Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-219/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00563-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3.; 44.2.3.; 60

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Movidus transportas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui,,Movidus transportas“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė,,Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl vežėjo vairuotojo veiksmų kvalifikavimo tyčiai prilygintinu dideliu neatsargumu CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka (ar sukelia) eismo įvykį.

2008 m. spalio 24 d. UAB „Cargo Via“ ir UAB „Movidus transportas” (buvusi Ž. Š. įmonė) sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį (užsakymą; toliau – ir Sutartis), pagal kurią vežėjas UAB „Movidus transportas” įsipareigojo nuvežti krovinį (katilus) maršrutu Italija–Lietuva (Vilnius)–Rusija (Maskva). 2008 m. lapkričio 19 d. Rusijos Federacijoje, kelyje Baltija M-9, UAB „Movidus transportas“ priklausantis vilkikas „Mercedes-Benz 1843“ su puspriekabe „Koegel“, vairuojamas atsakovo vairuotojo S. P., apvirto. Eismo įvykio metu apgadintas krovinys – dujiniai katilai. Pristačius krovinį iškrauti, surašytas iškrovimo aktas Nr. 37, kuriame nurodytas krovinio apgadinimas. Kadangi 2008 m. lapkričio 11 d. draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjas UAB „Cargo Via“ buvo pasirašę krovinio draudimo polisą (PZU Nr. 1046189) ir priedą Nr. 3, pagal kuriuos laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. buvo apdraustas atsakovo pirmiau nurodytu maršrutu vežamas krovinys (672 vienetai boilerių), krovinio draudimo suma – 220 144,20 euro (760 113,89 Lt), apie įvykį buvo pranešta ieškovui. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydį – 64 856,85 euro (223 937,73 Lt) nustatė siurvejeris RAB „Lars Krogius“. Ieškovas, vadovaudamasis siurvejerio ataskaita, atskaitęs 2000 Lt franšizę, draudėjui UAB „Cargo Via“ 2009 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymu (Nr. 116628) sumokėjo 221 937,73 Lt draudimo išmoką.

Atsakovas (Ž. Š. individuali įmonė; dabar – UAB „Movidus transportas“) ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudarę vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ 2008 m. lapkričio 19 d. įvykusią avariją pripažino nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė sumokėti draudimo išmoką.

Ieškovas, atlyginęs dėl sugadinto krovinio atsiradusią žalą, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo, atsakingo už žalą, 225 687,47 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo UAB „Movidus transportas“ 53 333,57 Lt nuostolių (žalos) atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 53 333,57 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) nuostatos. Su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje, teismas nesutiko; nurodė, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino teismų praktikoje nuosekliai aiškinama kaip taikytina tiek tyčinio neteisėto veikimo, tiek neveikimo, pripažįstamų tyčiniais neteisėtais veiksmais pagal CK 6.246, 6.248 straipsnius, atveju; nustatęs, kad nuostoliai (žala) atsirado dėl to, kad vežėjui (atsakovui) priklausantis vilkikas su puspriekabe, vairuojamas atsakovo vairuotojo S. P. apvirto ir dalis krovinio (dujiniai katilai) buvo visiškai sugadinta, kita dalis – sugadinta iš dalies; atsižvelgęs į tai, kad aplinkybė, jog eismo įvykio priežastis buvo atsakovo vairuotojo S. P. nepasirinktas saugus greitis, nurodyta įvykio vietos milicijos pareigūnų 2008 m. lapkričio 19 d. pažymoje „Apie eismo įvykį“, o aplinkybė, kad avarija įvyko dėl to, jog prasilenkiant transporto priemonėms susidarė oro srautas, nurodyta vairuotojo S. P. 2008 m. lapkričio 19 d. pasiaiškinime įvykio vietos milicijos pareigūnams, teismas sprendė, kad iš esmės abi šios aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad būtent atsakovo (vežėjo) UAB „Movidus transportas“ vairuotojo veiksmai tiesiogiai lėmė avarijos kilimą: vairuotojas nebuvo atidus, pasirinkdamas saugų greitį neatsižvelgė į kelio bei oro sąlygas, prasilenkiančių transporto priemonių gabaritus, dėl ko transporto priemonė, atsakovo teigimu, nuslydo nuo kelio ir apvirto. Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti savo nekaltumą tenka atsakovui, o šis nepateikė įrodymų, jog eismo įvykį lėmė konkrečių trečiųjų asmenų tyčiniai veiksmai ar nenugalima jėga; tai, kad atsakovo vairuotojas už eismo įvykį nebuvo nubaustas administracine tvarka, nepanaikina atsakovo kaltės ir atsakomybės už sugadintą krovinį. Atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė apvirto dėl didelio oro gūsio prasilenkiant su kita transporto priemone, teismo vertinimu, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes jo vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti, kad, prasilenkiant transporto priemonėms, oro gūsiai yra ne tik galimi, bet ir neišvengiami, todėl privalėjo imtis atitinkamų priemonių, juolab kad ir 2008 m. spalio 24 d. Sutartyje įtvirtinta sąlyga Rusijos keliais važiuoti atsargiai, kad nenuvirstų paletės. Saugus greitis, kuris yra pažymėtas Rusijos milicijos pareigūnų surašytame dokumente Kelių eismo taisyklių prasme, teismo vertinimu, nereiškia vien greičio sumažinimo iki oficialiai leistino greičio, o reiškia, kad vairuotojas, priklausomai nuo krovinio gabaritų, eismo sąlygų ir kitų veiksnių, pasirenka tokį greitį, kuriuo važiuodamas realiai galėtų išvengti eismo įvykio. Dėl to teismas pripažino, kad būtiniausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs eismo įvykį, reiškia vežėjo didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams; sprendė, kad nagrinėjamu atveju vežėjas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, o jo kaltė – didelis neatsargumas, prilygintina tyčiai; konstatavo, kad būtina taikyti pailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedamą skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos, t. y. 2008 m. lapkričio 27 d. Kadangi ieškinys dėl nuostolių už prarastą krovinio dalį atlyginimo teismui pateiktas 2011 m. rugsėjo 16 d., tai, teismo vertinimu, ieškovas nepraleido trejų metų senaties termino tokio pobūdžio reikalavimui teisme pareikšti.

Teismas, nurodęs, kad tiek pagal ieškovo samdyto siurvejerio RAB „Lars Kriogius“ ataskaitą, tiek pagal trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ samdyto siurvejerio RAB „Lars Kriogius Baltik“ ataskaitą buvo nustatyta, jog dėl 2008 m. lapkričio 19 d. įvykusios avarijos 161 šildymo katilas yra sugadintas visiškai (100 proc.), o 48 šildymo katilai sugadinti iš dalies (pagal RAB „Lars Kriogius“ ataskaitą – 50 proc., o pagal RAB „Lars Kriogius Baltik“ – 30 proc.; nustatęs, kad krovinio pakrovimo dieną (2008 m. lapkričio 11 d.) viso krovinio (672 vnt. boilerių) vertė buvo 63 504 JAV doleriai (176 477,61 Lt), vieno boilerio vidutinė kaina – 94,50 JAV dolerio (262,62 Lt), atsižvelgdamas į visiškai sugadintų ir iš dalies sugadintų boilerių skaičių ir jų sugadinimo laipsnį, apskaičiavo, kad žala dėl visiškai sugadintų boilerių – 15 214,50 JAV dolerio (42 281,09 Lt), dėl iš dalies sugadintų boilerių – 2268 JAV doleriai (6 302,77 Lt), bendra žala, vadovaujantis siurvejerio RAB „Lars Kriogius“ ataskaita ir CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi – 17 482,50 JAV dolerio (48 583,85 Lt). Siurvejerio samdymo išlaidas – 3749,74 Lt – teismas priteisė, vadovaudamasis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB,,Movidus transportas“ apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad visi atsakovo apeliacinio skundo argumentai susiję su CMR konvencijos 32 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, taikymu; šis klausimas nagrinėjamoje byloje yra pagrindinis, nes vienintelis atsakovo gynimosi nuo ieškinio argumentas yra tas, kad praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte, o trejų metų ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti.

Teisėjų kolegija nurodė, kad CMR konvencijoje įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai); ši prezumpcija gali būti paneigta vežėjui įrodžius, kad egzistavo bent viena iš CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir (ar) 4 dalyse nustatytų aplinkybių; vežėjo atsakomybė (atlygintinų nuostolių dydis) ribojama Konvencijos nuostatų (CMR konvencijos 23, 28 straipsniai); pažymėjo, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrosios vežėjo atsakomybės ribojimo taisyklės išimtis, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2009">3K-3-172/2009</a>, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams; nurodžiusi, kad civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas ir didelis neatsargumas, kuriuo laikytinas paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, sprendė, jog atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes (kad pagal Sutartį vežėjas (atsakovas) įsipareigojo nuvežti krovinį maršrutu Italija – Lietuva (Vilnius) – Rusija (Maskva) bei Rusijos keliais važiuoti atsargiai, kad nenuvirstų paletės; 2008 m. lapkričio 19 d. Rusijos Federacijoje vežėjui priklausantis vilkikas, vairuojamas atsakovo vairuotojo S. P., apvirto ir šio eismo įvykio metu buvo visiškai sugadinta ir iš dalies sugadinta dalis vežamo krovinio; tai, kad krovinys apgadintas dėl atsakovo įgalioto asmens greičio viršijimo, patvirtina Rusijos Federacijos milicijos 2008 m. lapkričio 19 d. pažyma; trečiasis asmuo AB,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo vietovėje viršytas leistinas greitis, dėl to įvykis draudiko AB,,Lietuvos draudimas“ sprendimu buvo pripažintas nedraudžiamuoju ir atsakovui draudimo išmoka neišmokėta), teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog vairuotojas, veždamas krovinį elgėsi atsargiai ir rūpestingai (atsižvelgęs į tai, kad snigo, važiuodamas asfaltuotu keliu ne gyvenvietėje, pasirinko saugų 60 km/h greitį, kai maksimalus leistinas greitis tame kelio ruože 90 km/h), vairuotojui važiuojant kelio posūkyje, prasilenkiant su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu, vilkiko priekaba pradėjo slysti į dešinę kelio sankasą, dėl to vilkikas su priekaba nuvažiavo nuo kelio ir priekaba apsivertė, nepaneigia, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo įgalioto asmens (vairuotojo) veiksmų, jo neatidumo ir nerūpestingumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad saugus greitis Kelių eismo taisyklių prasme nereiškia vien greičio sumažinimo iki oficialiai leistino greičio, o reiškia, kad vairuotojas, priklausomai nuo vairuojamos transporto priemonės ir vežamo krovinio svorio bei gabaritų, eismo sąlygų ir kitų veiksnių, turi pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuodamas realiai galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę bei išvengti eismo įvykio; atsakovo vairuotojas, atsižvelgdamas į vairuojamos transporto priemonės ypatumus, oro sąlygas, kelio ypatumus, galėjo ir turėjo numatyti, kad, prasilenkiant su kitomis transporto priemonėmis, gali susidaryti oro gūsių, todėl turėjo pasirinkti tokį greitį, kad būtų išvengta eismo įvykio, o prireikus – sustoti.

Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2009">3K-3-318/2009</a>, kad, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, Lietuvos nacionalinėje teisėje esant sutartinei civilinei atsakomybei (CK 6.252 straipsnio 1 dalis), pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams; nurodžiusi, kad pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, ir įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovo įgaliotas asmuo (vairuotojas) nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, nesielgė atidžiai ir atsakingai, kas reiškia atsakovo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiai. Dėl to teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo ieškiniui pareikšti taikyti pailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedamą skaičiuoti nuo krovinio pristatymo dienos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Movidus transportas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Dėl didelio neatsargumo sąvokos (CMR konvencijos 29 straipsnio) aiškinimo vežėjo sukeltų transporto kolizijų atvejais. Bylos, kurias skundžiamoje nutartyje citavo apeliacinės instancijos teismas ir kuriose kasacinis teismas suformulavo aiškias didelio neatsargumo taisykles, buvo susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais, nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui; nagrinėjamos bylos esmė yra kitokia, todėl teismų procesiniais sprendimais nepagrįstai iš esmės paprastai avarijai pritaikytas didelio neatsargumo kriterijus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vežėjo dideliu neatsargumu laikomas paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Sąvoka „paprasčiausių“ reiškia tokį vežėjo elgesį, kai vairuotojas, nedėdamas didelių ar itin kruopščių aplinkybių įvertinimo pastangų, nesugebėtų adekvačiai įvertinti susiklosčiusios faktinės situacijos ir dėl to nepasirinktų labiau krovinio apsaugos ir rūpinimosi kroviniu standartus atitinkančio transporto priemonės vairavimo varianto. Sąvoka „paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas“ sietina su vežėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžiu, kai dėl didelio vežėjo neatsargumo sukeliama transporto kolizija gali būti laikomas tik šiurkštus šių taisyklių pažeidimas. Tokia išvada išplaukia iš sisteminio CMR konvencijos nuostatų aiškinimo: jei CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta išimtis užgožtų 23, 25 straipsniuose nustatytas bendrąsias taisykles, reglamentuojančias vežėjo atsakomybės režimo taikymą, tai šios netektų prasmės. Kvalifikuojant vežėjo veiksmais sukeltą transporto koliziją ir dėl to atsiradusią žalą vežėjo dideliu neatsargumu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad: 1) vežėjui nustačius griežtą (be kaltės) atsakomybės modelį, kartu CMR konvencijos 23, 25 straipsniuose įtvirtintos bendrosios taisyklės dėl vežėjo atsakomybės apribojimo bei kitos privilegijos, tarp kurių – sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) CMR konvencijos 29 straipsnis, nustatantis vežėjo atsakomybės neribojimo atvejį, taikomas kaip bendrosios atsakomybės ribojimo taisyklės išimtis, o vežėjo veiksmų pripažinimas itin neatsargiais atima iš jo teisę į ribotą atsakomybę bei kitas pirmiau nurodytas privilegijas; 3) CMR konvencija reglamentuoja vežėjo atsakomybę, susijusią su kelių transporto potencialiai keliama rizika eismo dalyviams, tarp jų – nuolatine autoavarijų bei vežamo krovinio sugadinimo rizika, todėl paprastos autoavarijos, nesant šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nevertintinos tyčiai prilygintu dideliu vežėjo neatsargumu, nes taip nepagrįstai paneigiama vežėjo teisė į ribotą atsakomybę ir kitas privilegijas; 4) už žalą, padarytą dėl eismo įvykių, paprastai vežėjas atsakingas, kai įvykis atsitinka dėl jo kaltės, o tais atvejais, kai vežėjo kaltės dėl autoavarijos nėra, jis, vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, neatsakingas, krovinio savininko nuostoliai atlyginami pagal deliktinės atsakomybės ir jos privalomojo draudimo taisykles. Dėl šių priežasčių žalos kroviniui padarymas vežėjui pačiam sukėlus transporto koliziją, žala padaryta dėl didelio neatsargumo laikytinas tik tuo atveju, jei vežėjas šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles, o vežėjo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja paprastam atsargaus ir rūpestingo vairuotojo standartui. Vežėjo elgesio, vairuojant transporto priemonę, standartas negali būti paveiktas krovinio vežimo sutarties sąlygų, vienintelis tokio standarto matas – Kelių eismo taisyklių pažeidimo sunkumas ir pobūdis.

2. Dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo dideliu neatsargumu. Pirmiau nurodyta bendrųjų taisyklių išimtis negali būti aiškinama plečiamai, priešingu atveju būtų pažeistas vežėjo atsakomybės režimas, paneigtos vežėjui tarptautiniu teisės aktu suteiktos privilegijos. Šia bylą nagrinėjusio teismo pasirinktas vežėjo vairuotojo veiksmų vertinimo standartas pernelyg aukštas, reikalavimai – objektyviai neįgyvendinami. Be to, skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje UAB „A. V. logistikos paslaugos“ v UAB „Junivara“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2013">3K-3-254/2013</a>, pateiktiems išaiškinimams, kad įvykusią avariją (žalos kroviniui padarymą, vežėjui nesilaikius saugaus atstumo ir dėl to atsitrenkus į prieš jį važiavusį vilkiką) lėmė atsitiktinumo ir staigumo veiksniai, o šios situacijos vairuotojas numatyti negalėjo, todėl vairuotojo veiksmai nekvalifikuotini dideliu neatsargumu. Nagrinėjamoje byloje teismų suformuluoti reikalavimai negali būti laikomi „minimaliais atsargumo ir rūpestingumo reikalavimais“, nes: 1) vairuotojo pasirinktas greitis atitiko protingumo kriterijus (važiuota daug lėčiau, nei leido kelio ženklai); 2) vairuotojui nekeltini reikalavimai, susiję su nuo prasilenkiančios priemonės susidariusio oro gūsio poveikio jo vairuojamai transporto priemonei apskaičiavimu, nes oro gūsio stiprumas priklauso ne tik nuo paties vairuotojo pasirinkto greičio, bet ir nuo priešinga eismo kryptimi važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės greičio, jos gabaritų, įvykio metu pūtusio vėjo poveikio ir kelio posūkio kampo, nuolydžio bei asfalto dangos būklės; 3) pagal CMR konvencijos 29 straipsnį žalos kroviniui padarymas, vežėjui pačiam sukeliant eismo įvykį, vertintinas dideliu neatsargumu tik tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala, buvo šiurkštus; dėl atsakovo vairuotojo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant vairuotojo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Taigi atsakovo vairuotojo veiksmų kvalifikavimas dideliu neatsargumu neatitinka protingumo kriterijaus.

3. Dėl ieškinio senaties taikymo. Kasatoriui negalėjo būti taikomi CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyti padariniai, teismai turėjo remtis šios konvencijos 32 straipsniu, nes, esant paprastam vežėjo neatsargumui, ieškinio senaties terminas – vieneri metai. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktą, esant daliniam krovinio praradimui ir (ar) sugadinimui, senaties eiga prasideda nuo krovimo pristatymo dienos, tačiau diena, kuria prasideda senaties terminas, į ją neįskaitoma, taigi ieškinio senaties eiga nagrinėjamos bylos atveju prasidėjo 2008 m. lapkričio 28 d., ne 2008 m. lapkričio 27 d., kaip nustatyta teismų. Krovinio siuntėjas buvo pateikęs dvi pretenzijas (pirmą – 2008 m. gruodžio 2 d., antrą – 2009 m. sausio 14 d.). Šios pretenzijos 2009 m. kovo 9 d. raštu buvo atmestos, pretenzijų reiškėjui grąžinti dokumentai. Pretenzijų atmetimas išsiųstas registruotu paštu 2009 m. kovo 10 d. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatis buvo pristabdyta trims mėnesiams ir septynioms dienoms; ieškinio senatį skaičiuojant iki pretenzijos pateikimo dienos ir toliau tęsiant skaičiavimą nuo pretenzijos atmetimo dienos, laikytina, kad ieškovo reikalavimui ieškinio senatis buvo suėjusi 2010 m. kovo 5 d. Kadangi ieškinys pateiktas 2011 m. rugsėjo 16 d., tai ieškinio senatis praleista daugiau nei pusantrų metų. Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, o prašymas ją taikyti kasatoriaus buvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi ieškinio senatis privalomai turėjo būti taikoma ir tuo pagrindu ieškinys turėjo būti atmestas. Bylą nagrinėję teismai, netaikę ieškinio senaties, pažeidė CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, todėl procesiniai sprendimai naikintini ir, ieškovo reikalavimui pritaikius ieškinio senatį, ieškinys atmestinas.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB draudimo kompanija „PZU Lietuva“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovas nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:

1. Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, kasatoriaus veiksmų prilyginimo tyčiniams. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo vyrauja bylos dėl neatsargaus vairuotojų elgesio, paliekant krovinius be priežiūros, perduodant neįgaliotiems jų gauti asmenims, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokio pobūdžio bylose pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nesivadovautina nagrinėjant bylas dėl vežėjų sukeltų eismo įvykių. Nagrinėjamos ir kasatoriaus nurodytos bylos (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2013">3K-3-254/2013</a>), kurią išnagrinėjus 2013 m. gegužės 2 d. priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais neva turėjo remtis šią bylą nagrinėję teismai, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, žalos kilimą lėmę vežėjų veiksmai taip pat; nors didelis neatsargumas pagal CMR konvencijos 29 straipsnį aiškintas vežėjo sukeliamos transporto priemonių kolizijos kontekste, šia nutartimi neapsiribotina visais atvejais, kai paties vežėjo veiksmai lemia eismo įvykį, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečius vežėjo veiksmus, lėmusius žalos kilimą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, ar neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Ši nuostata atitinka tiek teisės doktriną, tiek tarptautinę ir nacionalinę teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2007">3K-3-259/2007</a>). Ieškovo vertinimu, paprastu neatsargumu laikytinas nekonkretizuotų bendro pobūdžio nurodymų elgtis atsargiai ir rūpestingai nevykdymas; dideliu neatsargumu – elgesys, kai asmuo pagal savo bendrą supratimą ar veiklos pobūdį žino (turi žinoti) konkrečius saugaus elgesio modelius, bet juos ignoruoja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. pirmiau nurodytoje byloje priimtą nutartį) akcentuota, kad jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai – jis netenka teisės į atsakomybę ribojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius neatliko visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, todėl jo veiksmai prilygintini tyčiniams, dėl kurių ieškovas patyrė žalą. Suprasdamas, kokį krovinį veža, tinkamai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, kasatoriaus įgaliotas asmuo, kaip profesionalus vairuotojas, su vežamu kroviniu turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, važiuoti pasirenkant saugų greitį. Kasatoriaus darbuotojo elgesys, kai jis žiemą, esant sudėtingesnėms oro ir kelio sąlygoms (sningant), krovininio automobilio priekaboje gabendamas brangų ir trapų krovinį, kelio posūkyje prasilenkiant su priešpriešiais važiuojančiu sunkvežimiu, pasirinko apie 60 km/h greitį, dėl ko vilkikas su priekaba nuvažiavo nuo kelio ir vilkiko priekaba apsivertė, vertintinas kaip paprasčiausių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo taisyklių nesilaikymas. Net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>, 2009 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2009">3K-3-14/2009</a>; 2009 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267/2009">3K-3-267/2009</a>.).

2. Dėl CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Teismai pagrįstai atsakovo veiksmus, kuriais buvo padaryta žala, prilygino tyčiniams, todėl CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti trejų metų ieškinio senaties terminą, pritaikyta teisingai. Senaties termino pradžia ieškovo reikalavimui pareikšti nustatytina, vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi bei 1 dalies a punktu; šiomis normomis pagrįstai rėmėsi bylą nagrinėję teismai ir teisingai nustatė, kad senaties termino eiga prasidėjo 2008 m. lapkričio 27 d. Ieškinys dėl nuostolių už prarastą krovinio dalį atlyginimo teismui pateiktas 2011 m. rugsėjo 16 d., taigi ieškovas nepraleido trejų metų senaties termino tokio pobūdžio reikalavimui teisme pareikšti ir ieškinys tenkintas pagrįstai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CMR konvencijos 29 straipsnio aiškinimo, atsakovo veiksmų kvalifikavimo ir senaties termino taikymo

Šią bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos tarptautinio teisės akto – CMR konvencijos nuostatos. Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Taigi teismui konstatavus, kad vežėjo veiksmai prilygintini tyčiniams, šis netenka teisės gintis nuo jam pareikšto ieškinio, remdamasis vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimu ir prašyti taikyti CK 1.131 straipsnyje nustatytus padarinius. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino didelio neatsargumo, prilygintino tyčiai, sąvoką, netinkamai kvalifikavo kasatoriaus veiksmus ir nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino bei tuo pagrindu neatmetė ieškinio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktą, yra nurodęs, kad vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus gali būti prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2009">3K-3-172/2009</a>; 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2009">3K-3-318/2009</a>; kt.). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2007">3K-3-259/2007</a>; 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2009">3K-3-318/2009</a>; kt.). Sprendžiant dėl pirmiau nurodytų kasacinio skundo argumentų pagrįstumo, reikalinga pateikti tyčiai prilygintino didelio neatsargumo išaiškinimą vežėjo sukelto eismo įvykio atveju, nes šios sąvokos išaiškinimai pirmiau nurodytoje kasacinio teismo jurisprudencijoje pateikti pagal faktines aplinkybes skirtingose nuo nagrinėjamos bylose.

Kadangi CMR konvencija yra tarptautinės teisės aktas, tai teismai, aiškindami ir taikydami jos nuostatas, turi atsižvelgti į jų aiškinimo ir taikymo praktiką užsienio valstybių teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad užsienio teismų precedentai nėra privalomi Lietuvos teismams, tačiau gali būti naudingi lyginamuoju aspektu, ypač tarptautinių sutarčių taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Darvydas“ v. J. K. IĮ „Banga“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-227/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-227/2012">3K-3-227/2012</a>). Doktrinoje nurodoma, kad sąmoningą netinkamą elgesį CMR 29 straipsnio 1 dalies prasme atitiktų toks vežėjo elgesys, kai vežėjas elgiasi neatsakingai, ar sąmoningai nesiimdamas būtinų atsargumo priemonių, tačiau neturėdamas tikslo šiais savo veiksmais sukelti žalą. Tokio sąmoningo netinkamo elgesio pavyzdžiais galima laikyti važiavimą per raudoną šviesą, išgėrus, nesilaikant darbo-poilsio režimo ir kita. Doktrinoje sutinkama, kad CMR 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas standartas, kai žala padaryta sąmoningai ar dėl vežėjo kaltės, kuri pagal nacionalinę teisę prilyginama tyčiniams vežėjo veiksmams, yra nustatomas pagal nacionalines nuostatas ir skiriasi įvairiose valstybėse. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors CMR 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąmoningo netinkamo elgesio standartas įvairiose valstybėse skiriasi, bet toks elgesys negali būti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės.

Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad vežėjas neva nepasirinko saugaus greičio, dėl ko prasilenkimo posūkyje metu susidarė oro srautai ir transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio bei apsivertė; pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus vairuotojas nepaisė būtiniausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, dėl ko įvyko eismo įvykis, jo kaltė pasireiškė tyčiai prilygintinu dideliu neatsargumu; apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsargumas reiškia tai, jog rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti; laikė, kad kasatorius neįrodė, jog vairuotojas veždamas krovinį elgėsi atsargiai ir rūpestingai, jis galėjo ir turėjo numatyti, kad, prasilenkiant su kitomis transporto priemonėmis, gali susidaryti oro gūsių, todėl turėjo pasirinkti tokį greitį, kad būtų išvengta eismo įvykio, o prireikus – sustoti; sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus vežėjo veiksmų ir jo kaltės kvalifikavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šioje byloje teismų pateiktais išaiškinimais ir sprendžia, kad dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, aiškių Kelių eismo taisyklių nurodymų esminis pažeidimas – ribojimų, draudimų, kitokių aiškių nuostatų nepaisymas, kaip antai leistino greičio aiškiai nustatytas ir didelis viršijimas, važiavimo draudimų nepaisymas, esant draudžiamiesiems signalams, nepaisymas reikalavimų sustoti prie linijų arba pervažų, transporto priemonės eksploatavimo draudimų pažeidimas. Prie tokių pažeidimų nėra pagrindo priskirti neatsargumo požymių turinčius veiksmus, tokius kaip saugaus vairavimo būdo ar greičio nepasirinkimas, jeigu šie veiksmai susiję su konkrečiu situacijos vertinimu ir sprendimo priėmimu konkrečiu metu, bet neturi akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimo elementų. Dėl epizodiškumo ir įvertinamojo pobūdžio tokie vežėjo vairuotojo veiksmai netraktuotini kaip didelis neatsargumas, kuris būtų prilygintas tyčiai pagal CMR konvencijos 29 straipsnį. Be to, turi būti įvertinta vežėjo vairuotojo veiksmų įtaka galimybei atsirasti žalai, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui, ar kad jis bus paprastas. Akcentuotina, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai. Tyčiai, prilygintinu dideliu vežėjo vairuotojo neatsargumu, dėl kurio įvyksta eismo įvykis ir prarandamas (apgadinamas) krovinys, nelaikytinas vien leistino greičio ar draudimo pažeidimas. Jis turi būti aiškus ir didelis, kad būtų galima pagrįstai numatyti pavojaus vežamam kroviniui sukėlimą (pavyzdžiui, didelis ribojamo greičio viršijimas, maksimalaus leistino greičio laikymasis sudėtingomis važiavimo sąlygomis – per rūką, lietų, riboto matomumo sąlygomis ir kt., greitas važiavimas su kroviniu vingiuotuose, kalnuotuose ruožuose ir pan.). Šioje byloje vairuotojas neva nepasirinko saugaus greičio, dėl ko prasilenkimo posūkyje metu susidarė oro srautai ir transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio bei apsivertė, bet šios išvados padarytos iš abstrakčių duomenų. Turi būti įvertinta, kad vairuotojui nėra taikyta administracinė atsakomybė dėl greičio viršijimo ar nesaugaus jo pasirinkimo, nors ir buvo surašytas protokolas dėl nesaugaus greičio, taip pat nėra užfiksuotas didelis leistino greičio viršijimas, pavojingas važiavimas nesaugiu greičiu ar maksimaliai leistinu greičiu sudėtingomis kelio ar eismo sąlygomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, minėta, negausu išaiškinimų, susijusių su tyčiai prilygintino didelio neatsargumo sąvokos CMR konvencijos 29 straipsnio prasme atskleidimu pagal faktines aplinkybes panašiose bylose. Kaip teisingai pastebi kasatorius, kasacinio teismo nutartyse, kuriomis rėmėsi teismai, nagrinėdami šios bylos šalių ginčą, didelio neatsargumo sąvokos išaiškinimai, vežėjo veiksmų kvalifikavimo taisyklės suformuluotos sprendžiant dėl šiurkščių pažeidimų, susijusių su vežėjo pareiga rūpintis kroviniu, nakčiai sustojant nesaugomose aikštelėse, krovinį perduodant neįgaliotam asmeniui ir pan. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2014">3K-3-175/2014</a>). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2009">3K-3-172/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2009">3K-3-318/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267/2009">3K-3-267/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>, kiek jie pateikti tik tų bylų faktinių aplinkybių kontekste kvalifikuojant vežėjo veiksmus.

Pažymėtina, kad šioje byloje pateikti išaiškinimai ir vežėjo vairuotojo veiksmų kvalifikavimas atitinka ankstesnius kasacinio teismo išaiškinimus 2013 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2013">3K-3-254/2013</a>. Joje buvo nustatyta, kad vežėjo vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo, nes, priešpriešiais važiavusiam automobiliui pradėjus staigiai stabdyti, šis į jį atsitrenkė. Pirmosios instancijos teismas vairuotojo veiksmų nepripažino dideliu neatsargumu, kuris galėtų būti prilygintas tyčiai, o sprendė, kad įvykio aplinkybes lėmė atsitiktinumo, staigumo veiksniai ir vairuotojas jų realiai negalėjo numatyti. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis netaikytina. Kasacinis teismas, įvertinęs teismų nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su įvykusia avarija ir lėmusias krovinio sugadinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmiau nurodytomis teismų išvadomis (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2013">3K-3-254/2013</a>).

Remdamasi pirmiau pateiktais tyčiai prilygintino vežėjo vairuotojo didelio neatsargumo kriterijais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme, teismų nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, vežėjo vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, veiksmų, dėl kurių buvo sugadinta dalis krovinio, teisėjų kolegija nekvalifikuoja dideliu neatsargumu, prilygintu tyčiai. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies. Atitinkamai laikytinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad yra pagrindas taikyti bendrąją šios konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę – vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Pagal kasacinio teismo praktiką dėl aplinkybės, ar ieškinio padavimo metu buvo pasibaigęs senaties terminas, sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar nebuvo aplinkybių, kurios sustabdė ar nutraukė ieškinio senaties eigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Anneberg Transpol Int. Sp. z o. o. v. UAB „Greenchem Baltic“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-28/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-28/2013">3K-7-28/2013</a>). Kasatorius teigia, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių ieškinio senaties termino eiga buvo pristabdyta, nurodo, jog ieškinio padavimo metu šis terminas buvo pasibaigęs. Bylą nagrinėję teismai skundžiamuose sprendimuose pasisakė tik dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, tačiau nenustatinėjo pirmiau nurodytų šalių ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl vienerių metų ieškinio senaties termino pabaigos momento. Kadangi kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, tai byla, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 22,08 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas