Dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimo sprendimo

Nr. DOK-1685

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07259-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. balandžio 28 d. paduotu suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimo sprendimo, suinteresuoti asmenys – UAB „Delfi“, UAB „SKR Baltic“, V. B., išvadą duodanti institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria teismas nutarė netenkinti antstolio pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį, ir tenkinti antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo.

Suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Skundžiamomis nutartimis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo (ne)įvykdymo klausimą, neatsižvelgė į tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ypatumus šią informaciją paneigiant internetinėje žiniasklaidoje. Teismai netinkamai vertino, kad vien paneigimo paskelbimas pirmame portalo puslapyje yra tinkamas sprendimo įvykdymas tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo bylose. Paneigimas skaitytojams realiai buvo matomas kur kas trumpesnį laiką, nei pati deliktinė informacija, o būtent reali galimybė pamatyti paneigimą gali sukurti prielaidas atkurti dalykinę reputaciją. Paneigimo patalpinimas pirmame puslapyje žymiai trumpiau nei klaidinančios informacijos dalykinės reputacijos atkurti negali, nes tokiu būdu paneigimas skaitytojų dėmesio nesulaukia. Paneigimą įpareigotas patalpinti asmuo privalo užtikrinti, kad paneigimas būtų patalpintas pirmajame puslapyje bent panašiai tiek pat laiko, kaip ir pati publikacija, kitaip pažeista dalykinė reputacija nebus atstatyta. Dėl to teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 44 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo tvarką. Teismai neadaptavo VIĮ taikymo internetinei žiniasklaidai. VIĮ 44 straipsnio 3 dalis nustato, kad paneigimas turi būti tokios pačios apimties ir tokios pačios formos kaip ir visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Taigi, paneigimui, kaip publikacijai įstatymas numato tik formos ir apimties reikalavimus, tačiau tokie reikalavimai nepakankami internetinei žiniasklaidai dėl jos dinamiškumo, įstatymas nenumato, kiek laiko paneigimas turi būti patalpintas realiai matomoje vietoje, įstatymas nepritaikytas internetinei žiniasklaidai būdingam publikacijų judėjimui.

2. Formalų sprendimo įvykdymą, nustačius, kad paneigimas buvo įkeltas į pirmąjį puslapį (nors ir trumpam laikui), laikant tinkamai įvykdytu, yra pažeidžiamas iš Europos Sąjungos teisės atėjęs technologinio neutralumo principas (Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Šio principo turinys ir reikšmė atskleista teisės doktrinoje (R. M. „Technologinio neutralumo principas ir jo reikšmė formuluojant ir aiškinant nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui sudėtis“. 2012. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas). Bylą nagrinėjusių teismų išaiškinimu yra pateisinamas technologinio neutralumo principo pažeidimas, prioritetą suteikiant internetinei žiniasklaidai.

3. Kitoje byloje teismas skyrė baudą už neadekvatų paneigimą fiziniame, popieriniame laikraštyje. Toje byloje Vilniaus apygardos teismas pateikė vertinimą: „paneigimo paskelbimas nėra adekvatus paskelbtam straipsniui, kadangi nėra taip akivaizdžiai pastebimas kaip straipsnis, kuriuo buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Paneigimo paskelbimu siekiama paneigti informaciją, kuri neatitinka tikrovės, todėl darytina išvada, kad ji turi būti taip pat lengvai matoma ir perskaitoma, kaip ir straipsnis, kuriuo buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija ir kuri pažemino asmens garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas pagrįstai teigia, kad paneigimas turi būti paskelbtas toje pačioje vietoje, kaip ir straipsnis, kuriuo buvo pateikta informacija neatitinkanti tikrovės. Tokiu būdu tikslas paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją bus pasiektas ne formaliai, tačiau siekiant, kad kuo daugiau laikraščio skaitytojų žinotų, jog atitinkamu straipsniu buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija“ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjA0Ni01NjUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-2046-565/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-2046-565/2018">2S-2046-565/2018</a>). Taigi ir nagrinėjamoje byloje internetinio paneigimo atveju publikaciją keliančiam asmeniui neužtenka formaliai įkelti paneigimo, reikia paneigimą patalpinti toje pačioje vietoje ir panašiai tiek pat laiko kaip ir pati neteisėta pripažinta publikacija. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ nurodė, kad neteisėta pripažintą publikaciją (2025 m. sausio 13 d. duomenimis) pamatė 49 909 skaitytojai, o paneigimą atvertė 8310 skaitytojų. Mažesnė auditorija savaime suponuoja netinkamai įvykdyto teismo sprendimo pasekmes.

4. Taigi, teismo sprendime suformuluotas paliepimas, kad paneigimo paskelbimas turi būti tokios pačios formos kaip ir neteisėtos pripažintos publikacijos paskelbimas, turi būti aiškinamas taip, kad paneigimas atsidurtų toje pačioje žiniasklaidos internetinio portalo vietoje, būtų patalpintas panašiai tiek pat laiko ir, kad šis būtų pamatytas bent jau panašaus skaičiaus vartotojų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė