Nr. DOK-1729
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14008-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 30 d. paduotu atsakovo S. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas S. R. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas pakeitė iš dalies Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. R. – 9129,78 Eur, A. R. – 14 146,44 Eur ir A. R. – 37 826,44 Eur išlaikymą iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę L. S.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutartį, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Nr. DOK-1729
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14008-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 30 d. paduotu atsakovo S. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas S. R. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas pakeitė iš dalies Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. R. – 9129,78 Eur, A. R. – 14 146,44 Eur ir A. R. – 37 826,44 Eur išlaikymą iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę L. S.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutartį, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų rašytinių dokumentų, atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių. Šią bylą apeliacine tvarka pirmą kartą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi panaikino iš dalies Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodęs, be kita ko, išskaičiuoti iš priteisiamo išlaikymo sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylos dalį apeliacinės instancijos teismui grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė 2023 m. lapkričio 22 d. pakeitė ieškinio reikalavimus ir pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, formos bei dydžio pakeitimo. Patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė reikalavimų išskaičiuoti iš priteistos vaikų išlaikymo sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau toks CPK 377 straipsnio taikymas, kai byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl konkrečių ginčo objektu esančių aplinkybių neatskleidimo, o ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimų, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, neatitinka CPK 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo turinio, taip pat CPK 18 straipsnio, nustatančio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą, kadangi šioje byloje Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi galutinai apibrėžė ginčo ribas ir grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti bylos dalį. Taigi, teismas, šioje byloje pakartotinai nagrinėdamas ginčo dalį dėl atsakovo sumokėtų ir iš pareiktų reikalavimų neišskaičiuotų vaikų išlaikymo lėšų, turėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, tokiu būdu užtikrinant ir nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo nagrinėti išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, tačiau nepagrįstai konstatuodamas, kad išlaikymo dydis yra nustatytas prejudiciniu faktu, vaikų išlaikymo dydžio nenustatinėjo.
2. Atsakovas siekia įrodyti, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikams konkrečia išlaikymo suma, siekia patenkinti ne vaikų išlaikymo poreikius, bet padengti savo asmeninius įsipareigojimus ir tokiu būdu vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis praturtėti, taip pažeisdama esminius vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje teismas konstatavo, kad ieškovei vykdomosios bylose dengiant savo įsipareigojimus atsakovui, neva ji neturėtų galimybės teikti vaikams išlaikymo. Dėl tokio, akivaizdžiai neteisingo, teisės ir vaikų interesų aiškinimo, atsakovas buvo pateikęs atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2024 m. kovo 12 d. nutartimi minimą nutartį panaikino išaiškinęs, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Nepaisant to, iš naujo nagrinėjant šią bylą, teismai išimtinai palankiai vertino ieškovės finansinius interesus, visiškai ignoravo, kad jos gaunamų pajamų neužtektų net jos pačios asmeniniu poreikių patenkinimui ir skolų padengimui, jau nekalbant apie vaikų išlaikymą, ir priėmė sprendimus, reikšmingai pažeidžiančius vaikų interesus bei suteikiančius nepagrįstą pranašumą ieškovės procesinei padėčiai, sudarant galimybę ieškovei išvengti savo prievolių įvykdymo nepilnamečių vaikų sąskaita.
3. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo teiktus įrodymus, svarbius susirašinėjimus su savo dukra, kuriuose buvo užfiksuota tikroji faktinė situacija ir pridėjus tuos susirašinėjimus byla būtų buvusi išnagrinėta pilnai ir objektyviai, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilindamas į teikiamų dokumentų turinį ir svarbą nagrinėjamoje vaikų byloje, atsisakė juos priimti ir jais vadovautis priimant skundžiamą sprendimą, tokiu būdu suvaržant atsakovo teisę į visapusišką ir objektyvų, nešališką bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 7, 18, 376 straipsnius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių, esminių bylos faktinių aplinkybių, o šio pažeidimo ištaisyti kasaciniame teisme nėra galimybių, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė