D. K. pagal ANK 125 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-30-976/2024

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00036-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.16

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. (D. K.) atstovo advokato Aivaro Alimo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. K. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) Teisės skyriaus vyriausiosios inspektorės D. L. 2023 m. vasario 10 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį 440 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „Profisa“, kuri interneto puslapyje vykdo prekybą saldumynais ir tiekia prekes kitoms įmonėms, direktorius, 2022 m. balandžio 21 d. importavo neteisėtai svetimu prekių ženklu pažymėtas prekes – 2930 kg saldainių „Light Lollipops“, siekdamas turtinės naudos, t. y. turėdamas tikslą jas parduoti. Vadovaujantis ANK 125 straipsnio 3 dalimi (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), 2930 kg saldainių konfiskuota.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi D. K. atstovo advokato T. Urbaičio skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi D. K. atstovo advokato T. Urbaičio skundas netenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo advokato A. Alimo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba perduoti bylą nagrinėti Institucijai iš naujo. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Institucija ir teismai pažeidė teisingo proceso principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, kaip to reikalaujama ANK 567 straipsnyje, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnio 5 dalis), nevertino įrodymų patikimumo aspektu, vadovavosi prieštaringais įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo (ANK 566 straipsnio 1 dalis), turto konfiskavimo taikymo taisyklių (ANK 29 straipsnio 4 dalis). Apylinkės teismas tinkamai nepatikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 641 straipsnis), o apygardos teismas nepatikrino Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Taip buvo padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės pažeidimai (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurie turėjo įtakos neteisėtiems Institucijos nutarimui ir teismų nutartims priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apygardos teismas nepatikrino Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo ir neįgyvendino vieno svarbiausio uždavinio, nustatyto ANK 653 straipsnyje, t. y. visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvieną bylos aplinkybę, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

5.2. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas pasireiškė tuo, kad Institucija ir teismai D. K. kaltę grindė išimtinai specialisto išvada ir specialisto raštu, kurių patikimumo tinkamai nepatikrino, neatsižvelgė į minėtus įrodymus teikusių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi ir į tai, kad minėtų įrodymų nepatvirtina kita medžiaga. Dėl nevisapusiško bylos išnagrinėjimo Institucija ir teismai nubaudė D. K., nesant duomenų, patvirtinančių, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 125 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, ir taip netinkamai taikė minėtą įstatymą. Institucija ir teismai taikė administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nesant tam teisėto pagrindo, nes prekės nuosavybės teise nepriklausė D. K.. Nurodyti padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai lėmė neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimą.

5.3. Siekiant nustatyti, ar konkrečios prekės yra pažymėtos svetimu prekių ženklu, neužtenka tik jas apžiūrėti, šias aplinkybes turi patvirtinti nepriklausomas ekspertas ar specialistas, turintis specialių žinių. Nagrinėjamu atveju Institucija kreipėsi ne į nepriklausomą ekspertą ar specialistą, o į suinteresuotą asmenį. Institucija 2022 m. balandžio 26 d. raštu kreipėsi į asociaciją „SNB-React“ nurodydama, kad „sulaikytos prekės laikytinos pagamintomis pažeidžiant Jūsų (Jūsų atstovaujamojo asmens) teises“. Atsakant buvo pateiktas raštas, kuriame konstatuota, kad prekės yra pagamintos pažeidžiant prekių ženklo savininkės „Intercontinental Great Brands LLC“ intelektinės nuosavybės teises. Institucija 2022 m. gruodžio 22 d., vadovaudamasi ANK 616 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į asociaciją „SNB-React“ dėl specialisto išvados pateikimo. Atitinkamai buvo pateikta asociacijos „SNB-React“ vadovo K. Saržicko specialisto išvada. Institucija nešaukė specialisto, kaip nurodyta ANK 587 straipsnio 1 dalyje, bet pateikė prašymą pateikti specialisto išvadą pagal ANK 616 straipsnio 2 dalį, t. y. kreipėsi į asmens, kurio teisės buvo pažeistos, atstovę „SNB-React“ ir informavo, kad neva šios asmens teisės buvo pažeistos. Tai Institucija nežinomu būdu nustatė pati, o vėliau prašė pateikti paaiškinimus – specialisto išvadą. Institucija administracinio nusižengimo tyrimą atliko pažeisdama ANK 573 straipsnio 1 ir 3 dalis, kuriose reglamentuojamas specialisto šaukimas ir objektyvios išvados pateikimas, nes Institucija reikalingiems duomenims gauti kreipėsi į suinteresuotą asmenį ir nepagrįstai suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus laikė specialisto raštu ir specialisto išvada bei jais grindė administracinio nusižengimo padarymą. Dėl savo suinteresuotumo ir priklausomumo asmeniui, kurio teisės neva buvo pažeistos, V. Gineitytė ir K. Saržickas negali pateikti objektyvios specialisto išvados, todėl jų kompetencijos nustatymas šiuo atveju neturi reikšmės.

5.4. Atkreiptinas dėmesys ir į specialisto išvados deklaratyvumą: nėra aišku, kaip buvo lyginamos prekės su kitu prekių ženklu, tik užsimenama, kad buvo kreiptasi į įmonės „Intercontinental Great Brands LLC“ atstovus, šie patvirtino specialisto išvadą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nebuvo pridėta. Vien tai, kad prekių ženklo savininkas nurodo, jog kitas prekių ženklas yra klaidinamai panašus į pastarojo, nepatvirtina išvados objektyvumo, nes nuomonę teikia suinteresuotas asmuo, o ne nepriklausomas ekspertas ar specialistas. Specialisto išvados nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad joje nepateikta jokia lyginamoji analizė, o tik formaliai nurodoma, kad žymenys yra klaidinamai panašūs dėl savo spalvos, geometrinių formų, siluetų, kontūrų, linijų ir paskirties. Nurodyti požymiai yra vertinamojo pobūdžio. Byloje nėra duomenų apie prekių ženklo „Oreo“ spalvos registraciją, o iš to, kas pateikta su specialisto išvada, matyti, kad registruotas tik figūrinis prekių ženklas. Net ir vertinant figūrą ar jos kontūrus bei linijas, nebuvo atlikta jokia pagrįsta analizė vertinant ir lyginant šias savybes, be to, matyti, kad figūrinis prekių ženklas „Oreo“ ir nagrinėjamai bylai aktualus prekių ženklas akivaizdžiai skiriasi.

5.5. Teismai nurodytų proceso pažeidimų neįžvelgė ir nepagrįstai rėmėsi specialisto raštu bei specialisto išvada preziumuodami D. K. kaltę. Nutartyse iš esmės nebuvo nagrinėtas asociacijos „SNB-React“ suinteresuotumo klausimas, o tik akcentuojama, kad specialistas K. Saržickas savo išvadą patvirtino, suinteresuotumą neigė, yra kompetentingas ir pan. Apygardos teismo nutartyje taip pat teigiama, kad specialistas K. Saržickas yra asociacijos „SNB-React“ filialo Lietuvos Respublikoje vadovas, o ne išskirtinai įmonės „Intercontinental Great Brands LLC“ atstovas, vienvaldiškai atstovaujantis šios prekių ženklo savininkės interesams. Prekių ženklo „Oreo“ savininkė yra įmonė „Intercontinental Great Brands LLC“, o jos atstovė yra asociacija „SNB-React“. Taigi akivaizdu, kad asociacija „SNB-React“ veikia prekių ženklo savininkės interesais, nes yra jos atstovė, be to, būtent asociacija „SNB-React“ buvo informuota apie prekių sulaikymą ir galimus pažeidimus. Negana to, pats K. Saržickas teismo posėdžio metu nurodė, kad asociacija veikia savo narių, prekių ženklų savininkų, pavedimu, kad Lietuvoje jų atstovas yra K. Saržickas. Taigi akivaizdu, kad asociacija „SNB-React“ ir joje dirbantys V. Gineitytė ir K. Saržickas veikė kaip prekių ženklo savininkės „Intercontinental Great Brands LLC“ atstovai, jos pavedimu ir jos interesais.

5.6. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju specialistas turėjo apžiūrėti prekes ir nustatyti jų panašumą į su konkrečiu prekių ženklu siejamas prekes, tačiau tai turėjo atlikti nepriklausomas ir su byla nesusijęs ekspertas ar specialistas. Institucija nustatinėjo ne bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, o rinko D. K. kaltinančius įrodymus. Taigi Institucija rinko įrodymus nesilaikydama ANK 573 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos tvarkos.

5.7. Institucija ir teismai nesurinko duomenų, patvirtinančių, kad D. K. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 125 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. K. įsigytos prekės būtų buvusios pažymėtos svetimu ar klaidinamai panašiu prekių ženklu. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų galima patvirtinti neteisėtus įrodymus, t. y. specialisto raštą ir specialisto išvadą. Net ir nustačius, kad prekės yra pažymėtos klaidinamai panašiu prekių ženklu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad D. K. apskritai žinojo, kaip atrodo įsigyjamos prekės. D. K. kaltės klausimas Institucijos ir teismų apskritai nebuvo keliamas, deklaratyviai nurodant, kad jo kaltė yra įrodyta.

5.8. Turto – prekių – konfiskavimas taikytas neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimo teisėtumo klausimas pirmiau nebuvo nagrinėtas, akcentuotina, kad teismai turėjo patikrinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo teisėtumą. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytas baigtinis ANK straipsnių, už kuriuose nustatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, sąrašas. Už šių administracinių nusižengimų padarymą, konfiskuojant ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, būtina nustatyti bent vieną iš ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų sąlygų. Iš nustatytų aplinkybių ir administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų matyti, kad prekės nuosavybės teise priklauso ne D. K., o jo vadovaujamai UAB „Profisa“. Konfiskuojant turtą, kuris pažeidėjui nuosavybės teise nepriklauso, reikia, kad jo padarytas pažeidimas atitiktų bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų sąlygų. Nei Institucijos nutarime, nei teismų nutartyse ne tik nėra nurodomi motyvai, kurių pagrindu buvo konfiskuotos prekės, kurios nuosavybės teise nepriklauso D. K., bet taip pat nenurodyta, kokia ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga vadovaujamasi skiriant administracinio poveikio priemonę. Taip buvo pažeista ANK 29 straipsnio 4 dalis, nes ji nebuvo pritaikyta konfiskuojant pareiškėjui nepriklausantį turtą, taip pat pažeista teisė į gynybą, nes D. K., nežinodamas, pagal kokią sąlygą prekės buvo konfiskuotos, objektyviai negali gintis arba tai turi daryti, pasisakydamas dėl visų ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įtvirtintų sąlygų.

6. Vilniaus teritorinės muitinės direktorius Arūnas Pupeikis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti šio prašymo ir palikti Institucijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis nepakeistus. Jis atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijai asociacijos „SNB-React“ specialistės V. Gineitytės 2022 m. gegužės 6 d. pateikta išvada buvo neišsami ir nepakankama konstatuoti, kad prekės, kurių importavimu kaltinamas UAB „Profisa“ vadovas, yra pažymėtos svetimu prekių ženklu, ir nesant informacijos, kokiais įmonei „Intercontinental Great Brands LLC“ priklausančiais registruotais prekių ženklais pažymėtos importuotos prekės, pasinaudojant ANK 616 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise, buvo kreiptasi į asociacijos „Cooperatieve Vereniging SNB-REACT U.A.“ filialą Lietuvoje su prašymu pateikti išsamią išvadą dėl prekių, sulaikytų 2022 m. balandžio 21 d. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad specialisto išvada yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. Administracinio nusižengimo teisenoje mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89 straipsnio nuostatos. Specialistai kiekvienu atveju yra įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Institucija, nustatydama, ar prekės yra neteisėtai pažymėtos svetimu prekių ženklu, vadovavosi asociacijos „SNB-React“ filialo Lietuvos Respublikoje vadovo, prekių ženklų specialisto K. Saržicko, kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, 2023 m. sausio 12 d. specialisto išvada, kuri atitinka BPK 90 straipsnyje nustatytus specialisto išvadai taikomus formos ir turinio reikalavimus. K. Saržickas, apklausiamas apylinkės teisme, išsamiai pagrindė savo kompetenciją ir išdėstė argumentus, paneigiančius jo šališkumą byloje. Specialisto išvados, kaip įrodymo, teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino abu teismai, skyrę šiam klausimui pakankamai daug dėmesio.

6.2. UAB „Profisa“, kuri užsiima didmenine prekyba tinklalapyje, iš Kinijos į Lietuvą importavo prekes, kurios buvo neteisėtai pažymėtos svetimu prekių ženklu (žymenimis, klaidinamai panašiais į įmonės „Intercontinental Great Brands LLC“ priklausančius prekių ženklus) be prekių ženklo savininko leidimo. Aplinkybę, kad importuotos prekės yra neteisėtai pažymėtos svetimu prekių ženklu, patvirtina specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju UAB „Profisa“ direktorius D. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad UAB „Profisa“ komerciniais tikslais gabeno (importavo) neteisėtai svetimu prekių ženklu pažymėtas prekes. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, bendrovės vadovas D. K. santykiuose su kitais asmenimis veikia UAB „Profisa“ vardu, jai atstovauja, taip pat atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys). D. K. kaip specialusis subjektas, t. y. bendrovės vienasmenis valdymo organas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, yra atsakingas už savo įmonės kasdienės veiklos organizavimą, taip pat jam kyla pareiga užtikrinti tokį jo vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų nurodyti reikalavimai, šiuo atveju – nebūtų importuojamos svetimu prekių ženklu pažymėtos prekės. D. K., būdamas UAB „Profisa“ vadovas, ne kartą yra baustas už svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių laikymą, tai nėra vienkartinis atvejis, kai UAB „Profisa“ importuoja prekes, pažymėtas svetimais prekių ženklais, o tai rodo akivaizdų bendrovės vadovo aplaidumą ir nerūpestingumą organizuojant bendrovės veiklą, šiuo atveju – užsakant prekes, ir patvirtina jo kaltę.

6.3. Svetimu prekių ženklu pažymėtas prekes importavo UAB „Profisa“, kuriai ir priklauso konfiskuotos prekės, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas juridinio asmens vadovas, kuris pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsako už bendrovės veiklos organizavimą, atstovauja ir veikia jos vardu. Taigi, tiek įsigyjant ir į Lietuvos Respubliką importuojant prekes, tiek administracinio nusižengimo byloje UAB „Profisa“ interesams atstovavo jos direktorius D. K., todėl UAB „Profisa“, kaip konfiskuotino turto savininkės, teisių gynyba administracinio nusižengimo byloje vykusio proceso metu buvo užtikrinta. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės taikymo teisėtumo klausimas nebuvo keliamas nei apylinkės, nei apygardos teisme, todėl teismai, konstatavę, kad straipsnio sankcijoje nurodyta bauda su turto konfiskavimu paskirta pagrįstai, plačiau dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės nepasisakė. Konkretaus ANK 29 straipsnio 4 dalies atitinkamo punkto neįvardijimas savaime nedaro priimtų sprendimų neteisėtų. Kita vertus, svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią joms patekti į rinką, priešingu atveju būtų toliau pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisių subjektų teisės, visuomenės interesai ir sudaromos prielaidos vykdyti neteisėtą veiklą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo advokato A. Alimo prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 125 straipsnio 1 dalies taikymo

8. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

9. ANK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija). Tai reiškia, kad atsakomybė administracine tvarka pagal minėtą normą kyla tik tais atvejais, kai laikomos ar gabenamos komerciniais tikslais prekės yra neteisėtai pažymėtos svetimu prekių ženklu arba kai prekės buvo pagamintos neteisėtai panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą. Administracinio nusižengimo dalykas yra svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtos prekės arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintos prekės.

10. Nagrinėjamoje byloje D. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių – saldainių „Light Lollipops“ – importavimą (gabenimą), turint tikslą šias prekes parduoti (komerciniais tikslais).

11. Byloje nustatyta, kad prekių ženklas, kuriuo pažymėti saldainiai, klaidinamai panašus į įmonei „Intercontinental Great Brands LLC“ priklausantį prekių ženklą „Oreo“. Kad saldainiai,,Light Lollipops“ buvo pažymėti ne svetimu prekių ženklu „Oreo“, o tik žymenimis, klaidinamai panašiais į šį prekių ženklą, patvirtino ir šio prekių ženklo įgaliotas atstovas, taigi dėl to byloje nėra ginčo. Tačiau apylinkės teismas (nutarties 5 lapas), apygardos teismas (nutarties 13 punktas) ir Institucija atsiliepime tapatina svetimą prekių ženklą su žymenimis, klaidinamai panašiais į svetimą prekių ženklą.

12. Byloje keliamas klausimas, ar vartotoją klaidinantis prekių ženklas gali būti laikomas svetimu prekių ženklu, taikant administracinę atsakomybę už ANK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokių teisinių argumentų sąvoką,,svetimas prekių ženklas“ aiškinti netaikant lingvistinio teisės aiškinimo metodo. Todėl sąvokos,,svetimas prekių ženklas“ aiškinimas, įtraukiant į ją ir,,klaidinamai panašų į svetimą prekių ženklą“, laikytinas plečiamuoju įstatymo aiškinimu. Toks įstatymo aiškinimas, taikant baudžiamąją atsakomybę, taip pat atsakomybę už administracinius nusižengimus, yra negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015).

14. Tiek administracinė atsakomybė pagal ANK 125 straipsnį, tiek baudžiamoji atsakomybė pagal BK 204 straipsnį kyla už konkrečius šiuose straipsniuose nurodytus veiksmus, susijusius su svetimu prekių (o baudžiamoji atsakomybė – ir su paslaugų) ženklu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-495/2019; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-788/2015, 2K-7-28-303/2017).

15. Svetimas prekių ženklas – tai kitam asmeniui priklausantis prekių ženklas, saugomas įstatymų nustatyta tvarka: ženklas, kuris yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas arba yra įregistruotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas; arba ženklai, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais (Prekių ženklų įstatymo 1 straipsnis); arba prekių ženklas, įregistruotas laikantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo nustatytų sąlygų ir tvarkos. Tuo tarpu klaidinamai panašaus prekių ar paslaugų ženklo apibrėžimas nėra nurodytas teisės aktuose. Teismų praktikoje pažymėta, kad išimtinė teisė uždrausti prekių ženklui tapataus ar panašaus žymens naudojimą prekių ženklo savininkui buvo suteikta siekiant leisti jam apginti savo, kaip prekių ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo funkcijas (kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-823/2024 84 punktas ir jame nurodyta Teisingumo Teismo praktika). Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, suteikiant galimybę jam nepainiojant atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų neiškreiptos konkurencijos sistemoje atlikti savo esminę funkciją, kurią sutartis siekia užtikrinti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra sukurtos kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę. Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-313/2015 ir joje nurodyta Teisingumo Teismo praktika). Suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-183-969/2019, e3K-3-207-823/2020). Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės suklaidinimo galimybė priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant 1) prekių ir paslaugų panašumą, 2) atitinkamą visuomenę, 3) žymenų panašumą, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus, ir 4) ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį. Visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Toks visapusiškas vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos yra atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų ir prekių bei paslaugų, kuriems jie yra skirti, panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą prekių ar paslaugų, kurias žymi ženklai, panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Sabel BV prieš Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95; 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Canon Kabushiki Kaisha prieš Metro-Goldwyn Mayer Inc., C-39/97; 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH prieš Klijsen Handel BV, C-342/97) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-823/2024). Taigi, kilus ginčui dėl prekių ženklo galimai klaidinamo panašumo į kitą prekių ženklą, prekių ženklų žymenų panašumas yra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės.

16. Taigi, įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad prekės, pažymėtos ženklu, kuris yra panašus ar klaidinamai panašus į saugomą prekių ženklą, negali būti laikomos prekėmis, pažymėtomis svetimu prekių ženklu. Atitinkamai administracinė atsakomybė pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį gali kilti tik už prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais. Ginčai, susiję su klaidinamai panašiais prekių ženklais, kyla iš privatinės teisės ir paprastai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, D. K. veiksmuose nesant ANK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio, t. y. administracinio nusižengimo dalyko (svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių), byla dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, teismams padarius esminį materialiosios teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 10 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė