Dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

DOK-2191

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00045-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 29 d. paduotu atsakovės UAB „Akronas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Akronas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 29 d. nutarties dalį dėl ieškovei UAB „Mano būstas Aukštaitija“ iš atsakovės priteistos 42 134,98 Eur nuostolių atlyginimo sumos ir šią sumą sumažinti ieškovės nesumokėta atsakovei 23 922,77 Eur suma.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. 2023-05-12 pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas, vadovaudamasis CPK 42 str. 1 d., pareiškė prašymą teismui priimti rašytinį įrodymą – Ilgalaikės rangos sutarties 2017-04-04 „Susitarimą dėl mokesčių surinkimo ir gyventojų nemokumo rizikos prisiėmimo“. Pateikiant prašymą, buvo nurodyti prašymo motyvai ir rašytinio įrodymo reikšmė nagrinėjamai bylai – kad neįvertinus susitarimo turinio, neįmanoma nustatyti ieškovės patirtų nuostolių dydžio, kartu ir ieškinio dalyko pagrįstumo, nes pagal susitarimą apskaičiuotomis ir ieškovės (užsakovės) atsakovei (rangovei) neišmokėtomis sumomis turi būti mažinamas ieškinio dalykas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės atstovo prašymą tenkinti atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisakė priimti atsakovės pateiktą susitarimą ir banko sąskaitos išrašus bei PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės patirtos žalos suma, tuo pačiu ir ieškinio reikalavimas turėjo būti sumažintas 23 923,36 Eur (4784,67 Eur + 19 138,69 Eur) suma, kurios ieškovė nesumokėjo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje nurodytas sąlygas. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-38-969/2015; Nr. 3K-3-218-916/2016, 14 p.; Nr. e3K-3-206-701/2018, 51 p.). Atsakovė neturėjo objektyvios galimybės kartu su apeliaciniu skundu teiktų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šis atsisakė priimti įrodymus, todėl teikdama įrodymus apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepiktnaudžiavo savo teise. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl naujų įrodymų nepriėmė.

2. Dėl naujų įrodymų nepriėmimo atsakovė (rangovė) prarado galimybę įrodyti, o teismas ne tik prarado galimybę nustatyti pagrįstą ir teisėtą ieškovės patirtų nuostolių dydį, bet ir pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kad vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 str. 3 d. nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis: kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020). Be to, remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, atsakovė privalo įrodyti, kad egzistuoja ir CK 6.248 str. 4 d. nurodytos ieškovės kaltę patvirtinančios aplinkybės, dėl kurių turi būti mažinami atlygintini ieškovės nuostoliai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė