DOK-2221
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00582-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 31 d. paduotu atsakovo E. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu tenkino ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį ir leido įregistruoti valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre atsakovui E. G. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini) ir nustatė atsakovui atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, o atsakovo reikalavimus dėl nuostolių paimant visuomenės poreikiams turtą atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 20 128,72 Eur nuostolių atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, be kita, ko panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų nuomos, taip pat panaikino sprendimo dalį dėl kraustymosi išlaidų atlyginimo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė atsakovo reikalavimą dėl kraustymosi būsimų išlaidų priteisimo ir tenkino iš dalies atsakovo reikalavimą dėl negautų pajamų – priteisė iš ieškovės atsakovui 5569,62 Eur negautas pajamas dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos paslaugos visuomenės poreikiams paimtose patalpose, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą.
DOK-2221
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00582-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 31 d. paduotu atsakovo E. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu tenkino ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį ir leido įregistruoti valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre atsakovui E. G. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini) ir nustatė atsakovui atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, o atsakovo reikalavimus dėl nuostolių paimant visuomenės poreikiams turtą atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 20 128,72 Eur nuostolių atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, be kita, ko panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas dėl negautų pajamų iš trumpalaikės patalpų nuomos, taip pat panaikino sprendimo dalį dėl kraustymosi išlaidų atlyginimo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė atsakovo reikalavimą dėl kraustymosi būsimų išlaidų priteisimo ir tenkino iš dalies atsakovo reikalavimą dėl negautų pajamų – priteisė iš ieškovės atsakovui 5569,62 Eur negautas pajamas dėl nutrauktos trumpalaikės nuomos paslaugos visuomenės poreikiams paimtose patalpose, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą.
Atsakovas E. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas ir jame išdėstytas atsakovo reikalavimas dėl 65 996,63 Eur negautų pajamų už paimtą visuomenės poreikiams turtą atlyginimo, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Atsakovo dėl nutrauktos ūkinės komercinės veiklos patirtų nuostolių dydį nustatydami pagal ieškovės skaičiavimus, teismai netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra nutraukiama komercinė veikla, žemės paėmimu suinteresuota institucija (šiuo atveju ieškovė) privalo atlikti verslo vertinimą ir atlyginti paimamos žemės savininko (šiuo atveju atsakovo) dėl verslo netekimo patiriamus nuostolius. Negatyvieji šios pareigos neįvykdymo padariniai turėjo būti taikomi būtent ieškovei. Vis dėlto, padariniai netinkamai taikant ir aiškinant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį buvo pritaikyti atsakovui. Be to, teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir atsakovo teisę būti išklausytam (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis), kadangi teismai sprendimą atsakovo nuostolius nustatyti pagal ieškovės skaičiavimus priėmė jų neištyrę ir neįvertinę bei neišnagrinėję atsakovo atsikirtimų. Iki šiol nei Žemės įstatyme, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra pateikto atsakymo į klausimą, kaip turėtų būti nustatytas paimamos žemės savininko dėl nutrauktos ūkinės komercinės veiklos patirtų nuostolių dydis, tais atvejais, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija nevykdo jai Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.
2. Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad Kauno apygardos teismas nebuvo saistomas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, Konstitucijos 111 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 daliai bei CPK 18 straipsniui, t. y. kad teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų suformuotų precedentų, o tos pačios grandies teismai – savo paties anksčiau suformuotų precedentų. Šios nuostatos reiškia, kad antrą kartą bylą nagrinėję Kauno apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, priešingai nei nurodė Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje, buvo saistomi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų. Šioje byloje susiklosčiusi situacija, kai antrą kartą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pirmą kartą bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, o apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pats pasinaikino anksčiau savo pateiktus išaiškinimus. Dėl šio pažeidimo byla galimai buvo išnagrinėta neteisingai. Jeigu teismai būtų perkėlę ieškovės prievolės atlikti atsakovo verslo vertinimą negatyviuosius padarinius ieškovei, o ne atsakovui, teismai atsakovo nuostolių dydį būtų nustatę būtent pagal jo skaičiavimus.
3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie patalpų nuomos išlaidas ir dėl to neįrodė savo negautų grynųjų pajamų, buvo padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Tokia išvadą teismas padarė iš viso neištyręs ir neįvertinęs atsakovo į bylą pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, kuriais atsakovas juos įrodinėjo, ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: CPK 183 straipsnio 3 dalyje, CPK 176 straipsnio 1 dalyje, ir 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintose įrodymų vertinimo taisyklėse yra nustatyta, kad teismas išvadas byloje gali daryti tik betarpiškai ištyręs bei visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Dėl šio pažeidimo byla galimai buvo išnagrinėta neteisingai. Tai pagrindžia vien Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 53 punktas, kuriame teismas tiesiogiai nurodo, kad atsakovo negautos pajamos negali būti nustatytos pagal atsakovo skaičiavimus, nes jis neva neįrodė patalpų nuomos veiklos išlaidų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti E. G. 1132 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 31 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 277633989.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
