Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-88-788/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22889-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.5; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Irmanto Balčiūno kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281(1) straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme. Ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, šiai baudai sumokėti nustatytas 12 mėnesių terminas nuo 2024 m. kovo 28 d. M. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, visą šį laikotarpį paskiriant jam intensyvią priežiūrą? nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vienerius metus šešis mėnesius uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, įskaitant ir teisę tokią teisę įgyti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuotas N. T. vardu registruotas automobilis „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartimi nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas: jis 2023 m. birželio 14 d. apie 11.20 val. J. Basanavičiaus g. 79, Gargžduose, ties parduotuve „Vilnelė“, vairuodamas N. T. priklausantį automobilį „Land Rover“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė ir apgadino prie parduotuvės pastatytą UAB „Coffee Address“ priklausantį kavos aparatą, nepranešęs policijos pareigūnams, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. 2023 m. birželio 14 d. 14.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,11 promilės neblaivumas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas I. Balčiūnas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde kasatoriai nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje esančios specialisto išvados nepripažino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinkančiu įrodymu, taip pažeidė bylos nagrinėjimo išsamumo principą, be to, vertindamas liudytojų parodymus, padarė esminių klaidų dėl jų turinio. Šis teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, neišdėstė aiškių, logiškų ir motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės, apsiribodamas deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių, 332 straipsnio 3, 5 dalių ir teismų praktikoje šiuo aspektu suformuluotų reikalavimų pažeidimas).

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. birželio 21 d. apžiūrint karštųjų gėrimų aparatą „Lavazza“, nuo aparato buvo paimti (nugrandyti) dažų fragmentai, taip pat paimtos ties kavos išdavimo lentynėle buvusios stiklo šukės. 2023 m. liepos 17 d. nuo automobilio „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio kairės pusės bamperio ir nuo galinio kairės pusės sparno buvo paimti dažų ėminiai lyginamajam tyrimui. Atlikus paminėtų objektų tyrimą, specialisto išvada Nr. 11-1641(23), 11-2060(23) kategoriškai nustatyta, kad tirti pateiktuose nuo kavos aparato nuimtuose dažuose nėra automobilio „Land Rover“ galinio bamperio kairės pusės ir galinio kairės pusės sparno dažų; ant stiklo šukių nerasta automobilio „Land Rover“ dažų pėdsakų, tačiau rasta pašalinio plastiko pėdsakų ir šis plastikas nėra nuo automobilio „Land Rover“. Taigi, ši specialisto išvada yra M. P. teisinantis įrodymas.

2.3. Apeliaciniame skunde kaip vienas iš pagrindinių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų buvo nurodoma tai, kad neišnagrinėti ir neaptarti nuteistąjį teisinantys įrodymai. Nepaisant to, skundžiamoje nutartyje aptariama specialisto išvada taip pat nebuvo niekaip paneigta, netgi nebuvo plačiau aptarta. Taigi, vienas esminių apeliacinio skundo argumentų, kodėl objektyvus, abejonių nekeliantis įrodymas – specialisto išvada – yra ignoruojamas ir atmetamas, liko neišnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įrodymų visuma leidžia manyti, jog M. P. padarė jam inkriminuotą veiką, neatitinka tikrovės, bent jau specialisto išvada ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys niekaip nepatvirtina jokių kitų įrodymų, atvirkščiai, prieštarauja liudytojų parodymams. Jokios apeliacinės instancijos teismo konstatuotos „nuoseklios įrodymų grandinės“ šiuo atveju nėra.

2.4. Apeliaciniame skunde buvo prašoma įvertinti aplinkybę, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo išsiaiškinta, kokio objekto dalys yra įvykio vietos apžiūros metu rasti stikliukai. Automobilio „Land Rover“ stiklai išdužę nebuvo. Nėra jokių duomenų ir apie tai, kad būtų išdužusios karštųjų gėrimų aparato kokios nors stiklinės dalys. Todėl tikėtina, kad tai galimai kito automobilio ar kito kokio nors objekto, atsitrenkusio į karštųjų gėrimų aparatą, dalys. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės niekaip neįvertino ir į šį apeliacinio skundo argumentą neatsakė.

2.5. Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo keliamas liudytojo J. R. parodymų patikimumo klausimas, akcentuojant tai, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog J. R. į automobilį „Land Rover“ žiūrėjo vairuodamas savo automobilį, t. y. jis tuo pačiu metu privalėjo taip pat stebėti kelią, kuriuo važiavo, eismo intensyvumą, galimas kliūtis. Taigi, labai abejotina, kad J. R. tuo pačiu metu galėjo sutelkti pakankamą dėmesį į kelis objektus, todėl vien dėl to jo parodymai negali būti vertinami kaip visiškai patikimi. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad policijos įstaigoje jis buvo apklaustas po savaitės ar dviejų, iš viso du kartus apklausė ta pati tyrėja, įvykio dieną jokių paaiškinimų policijos pareigūnams jis nedavė, su jais iš viso nebendravo. 2023 m. birželio 14 d. paaiškinimą priėmė tyrėja A. B., o 2023 m. liepos 11 d. J. R. kaip liudytoją apklausė vyriausioji tyrėja R. S.. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad J. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog rašytiniai bylos duomenys apie jo apklausas policijos įstaigoje neatitinka tikrovės. Be to, apklausiamas teisme šis liudytojas parodė, kad tyrėja (R. S.) jo 2023 m. liepos 11 d. apklausos protokolą surašė klaidingai, t. y. jo parodymus užrašė ne tokius, kokius jis iš tiesų davė. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad liudytojo J. R. parodymus pripažinti objektyviais ir patikimais nebuvo pagrindo, jie neturėjo būti pripažinti ir gautais teisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paminėto liudytojo parodymų patikimumą, apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad liudytojo J. R. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jo parodymai buvo nuoseklūs viso tyrimo metu. Tačiau šis teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, ar šio liudytojo parodymų fiksavimas ir atliktos apklausos atitinka teisėtumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys), neįvertino aplinkybės, kad J. R. galėjo sąžiningai suklysti, automobilio „Land Rover“ sustojimą prie parduotuvės subjektyviai vertindamas kaip atsitrenkimą į karštųjų gėrimų aparatą, taip padarydamas ir esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

2.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojos A. K. parodymus pripažino kaltinančiais, nors pagal faktines aplinkybes turėjo vertinti kaip M. P. teisinančius. Tai taip pat buvo nurodyta apeliaciniame skunde. Liudytoja A. K. parodė, kad ji, būdama parduotuvės patalpose, išgirdo vieną dunkstelėjimo garsą, dėl to savaime atsidarė parduotuvės langas. Tačiau įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad karštųjų gėrimų aparatas „Lavazza“ apatine galine dalimi atsirėmęs į parduotuvės sieną (fotonuotrauka Nr. 4). Šioje nuotraukoje matyti, kad viršutinė galinė karštųjų gėrimų aparato dalis nėra atsirėmusi į jokį objektą, t. y. parduotuvės fasadinės sienos mūro dalis ir langai nėra vienoje plokštumoje, langai yra šiek tiek įsigilinę į pastato vidų. Atsižvelgus į tai, kad parduotuvės fasadinės sienos mūro dalis ir langai nėra vienoje plokštumoje, sugretinus J. R. parodymus (jeigu jais būtų tikima) su A. K. parodymais, turėjo būti toks įvykio mechanizmas: automobilis galine dalimi atsitrenkia į kavos aparatą, karštųjų gėrimų aparatas nuo smūgio atsitrenkia į sieną ir viršutine dalimi į parduotuvės plastikinį langą, dėl to iš karto atsidaro langas. Taigi, akivaizdu, kad A. K. turėjo išgirsti ne vieno, o trijų smūgių garsus. Tik tuomet jos parodymai atitiktų liudytojo J. R. parodymus ir objektyviai įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotą objektų (karštųjų gėrimų aparato, parduotuvės sienos ir lango) išsidėstymą. Liudytojai A. K. parodžius, kad ji girdėjo vieno smūgio garsą, jos parodymai ne paneigia M. P. parodymus, jog jis neatsitrenkė į karštųjų gėrimų aparatą, o juos patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas šios gynybos pateiktos logiškos pozicijos nenagrinėjo, tik abstrakčiai nurodė, kad jos parodymai dera tarpusavyje su liudytojos L. Š. parodymais. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė klaidų dėl liudytojos A. K. parodymų turinio, kartu neatsakė į apeliacinio skundo argumentą.

2.7. Apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos L. Š. (kuri, beje, įvykio nei matė, nei girdėjo) parodymus vertino selektyviai, siekdamas nuosprendyje sustiprinti įspūdį dėl M. P. tariamos kaltės. Kaip liudytoja apklausta parduotuvės darbuotoja L. Š. parodė, kad ji, išėjusi iš parduotuvės patalpų, pamatė M. P., šis jai pasakė „įstūmiau mašiną ir čia pastačiau“. Pirmosios instancijos teismas žodį „įstūmiau“ iš esmės įvertino kaip M. P. prisipažinimą, kad jis įstūmė automobilį į karštųjų gėrimų aparatą. Tačiau tai tik pirmosios instancijos teismo interpretacija. „Įstumti automobilį“ šnekamojoje kalboje yra gana paplitęs frazeologizmas, kuris paprastai reiškia privažiavimą automobiliu į tam tikrą vietą ir jo palikimą toje vietoje. Toks pirmosios, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo žodžių interpretavimas rodo ne objektyvumą, o siekį iš konteksto atrinkti kokius nors fragmentiškus duomenis, juos hiperbolizuoti ir įvertinti tai kaip kaltės įrodymą. Tai yra akivaizdus nešališkumo principo pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojos L. Š. parodymus, taip pat padarė esminių klaidų dėl jų turinio.

2.8. Karštųjų gėrimų aparato savininkės UAB „Coffee Address“ byloje pateikta 2023 m. balandžio 28 d. karštųjų gėrimų pardavimo automato šarvo įsigijimo sąskaita faktūra, kuria grindžiama bendrovei padaryta žala, patvirtina faktą, kad gėrimų išdavimo aparatas buvo sugadintas ne 2023 m. birželio 14 d., o gerokai anksčiau, kartu ir M. P. nekaltumą. Pirmosios instancijos teismas į šios sąskaitos faktūros išrašymo datą nekreipė dėmesio. Į šį gynybos apeliaciniame skunde pateiktą argumentą apeliacinės instancijos teismas irgi neatsakė, todėl tai pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

2.9. 2023 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo prieduose užfiksuoti karštųjų gėrimų aparato sugadinimai penkiose vietose objektyviai nuo vieno smūgio negalėjo atsirasti. Vertinant karštųjų gėrimų aparato apgadinimų vietą, neįtikėtina, kad visi apgadinimai galėjo būti padaryti vieno automobilio. Neatlikus trasologinio tyrimo, neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti, ar visi apgadinimai padaryti vienu metu, koks objektas paliko apgadinimų pėdsakus. Apeliacinės instancijos teismui buvo akcentuoti karštųjų gėrimų aparato priekinės dalies kairės pusės apačioje esantys apgadinimai (fotonuotrauka Nr. 8). Akivaizdu, jog jie padaryti keli mėnesiai iki 2023 m. birželio 14 d., matyti jau įsisenėjusios rūdys, be to, nesuvokiama, kuria dalimi automobilis galėjo atsitrenkti, kad padarytų šioje nuotraukoje užfiksuotus apgadinimus. Apeliacinės instancijos teismas ir šios aplinkybės nenagrinėjo, tik abstrakčiai nurodė, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis.

2.10. Iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų ir juos detalizuojančios teismų praktikos išplaukia, kad, tik esant faktiniam pagrindui – neginčijamai nustačius buvus eismo įvykį (automobilio „Land Rover“ ir karštųjų gėrimų aparato „Lavazza“ kontaktą), M. P. būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą BK 281(1) straipsnio 1 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato I. Balčiūno kasacinį skundą prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl M. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnyje, pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Baudžiamasis įstatymas taip pat pritaikytas tinkamai. Skundžiamoje nutartyje, skirtingai nei teigia kasatoriai, išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų.

3.2. Tuo tarpu kasaciniame skunde pateikiamas tik atskirų įrodymų vertinimas, sava jų vertinimo interpretacija, nevertinama byloje esančių įrodymų visuma. Kasatoriai, remdamiesi specialisto išvada Nr. 11-1641(23), 11-2060(23), nurodo, kad eismo įvykį sukėlė kiti asmenys ir kitu laiku. Tačiau kasatoriai nevertina to, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2023 m. birželio 14 d. apie 11.20 val., o įvykio vietos (kavos aparato) apžiūra buvo atlikta 2023 m. birželio 21 d. nuo 16.00 iki 16.30 val., t. y. po įvykio praėjus 8 dienoms. Be to, byloje nėra tikslių duomenų, kuria automobilio galine dalimi M. P. vairuojamas automobilis „Land Rover“ atsitrenkė į kavos aparatą.

3.3. Iš liudytojos L. Š., kuri pirmoji priėjo prie automobilio, parodymų matyti, kad M. P. automobilis nuo kasos aparato stovėjo tam tikru atstumu. 2023 m. birželio 21 d. įvykio vietos (kasos aparato) apžiūros protokole užfiksuota, kad „ant dešinės aparato priekinės dalies esančių įlenkimų yra matomi ir pilkos / sidabrinės spalvos dažų. Panaudojant sterilų skalpelį nuo kavos aparato įlenkimų su ant jais esančių dažų pėdsakų, nuimti dažų pėdsakų pavyzdžiai, kurie supakuoti į pakuotę Nr. 1, užplombuoti plomba Nr. 115112“. Tačiau 2023 m. liepos 17 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad nuo automobilio „Land Rover“ dažų mėginiai paimti nuo kairės pusės bamperio ir nuo galinio kairės pusės sparno. Taigi, byloje nesant duomenų, kuria dalimi automobilis „Land Rover“ atsitrenkė į kavos aparatą, ant kavos aparato šio automobilio dažų galėjo būti ir nerasta, atitinkamai ant šio automobilio galėjo būti nerasta kavos aparato dažų. Be to, specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris šiuo atveju nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, todėl teismas, konstatuodamas M. P. kaltę, pagrįstai vadovavosi kitais byloje esančiais įrodymais.

3.4. Kasaciniame skunde liudytojo J. R. parodymų nepatikimumas grindžiamas išimtinai prielaidų pobūdžio teiginiais. Šis liudytojas, dar apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į kavos aparatą atsitrenkė automobilis „Land Rover“, šis automobilis po smūgio buvo nublokštas į priekį ir sustojo prie kavos aparato. Šis liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam būtų sutrukdžiusios stebėti įvykį. Liudytojas iš karto apie eismo įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, nurodydamas automobilio valstybinį numerį. Nors skunde akcentuojama, kad liudytojas J. R. bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė kitokias jo paaiškinimo surašymo ir apklausos aplinkybes, todėl jo parodymai nėra patikimi, tačiau byloje nėra duomenų, jog paaiškinimą policijai pasirašė ne šis liudytojas ar jo parodymai surašyti neteisingai.

3.5. Liudytojų A. K. ir L. Š. parodymai taip pat neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes ir, priešingai kasacinio skundo argumentams, nepaneigia M. P. kaltės.

3.6. Kasatoriai nurodo, kad byloje esančios UAB „Coffee Address“ sąskaitos faktūros data patvirtina, jog kavos aparatas buvo sugadintas anksčiau, nei įvyko nagrinėjamas įvykis. Tačiau M. P. nebuvo kaltinamas svetimo turto sunaikinimu ar sužalojimu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. P., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kavos aparatą ir negalėjo negirdėti atsitrenkimo garso. Iš garso turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, tačiau, užuot apie įvykį pranešęs policijos pareigūnams, iš įvykio vietos pasišalino ir iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

3.7. Taigi, žemesnės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad jų pakanka konstatuoti, jog M. P., vairuodamas automobilį „Land Rover“ atbuline eiga, atsitrenkė ir apgadino prie parduotuvės „Vilnelė“ pastatytą kavos aparatą. Byloje nebuvo nustatyta, kad eismo įvykį galėjo sukelti kiti asmenys, kad kavos aparatas buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato I. Balčiūno kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant eismo įvykio aplinkybes

5. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis M. P. 2023 m. birželio 14 d. apie 11.20 val. vairavo automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo jį pasistatęs prie parduotuvės „Aibė“ (ankstesnis parduotuvės pavadinimas „Vilnelė“) esančioje automobilių sustojimo vietoje, o vėliau, grįžęs su automobiliu namo, vartojo alkoholinius gėrimus ir jam tą pačią dieną 14.02 val. buvo nustatytas 3,11 promilės neblaivumas. Kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis nurodytu laiku prie parduotuvės sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus, be to, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, nesilaikė procesinio sprendimo surašymui keliamų reikalavimų. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

6. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalu laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-272-976/2024 ir kt.).

7. Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-36-387/2025 ir kt.).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir žemesnės instancijos teismų byloje priimtais procesiniais sprendimais, patikrinusi juos teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog M. P. 2023 m. birželio 14 d. apie 11.20 val., važiuodamas automobiliu „Land Rover“ atbuline eiga, atsitrenkė į prie parduotuvės „Aibė“ pastatytą UAB „Coffee Address“ priklausantį kavos aparatą ir jį apgadino, t. y. sukėlė eismo įvykį, o iš eismo įvykio vietos vėliau pasišalino, laikėsi pirmiau aptartų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas išvadas apie eismo įvykio sukėlimą padarė įvertinęs byloje teisėtais būdais surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą: paties M. P., tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo J. R., kaip liudytojų apklaustų parduotuvės darbuotojų L. Š., A. K., policijos pareigūnės A. B., kaip liudytojo apklausto UAB „Coffee Address“ darbuotojo N. P. parodymus, įvykio dieną pareigūnų „Body“ kamera užfiksuotame vaizdo ir garso įraše, Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie eismo įvykį garso įraše, įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose, 2023 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, UAB „Coffee Address“ pateiktą informaciją ir kt. Skundžiamoje nutartyje pateikti pakankamai išsamūs paminėtų įrodymų vertinimo motyvai, dar kartą įvertinta nuteistojo M. P. iškelta versija, kad nors jis įvykio dieną ir vairavo automobilį, tačiau eismo įvykio nesukėlė, kavos aparatas buvo apgadintas anksčiau (beje, nuteistojo pozicija dėl nagrinėjamo įvykio nebuvo nuosekli, įvykio dieną pareigūnams jis tvirtino, kad automobilio nevairavo), ir ši versija argumentuotai atmesta. Priešingai kasacinio skundo argumentams, skundžiamoje nutartyje, laikantis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų reikalavimų, kartu pateiktos pakankamai motyvuotos išvados dėl esminių nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų.

9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje pateiktos specialisto išvados Nr. 11-1641(23), 11-2060(23) nepripažino M. P. teisinančiu įrodymu ir jos tinkamai neįvertino. Sutikti su šiais kasatorių argumentais nėra pagrindo. Šia specialisto išvada nustatyta, kad nuo kavos aparato nuimtuose dažuose M. P. vairuoto automobilio „Land Rover“ dažų pėdsakų nerasta. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialisto išvada teismo turi būti įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-942/2017, 2K-129-495/2020, 2K-227-495/2024). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad paminėta specialisto išvada, nors ir lakoniškai, apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta, pasisakyta dėl jos įrodomosios reikšmės kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių M. P. vairuoto automobilio atsitrenkimą į kavos aparatą, kontekste (nutarties 16 punktas). Antai atsitrenkimo į kavos aparatą faktas nustatytas įvertinus tiesiogiai įvykį mačiusio J. R. parodymus (jis ne tik apklausų metu, bet ir pranešdamas apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui patvirtino M. P. vairuoto automobilio atsitrenkimo į kavos aparatą bei jo apgadinimo faktą), parduotuvės darbuotojų L. Š. parodymus (ji iš karto po įvykio išėjo į lauką ir matė prie kavos aparato stovintį automobilį „Land Rover“ bei šalia jo M. P., apgadintą, į parduotuvės langą atsirėmusį kavos aparatą), A. K. parodymus (ji, dirbdama parduotuvėje, girdėjo dunkstelėjimo lauke garsą), kitų liudytojų tarpusavyje sutampančius parodymus. Tai leido teismams padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent M. P. sukėlė eismo įvykį, jo metu atsitrenkė į šalia parduotuvės stovintį kavos aparatą ir jį apgadino.

10. Vertinant kasatorių pabrėžiamos specialisto išvados įrodomąją reikšmę, atkreiptinas dėmesys, kad dažų mėginiai nuo kavos aparato ir automobilio „Land Rover“, stiklo šukės nuo kavos aparato objektų tyrimui buvo paimti ne eismo įvykio dieną (2023 m. birželio 14 d.), o tik po savaitės, t. y. 2023 m. birželio 21 d. (1 t., b. l. 15–28). Dažų mėginiai nuo automobilio „Land Rover“ paimti dar vėliau, t. y. 2023 m. liepos 17 d. (1 t., b. l. 58–59). Iki 2023 m. birželio 30 d. automobilis buvo nuteistojo dispozicijoje (1 t., b. l. 40–41). Be to, reikšminga ir tai, kad atliekant objektų tyrimą nustatyta, jog kavos aparato dažų dangos dalelių paviršiuje esančius susitrynusių dažų pėdsakus sudaro paties kavos aparato dangos susitrynę dažai, kuriuose nėra pašalinės dažų dangos pėdsakų (1 t., b. l. 68–73). Kitaip tariant, teismai turėjo loginį pagrindą specialisto išvadą nepripažinti M. P. teisinančiu įrodymu. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas specialisto išvados vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti esminio BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo.

11. Nepagrįstas yra ir kasacinio skundo argumentas, kad eismo įvykį mačiusio liudytojo J. R. parodymai gauti nesilaikant BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintų teisėtumo reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pirmosios instancijos teisme kilus klausimų dėl 2023 m. birželio 14 d. J. R. paaiškinimo (1 t., b. l. 91) surašymo laiko, teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta minėtą paaiškinimą surašiusi pareigūnė A. B., kuri įvykio dieną buvo nuvykusi ir į įvykio vietą (2 t., b. l. 99–100). Ši liudytoja patvirtino, kad įvykio dieną į darbo pabaigą ji susisiekė su apie eismo įvykį pranešusiu J. R., jis tą pačią dieną atvyko į policijos komisariatą ir ši jį apklausė. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis šios pareigūnės 2023 m. birželio 14 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 31–32). Nors liudytojas J. R. teisiamojo posėdžio metu prieštaringai nurodė, kad įvykio dieną jis nebuvo apklaustas, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus, paaiškinime yra išdėstytos jo nurodytos aplinkybės, parašas paaiškinime taip pat yra jo (2 t., b. l. 85–86). Skundžiama nutartimi nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 11 d. vienintelį kartą apklaustas kaip liudytojas J. R. parodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, kokios užfiksuotos jo paaiškinime, tik kiek detaliau. Apklausos protokolo priede liudytojas rankraštiniais įrašais patvirtino, kad protokolą perskaitė, jo parodymai užfiksuoti teisingai (1 t., b. l. 94–97). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas dar kartą pakartojo tokias pačias eismo įvykio kilimo aplinkybes. Skirtingai nei teigia kasatoriai, liudytojas paneigė tik jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuotas aplinkybes apie M. P. neblaivumą, nurodė, kad prie eismo įvykį sukėlusio asmens nebuvo priėjęs. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad liudytojo paaiškinime ir apklausų metu nurodytos eismo įvykio aplinkybės, be kita ko, atitinka ir jo Bendrajam pagalbos centrui nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 9–11). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, liudytojo J. R. byloje duotus parodymus įvertino tiek atskirai, tiek kartu su kitais bylos įrodymais ir pagrįstai juos pripažino patikimais ir leistinais.

12. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų A. K. ir L. Š. parodymus, padarė klaidų dėl jų turinio. Tačiau paminėti kasatorių argumentai yra deklaratyvūs ir iš esmės pagrįsti šių liudytojų parodymų, o kartu ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų sava interpretacija bei vertinimu, nurodant, kaip teismai šiuos įrodymus turėjo vertinti ir kokias aplinkybes jų pagrindu turėjo nustatyti. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-243-387/2023, 2K-71-976/2025 ir kt.).

13. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino UAB „Coffee Address“ byloje pateiktus duomenis. Pasak kasatorių, bendrovės pateikta 2023 m. balandžio 28 d. sąskaita faktūra patvirtina faktą, kad kavos aparatas buvo sugadintas ne 2023 m. birželio 14 d., o gerokai anksčiau, kartu patvirtina ir M. P. nekaltumą. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad, pagal viešai internete prieinamus duomenis, UAB „Coffee Address“ kavos aparatų priežiūros, remonto paslaugas teikia visoje Lietuvos teritorijoje. Paminėtoje byloje pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad bendrovė įsigijo ne 1 vnt., o 8 vnt. karštųjų gėrimų pardavimo automatų išorinių šarvų. Taigi, vien sąskaitos faktūros išrašymo data nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Coffee Address“ pateiktus duomenis, šios bendrovės darbuotojo N. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, juos sugretinęs su kitais pirmiau aptartais bylos įrodymais, pagrįstai nustatė, kad kavos aparato apgadinimus, dėl kurių bendrovei teko pakeisti kavos aparato išorinį šarvą, lėmė ne kieno nors kito, o būtent M. P. atlikti veiksmai – atsitrenkimas į kavos aparatą, važiuojant automobiliu „Land Rover“ atbuline eiga.

14. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė kasatorių nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pagal byloje nustatytas aplinkybes M. P. BK 281(1) straipsnio 1 dalis taikyta tinkamai.

Dėl bausmių bendrinimo

15. Kasaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktas bausmių bendrinimas, tačiau teisėjų kolegija nustatė su bausmių bendrinimu susijusias aplinkybes, pagrindžiančias pagrindą palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, todėl dėl to priima atitinkamą sprendimą.

16. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam M. P. nagrinėjamoje byloje pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį paskirta 50 parų arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams.

17. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, paaiškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendis buvo pakeistas sumažinant M. P. paskirtą baudą iki 150 MGL (7500 Eur). Vadinasi, yra pagrindas keisti ir nagrinėjamoje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus atitinkamai sumažinant paskirtos baudos dydį nuo 200 MGL (10 000 Eur) iki 150 MGL (7500 Eur).

18. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi, išnagrinėjus Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą, nagrinėjamoje byloje nuteistajam M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda – buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme. Subendrinus skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 paros arešto, šios bausmės vykdymas atidėtas, ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda (bauda iki šiol nėra sumokėta). Taigi yra pagrindas manyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi buvo subendrinta didesnė bauda nei realiai paskirta M. P. ir tai lėmė neteisingos galutinės bausmės paskyrimą. Atsižvelgiant į tai, siekiant ištaisyti minėtą bausmių bendrinimo klaidą, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką su prašymu inicijuoti baudžiamosios bylos, kurioje priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis (teikimo Nr. T-75-729/2025, teisminio proceso Nr. 1-01-1-05518-2023-9), atnaujinimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais, 451 straipsnio 3 punktu, 452 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Irmanto Balčiūno kasacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį paskirtą 50 parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi, paskirta bausme? 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 50 parų areštą ir 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7 ir 10 punktais, M. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, visą šį laikotarpį paskiriant jam intensyvią priežiūrą? nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 4 d.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl M. P. baudžiamosios bylos, kurioje priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis (bylos Nr. T-75-729/2025, teisminio proceso Nr. 1-01-1-05518-2023-9), atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Arūnas Budrys

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas