modeliavimas bei kiti susiję sprendimai buvo išimtinai jo paties kūrybinis darbas, nepaneigia teismo išvados dėl autoriaus turtinių teisių perdavimo, nes nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytų veiksmų atlikimas ir buvo autorių sutarčių objektas. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, aiškindamas autorinių sutarčių nuostatas, nepagrįstai nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos jo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, naudai, nes būtent jis pats pasiūlė atsakovei BUAB,,Intertrust“ pasirašyti tokio pobūdžio ir turinio autorines sutartis, pateikdamas šių sutarčių projektus. Kolegija, pripažinusi ieškovo ir atsakovių sudarytas sutartis autorinėmis kūrinio užsakymo sutartimis, kurios yra įvykdytos ieškovui sukūrus sutarčių objektą ir pateikus jį atsakovėms (užsakovėms), o šioms už tai sumokėjus sutartyse nurodytą atlyginimą, teisiškai nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus dėl sutarčių nutraukimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino ATGTĮ nuostatas dėl autorių turtinių teisių perdavimo apimties (ATGTĮ 40 straipsnio 2, 3 dalys); vertindamas įrodymus ir jų turinį, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl netinkamai teisiškai kvalifikavo sudarytas sutartis ir pritaikė netinkamas teisės normas šalių teisiniams santykiams. Tokiais veiksmais teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-610/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-610/2012">3K-3-610/2012</a>, suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas, aiškindamas sutarčių 2.2 punkto turinį ir pagal sutartis perduotų autorių turtinių teisių apimtį, nepagrįstai rėmėsi išaiškinimais, nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija v. asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278-684/2015">3K-3-278-684/2015</a>. Šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl minėtoje nutartyje suformuluotu ratio decidendi dėl turtinių teisių perdavimo apimties negalima vadovautis nagrinėjamoje byloje. Autorinių sutarčių 2.2 punkto nuostata negali būti aiškinama plečiamai, kaip visų autorių turtinių teisių į programą perdavimas. Autorinėse sutartyse nebuvo nurodytos perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės į sukuriamus kūrinius, taip pat nebuvo išvardyti ir kūrinių naudojimo būdai, iš kurių galima būtų spręsti apie turtinių teisių perdavimo apimtį. Sutartyse nenustačius perduodamų arba suteikiamų autorių turtinių teisių, taip pat kūrinių naudojimo būdų, laikoma, kad sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta (ATGTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Šalių sudarytų sutarčių tikslas yra įžvelgiamas 2.2. punkte. Ši sutarčių sąlyga suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė buvo suinteresuota tik turtinėmis teisėmis, nurodytomis ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktuose: platinti kūrinio originalą ar jo kopijas; viešai skelbti kūrinį. Teismas, nustatydamas, kad ieškovas perdavė atsakovėms visas autorių turtines teises, pažeidė siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklę, kurią lemia bendras autorių teisių principas, jog autorių teisės kuo plačiau turėtų būti išsaugotos autoriui, užtikrinant jam kuo daugiau galimybių dalyvauti ir gauti ekonominės naudos naudojant kūrinį, kontroliuojant kūrinio naudojimą arba (ir) gaunant atitinkamą atlyginimą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad turtinių teisių perdavimą patvirtina kompiuterių programos „Contour Enterprise“ kode nurodyta autorių turtinių teisių žyma – „COPYRIGHT: © Intertrust Ltd“. Aiškinant ATGTĮ 12 straipsnio nuostatą akivaizdu, kad šio simbolio nurodymas nereiškia, kad yra perduotos (įgytos) visos autorių turtinės teisės. Dažniausiai praktikoje šis simbolis reiškia, kad jo turėtojas turi tik tam tikras autorių turtines teises. Teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad šios frazės vartojimas vienareikšmiškai reiškia visų autorių turtinių teisių į programą perdavimą, įvertinant ir tai, kad tik nedidelė dalis programos išeities (pirminio) kodo bylų buvo pažymėta nurodyta fraze.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ normas (40 straipsnio 1 dalį) dėl autorinių sutarčių dalyko. Teismas nepagrįstai sprendė, kad autorinių sutarčių dalyku buvo pirminis kodas ir jo pagrindu veikianti kompiuterių programa „Contour Enterprise“. Autorių teisių apsauga taikoma programos pirminiam kodui, objektiniam kodui ir parengiamajai kompiuterių programos medžiagai. Pirminis kodas – tai pradinė programa, kuri rašoma naudojant tam tikras programavimo kalbas ir kuri susideda iš simbolinių žodžių. Naudojant specialią programą (kompiliatorių), pirminis kodas paverčiamas į kompiuteriui techniškai suprantamą kalbą – objektinį kodą, t. y. galutinę programą (šioje byloje tai kompiuterių programos „Contour Enterprise“ moduliai (formos, ataskaitos). Autorinėse sutartyse nebuvo nustatyta, kad atsakovėms turi būti perduotas kompiuterių programos pirminis kodas ir turtinės teisės į jį, o ši pareiga turi būti aiškiai nurodyta sutartyje ir negali būti numanoma. Kas konkrečiai buvo perduodama pagal autorines sutartis, parodo ir Atliktų darbų aktai. Iš jų galima aiškiai matyti, kad buvo perduodami klientų užsakyti kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ pakeitimai, skirti konkrečių klientų poreikiams, t. y. galutinis produktas (įvairios ataskaitos, formos ir t. t.), o ne programos išeities kodai. Pačios atsakovės pripažino, kad jų tikslas buvo pardavinėti kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ modulius (formas) vartotojams, todėl tiek šie veiksmai, tiek sutarties tikslas įrodo, kad atsakovės turėjo teisinį interesą tik į galutinį produktą, o ne į jo pirminį kodą. Atsakovės jokių programavimo darbų nedarė, šiuos darbus užsakinėdavo atlikti ieškovui, todėl pirminis kodas buvo reikalingas būtent ieškovui (kaip programuotojui). Taigi, darytina išvada, kad turtinės teisės į kompiuterių programos „Contour Enterprise“ pirminį kodą (pradinę programą) priklauso išimtinai ieškovui ir atsakovėms pagal autorines sutartis perduotos nebuvo.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, apibrėžiančias autorinių sutarčių turinį ir perduodamų autorių turtinių teisių apimtį (ATGTĮ 40 straipsnis), nuspręsdamas, kad atsakovė UAB „Contour Lab“ gali platinti kompiuterių programos „Contour Enteprise III“ ir „Contour Enteprise IV“ modulius turėdama atsakovės BUAB „Intertrust“ sutikimą ir tam nereikalingas ieškovo leidimas. Autorinėms sutartims būdingas principas, kad, perleidus ar suteikus turtines teises teisių perėmėjui ar naudotojui, šis be autoriaus sutikimo negali perleisti ar suteikti jų kitiems asmenims, t. y. be autoriaus leidimo negalimas tolesnis teisių perleidimas. Norint, kad autoriaus turtinių teisių perleidimas galiotų ir turėtų poveikį ir tretiesiems asmenims, o ne tik kitai sutarties šaliai, turi būti aiškus autoriaus sutikimas. Su ieškovu atsakovė UAB „Contour Lab“ sudarė tik vieną sutartį 2008 m. rugsėjo 18 d. Iš trijų prie šios sutarties pridėtų Atliktų darbų aktų matyti, kad pagal ją buvo sukurtos tik kelios bylos, kurios sudarė labai nedidelę kompiuterių programos „Contour Enterprise III“ modulių dalį. Taigi atsakovė UAB „Contour Lab“ galėjo naudotis tik tomis keliomis bylomis, kurios buvo sukurtos pagal sutartį, pasirašytą su ja, o ji platino programos „Contour Enterprise III“ modulius, kurie iš esmės buvo sukurti ieškovo pagal autorines sutartis, sudarytas su atsakove BUAB „Intertrust“. Ieškovo leidimo BUAB „Intertrust“ dėl tolesnio turtinių teisių į kompiuterių programų modulius ir jų pirminį kodą perdavimo tretiesiems asmenims, įskaitant atsakovei UAB „Contour Lab“, nebuvo nustatyta sutartyse, sudarytose su BUAB „Intertrust“, taip pat šis sutikimas nebuvo gautas ir vėliau.

Teismas, vertindamas autorinių sutarčių nutraukimo teisinius padarinius, nepagrįstai nesivadovavo ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalimi ir 45 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančiomis autoriaus teisę nutraukti autorines sutartis. Teismo klaidingas aiškinimas, kad autorinių sutarčių negalima nutraukti, jeigu jos buvo įvykdytos (kūrinys sukurtas ir perduotas užsakovui, su autoriumi visiškai atsiskaityta), nors pačių perduotų autorių turtinių teisių galiojimas dar nėra pasibaigęs, sudaro pagrindą nepagrįstai apriboti autorių teises į savo kūrinius. Nuo autorinių sutarčių nutraukimo dienos (2010 m. balandžio 15 d.) atsakovė BUAB „Intertrust“ ir atitinkamai UAB „Contour Lab“ (jeigu būtų manoma, kad ji tokias teises apskritai turėjo) nebeteko teisės naudotis kompiuterių programų „Contour Enterprise III“ ir „Contour Enterprise IV“ moduliais ir jų išeities kodais, nes nutraukus sutartis autorių teisių subjektu vėl laikomas autorius (ieškovas).

Teismas, nurodydamas, kad teisių objektas yra kompiuterių programa, todėl autoriaus, turinčio neturtines teises, įvardijimas nėra privalomas, netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ 14 straipsnio 3 dalį dėl teisės į autoriaus vardą. ATGTĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją. Joje nenustatyta, kad galima nenurodyti autoriaus vardo, tačiau patikslinama, kad toks nurodymas neturi nepagrįstai varžyti teisių turėtojų teisių. Teismas niekaip nepagrindė ir nepaaiškino, kaip ieškovo, kaip autoriaus, įvardijimas varžytų atsakovių teises. Šiuo atveju ieškovo kaip autoriaus nurodymas licencijoje neturi jokios įtakos atsakovių teisėms. Todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nenustatė ieškovo, kaip autoriaus, neturtinių teisių pažeidimo atsakovėms nenurodžius jo, kaip autoriaus, vardo ir nepagrįstai nepriteisė iš atsakovių prašomos neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovės atsiliepimais į kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų materialiosios teisės normų pažeidimų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Ieškovas nepagrįstai kasaciniame skunde remiasi išaiškinimais, suformuluotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-610/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-610/2012">3K-3-610/2012</a>, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Teismas, aiškindamas aplinkybes dėl šalių tikrųjų tikslų ir ketinimų nustatymo vertinant autorinę sutartį (CK 6.193 straipsnis) ir dėl turtinių teisių atsiradimo užsakovui po kūrinio užsakymo, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija v. asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278-684/2015">3K-3-278-684/2015</a>, nurodytais išaiškinimais. Kasaciniame skunde nepagrįstai sutapatinami du skirtingi turtinių teisių perdavimo būdai: kai kūrinys sukurtas autoriaus ištekliais ir toks kūrinys perduodamas užsakovui (ATGTĮ 40 straipsnio 2, 3 dalys); kai kūrinys kurtas užsakovo iniciatyva, naudojantis paties užsakovo ištekliais (ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Ieškovas netinkamai remiasi vien ATGTĮ 40 straipsnio 2 ir 3 dalimis, visiškai ignoruodamas 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas kūrė pradinius programos kodus veikdamas išskirtinai atsakovės BUAB „Intertrust“ iniciatyva, naudodamasis jos ištekliais, paisydamas atsakovės išsakytų pastabų ir reikalavimų bei pagal juos taisydamas ir keisdamas programos kodą, gaudamas už savo darbą atlyginimą. Tokie susiklostę šalių santykiai atitinka ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Aiškinant minėtą teisės normą akivaizdu, kad autorių turtinės teisės yra perduotos, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Nė vienoje iš šalių sudarytų sutarčių nenustatyti jokie atvejai, kada autoriaus turtinės teisės būtų neperduodamos, todėl ieškovas perdavė visas turtines teises užsakovei. Be to, visose sutartyse nustatant atlyginimą ieškovui buvo nurodoma, kad atlyginimas mokamas „už atliktus darbus“, o ne, kaip teigia ieškovas, „už naudojimąsi ieškovo sukurtu produktu“, t. y. sukurtais kodais. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kokių teisių ir kūrinio naudojimo būdų jis, sudarydamas sutartis, atsakovei neperdavė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 10 straipsnio „Autorių teisės į kompiuterių programas“ 1 dalyje nustatyta, kad kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai taikė ATGTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, t. y. vertino, kad ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada nėra ginčijama, taigi ir nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl autorių turtinių teisių perdavimo apimties (ATGTĮ 40, 41 straipsnių aiškinimas ir taikymas)

Tarptautinėje teisėje, konkrečiai Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights, sutrumpintai vadinama TRIPS Sutartimi), 10 straipsnio „Kompiuterių programos ir duomenų bazės“ 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal Berno konvenciją (1971) kompiuterinės programos, pradinės ir dalykinės (angl. source or object code), turi būti saugomos kaip literatūros kūriniai.

Europos Sąjungos lygmeniu yra priimta 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 91/250/EEB (toliau – Direktyva 91/250/EEB). Direktyvos 91/250/EEB 1 straipsnio „Apsaugos objektas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad, vadovaudamosi šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės taiko kompiuterių programoms tokią autorių teisių apsaugą, kaip ir literatūros kūriniams, apibrėžtiems pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Šioje direktyvoje sąvoka „kompiuterio programa“ apima ir parengiamąją projektinę medžiagą. Direktyvos 91/250/EEB preambulės 7 punkte nurodyta, jog „<...> šioje direktyvoje sąvoka „kompiuterio programa“ apima bet kokios formos programas, įskaitant ir tas, kurios yra įrašytos į kompiuterinę įrangą; <...> ši sąvoka taip pat apima parengiamąjį projektinį darbą siekiant sukurti kompiuterio programą, jei tokio parengiamojo darbo esmė yra kompiuterinės programos sukūrimas vėlesniame etape.“

Nacionalinėje teisėje kompiuterių programa apibrėžiama kaip žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą (ATGTĮ 2 straipsnio 18 dalis).

Vertinant autoriaus turtinių teisių į kompiuterio programą apimtį, pažymėtina, kad Direktyvos 91/250/EEB 4 straipsnyje įtvirtinta, jog, vadovaujantis 5 ir 6 straipsnių nuostatomis, autoriaus teisių turėtojo išimtinės teisės, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, apima teisę pačiam arba leisti kitam: a) nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterio programą arba jos dalį. Jei kompiuterio programos įdiegimui, peržiūrėjimui, paleidimui, perdavimui ar saugojimui būtinas toks atgaminimas, tokiems veiksmams reikia gauti autoriaus teisių turėtojo leidimą; b) versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterio programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus, nepažeidžiant asmens, kuris keičia programą, teisių; c) bet kuria forma viešai platinti ir nuomoti kompiuterio programos originalą arba jos kopijas. Nurodytos Direktyvos 91/250/EEB 4 straipsnio nuostatos dėl turtinių teisių yra įgyvendintos ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktuose, nustatančiuose analogiškas išimtines turtines teises.

Dėl kompiuterių programų autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažymėtina, kad jos negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ir reputaciją (ATGTĮ 14 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo teigti dėl autoriaus neturtinių teisių pažeidimo.

Vadovaujantis kasacinio teismo jurisprudencija, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200-219/2015">3K-3-200-219/2015</a>; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tarp šalių sudarytų autorinių sutarčių turinį, konstatavo, kad individualiu užsakymu atsakovių veiklai buvo sukurta ir jų naudojama kompiuterinė programa (veikianti pirminio kodo pagrindu) bei jos moduliai; atsakovei BUAB „Intertrust“ perduotos turtinės teisės į kompiuterio programą, kaip autorių teisių objektą; atsakovei UAB „Contour Lab“ perduotos turtinės teisės į atskirus kompiuterinės programos modulius, sukurtus konkrečių klientų užsakymu; ieškovas nepatyrė žalos, nes atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu ir nepažeidė ATGTĮ įtvirtintų nuostatų.

Kalbant apie kompiuterio programos pirminio kodo perdavimą, nurodoma, kad bendroji taisyklė yra tokia, jog ši pareiga turi būti aiškiai nurodyta sutartyje. Vis dėlto doktrinoje ir užsienio šalių teismų praktikoje pripažįstama (neatmetama) galimybė, jog net jei ir nėra aiškaus susitarimo dėl pirminio kodo perdavimo užsakovui, toks susitarimas gali būti numanomas aiškinant konkrečios situacijos aplinkybes (žr., pvz., Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 193).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius, konstatavo, kad šalys buvo sudariusios autorines kūrinio užsakymo sutartis (ATGTĮ 41 straipsnis); taigi spręsdamas dėl turtinių teisių perdavimo apimties, atsižvelgė į nurodytoje teisės normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir atmetė ieškovo argumentus dėl jo turtinių teisių pažeidimo. Šalims darbo sutartį nutraukus 2002 m. lapkričio 29 d., tarp jų (ieškovo ir UAB „Intertrust“) susiklosčiusius teisinius santykius teismas kvalifikavo kaip autorinę kūrinio užsakymo sutartį; ginčo sprendimui neturi teisinės reikšmės tai, jog autorinės kūrinių užsakymo sutartys buvo nutrauktos, kadangi jos buvo įvykdytos. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į sutarčių pobūdį (autorinės kūrinio užsakymo sutartys; ATGTĮ 41 straipsnis), sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalių sudarytų sutarčių sąlygos, konkrečiai – 2.2. punktas, aiškintinos kaip ieškovo įsipareigojimas atsakovei, užtikrinant, jog sutarčių objektas, sukurtas atsakovei, jos užsakymu ir jai finansuojant, nebūtų atskleistas ar perduotas tretiesiems asmenims ir taip nebūtų pažeisti atsakovės turtiniai interesai, t. y. nurodytos sutarčių sąlygos yra atitinkami apribojimai ieškovui, bet ne atsakovei, kitaip tariant, neturi būti suprantami kaip kūrinio naudojimo būdas (būdai).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis (kasacinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-610/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-610/2012">3K-3-610/2012</a>), faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl joje suformuluotu ratio decidendi dėl turtinių teisių perdavimo apimties nagrinėjamoje byloje nesivadovaujama.

ATGTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, susijusi su autorių teisių apsaugos ženklu, savaime nėra argumentas, nei patvirtinantis, nei paneigiantis ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumą.

Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis skundas yra atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo netenkinant, kasatoriaus (ieškovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Atsakovė BUAB „Intertrust“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių kasaciniame teisme jos patirtų išlaidų dydį, todėl šios jai nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Contour Lab“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus.

37. Atsakovė UAB „Contour Lab“ atsiliepimu į kasacinį skundą ir papildomu prašymu prašo priteisti 5455 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ir teikiant teisines konsultacijas, apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14, 8.19 punktuose nustatytus didžius. Dėl šios priežasties, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistina atsakovei iš kasatoriaus minėtų išlaidų suma mažintina iki 1000 Eur.

38. Kasacinis teismas turėjo 7,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. pažyma). Teisėjų kolegijai atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Contour Lab“ (j. a. k. 301854750) 1000 (vieną tūkstantį) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,48 Eur (septynis Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė