Dėl prievolių vykdymo natūra ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-213/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01144-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 36.1; 42.8; 42.10; 93.2.17.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Rimvydo Norkaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. P., N. I., A. Š., J. P., E. R. ir atsakovų G. A. ir R. A. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. P., N. I., A. Š., J. P., J. Š., R. Š., E. R. ieškinį atsakovams G. A., R. A. dėl prievolių vykdymo natūra ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys L. P., E. I., M. Š., E. P., L. R., I. B., A. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, netesybas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą priimti sąlyginius sprendimus, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo G. A. N. P. 10 000 Lt baudą ir 1915,88 Lt sutartinių palūkanų, N. I. 14 000 Lt baudą ir 2962 Lt sutartinių palūkanų, A. Š. 10 000 Lt baudą, J. P. 10 000 Lt baudą, J. Š. ir R. Š. solidariai 20 000 Lt baudą bei visiems ieškovams 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti E. R. iš atsakovo G. A. ir R. A. kaip solidariųjų skolininkų 20 000 Lt baudą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įpareigoti G. A. ir R. A. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nutiesti asfaltuota danga vidaus kelius pagal E. N. firmos „Edmeta“ 2004 m. parengtame Techniniame projekte Nr. O-335-PhmkTA nurodytą kelių išdėstymą komplekso, kuriam priklauso ieškovų žemės sklypai: unikalus Nr. duomenys neskelbtini, teritorijoje, esančioje duomenys neskelbtini kaime (Lentvario sen., Trakų r. sav.); įpareigoti atsakovus savo lėšomis parengti ir suderinti su atsakingomis institucijomis dujotiekio nutiesimo iki ieškovų žemės sklypų projektą bei pagal suderintą su atsakingomis institucijomis projektą atvesti iki ieškovų nurodytų žemės sklypų dujas, pastatant reduktorius per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovams nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra – nutiesti kelius bei dujotiekį per teismo nustatytą terminą, ieškovų naudai skirti atsakovams ne mažesnę kaip 1000 Lt baudą kiekvienam iš ieškovų už vieną įsipareigojimo nevykdymo dieną.

Ieškovai nurodė, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. su atsakovu G. A., o ieškovas E. R. – ir su atsakove R. A., nupirko žemės sklypus, esančius duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r.). Šiomis sutartimis pardavėjai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 1 d. (sutartimi su E. R. iki 2008 m. lapkričio 30 d.) nutiesti komplekso teritorijoje vidaus kelius (namų statybos metu žvyruota danga ir po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo asfaltuota) ir dujotiekį iki 2007 m. lapkričio 1 d. (sutartimi su E. R. iki 2009 m. lapkričio 30 d.) Už šių įsipareigojimų neįvykdymą atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovams baudas, o N. P. ir N. I. ir 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo pirkimo– pardavimo sutarties pasirašymo iki nurodytos datos. Taip pat atsakovai įsipareigojo per šešis mėnesius nuo pirkėjo pareiškimo jo nurodytoje vietoje įrengti parduotame sklype buitinių nuotekų valymo įrenginį arba nuotekų išgriebimo duobę už sutartyse numatytą kainą, o šio įsipareigojimo neįvykdžius, sumokėti pirkėjui sutartyje numatytą baudą. Ieškovų teigimu, atsakovai šių savo įsipareigojimų natūra neįvykdė iki šiol ir nesumokėjo sutartyse numatytų netesybų, todėl jie įpareigotini įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti sutartyse numatytas netesybas.

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra ieškovų sklypai, buvo suformuotas pertvarkant atsakovui priklausiusį vieną žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nebuvo jokių inžinerinių tinklų. Nors pardavėjas ir įsipareigojo atlikti atitinkamus kvartalo infrastruktūros darbus, tačiau konkretus šių darbų rezultatas priklauso ir nuo atitinkamų paslaugų tiekėjų, nes būtent jie nustato sąlygas, kuriomis teikiamos paslaugos. Atsakovai nurodė, kad sutartimis įsipareigojo organizuoti tokių paslaugų tiekėjo atėjimą į kvartalą ir prisiėmė atsakomybę savo sąskaita prijungti atskirą namų valdą prie jų atvestų tinklų, taip pat nurodė, kad reikalavimai įvykdyti prievolę natūra ir kartu sumokėti netesybas prieštarauja CK 6.73 straipsnio 1 daliai.

Trečiasis asmuo I. B. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama panaikinti jos žemės sklypui nustatytą kelio servitutą, nes nesutinka su ieškovų reikalavimu nutiesti bendrojo naudojimo kelią ir per jos sklypą. Jos teigimu, ji žemės sklypą pirko su kelio servitutu, nustatytu apskrities viršininko 2004 m. liepos 22 d. įsakymu. Kelio servitutas buvo nustatytas pertvarkant atsakovo žemės sklypą, tačiau šiuo servitutu jos žemės sklype niekas nesinaudojo nuo pat servituto nustatymo pradžios ir nesinaudoja iki šiol, nes patekti į kitus sklypus galima iš valstybinių kelių ir nėra jokio poreikio tiesti kelio per jos sklypą ir naudoti kelio servituto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus G. A. ir R. A. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nutiesti asfaltuota danga vidaus kelius iki ieškovų žemės sklypų (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini) pagal E. N. firmos „Edmeta“ 2004 m. parengtame Techniniame projekte Nr. O-335-PhmkTA nurodytą kelių išdėstymą komplekso teritorijoje, esančioje duomenys neskelbtini kaime (Lentvario sen., Trakų r. sav.); nurodė darbus atlikti suderinus su atsakingomis institucijomis ir gavus būtinus tam leidimus; kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat nurodė, kad atsakovams per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius sprendimo dėl įpareigojimo nutiesti kelius, ieškovai turi teisę patys atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas; panaikino sklypui (unikalus numeris duomenys neskelbtini, esančiam duomenys neskelbtini k., Lentvario sen., Trakų r.), kelio servitutą, nustatytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 22 d. sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. vasario 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas N. P. iš atsakovo G. A. nupirko 1893 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r.); 2005 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi N. I. iš G. A. nupirko 1914 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r.); 2005 m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. Š. iš G. A. nupirko 1538 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r.); 2005 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. P. iš G. A. nupirko 2384 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r.); 2005 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi R. A. iš G. A. nupirko 2781 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen. Trakų r.); 2008 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi E. R. iš G. A. ir R. A. nupirko 2747 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r.); trečiasis asmuo I. B. 2006 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš G. A. nupirko 2134 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r.), kuriame apskrities viršininko 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 2.3-5502-79 buvo nustatytas kelio servitutas.

Teismas nustatė, kad sutartimis atsakovai įsipareigojo nutiesti vidaus kelius iš pradžių žvyruota danga, o po gyvenamųjų namų statybos darbų užbaigimo – asfaltuota. Kadangi atsakovai darbus įsipareigojo baigti ne vėliau kaip iki sutartyse nurodytos datos, tai teismas sprendė, kad šie įsipareigojimai pirkėjams turėjo būti įvykdyti, o aplinkybė, kad ne visuose kvartalo sklypuose yra baigtos statybos, neatleidžia atsakovų nuo prievolės vykdyti įsipareigojimus sutartyse sulygtais terminais, nes, aiškinant šią sutarties sąlygą priešingai, sutarčių su kiekvienu ieškovu vykdymas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, susitarus dėl kelių nutiesimo, tarp ieškovų ir atsakovų atsirado rangos santykiai (CK 6.644 straipsnis), todėl atsakovai privalo elgtis pagal įstatymą ir sutarčių sąlygas taip, kad ieškovai gautų galutinį rezultatą – asfaltuotą kelią. Šioje byloje atsakovai neįrodė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, jog keliai būtų nutiesti su asfaltuota danga, o objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovų įsipareigojimai nutiesti asfaltuotus kelius techniniame projekte nurodytose vietose būtų neįgyvendinami, nenustatyta, todėl ieškovų reikalavimas atsakovams šiuos sutarčių įsipareigojimus vykdyti natūra tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų argumentus dėl įsipareigojimo atvesti įvadą iki sklypo nuo magistralinio dujotiekio, o ne nutiesti dujų magistralę, sprendė, kad sutartyse šio įsipareigojimo įvykdymas nėra siejamas nei su dujų įmonės sprendimais, nei su magistralinio dujotiekio įrengimu. Teismas nustatė, kad atsakovas, nors ir informuotas AB „Lietuvos dujos“ 2005 m. kovo 1 d. raštu dar iki sutarčių su ieškovais sudarymo, kad nuo anksčiau planuotos prisijungimo vietos Grigiškėse planuojamo gyvenamojo kvartalo dujofikuoti techniškai nėra galimybių, sudarė sutartis su ieškovais, prisiimdamas besąlyginį įsipareigojimą nutiesti dujotiekį iki konkrečios datos, todėl toks atsakovų elgesys prisiimant įsipareigojimus, kurių įvykdymas nuo jų nepriklauso, vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose. Kadangi sprendimą dėl dujų atvedimo iki kvartalo priima dujų įmonė ir nuo atsakovų veiksmų toks sprendimas nepriklauso, atsakovai negali būti įpareigoti įvykdyti prievolę natūra iki teismo nustatytos datos, nes tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas atsakovams taikė civilinę atsakomybę – sutartyse numatytas netesybas. Nepaisant to, teismas pažymėjo, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų pareikšti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutartyje su E. R. dujotiekio įvedimo terminas buvo nustatytas iki 2009 m. lapkričio 30 d., kitose sutartyse – iki 2007 m. lapkričio 1 d., vadinasi, po šių sutartyse nustatytų datų ieškovams atsirado teisė reikalauti iš atsakovų netesybų – baudų už prievolės nevykdymą. Kadangi ieškinius ieškovai padavė tik 2011 metais, tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie yra praleidę ieškinio senaties terminą. Ieškovų teiginius, kad sutarties pažeidimas yra trunkamasis ir senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną, teismas laikė nepagrįstais, nes šiuo atveju atsakovams taikytina atsakomybė ne už termino prievolei įvykdyti pažeidimą, o už prievolės neįvykdymą laiku.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą už teismo sprendimo, įpareigojančio vykdyti prievolę natūra, nevykdymą skirti atsakovams baudas kiekvieno ieškovo naudai už kiekvieną nevykdymo dieną, pažymėdamas, kad įstatymas galimybę nustatyti tokią teismo sprendimo vykdymo tvarką numato tik tais atvejais, kai sprendimą įvykdyti gali tik pats atsakovas (CPK 273 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju galimybė įvykdyti ieškinyje nurodytus įpareigojimus nėra siejama išimtinai su atsakovų asmeniu ir jų veiksmais, tokį sprendimą gali įvykdyti ir patys ieškovai.

Dėl trečiojo asmens I. B. pareikštų savarankiškų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kelio servitutas sklype, kuris šiuo metu priklauso I. B., buvo nustatytas žemės sklypų, šiuo metu priklausančių A. B., A. Š., J. P., ir kitų dešinėje kvartalo pusėje išsidėsčiusių sklypų naudojimui. Patekimas į šiuos sklypus iš duomenys neskelbtini gatvės galimas keliu, kuris kadastro žemėlapyje pažymėtas kaip atskiras žemės sklypas, todėl, atsiradus galimybei naudoti kelią, suformuotą atskiru sklypu, kelio servitutas I. B. sklype turėtų būti panaikintas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir atsakovų apeliacinį skundą, 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iš dalies pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir panaikino teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovų reikalavimas įpareigoti atvesti iki ieškovų žemės sklypų dujas ir šį reikalavimą tenkino: įpareigojo atsakovus G. A. ir R. A. savo lėšomis parengti ir suderinti su atsakingomis institucijomis dujotiekio nutiesimo iki ieškovų žemės sklypų, kurių unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančių duomenys neskelbtini k. (Lentvario sen., Trakų r. sav.), projektą bei pagal suderintą su atsakingomis institucijomis projektą nutiesti iki ieškovų anksčiau nurodytų žemės sklypų dujotiekį, pastatant reduktorius per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikino teismo sprendimo dalį, kurioje patenkintas trečiojo asmens I. B. savarankiškas reikalavimas (ieškinys) dėl servituto panaikinimo, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; pakeitė teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovai, CK 6.73 straipsnio pagrindu reikalaudami įvykdyti prievolę natūra ir sumokėti netesybas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Ortas“ v. UAB „Solveiga“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2009">3K-3-430/2009</a>, nes Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Nagrinėjamoje byloje sutartyse įtvirtinta ieškovų teisė pardavėjui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų atlikti veiksmus ieškovų naudai (tarp jų – įsipareigojimai nutiesti kelius, dujotiekį, dėl kurių kilo ginčas nagrinėjamoje byloje), pačiam atlikti šios veiksmus ir reikalauti sumokėti baudas, vadinasi, baudos numatytos už nepiniginės prievolės neįvykdymą ir ieškovai negali kartu reikalauti ir įvykdyti prievolę natūra, ir sumokėti netesybas.

Teismas nurodė, kad ginčo sutartimis atsakovai prisiėmė įsipareigojimus iki parduodamų sklypų atvesti dujas arba nutiesti dujotiekį iki konkrečių sklypų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, kaip sklypų pardavėjai, žinodami apie galimybių dujotifikuoti kvartalą ribotumą, buvo nesąžiningi sutartiniuose santykiuose su ieškovais. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš šalių neginčijo sutarčių sąlygų, pagal kurias atsakovai įsipareigojo atvesti dujas, nepareiškė reikalavimų šias sąlygas pripažinti negaliojančiomis (CK 6.224, 6.225 straipsniai), nutraukimo (CK 6.217 straipsnis) arba šias sutarties sąlygas modifikuoti (CK 6.204, 6.228 straipsniai), sutarčių su ieškovais sąlygos galioja ir atsakovų prievolės ieškovams turi būti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais vykdomos pagal sutarčių nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti atvesti ieškovams dujas tenkintinas. Patenkinus ieškovų reikalavimą įvykdyti prievoles natūra, reikalavimas priteisti baudas CK 6.73 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovams CK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą (ne mažesnę kaip 1000 Lt kiekvienam iš ieškovų už vieną įsipareigojimo nevykdymo dieną), nes asfaltuotų kelių ir dujotiekio tiesimo darbus gali atlikti ir patys ieškovai.

Teismas taip pat nurodė, kad servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais Civiliniame kodekse išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netyrė, dėl kokių aplinkybių servitutas buvo nustatytas ir ar tos aplinkybės išnyko, todėl sprendimo dalis dėl servituto panaikinimo naikintina ir byla dėl šios dalies grąžintina nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kiekvienoje sutartyje su ieškovais buvo numatytas konkretus galutinis įsipareigojimo nutiesti asfaltuotą kelią įvykdymo terminas – ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 1 d. (sutartyje su E. Račkausku 2008 m. lapkričio 30 d.). Sutartyse nustatyta papildoma sąlyga (statybų metu – žvyruota danga ir po gyvenamojo namo (gyvenamųjų namų) statybos – asfaltuota danga) nepaneigia sutartyse įtvirtinto galutinio kelių tiesimo darbų termino, todėl faktas, kad keli ieškovai baigė statyti namus 2009–2011 metais, nepanaikina atsakovo G. A. prievolės baigti kelių tiesimo darbus iki 2008 m. lapkričio 1 d. ir nesuteikia atsakovui teisės sustabdyti savo prievolės įvykdymą dėl kitos šalies sutarties pažeidimo. Teismas atmetė kaip nesąžiningą sutarčių sąlygų aiškinimą, kad keliems ieškovams atsakovas įsipareigojo nutiesti asfaltuotos dangos kelius tik po to, kai visoje komplekso teritorijoje bus pabaigti gyvenamieji namai, nes toks sutarčių sąlygų aiškinimas prieštarauja sutartyse įtvirtintam atsakovų įsipareigojimui užbaigti kelių tiesimo darbus iki 2008 m. lapkričio 1 d. ir nukelia įsipareigojimo įvykdymo terminą į neapibrėžtą ateitį, t. y. pakeičia terminuotą prievolę neterminuota. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė prievolių nutiesti kelią į kiekvieno ieškovo sklypą įvykdymo terminą bei įpareigojo atsakovus įvykdyti prievoles kiekvienam iš ieškovų pagal parengtą projektą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad duomenys neskelbtini kaimo kvartalo sklypus atsakovas G. A. realizavo kaip verslo projektą ir, prisiimdamas įsipareigojimus ieškovams nutiesti asfaltuotus kelius iki 2008 m. lapkričio 1 d., žinojo, kad tokios prievolės įvykdymui be parengto projekto bus reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, sutikimai, derinimai ir pan., t. y. jis suvokė, kad prievolė parengti statybą leidžiančius dokumentus yra prievolės nutiesti kelius dalis. Būtinumas gauti statybas leidžiančius dokumentus neatleidžia atsakovų nuo prievolių ieškovams įvykdymo. Be to, teismas pažymėjo, kad sprendimo vykdymo tvarka (terminai) gali būti keičiama CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka. Pasikeitusios aplinkybės neatleidžia nuo sutartinių prievolių vykdymo, todėl jei atsakovai negali įvykdyti prievolės griežtai pagal sutarčių sąlygas, jie turi inicijuoti sutarčių atskirų sąlygų pakeitimo procedūras.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad tai, ar į žemės sutarčių kainą buvo įskaičiuotos papildomos dujotiekio nutiesimo išlaidos, neįrodo atsakovo sąžiningumo, nes atsakovo nesąžiningumui konstatuoti užtenka fakto, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimus, kurių įvykdyti sutarčių pasirašymo metu pagal sutarties sąlygas ir sutartyse sulygtais terminais nesitikėjo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovai G. A. ir R. A. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria pakeistas teismo sprendimas, patenkinant ieškinį ir paliekant iš dalies galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CPK 267 straipsnio pažeidimo

Kasatoriai nurodo, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu primygtinai reikalavo įpareigoti nutiesti kelius tiksliai pagal projekto konfigūraciją, t. y. per byloje savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens I. B. žemės sklypą, ir prieštaravo šio žemės sklypo servituto panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl trečiojo asmens reikalavimo panaikinti servitutą, ginčo iš esmės neišsprendė, nes taip ir liko neaišku, kokios konfigūracijos kelią turi nutiesti atsakovai, todėl turėjo būti grąžinama nagrinėti iš naujo visa byla.

Taip pat kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų įsipareigojimo atvesti dujas, iš esmės peržengė apeliacinio skundo ribas, nes ieškovai apeliaciniame skunde šio klausimo nekėlė, ir pažeidė atsakovų teisę į savo teisių gynimą. Taip pat kasatoriai nurodė, kad ieškinyje buvo prašoma nutiesti kelius ir iki žemės sklypo, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini, tačiau teismas vietoj jo nurodė žemės sklypą unikalus Nr. duomenys neskelbtini, t. y. išėjo už ieškinio ribų ir sprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo

Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai, nurodę, kad aplinkybė, jog ne visuose kvartalo sklypuose, taip pat ir ieškovų, baigtos statybos, neatleidžia atsakovų nuo prievolės vykdyti įsipareigojimus sutartyse sulygtais terminais, iš esmės pakeitė sutarties sąlygas, nors tokio ieškovų reikalavimo nebuvo. Pagal CK 6.30, 6.32 straipsnius sąlygos įvykdymas (buvimas) gali būti susietas su tam tikromis aplinkybėmis, kurios įvyks arba neįvyks ateityje, ir įstatymas nenustato termino, per kurį tos sąlygos turi tikrai įvykti, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos pagal tai, kad sąlyga neatsirado (neįvyko), o ne taip, kad tos sąlygos neįvykdę asmenys turi teisę reikalauti iš kitos šalies įvykdyti jos įsipareigojimus tomis pačiomis sąlygomis kaip ir sąlygai esant įvykdytai. Kasatorių teigimu, teismai taip pat negalėjo tenkinti pareikštų reikalavimų įpareigoti tiesti kelius ir dėl to, kad jis grindžiamas projektu, kuris šiuo metu neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. pagal šį projektą jokie statybas leidžiantys dokumentai nėra išduoti ir akivaizdu, kad sąlygų, pagal kurias buvo parengtas projektas, galiojimo terminas yra pasibaigęs.

Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai aiškino sutarties sąlygą dėl įsipareigojimo atvesti dujas kaip įsipareigojimą nutiesti magistralinį dujotiekį, nors kiekvienam normaliai mąstančiam asmeniui turėtų būti aišku, kad tai padaryti negalėtų vienas fizinis asmuo nei teisiškai, nei fiziškai, nei finansiškai. Sutartyse su ieškovais buvo įvertintas tų įsipareigojimų neatlikimas netesybomis ir jų suma rodo, kad šalys tų darbų nevertino kaip esminių tiek sutarties kainos prasme, tiek kaip sąmatos magistraliniam dujotiekiui nutiesti (priklausomai nuo sutarties jos svyruoja nuo 6000 Lt iki 8000 Lt). Kasatoriai pažymėjo, kad ieškovai, pažeisdami sutarčių su atsakovais sąlygas, nederino statomų gyvenamųjų namų projektų ir šiuo metu pastatytuose naudoja šildymo sistemas, nereikalaujančias dujų, todėl ieškinį pareiškė tik formaliai, siekdami primesti atsakovams didesnę finansinę naštą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti, pateikdami šiuos esminius argumentus:

Dėl CPK 267 straipsnio pažeidimo

Ieškovai nurodo, kad kasacinio skundo nagrinėjimo metu servitutas I. B. sklype nėra panaikintas, todėl jokių objektyvių kliūčių nutiesti kelią per I. B. žemės sklypą, kuriam nustatytas kelio servitutas, nėra. Taip pat atsakovai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dujų įvedimo klausimą, išėjo už apeliacinio skundo ribų ir pažeidė jų teisę į gynybą, nes patys atsakovai atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą gana išsamiai atsikirto į skundo motyvus dėl dujų atvedimo. Patikslintame ieškinyje, pagal kurį priimtas sprendimas, buvo prašoma, be kitų sklypų, kelią nutiesti ir iki sklypo, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini (ieškovo E. R. sklypas), todėl atsakovo argumentai, kad teismai sprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, yra nepagrįsti.

Ieškovai nurodo, kad, aiškinant sutarties vykdymo atidėjimo nuostatas, turi būti nustatyta kieno – ieškovų ar atsakovų – naudai sutartyse įtvirtintas prievolės įvykdymo atidėjimas, t. y. ar prievolės įvykdymas atidėtas dėl to, kad atsakovai negalėjo nustatytu laiku nutiesti kelių, ar dėl to, kad ieškovai nebuvo suinteresuoti kelių nutiesimu iki tam tikro laiko. Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad prievolės įvykdymo atidėjimas yra įtvirtintas ieškovų naudai. Kadangi pagrindiniai darbai, dėl ko buvo atidėtas šis terminas, yra seniai užbaigti, namai pastatyti, tai prievolės vykdymo atidėjimo priežastis yra pasibaigusi ir ieškovai pagrįstai reikalauja nutiesti kelius. Be to, sutartyse nustatytas ne vėlesnis kaip 2008 m. lapkričio 1 d. kelių nutiesimo terminas aiškintinas kaip galutinis, nepriklausomai nuo namų statybos darbų užbaigimo. Taip pat ieškovai nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartys buvo pasirašytos prisijungimo prie atsakovų pasiūlytų sutarčių būdu, todėl ir šių sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos ieškovų naudai.

Ieškovų teigimu, nė vienoje iš ginčo sutarčių atsakovų įsipareigojimas iki parduodamo sklypo atvesti dujas ar nutiesti dujotiekį nėra susietas su tam tikros sąlygos ar aplinkybės atsiradimu (CK 6.30 straipsnis), todėl atsakovų įsipareigojimas atvesti dujas vertintinas kaip įsipareigojimas savo sąskaita organizuoti tokios dujų magistralės atvedimą iki sklypų. Byloje nenustatyta, kad atsakovai negali organizuoti tokių darbų atlikimo ir atvesti (samdant atitinkamas įmones) iki ieškovų sklypų dujas. Atsakovai, parduodami sklypus ir įsipareigodami juos iki tam tikro laiko dujotifikuoti, prisiėmė ir visą tokio įsipareigojimo neįvykdymo riziką, ir tai, kad ieškovai yra įsirengę alternatyvias šildymo sistemas, neatleidžia atsakovų nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Be to, netesybų už laiku neįvykdytą prievolę sumokėjimas nepakeičia pagrindinės prievolės, todėl netesybų dydis neatspindi atliktinų darbų apimties.

Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą trečiasis asmuo E. I. prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti ir skirti jiems maksimalią 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovams nustatytas įpareigojimas nutiesti vidaus kelius nėra susietas su žemės sklypo servituto panaikinimu ar nepanaikinimu ateityje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra jokios nuorodos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti siejant jį su I. B. sklype nustatytu kelio servituto likimu. I. B. sklype nustatytas kelio servitutas galioja ir todėl atsakovams nėra jokių kliūčių sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Jei dėl tam tikrų priežasčių atsakovai negalės įvykdyti teismo sprendimo nustatyta tvarka, tai pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles jie galės pakeisti šią tvarką jau vykdymo procese.

Ieškovų apeliaciniame skunde argumentams dėl reikalavimo atvesti dujas netenkinimo buvo skirtas visas antras skyrius, atsakovai savo atsiliepime taip pat išdėstė savo poziciją šiuo klausimu, todėl atsakovų argumentai kasaciniame skunde, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų, yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, sąmoningas atsakovų veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, atsakovams turėtų būti skiriama maksimali įstatymo nustatyta bauda.

Visose sutartyse su ieškovais sulygtas aiškus terminas, kada darbai, t. y. kelias asfaltuota danga, turi būti baigtas tiesti. Galutinis darbų terminas nebuvo susietas su kokiais nors ateities įvykiais. Byloje nustatyta, kad kai kuriose atkarpose kelias net nėra pradėtas statyti, nors ieškovų namai pastatyti ir visi ieškovai juose gyvena, o I. B. savo sklype nustatytą servitutą pradėjo ginčyti tik ieškovams pareiškus ieškinį. Tai rodo, kad atsakovams nebuvo jokių kliūčių laiku vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, atsakovas nėra pareiškęs ieškovams jokių pretenzijų, kad jie nesilaikė įsipareigojimų pagal sutartį nustatytais terminais pastatyti gyvenamųjų namų, todėl akivaizdu, kad atsakovai nori pakeisti sutarčių sąlygas ignoruojant sutartyse aiškiai nustatytus darbų atlikimo terminus.

Kasaciniu skundu ieškovai N. P., N. I., A. Š., J. P. ir E. R. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį: panaikinti sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškovų reikalavimas priteisti netesybas bei reikalavimas nustatyti baudą už galimą būsimą sprendimo nevykdymą, ir šia apimtimi ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl netinkamo CK 6.73 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos

Ieškovų teigimu, teismai, nors ir konstatavo, kad atsakovai laiku prievolės neįvykdė, t. y. pažeidė prievolės įvykdymo terminą, tačiau nepagrįstai atsisakė kartu įpareigoti atsakovus įvykdyti prievolę ir sumokėti sutartines netesybas. Teismai, įpareigoję atsakovus terminuotą prievolę įvykdyti, iš esmės konstatavo jos termino praleidimo faktą. Sutartimis nustatytos netesybos ir prievolės suma yra visiškai neadekvačios, todėl negali būti pateisinamas netesybų įskaitymas į įpareigotiną įvykdyti prievolę natūra, nes, kaip minima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Ortas“ v. UAB „Solveiga“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2009">3K-3-430/2009</a>, tai reikštų netesybų instituto paneigimą apskritai. Išeitų, kad sutartimis įtvirtintos netesybos neatlieka savo funkcijų – kompensavimo, skatinimo ir minimalių nuostolių nustatymo, nes ieškovai negauna jokios patirtų nepatogumų, atsiradusių dėl sutarčių pažeidimo, kompensacijos.

Taip pat teismai, įpareigodami atsakovus įvykdyti prievoles natūra be netesybų mokėjimo, iš esmės paneigė ir skatinamąją netesybų funkciją, nes atsakovai, praleidę prievolės natūra terminą jau beveik šešerius metus, nepatiria jokių neigiamų padarinių.

Dėl netinkamo CK 6.61 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

Teismai, atmetę ieškovų reikalavimą skirti atsakovams baudą, nurodė, kad tokia bauda gali būti skiriama tik tais atvejais, kai prievolę natūra gali įvykdyti tik skolininkas, tačiau šiuo atveju, atsakovams neįvykdžius prievolės, ją įvykdyti gali ir patys ieškovai. Ieškovų teigimu, teismai siaurinamai aiškino CK 6.61 straipsnio 2 dalies normą, kad prievolės įvykdymas sietinas išimtinai su skolininko asmeniu, nes tokiu atveju ši norma būtų iš esmės neveikianti ir nepritaikoma. Ginčo atveju kelių nutiesimas kvartalo vidaus teritorijoje bei sklypų dujotifikavimas buvo įskaičiuotas į sklypų kainą, todėl šiuos darbus gali atlikti tik atsakovai, kaip turintys tokių darbų atlikimui reikalingas lėšas. Teismų išvada, kad ieškovai, patys atlikę darbus, vėliau patirtus nuostolius gali išsireikalauti iš atsakovų, reiškia, kad atsakovai ir toliau be jokių sankcijų galės nevykdyti prievolės, o ieškovai turės įvykdyti prievolę patys ir inicijuoti naujus procesus dėl nuostolių atlyginimo, kas iš esmės prieštarauja civilinio proceso tikslams.

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pakeisti pagal atsakovų kasacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl CK 6.73 straipsnio taikymo

Atsakovų teigimu, ginčo sutartyse nustatytos netesybos buvo numatytos pagal numatytų atlikti darbų pobūdį ir jų vertę, t. y. kaip kompensacija už darbų neatlikimą, todėl teismai konstatuoja, kad prievolė neįvykdyta ir galioja reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, taigi nėra pagrindo kartu taikyti ir netesybas už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Dėl CK 6.61 straipsnio taikymo

Atsakovų teigimu, asmuo turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra tik tokiu atveju, kai kitoks tos prievolės įvykdymas ar kompensacija dėl jos negalimi (CK 6.213 straipsnis). Teismai pagal faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad nėra tokių aplinkybių, dėl ko būtų galima reikalauti tik įvykdyti prievolę natūra, t. y. reikalaujami įvykdyti darbai nėra niekuo ypatingi, kad jų negalėtų atlikti bet koks kitas asmuo, veikiantis toje pačioje srityje. Ieškovai nesuformulavo tinkamai savo pozicijos, ar jie prašo įvykdyti prievolę natūra, ar tik delspinigių, ar ir to, ir to, todėl teismai pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą skirti atsakovams baudą už prievolės nevykdymą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo tokiu būdu, kad sutarties sąlyga netaptų neįmanoma įvykdyti

Nagrinėjamoje byloje atsakovai kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu sutarčių aiškinimu dėl įpareigojimo „atvesti dujas“. Pasak kasatorių, teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes teismai įpareigojo atsakovus nutiesti magistralinį dujotiekį, nors fiziniam asmeniui tai neįmanoma nei teisiškai, nei fiziškai, nei finansiškai; sutartyse įvertintas įsipareigojimų nevykdymas netesybomis, kurių suma nėra didelė, tai rodo, kad įsipareigojimas atvesti dujas nėra esminis, todėl ieškovai negalėjo turėti tokių lūkesčių. Atsakovai nurodo, kad ieškovai nederino statomų gyvenamųjų namų projektų su atsakovais ir šiuo metu naudoja kitas šildymo sistemas, todėl ieškinį reiškia formaliai, kad sudarytų atsakovams kuo daugiau finansinės naštos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma,,Akvariumas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-22/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-22/2009">3K-3-22/2009</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2013">3K-3-120/2013</a>; kt.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Peata“ v. UAB „Virginijus ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-36/2014).

Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys skirtingai vertino sutarties sąlygą dėl dujotiekio nutiesimo, t. y. ar atsakovai įsipareigojo atvesti dujas iki konkrečių nupirktų sklypų, ar šis atsakovų įsipareigojimas siejamas su sąlyga, kad AB „Lietuvos dujos“ netoliese nuties magistralinį dujotiekį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių sąlyga atvesti dujas iki nustatyto termino yra pakankamai aiški. Ši sąlyga sutartyje nėra siejama su papildomų sąlygų, tokių kaip magistralinio dujotiekio nutiesimas, įvykdymu, o sisteminis sutarties aiškinimas taip pat tokios išvados nepagrindžia. Aplinkybė, kad dar prieš sudarant sklypų pirkimo–pardavimo sutartis AB „Lietuvos dujos“ 2005 m. kovo 1 d. raštu informavo atsakovą, kad nuo anksčiau numatytos prijungimo vietos Žaliosios g. Grigiškėse planuojamo gyvenamojo kvartalo dujofikuoti techniškai nėra galimybių, todėl ankstesnės prijungimo sąlygos negalioja, reiškia tai, kad atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimą atvesti dujas ir žinodamas apie tokią AB „Lietuvos dujos“ poziciją, savo rizika prisiėmė įsipareigojimą, kurio įvykdymas jam gali sukelti sunkumų. Bylą nagrinėję teismai nenustatė faktinės aplinkybės, kad apie tokį AB „Lietuvos dujos“ raštą ieškovai buvo informuoti ir todėl prieš sudarydami sutartis atsakovų įsipareigojimą atvesti dujas turėjo suvokti kaip sąlyginį įsipareigojimą, t. y. analogiškai, kaip jį aiškina atsakovai. Priešingai, konkretaus termino, iki kurio bus atvestos dujos, nustatymas sutartyse ieškovams sukėlė lūkestį, kad jų sklypai besąlygiškai bus dujofikuoti.

Vertindama, ar toks sutarties sąlygos aiškinimas nereiškia jos įvykdymo neįmanomumo atsakovams, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalyje). CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis kreditoriaus teisių gynimo būdas, kai kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės. Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, ir šis gynimo būdas yra sutarčių privalomumo principo išraiška. Tokiu gynimo būdu kreditorius turi teisę naudotis, šio būdo parinkimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos, išskyrus jei egzistuoja CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytos išimtys, kurioms esant įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra negalimas ir kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus (CK 6.216 straipsnis). Atvejai, kuriems esant reikalavimas įvykdyti prievolę natūra negalimas, išreiškia bendrosios taisyklės išimtį, todėl jų buvimą turi įrodyti šalis, kuri tokia išimtimi remiasi (CPK 178 straipsnis). Be to, dėl išimtinio nurodytų atvejų pobūdžio jie negali būti aiškinami plačiai ir tokiu būdu, kad nesant rimto pagrindo paneigtų kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šalies teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra turi būti aiškinama sistemiškai su CK 6.61 straipsniu, numatančiu prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo padarinius. Remiantis CK 6.61 straipsnio 1 dalimi, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Taigi CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisių gynimo priemonė, pagal kurią nepiniginę prievolę natūra įvykdyti įpareigojamas skolininkas, o CK 6.61 straipsnio 1 dalyje – kai tą pačią prievolę skolininko sąskaita įvykdo pats kreditorius. Abiem atvejais pasiekiamas tas pats rezultatas, t. y. realus sutartyje numatytos prievolės įvykdymas, išskyrus kai vietoje prievolės įvykdymo natūra kreditorius pasirenka reikalauti nuostolių atlyginimo. Kadangi šiuo atveju byloje nekeliamas klausimas, dėl to, kad atsakovai neturėtų atlikti darbų patys, o vietoje to juos turėtų atlikti ieškovai, teisėjų kolegija dėl CK 6.213 straipsnio 2 dalyje ir 6.61 straipsnio 1 dalyje numatytų gynimo būdų santykio plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip faktinis ar teisinis neįmanomumas įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat nėra nustatyta, kad tokios prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininkų padėtį arba brangiai kainuotų (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokių aplinkybių atsakovai neįrodė. Minėtame AB „Lietuvos dujos“ 2005 m. kovo 1 d. rašte nurodoma, kad bendrovė išanalizuos esamą padėtį ir informuos apie numatomą prijungimo vietą ir dujofikavimo sąlygas. Taigi iš nurodyto rašto negalima spręsti, kad gyvenamųjų namų kvartalo dujofikavimas nėra įmanomas apskritai, o priešingai – matyti, kad dujų įvedimas negalimas pagal anksčiau planuotas sąlygas, tačiau įmanomas pagal kitas dujofikavimo sąlygas. Iš ieškovų elektroninio susirašinėjimo su AB „Lietuvos dujos“ atstovais matyti, kad ši bendrovė dujofikavimo galimybės nepaneigė ir nurodė, kad iki nurodytų sklypų reikėtų nutiesti apytiksliai 2300 metrų, vienam sklypui tai kainuotų apie 14 200 Lt, o išsamesnė studija galėtų būti atlikta sklypų savininkams pateikus prašymus, sklypų planus ir namų nuosavybės dokumentus. Kad yra priešingai ir kad dujų atvedimas yra neįmanomas, atsakovai įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į AB „Lietuvos dujos“ preliminariai nurodytą dujų įvedimo kainą ir palyginus ją su kaina, už kurią ieškovai pirko iš atsakovų sklypus (nuo 153 800 Lt iki 343 640 Lt), tokio įsipareigojimo realus įvykdymas negali būti vertinamas kaip skolininko padėties komplikavimas, taip pat kad tokios prievolės įvykdymas natūra reikštų neproporcingą naštą atsakovams. Aplinkybė, kad ieškovams dujos nereikalingos, byloje taip pat nebuvo nustatyta. Be to, ieškovai, reikalaudami iš atsakovų įvykdyti sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, patvirtina, kad yra suinteresuoti tokio įsipareigojimo įvykdymu. Atsakovai nepagrindė, kuo gyvenamųjų namų projektų nederinimas su atsakovais galėjo sutrukdyti šiems imtis priemonių, kad būtų įvestos dujos. Ieškovams negali būti išsakomas priekaištas, kad jie yra įsirengę kitas šildymo sistemas, nes, atsakovams pažeidus sutartinį įsipareigojimą atvesti dujas, alternatyvių šildymo būdų naudojimas yra vienintelis būdas užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Sklypų dujofikavimas kelia ieškovų turimų sklypų vertę, sudaro sąlygas pasirinkti ekonomiškiausią energijos šaltinį, todėl atsakovų argumentai dėl ieškovų intereso dujų įvedimu praradimo ir sąmoningo finansinės naštos atsakovams didinimo atmestini.

Kitas ginčas byloje kilo dėl atsakovų sutartinio įsipareigojimo iki 2008 m. lapkričio 1 (30) d. nutiesti asfaltuotus vidaus kelius. Byloje nustatyta, kad atsakovai šios prievolės neįvykdė. Atsakovai nurodo, kad keliai negali būti asfaltuojami, kol visi žemės sklypų pirkėjai nebaigė gyvenamųjų namų statybos darbų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ne visuose kvartalo sklypuose baigtos statybos, neatleidžia atsakovų nuo prievolės vykdyti įsipareigojimus sutartyje sulygtais terminais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad sutartyse nustatyta papildoma sąlyga (statybų metu – žvyruota danga ir po gyvenamojo namo (gyvenamųjų namų) statybos – asfaltuota danga) nepaneigia sutartyse įtvirtinto galutinio kelių tiesimo darbų termino, todėl faktas, kad keli ieškovai baigė statyti namus 2009–2011 metais, nepanaikina atsakovo G. A. prievolės baigti kelių tiesimo darbus iki 2008 m. lapkričio 1 d. ir nesuteikia atsakovui teisės sustabdyti savo prievolės įvykdymą dėl kitos šalies sutarties pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu bylą nagrinėjusių teismų faktinių aplinkybių vertinimu ir sutarčių aiškinimu ir konstatuoja, kad atsakovai sutartimis buvo įsipareigoję nutiesti vidaus asfaltuotus kelius iki tam tikro termino. Šis atsakovų įsipareigojimus nebuvo sąlyginis, t. y. ieškovų įsipareigojimas pastatyti gyvenamuosius namus per trejus metus nėra atsakovų prievolės vykdytinumo būtinoji sąlyga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos skirtingais laikotarpiais, kai kuriose jų nustatytas ir kitas gyvenamojo namo statybos laikotarpis – ketveri metai arba jis iš viso nenustatytas. Pavyzdžiui, dauguma pirkimo–pardavimo sutarčių sudaryta 2005 m. (su A. Š., N. P., R. A., N. I. terminas baigti statybas yra per trejus metus, t. y. iki 2008 m., tačiau su J. P. – per ketverius metus, t. y. iki 2009 m.), 2007 m. su J. Š. ir R. Š. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje gyvenamojo namo statybos laikotarpis nenustatytas, o 2008 m. su E. R. sudarytoje sutartyje taip pat nurodytas trejų metų laikotarpis, kuris baigiasi 2011 m. Nepaisant to, visose sutartyse asfaltuotos kelio dangos nutiesimo terminas buvo nustatytas tas pats – 2008 m. lapkričio 1 d. (tik 2008 m. su E. R. sudarytoje sutartyje nustatytas 2008 m. lapkričio 30 d. terminas), kas leidžia daryti išvadą, kad asfaltuotos kelio dangos nutiesimas buvo siejamas ne su gyvenamųjų namų statybos pabaiga, o su konkrečia data, kuri aiškiai apibrėžė šios prievolės įvykdymo laikotarpį ir garantavo pirkėjų subjektines teises reikalauti įvykdyti prievolę.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai teisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir dėl šios dalies – atsakovų prievolių vertinimo – priėmė pagrįstus sprendimus.

Dėl netesybų ir reikalavimo realiai įvykdyti prievolę santykio

Ieškovai nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad pirkimo–pardavimo sutartyse baudos nustatytos už nepiniginės prievolės neįvykdymą, ir todėl ieškovai negali kartu reikalauti ir įvykdyti prievolę natūra, ir sumokėti netesybas.

CK 6.73 straipsnyje įtvirtintas draudimas kreditoriui kartu reikalauti ir įvykdyti prievolę, ir sumokėti netesybas, skirtas užkirsti kelią kreditoriaus praturtėjimui, kad kreditorius negautų tiek realiai sutartyje numatyto prievolės įvykdymo natūra, tiek alternatyvaus teisių apgynimo netesybų forma. Tačiau ši taisyklė netaikoma ir kreditorius kartu gali reikalauti netesybų bei realaus prievolės įvykdymo, kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas, nes tokiu atveju netesybos kompensuoja kreditoriui už termino praleidimu patirtus minimalius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2013">3K-3-539/2013</a>). Analogiška taisyklė įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Šalys skirtingai aiškina sutartį, ar numatytos baudos apskritai už prievolės neįvykdymą, ar jos neįvykdymą laiku. Kasaciniu skundu ieškovai reikalauja priteisti sutartyje numatytas netesybas baudų forma už dujotiekio nenutiesimą ir kelių neišasfaltavimą, laikydamiesi pozicijos, kad atsakovai ne tik neįvykdė prievolės, bet ir pažeidė prievolės įvykdymo terminus. O atsakovai mano, kad netesybos nustatytos ne už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, bet apskritai už prievolės neįvykdymą. Kadangi ieškovai reikalauja realiai įvykdyti prievolę, tai netesybų taikymas nėra galimas.

Teisėjų kolegija plačiąja prasme pritaria ieškovų pateikiamam argumentui, kad prievolės neįvykdymas yra ir prievolės įvykdymo termino praleidimas. Iš tiesų, jei prievolė yra neįvykdyta apskritai, ji taip pat yra neįvykdyta laiku, tačiau taip aiškinant įstatymą CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas kartu reikalauti ir sumokėti netesybas, ir įvykdyti prievolę netektų prasmės, nes visais atvejais neįvykdžius prievolės, vadinasi ir jos neįvykdžius laiku, būtų galima reikalauti ir sumokėti netesybas, ir įvykdyti prievolę. Dėl to kiekvienu atveju kilus ginčui dėl netesybų paskirties, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis būtina nustatyti, ar sutartyje nustatytos netesybos yra skirtos prievolės neįvykdymu padarytiems minimaliems nuostoliams kompensuoti, tokiu atveju kreditorius netenka teisės kartu su netesybomis reikalauti įvykdyti prievolę, ar prievolės įvykdymo termino praleidimu padarytiems minimaliems nuostoliams kompensuoti, tokiu atveju skolininkas yra skatinamas laiku vykdyti prievolę, o kreditorius kartu su netesybomis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra.

Teismai, įvertinę numatytų atlikti darbų pobūdį ir jų vertę, sprendė, kad sutartyse numatytos baudos yra kompensacija už tų darbų neatlikimą apskritai.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu bylą nagrinėjusių teismų vertinimu ir mano, kad taip aiškinant sutartį buvo neteisingai atskleisti sutarties šalių ketinimai. Sutartimis su ieškovais atsakovai įsipareigojo savo lėšomis atlikti tam tikrus darbus ieškovų naudai (byloje aktualūs įsipareigojimai nutiesti vidaus kelius ir dujotiekį), kartu nustatant tokių įsipareigojimų įvykdymo galutinį terminą. Sutartyse taip pat aptarti tokių įsipareigojimų neįvykdymo padariniai: jų neįvykdžius pirkėjai turi teisę imtis priemonių įsipareigojimams įvykdyti ir reikalauti sumokėti baudas. Taigi remiantis sutartimis galimas ir prievolių vykdymas natūra, ir baudų taikymas. Sutartyse nustatytas baudų dydis yra gerokai mažesnis už prognozuojamus įsipareigojimų vykdymo natūra kaštus. Iš to galima spręsti, kad šalys nesiekė tokių netesybų nustatyti kaip pakeičiančių prievolės vykdymą natūra, o tik kaip kompensuojančių už prievolės įvykdymo termino pažeidimu padarytus minimalius nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovai savo prievolių vykdymo terminus yra pradelsę daugiau nei penkerius metus, todėl sutarčių aiškinimas, kad netesybos negali būti taikomos už prievolių įvykdymo terminų praleidimą, neskatintų atsakovų laiku vykdyti prievoles ir ieškovams niekaip nekompensuotų jų galimų praradimų, susijusių su terminų praleidimu.

CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį. Nagrinėjamu atveju netesybos yra išreikštos baudų forma ir nepriklauso nuo uždelsimo įvykdyti prievolę trukmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą galimos ir baudų forma, o CK 6.71 straipsnio 3 dalimi nedraudžiama šalims susitarti ir nustatyti baudas nesiejant jų su uždelsimo įvykdyti prievolę trukme, bet apskritai siejant su prievolės neįvykdymu laiku. Taigi nagrinėjamoje byloje šalys, sudarydamos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis aiškiai apibrėžė ne tik vykdytinas prievoles ir jų įvykdymo terminus (aktualios – nutiesti asfaltuotus vidaus kelius ir dujotiekį), bet ir nustatė atsakomybės už šių prievolių pažeidimą dydžius. Kaip pažymėta pirmiau, šalys sutartimi netesybas baudų forma nustatė ne kaip priemonę kompensuoti nuostolius už prievolės neįvykdymą, bet kaip priemonę užtikrinti skolininko, šiuo atveju atsakovų, atsakomybę už prievolės neįvykdymą laiku. Kadangi netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, tai šiuo atveju konstatuotina, kad, nustatytais terminais atsakovams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovams atsirado teisė reikalauti sutartyje nustatytų netesybų – baudų už prievolių neįvykdymą laiku.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų už dujų įvedimą klausimą, pritaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo iš viso nesprendė, konstatuodamas, kad ieškovai neturi teisės prašyti ir įvykdyti prievoles natūra, ir sumokėti netesybas. Kasacinis teismas, pasisakydamas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai turi teisę reikalauti ir įvykdyti prievoles natūra, ir sumokėti sutartyje numatytas netesybas, ieškinio senaties klausimo nesprendžia, nes jis nebuvo nė vieno iš pateiktų kasacinių skundų dalykas. Kadangi momentui, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas šis ieškinio senaties terminas, nustatyti gali būti reikalinga surinkti ir įvertinti papildomus įrodymus, tai ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo.

Dėl CK 6.61 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

Ieškovai nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais atmesti reikalavimus skirti baudas atsakovams pagal CK 6.61 straipsnio 2 dalį, nurodydami, kad tokiu būdu atsakovai, nepaisant teismo konstatuoto prievolės pažeidimo, ir toliau be jokių sankcijų galės nevykdyti prievolės.

Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kelių asfaltavimo ir dujotiekio tiesimo darbus gali atlikti ir patys ieškovai, todėl baudų skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą negalimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada padaryta nepažeidžiant šalių teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.

Remiantis CK 6.61 straipsnio 2 dalimi, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmą, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Baudos dydį nustato teismas. Išieškoma bauda gali būti vienkartinė arba mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę.

Aptariama norma turi būti aiškinama sistemiškai su sutarčių neįvykdymo teisinius padarinius reglamentuojančiomis normomis. CK 6.213 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta išimtimi kreditoriui nėra leidžiama reikalauti iš kitos šalies įvykdyti prievolę natūra, kai neįvykdyta prievolė yra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y. tokia, kuri glaudžiai susijusi su skolininko asmeniu ir įpareigojimas ją įvykdyti reikštų neleistiną įsikišimą į skolininko laisvės sritį. Be to, įpareigojimas įvykdyti tokią prievolę natūra būtų sunkiai įgyvendinamas praktiškai bei galėtų pakenkti įvykdymo kokybei. Tokio pobūdžio prievolėmis paprastai nėra turtinio pobūdžio prievolės, kurių įvykdymą kreditorius gali gauti iš alternatyvaus šaltinio. Taigi išimtinai asmeninio pobūdžio sutartinių prievolių priverstinis įgyvendinimas natūra apskritai negalimas, todėl negalimas ir jų įgyvendinimas išieškant iš skolininko baudas, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.61 straipsnio 2 dalis). CK 6.61 straipsnio 2 dalies formuluotėje nurodomos prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos skolininkas „atlikti gali tik jis pats“ skiriasi nuo CK 6.213 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojamos „išimtinai asmeninio pobūdžio“ prievoles apibūdinančios formuluotės. Negalimas toks teisės aiškinimas, kad viena teisės norma (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 5 punktas) draustų reikalauti įvykdyti tam tikras prievoles natūra, o kita to paties teisės akto norma tai leistų ir už šios prievolės nevykdymą skolininkui grėstų baudos. Dėl to CK 6.61 straipsnio 2 dalyje nurodomos prievolės skiriasi nuo CK 6.213 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodomų išimtinai asmeninio pobūdžio prievolių, kurių įvykdymas natūra apskritai nėra galimas ir dėl kurių pažeidimo kreditoriui galimi tik kiti teisių gynimo būdai (CK 6.216 straipsnis). Remiantis CK 6.61 straipsnio 3 dalimi, to paties straipsnio 2 dalis, numatanti baudas už prievolės atlikti darbus pažeidimą, netaikoma, kai pažeistas kreditoriaus teises galima ginti kitais būdais, pavyzdžiui, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą pats skolininko sąskaita arba reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymui aktualu, ar kreditoriaus teisės gali būti apgintos nepritaikius baudos už skolininko prievolės atlikti darbą ar veiksmus pažeidimą. Teisėjų kolegija išaiškina, jog CK 6.61 straipsnio 2 dalyje nurodomos prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik pats skolininkas, nėra išimtinai asmeninio pobūdžio prievolės, o yra prievolės, kurias kreditorius iš principo gali atlikti už skolininką (CK 6.61 straipsnio 1 dalis), tačiau kurių įvykdymas skolininko sąskaita reikštų kreditoriaus padėties esminį pasunkinimą arba nėra tikėtina, kad kreditorius dėl savo asmeninių savybių būtų pajėgus skolininko sąskaita darbą atlikti pats. Kitaip tariant, CK 6.213 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymui aktualus išimtinai asmeninis prievolės pobūdis, siejamas su skolininko asmeniu (pvz., sukurti originalų kūrinį), o CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmingas prievolės pobūdis, siejamas su kreditoriumi ir jo galimybėmis pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Dėl šios priežasties CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymas reikalauja aplinkybių, kurios lemtų kreditoriaus ypatingą suinteresuotumą skolininko asmeniniu prievolės įvykdymu, dėl kurio kreditoriaus įvykdymas skolininko sąskaita būtų neįmanomas ar sunkiai tikėtinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad jie nėra pajėgūs patys atlikti darbų, nes neturi tam reikalingų lėšų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien kreditoriaus lėšų neturėjimas nėra pagrindas konstatuoti, kad prievolę atlikti darbus gali tik pats skolininkas. Remiantis CK 6.61 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Kitų priežasčių, dėl kurių kreditoriai nebūtų pajėgūs skolininko sąskaita atlikti reikalaujamų darbų, ieškovai neįrodinėjo ir teismai jų nenustatė. Be to, remiantis šalių sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis, pardavėjui nevykdant įsipareigojimų pirkėjas turi teisę pats imtis visų būtinų veiksmų ir reikalauti apmokėti turėtas išlaidas, taigi sutartyse tiesiogiai numatyta galimybė, kad prievolės pažeidimo atveju ieškovai patys atliks darbus atsakovų sąskaita.

Pažymėtina, kad nors nagrinėjamos baudos už asmeninio pobūdžio prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmą nevykdymą yra reglamentuotas materialiosios teisės normų, tais atvejais, kai skolininkas nevykdo tokią pareigą nustatančio teismo sprendimo, baudos gali būti skiriamos ir remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis. Remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas, aiškindamas asmeninio pobūdžio veiksmų pobūdį, yra pažymėjęs, kad tai yra veiksmai, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Antai neteisėtos statybos padarinių šalinimo, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, veiksmai nepriskirtini prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. M. pateiktą sprendimų neįvykdymo aktą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-520/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-520/2013">3K-3-520/2013</a>). Nors CPK 771 straipsnio 5 dalies normos nėra taikomos nagrinėjamoje byloje, jų taikymo praktika sistemiškai atskleidžia atvejus, kuriems esant galimas baudų už skolininko prievolės pažeidimą taikymas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė reikalavimą taikyti atsakovams baudas CK 6.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl draudimo priimti sąlyginį sprendimą

Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus nutiesti asfaltuotus vidaus kelius pagal projektą, kuris parengtas pagal tuo metu žemės sklypams nustatytus kelio servitutus, ir kartu grąžindamas bylos dalį dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo panaikinti kelio servitutą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priėmė sąlyginį, šiuo metu realiai nevykdytiną sprendimą. Ieškovų teigimu, šiuo metu kelio servitutas nėra panaikintas, todėl kelias gali būti tiesiamas pagal teismui pateiktą projektą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus teisės taikymo aspektu, pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir nėra nurodyta, kad jos dalies dėl kelio nutiesimo vykdymas priklauso nuo bylos dalies dėl servituto panaikinimo galutinio išsprendimo, tačiau akivaizdu, kad nutiesti kelią pagal teismui pateiktą projektą, kuriame kelio tiesimo darbai apima ir žemės sklypą su ginčijamu kelio servitutu, yra neįmanoma ir tai pažeistų trečiojo asmens, pareiškusio šį savarankišką reikalavimą, teises, nes jei vis dėlto kelio servitutas būtų panaikintas, tai reikštų, kad kelias per I. B. sklypą buvo nutiestas neteisėtai, tačiau atkurti buvusios padėties galimybės nebūtų. Ieškovų teiginiai, kad tikėtina, jog atsakovų įpareigojimas nutiesti kelią ir per I. B. sklypą, atitinkamai lems ir servituto nepanaikinimą, taip pat rodo, jog apeliacinės instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą ne tik esamai prievolei – kelio nutiesimui, bet ir bylos daliai dėl servituto panaikinimo. Atsakovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs bylos dalį dėl servituto panaikinimo nagrinėti iš naujo, turėjo grąžinti ir visą civilinę bylą. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 267 straipsnyje nustatytą draudimą priimti sąlyginį sprendimą, tačiau sprendžia, kad grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik ta bylos dalis, kuri susijusi su prievolės nutiesti asfaltuotus vidaus kelius nevykdymu, o sprendimo dalis dėl atsakovų įpareigojimo atvesti dujas yra priimta pagrįstai, tinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normas, todėl šios bylos dalies grąžinimas pirmosios instancijos teismui yra netikslingas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Remdamasi kasacinio teismo praktika kasacinio teismo teisėjų kolegija nustato kasaciniame skunde iškeltų teisės klausimų svarbą nagrinėjamos bylos rezultatui, o pripažinusi kai kuriuos kasacinio skundo argumentus antraeiliais, neturinčiais reikšmės bylos teisiniam rezultatui, dėl tokių argumentų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š., V. K., BUAB „Innovative Technologieentwicklung und Konstruktionen“, bylos Nr. 3K-3-455/2013). Teisėjų kolegija, spręsdama palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį kaip priimtą teisingai išaiškinus ir pritaikius teisės normas dėl įpareigojimo atsakovams atvesti dujas iki ieškovų žemės sklypų, atsakovų argumentus dėl apeliacinio skundo ir ieškinio ribų peržengimo laiko nepagrįstais ir antraeiliais. Juose nesuformuota esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui turinti teisinė problema, o kasatoriaus nurodomi pažeidimai negalėtų paveikti bylos išsprendimo rezultato, todėl tokie argumentai į kasacinio nagrinėjimo dalyką nepatenka ir kasacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taip pat teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens E. I. prašymą skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes dalis atsakovų kasacinio skundo argumentų pripažinta pagrįstais ir bylos dalis dėl kelio nutiesimo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinį skundą padavė penki iš septynių ieškovų, todėl klausimai, susiję su J. Š. ir R. Š., toliau nėra sprendžiami.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovų įpareigojimo nutiesti iki ieškovų žemės sklypų dujotiekį paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl asfaltuoto vidaus kelio nutiesimo, naikintina ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylos dalį dėl servituto panaikinimo. Bylos dalis dėl netesybų – baudų priteisimo ir ieškinio senaties termino taikymo turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kita šios bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui, tai ir bylos dalis dėl netesybų grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 131,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsnio ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį dėl atsakovų įpareigojimo nutiesti iki ieškovų žemės sklypų dujotiekį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovams savo lėšomis nutiesti asfaltuota danga vidaus kelius privažiuoti prie ieškovų žemė sklypų, panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl netesybų priteisimo N. P., N. I., A. Š., J. P. ir E. R., panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Rimvydas Norkus