Administracinė byla Nr. 2AT-12-489/2016
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00179-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.3.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) Ignalinos rajono agentūros vedėjas P. K. 2015 m. vasario 27 d. surašė D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 09-AB-38, kuriame nurodė, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį, kasant kūdrą D. K. ir R. K. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis susidariusio iškastinio grunto buvo paskleista (susandėliuota) pelkės teritorijoje. Šiais veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2. papunkčio reikalavimus, padarydama administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5113 straipsnio 1 dalyje. D. K. už padarytą ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 144 Eur bauda.
2. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartimi D. K. skundas patenkintas, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros vedėjo P. K. 2015 m. kovo 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM (09-AB)-38 panaikintas ir administracinio pažeidimo byla nutraukta.
3. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas tenkintas. Panaikinta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis ir priimtas naujas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 13 d. nutarimas paliktas galioti.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo buvo priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį.
5.1. Pareiškėja nesutinka su padaryto pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį, nes mano, kad jos veikoje nėra veikos bei kaltės. Pareiškėja nurodo, kad ji, vykdydama 2012 m. liepos 12 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-59O/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašo) 15 punkte nustatytą reikalavimą, 2014 m. rugpjūčio 4 dieną raštu informavau Utenos RAAD Ignalinos rajono agentūrą apie telkinio įrengimo vietą ir nurodė, jog iškastos žemės bus išsklaidytos jos sklypo ribose (pridėtame žemės sklypo plane pažymėjo vandens telkinio įrengimo vietą). Utenos RAAD Ignalinos rajono agentūros vedėjas informavo, kad darbams atlikti teisinių ir aplinkosauginių kliūčių nėra. Todėl pareiškėja mano, kad Utenos RAAD pareigūnai, informuodami ją, jog planuojamiems darbams atlikti teisinių kliūčių nėra, o vėliau patikrinę įrengtą vandens telkinį bei žemių išsklaidymo vietą ir nustatę, jog Aprašo reikalavimai nepažeisti ir atlikti darbai neprieštarauja Aprašo 14 punkto reikalavimui, kad „iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras“, konstatavo, jog šiems visuomeniniams santykiams reguliuoti taikomas Aprašas ir nėra taikomi kokie nors papildomi teisės aktų reikalavimai.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra bendro pobūdžio teisės aktas, kuris inter alia reguliuoja pelkių ir šaltinių naudojimo sąlygas. Tame pačiame Nutarime patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punkte nustatytas draudimas mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.
5.2. Pareiškėjos nuomone, Aprašas yra lex specialis, todėl vadovaujantis bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis nėra pagrindo konstatuoti, jog ji padarė ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, nes neardė mechaniškai natūralių pelkių augalinės dangos, t. y. nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.
5.3. Taip pat pastebėtina, kad ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai apibūdinami kaip specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas, t. y., atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, draudžiama pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltiniuose mechaniškai ardyti natūralią pelkių augalinę dangą. Atkreiptinas dėmesys, kad vandens telkinio įrengimo ir žemės paskleidimo darbus vykdė ne pareiškėja, o samdyti rangovai, todėl jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo objektyviojo požymio – veikos (natūralių pelkių augalinės dangos mechaniško ardymo).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aprašo reikalavimai taikomi ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms, taigi ir RAAD, todėl galima teigti, jog Utenos RAAD pareigūnai yra geriausiai išmanantys aplinkosaugos reikalavimus specialistai, o pareiškėja, informuodama Utenos RAAD Ignalinos rajono agentūros pareigūnus apie telkinio įrengimo ir grunto išsklaidymo vietą, gavusi Utenos RAAD agentūros vedėjo informaciją, kad darbams atlikti teisinių kliūčių nėra, kaip atsakinga pilietė atliko visus įmanomus veiksmus siekdama išvengi teisės normų reikalavimų pažeidimų. Pareiškėja pabrėžia, kad tokiu atveju, kai valdžios institucijų pareigūnai, vertindami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atliktų veiksmų (veiklos) teisėtumą ir spręsdami jo kaltumo klausimą, laikosi iš esmės prieštaraujančių viena kitai pozicijų, yra pagrindas vadovautis taisykle, jog tokios valdžios institucijų ar jų pareigūnų abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., Digrytė Klibavičienė v. Lithuania, no. 34911/06, judgment of 21 October 2014; Bogdel v. Lithuania, no. 41248/06, judgment of 26 November 2013; Xheraj v. Albania, no. 37959/02, judgment of 29 July 2008). Pažymėtina, kad visi aplinkos tvarkymo darbai pareiškėjos sklype buvo vykdomi konsultuojantis ir derinant su Utenos RAAD bei samdant konkrečios srities specialistus, laikantis galiojančių norminių aktų: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, kurių nuostatos yra patvirtintos 2012 m. liepos 12 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-590/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
6. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius L. M. atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. prašymo netenkinti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltinynai, nuo 2004 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. liepos 1 d. užėmė 0,8904 ha. Įrašas Nekilnojamojo turto registre prieš pat atliekant kūdros kasimo ir praplėtimo darbus buvo pakeistas, pelkių ir šaltinynų plotas sumažintas iki 0,1556 ha. Ignalinos rajono apylinkės teismui iš internetinės svetainės www.geoportal.lt/map pateiktuose duomenyse – 1995-2001, 2005-2006, 2009-2012 ir 2012-2013 metų aerofotografinėse nuotraukose – akivaizdžiai matyti, kad dėl žmogaus įsikišimo į gamtą palaipsniui keičiasi Palūkšnės ežerą supančios pelkės kontūras, besiribojantis su D. K. žemės sklypu. Pelkė, besiribojanti su pareiškėjos žemės sklype išdidintu vandens telkiniu (ne naujai įrengtu, kaip teigia pareiškėja), juosia beveik visą Palūkšnės ežerą ir yra akivaizdžiai didesnė nei 0,5 ha. Pelkė yra vertinga savo visuma, todėl negali būti vertinama atskira jos dalis. Taigi pareiškėja negalėjo joje sandėliuoti ir paskleisti iškasto grunto.
Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. D1-59O/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 14 punkte numatyta, kad iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio, kurio storis didesnis kaip 1 metras, akmenynuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, potvynių užliejamose teritorijose.
6.2. Pažymėtina, kad vandens telkinio valymo ir praplėtimo darbams Utenos RAAD Ignalinos rajono agentūra neišdavė jokio dokumento, leidžiančio ar pritariančio skunde nurodytų darbų vykdymui, nes žemės sklypas pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis nepatenka į karstinio regiono, valstybinio draustinio, biosferos poligono ar „Natura 2000“ teritorijas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo III dalies 15 ir 16 punktų nuostatomis, derinimas dėl dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietos su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu nereikalingas. Pareiškime minimo 2014 m. spalio 17 d. patikrinimo akto Nr. 9.3-(09-KD)-48 išvados interpretuojamos klaidingai. Patikrinimo aktas surašytas atliekant skundo tyrimą dėl galimų gamtosauginių pažeidimų. Patikrinimo metu buvo aiškinamasi tik dėl skunde keliamų klausimų, t. y. kūdros įrengimo teisėtumo fakto, o ne dėl grunto sandėliavimo ir paskleidimo pelkės teritorijoje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir teisėtai taikė teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. prašymas tenkintinas iš dalies.
8. ATPK 5113 straipsnyje nustatyta atsakomybė ir už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą. Sprendžiant šios kategorijos bylas atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje esanti teisės norma yra nukreipiančioji, o tai reiškia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose teisės aktuose.
8.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai patvirtina, kad D. K. turimam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – pelkės ir šaltinynai. 2014 metų rugsėjo mėnesį, pareiškėjos užsakymu atliekant žemės kasimo darbus, didinant jos sklype buvusį vandens telkinį, dalis susidariusio iškastinio grunto buvo paskleista pelkės teritorijoje. Šiais veiksmais žemės naudotoja D. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 papunkčio reikalavimų dėl to, kad draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.
8.2. Nustatydamas tokias žemės naudojimo sąlygų pažeidimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tinkamais teisės aktais. Tačiau šis teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skirsnyje bei 2012 m. liepos 12 d. aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-59O/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 14 punkte esančių teisės normų turinio matyti, jog minėto Vyriausybės nutarimo 128.2. papunktyje nustatytas draudimas mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą nėra absoliutus ir, priklausomai nuo atliekamų žemės naudojimo darbų, siejamas su konkrečios saugomos pelkės dydžiu bei šios pelkės durpių storiu.
8.3. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. lapkričio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. I-301 redakcija su vėlesniais pakeitimais) taip pat numato panašias pelkių mechaninio ardymo sąlygas. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, net valstybinių parkų (t. y. saugomų teritorijų, kurios įsteigtos gamtiniu požiūriu ypač vertingose teritorijose) natūralių pelkių augalinės dangos mechaninis ardymas visiškai draudžiamas tada, kai šių pelkių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras.
8.4. Iš teismų nustatytų aplinkybių išplaukia, kad aplink Palūkšnės ežerą esanti pelkė, besiribojanti su pareiškėjos žemės sklype išdidintu vandens telkiniu, juosia beveik visą ežerą ir yra didesnė nei 0,5 ha. D. K. organizavo kūdros kasimą taip, kad dalis susidariusio iškastinio grunto buvo paskleista šios pelkės 480 kv. m pelkinės augmenijos plote. Tačiau pažeidimo kvalifikavimui teisiškai reikšminga aplinkybė, koks yra saugomos pelkės durpių storio sluoksnis, teismų liko tinkamai nepatikrinta.
Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nors pirmosios instancijos teisme D. K. teigė, jog geologinius duomenis apie durpių storį turi, o savo atsiliepime į apeliacinį skundą minėjo konkretų geologijos tarnybos dokumentą, tačiau šios aplinkybės byloje liko neišnagrinėtos. Apeliacinės instancijos teismo nutarime nėra jokių motyvų, atskleidžiančių, kaip paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jog iš 2014m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. 9.3-(09-KD)-48 ir iš liudytojo P. K. paaiškinimų matyti, kad D. K. saugotinos pelkės durpių sluoksnis yra mažesnis kaip 1 metras, t. y. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų, draudusių D. K. iškastą gruntą paskleisti pelkių ir šaltinynų teritorijoje.
8.5. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro pažeidimo fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik visiškai išnagrinėjus teisiškai reikšmingus duomenis. To apygardos teismas nepadarė ir savo išvadomis apylinkės teismo nutarties išvadų dėl nustatytų faktų nepaneigė.
Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad apeliacine tvarka byla išnagrinėta iš esmės pažeidžiant ATPK 248, 257 straipsnių ir 30211 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalies reikalavimus tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutarime nėra išanalizuotos ir teisiniais argumentais pagrįstos visos reikalingos sąlygos, kurioms esant nustatoma, kad D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje.
9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apygardos teismui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Jonas Prapiestis
Tomas Šeškauskas
