Civilinė byla Nr. 3K-3-207/2014
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00218-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.11; 100 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo East China Automobile Association Ltd kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo East China Automobile Association Ltd pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ECAA Europe“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“, J. D. dėl uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“ veiklos tyrimo pradėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas East China Automobile Association Ltd prašė teismo pradėti atsakovo UAB „ECAA Europe“ veiklos tyrimą.
Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad jis turi atsakovo UAB „ECAA Europe“ 35 proc. akcijų, tačiau jam šis neteikia informacijos apie veiklą ir finansinę padėtį, ignoruoja užklausimus, reikalavimus nutraukti neteisėtą veiklą. Ieškovui reikalaujant, atsakovas jam nepateikė informacijos, kokiu pagrindu atsakovo UAB „ECAA Europe“ akcininkas D. G. perleido 5 proc. atsakovo akcijų didžiausiai akcininkei UAB,,Tikroji vaivorykštė“, kuri tapo 60 proc. atsakovo akcijų savininke. Ieškovui nebuvo suteikta pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas (Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 2 dalis), nesilaikyta ir 2011 m. lapkričio 24 d. UAB „ECAA Europe“ akcininkų susitarimo prie steigimo sutarties 2.1.6 punkto, kuriuo akcininkai nustatė draudimą perleisti akcijas, išskyrus perleidimą, patvirtintą visų akcininkų. Atsakovas paskelbė šaukimą į 2013 m. balandžio 24 d. visuotinį akcininkų susirinkimą didžiausiam akcininkui priklausančiame leidinyje, apie tai neinformavęs ieškovo. Ieškovas yra atsakovo kreditorius, jam atsakovas negrąžina 2012 m. suteiktos 414 001,62 euro paskolos. Atsakovas yra nurodęs, kad jo veikla nuostolinga, tačiau išsamesnių duomenų ieškovui neteikia, vengia teikti bet kokią informaciją.
Atsakovo vadovas sudarinėja sandorius su jo paties valdoma įmone UAB „Bendrystė“, kuriai vien laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. pervesta 35 009,34 Lt. Atsakovas atlieka mokėjimus už paslaugas galbūt rinkos verčių neatitinkančiomis kainomis įmonėms UAB „Šiaulių naujienos“, UAB „Šiaulių lyra“, UAB „Naujoji Vaidra“, UAB „Masada“, UAB „Tikroji vaivorykštė“, kurios turi sąsajų su UAB „ECAA Europe“ kita akcininke – UAB „Vaivorykštė“.
2011 m. lapkričio 27 d., praėjus trims dienoms po UAB „ECAA Europe“ steigimo sutarties sudarymo, kartu su akcininkais UAB „Vaivorykštė“ ir D. G. įsteigta nauja įmonė UAB „Universal auto“, registruota tuo pačiu adresu. Jos vadovu paskirtas atsakovo vadovas J. D. Kadangi ši įmonė sukurta didmeninei ir mažmeninei visų tipų lengvųjų automobilių ir komercinių automobilių iki 3,5 tonos detalių prekybai Lietuvoje, kilo abejonių, ar per įmonę UAB „Universal auto“ nėra perparduodamos prekės, taip galbūt atsakovo pajamų ir pelno dalį nukreipiant įmonei UAB „Universal auto“.
Atsakovas ir jo vadovas J. D. po Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2-2727-291/2013, kuria nustatytas kiekybinis atstovavimas, ir toliau to nesilaiko, sudaro sandorius, kurių teisėtumas abejotinas, pvz., prekių saugojimo muitinės sandėlyje sudaryta 2013 m. kovo 19 d. sutartis su pagrindinei akcininkei UAB „Tikroji vaivorykštė“ priklausančia įmone ir už beveik pusantro mėnesio prekių saugojimo atsakovo akcininkas reikalauja sumokėti beveik 20 000 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atmetė ieškovo East China Automobile Association Ltd prašymą pradėti UAB „ECAA Europe“ veiklos tyrimą.
Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 6000 Lt atstovavimo išlaidų, 1995,29 Lt išlaidų už dokumentų vertimą ir 100 Lt žyminio mokesčio atlyginimo, trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 86,42 Lt pašto išlaidų valstybei atlyginimo.
Teismas nurodė, kad pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškimas teismui pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame konkrečiai neįvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama.
Nors ieškovo pretenzija adresuota atsakovo direktoriui J. D., tačiau omenyje turėta bendrovės veikla, dėl to teismas netenkino atsakovo prašymo palikti nenagrinėtą ieškovo pareiškimą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjui nesilaikius išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas tik iš dalies laikėsi išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje (ieškovo pretenzijos, prašymų turinys turi trūkumų, pretenzijoje pasisakyta ne dėl visų aplinkybių, kurios nurodytos ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu, nėra konkrečiai įvardyta netinkama atsakovo veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl atsakovo veikla yra netinkama).
Teismo vertinimu, ieškovas, nurodęs laikotarpį dėl atliktų mokėjimų nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. bei kitų mokėjimų, nepateikė konkrečių duomenų, kurių pagrindu kyla abejonių dėl sutartinių santykių, ir duomenų, kad lėšos buvo panaudotos ne įmonės naudai. Pretenzijoje nurodyta, kad atsakovo direktorius kartu su kitais akcininkais įsteigė UAB „Universal auto”, kurios vadovas yra jis pats, todėl galbūt atsakovo pelno dalis nukreipiama šiai įmonei. Iš pretenzijos turinio nėra galimybės padaryti išvados, kokie konkrečiai veiksmai turimi omenyje, kokius prašoma atlikti veiksmus, dėl kokių sudarytų sandorių, iki kada tai prašoma padaryti. Pretenzijoje nenurodytas terminas, taip pat nenurodyta atsakovui, kad neatlikus kurių nors veiksmų bus kreipiamasi į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Teismas sprendė, kad šalys nebendradarbiavo (ieškovas neteikė atsakovo prašytų papildomų duomenų, reikalingų įrodyti tinkamą atstovavimą, o atsakovas neteikė ieškovui reikalaujamų duomenų apie atsakovą). Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jam apskritai nebuvo teikiami duomenys apie atsakovą (atsakovas duomenis teikė), kad ieškovas neturėjo informacijos apie atsakovą. Teismas nurodė, kad turimų su ieškiniu pateiktų duomenų pagrindu ieškovas reikalavimus atsakovui galėjo tikslinti, labiau sukonkretinti.
Bylos duomenimis įmonės UAB „Šiaulių naujienos“, UAB „Šiaulių lyra“, UAB „Naujoji vaidra“, UAB „Masada“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ susijusios su atsakovo akcininke UAB „Vaivorykštė“ (atsakovo akcijas turintys asmenys turi akcijų ir šiose įmonėse arba yra valdybos nariai), kad šioms įmonėms buvo atlikti mokėjimai. Tačiau nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo veikla vien dėl šių aplinkybių būtų neteisėta.
Dėl reikalavimų, susijusių su 5 proc. atsakovo akcijų perleidimu, ieškovas nenurodė, ar jas ketino įsigyti ir pasisakė tik dėl procedūros, negynė savo teisių, jeigu jos buvo pažeistos, pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
Apie akcininkų susirinkimą atsakovas skelbė įstatuose nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo juose nustatytą paskelbimo būdą vertinti kaip nesąžiningą.
Ieškovo argumentus dėl reikalavimo grąžinti 414 001,62 euro skolą, pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-102-13, antstolio Andriaus Liaškovo galimo klaidinimo teismas vertino kaip taip pat nesudarančius pakankamo pagrindo abejoti atsakovo veiklos neteisėtumu ir dėl šių argumentų pradėti atsakovo veiklos tyrimą.
Ieškovas nepateikė įrodymų dėl neteisėtų finansinių operacijų atlikimo, įrodymų, kad konkretūs sudaryti sandoriai yra fiktyvūs, neteisėti, nuostolingi. Byloje nėra duomenų, kad konkretūs sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, nuginčyti, taip pat kad atsakovas slėptų konkrečią informaciją, susijusią su atsakovo veikla, atliktų tyčinius veiksmus. Nėra pagrindo išvadai, kad bendrovės valdymas yra netinkamas. Byloje nėra duomenų, kad direktorius tyčia, sąmoningai veikė akcininkų nenaudai, nepagrįstai naudojo lėšas, sudarė netinkamus, prieštaraujančius įmonės veiklai sandorius, sąmoningai siekė veiklos nuostolingumo. Dėl to teismas netenkino ieškovo prašymo pradėti atsakovo veiklos tyrimą.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovo atskirojo skundo netenkino, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Vaivorykštė“ atskiruosius skundus tenkino iš dalies ir paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nutarė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovui UAB „ECAA Europe“ iš ieškovo priteistas 6000 Lt atstovavimo išlaidas, 1995,29 Lt išlaidas už dokumentų vertimą ir 100 Lt žyminio mokesčio, trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“ iš ieškovo priteistas 800 Lt bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš ieškovo sumokėto užstato, taip pat trečiajam asmeniui atlyginti 1500 Lt atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimo išlaidas iš ieškovo sumokėto užstato; likusią ieškovo įmokėto užstato sumą grąžinti ieškovui.
Vertindamas bylos įrodymus Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad iš pretenzijos matyti, jog ieškovas abejojo atsakovo veiklos tinkamumu ta apimtimi, kiek ji vykdoma bendradarbiaujant su susijusiais konkrečiais juridiniais asmenimis. Ieškovo pretenzija pagrįsta prielaidomis apie galimą atsakovo sandorių su susijusiomis įmonėmis fiktyvumą. Teismas pažymėjo, kad pirminėje bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo stadijoje ieškovui nebūtina neginčijamai įrodyti atsakovo veiklos netinkamumo, pakanka pagrįstų prielaidų, kad atsakovo veikla gali būti netinkama. Tačiau vertinant pretenziją tuo aspektu, ar joje, kaip tai nurodyta CK 2.126 straipsnio 2 dalyje, turi būti pakankamai konkrečiai suformuluoti reikalavimai ir ar jiems pašalinti suteiktas pakankamas terminas, pažymėtina, kad terminas, ieškovo vertinimu, netinkamiems atsakovo veiksmams nutraukti pretenzijoje apskritai nenurodytas. Protingumo kriterijus neatitinkančio termino aplinkybėms pašalinti suteikimas reiškia ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymą, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas konstatavo, kad tokio termino atsakovui ieškovas nesuteikė, nes esant šalių įtemptiems abipusio nepasitikėjimo santykiams ieškovas neorientavo atsakovo, iki kada lauks netinkamų veiksmų nutraukimo, o į teismą kreipėsi nesulaukęs atsakovo atsakymo. Kadangi ieškovas tinkamai nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CK 2.126 straipsnio 2 dalis), kurios tikslas – suteikti įmonei, jos valdymo organams ar jų nariams protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms, susijusioms su jų netinkama veikla, pašalinti, egzistavo pagrindas atsisakyti priimti prašymą ištirti juridinio asmens veiklą kaip paduotą nesilaikius privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas East China Automobile Association Ltd prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis bei tenkinti ieškovo pareiškimą pradėti atsakovo UAB „ECAA Europe“ veiklos tyrimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
Kasatorius atsakovui 2013 m. kovo 14 d. įteikė net penkis reikalavimus nutraukti netinkamą veiklą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar kasatorius atsakovui suteikė terminą netinkamai veiklai nutraukti, vertino tik vieną reikalavimą – 2013 m. kovo 14 d. pretenziją dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, į kitus reikalavimus visiškai neatsižvelgė. Kasatoriaus įsitikinimu, termino nenurodymas viename iš reikalavimų negali būti pagrindas pripažinti, kad nesilaikyta ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Kita vertus, termino nenurodymas nelaikytinas jo nesuteikimu, nes kasatorius į teismą kreipėsi tik po trisdešimt penkių dienų nuo reikalavimų pateikimo dienos. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodytas protingumo kriterijus atitinkančio laikotarpio suteikimas nereiškia, kad asmuo, kuris ketina kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, privalo pretenzijoje nurodyti terminą, per kurį privaloma nutraukti galimą neteisėtą juridinio asmens veiklą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dvidešimties dienų terminas yra pakankamas neteisėtiems veiksmams nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Khartli“ v. UAB „Diagnostikos poliklinika“, bylos Nr. 3K-3-16/2005). Protingumo kriterijus atitinkančio termino suteikimas reiškia, kad asmuo, kuris kreipėsi į juridinį asmenį dėl galimos neteisėtos juridinio asmens veiklos nutraukimo, į teismą kreiptųsi tik po kurio laiko, t. y. suteiktų realią galimybę juridiniam asmeniui nutraukti galimus neteisėtus veiksmus. Kasatorius atsakovui reikalavimus pateikė 2013 m. kovo 14 d., į teismą dėl atsakovo veiklos tyrimo kreipėsi tik 2013 m. balandžio 19 d., t. y. daugiau kaip po mėnesio, ir tai buvo pakankamas laiko tarpas atsakovui neteisėtiems veiksmams nutraukti.
Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nustatyta sąlygos, kad pareiškėjas, kuris kreipėsi į juridinį asmenį dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, privalo laukti juridinio asmens atsakymo į pretenziją. Atsakovas apskritai nėra linkęs teikti atsakymų į kasatoriaus pretenzijas. Buvo reikalauta nebesudarinėti neteisėtų sandorių su susijusiomis įmonėmis ir nepagrįstai nepervedinėti pinigų į šių įmonių sąskaitas. Tokių veiksmų nutraukimas nereikalauja didelių laiko ir finansinių sąnaudų.
Nė viena iš bylos šalių pateiktais atskiraisiais skundais neginčijo pirmosios instancijos teismo nutarties tuo aspektu, kad neva buvo nesilaikyta išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos. Konstatuodamas išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymą apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalies draudimą peržengti apeliacinio (atskirojo) skundo ribas.
Pagal CPK 797 straipsnio 1, 2 dalis teismas nusprendžia atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos šalies prašymu, kuris pateikiamas ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu nepareiškiamas atitinkamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą užstatą. Atsakovas iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepasinaudojo CPK 797 straipsnio 1 dalyje nustatyta procesine teise pateikti prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo sumokėto užstato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė užstatą grąžinti ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai sprendė atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo pateikto užstato atsakovui ir trečiajam asmeniui. Įstatyme nenustatyta, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš ieškovo pateikto užstato.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,ECAA Europe“ prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kasatoriaus sumokėto užstato. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Kasatoriaus 2013 m. kovo 14 d. pretenzijoje joks terminas, t. y. nei atitinkantis protingumo kriterijus, nei jų neatitinkantis, nebuvo nustatytas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kasatorius, teikdamas prašymą ištirti juridinio asmens veiklą, nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos CK 2.126 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo nuostata, kad pareiškimas gali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu prieš tai buvo kreiptasi į juridinį asmenį reikalaujant nutraukti netinkamą veiklą ir suteiktas protingumo kriterijus atitinkantis laikotarpis aplinkybėms pašalinti, negali būti suprantamas ir interpretuojamas kitaip, kaip reikalavimas pretenzijoje nurodyti tam tikrą terminą, apibrėžtą arba tam tikru laikotarpiu nuo pretenzijos gavimo, arba tam tikra kalendorine data netinkamai veiklai nutraukti ir (ar) veiklos trūkumams ištaisyti. Sutapatinti CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodyto protingumo kriterijus atitinkančio laikotarpio su laikotarpiu, kuris praėjo nuo pretenzijos pateikimo iki kreipimosi į teismą, nėra pagrindo. Kasacinis teismas ne tik pripažįsta, kad CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, bet ir konkretizuoja, kad šiame straipsnyje taip pat nustatytas kitas ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos momentas – reikalavimas pareiškime suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Khartli” v. UAB „Diagnostikos poliklinika”, bylos Nr. 3K-3-16/2005). Šioje kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytas dvidešimties dienų terminas buvo nustatytas sprendimui sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą priimti, o ne tęstinio pobūdžio trūkumams pašalinti, kaip to reikalauja ieškovas nagrinėjamoje byloje.
Dėl 2013 m. kovo 13 d. reikalavimo gražinti 414 001,62 euro skolą – atsakovas šios skolos nepripažįsta, nes kasatorius nėra pateikęs įrodymų, kad tokio (ar panašaus) dydžio sumą kasatorius sumokėjo. Ginčas dėl šios sumos priteisimo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme (Lietuvos arbitražo teismo byla Nr. 1-1/2013). Dėl 2013 m. kovo 13 d reikalavimo pateikti informaciją kasatoriui, kaip akcininkui, – akcininko ir bendrovės santykius dėl informacijos teikimo reglamentuoja ne juridinio asmens veiklos tyrimo institutas, o Akcinių bendrovių įstatymas, pagal kurio 18 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2013 m. liepos 13 d., teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais turėjo akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 dalį akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos; ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje patvirtinta, kad pareiškimas teismui gali būti paduotas tik po to, kai buvo kreiptasi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) su reikalavimu nutraukti netinkamą veiklą. Jeigu pareiškimas paduodamas teismui nesikreipus į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) ir tuo dar galima pasinaudoti, šis paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” v. UAB „Birių krovinių terminalas”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73/2008">3K-3-73/2008</a>; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Lavestina”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-590/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-590/2008">3K-3-590/2008</a>; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. von K. ir kt. v. UAB „Luksora”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2012">3K-3-353/2012</a>). Kasatoriaus atstovo 2013 m. kovo 14 d. pretenzijoje nebuvo nurodyta tariamai netinkama atsakovo (ar jo vadovo) veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas, taip pat nenurodyti argumentai, kodėl veikla yra netinkama.
Pagal CK 2.124 str. gali būti tiriama: 1) juridinio asmens veikla; 2) juridinio asmens valdymo organo veikla; 3) juridinio asmens valdymo organo nario veikla. Dispozicijos teisė pasirinkti, kieno (ar visų) subjektų veikla turėtų būti tiriama, priklauso ieškovui. Pasirinkęs, kieno veikla turėtų būti tiriama, ieškovas to subjekto (subjektų) atžvilgiu turi laikytis išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Kasatoriaus atstovo 2013 m. kovo 14 d. pretenzija buvo pateikta ne atsakovui, bet atsakovo vienasmeniam valdymo organui direktoriui J. D., jokia pretenzija atsakovui kaip juridiniam asmeniui nebuvo pateikta. Kasatorius pareiškime teismui nurodė daug visiškai naujų aplinkybių, apie kurias 2013 m. kovo 14 d. pretenzijoje nebuvo nė užuominos.
Atsakovas dėl to, kad nesilaikyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, prašė kasatoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo argumentams, kad kasatorius nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau nepaliko pareiškimo nenagrinėto, o jį atmetė kaip nepagrįstą. Šiai išvadai iš esmės pritarė apeliacinės instancijos teismas, kuris procesiškai išsprendė bylą lygiai taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimuose į kasatoriaus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties inter alia nurodė, kad kasatoriaus pareiškimas pagrįstai nebuvo patenkintas, nes kasatorius nesilaikė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Atsakovo atsiliepimas pateko į apeliacijos ribas, todėl jų neperžengė apeliacinės instancijos teismas CPK 320 straipsnio 2 dalies prasme.
Atsakovas prašymą priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas pareiškė dar atsiliepime į ieškinį, o 2013 m. liepos 22 d. teismo posėdyje palaikė šį prašymą ir pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Taigi atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pareiškęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kasatoriaus, jų atlyginimą iš ieškovo sumokėto užstato pagrįstai priteisė apeliacinės instancijos teismas.
Tretieji asmenys UAB,,Vaivorykštė“ ir J. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį. Atsiliepimas, nekartojant jau aptartų atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą argumentų, grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Kasatoriaus trisdešimt penkių dienų termino skaičiavimas nuo pretenzijos pateikimo atsakovui iki ieškinio pateikimo teismui laikytinas nepagrįstu, nes pretenzijoje neatskleidė savo ketinimų, kad jis planuoja kreiptis į teismą dėl atsakovo veiksmų. Kasatorius 2013 m. kovo 14 d. įteikė net penkis reikalavimus atsakovui nutraukti netinkamą veiklą ir tai sudarė kliūčių operatyviai jam atsakyti. Kasatorius apie visus mokėjimus susijusioms įmonėms žinojo, nes jam nuolat buvo teikiami visi reikalaujami finansiniai duomenys. Vykdyti galiojančias sutartis atsakovas ir galėjo, ir privalėjo be jokio kasatoriaus leidimo, be šių sutarčių atsakovo veikla būtų neįmanoma. Dėl kasatoriaus nurodytos skolos vyksta ginčas arbitraže; atsakovui su ja nesutinkant, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra skolingas nurodytą sumą ieškovui. Pretenzijoje atsakovo vadovui J. D. nenurodyta motyvų, dėl ko atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, ir nenustatytas terminas juos nutraukti. Pareiškimu prašoma atlikti tyrimą ne atsakovo vadovo, o atsakovo, dėl to nesilaikyta išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Prieš kreipdamasis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kasatorius tinkamai nepateikė pretenzijos, kurioje būtų konkrečiai įvardyta netinkama atsakovo veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas bei nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi viešojo intereso buvimo, neperžengia kasacinio skundo, kuriame keliami teisės klausimai, susiję su reikalavimų, keliamų ikiteisminio kreipimosi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) prieš kreipiantis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, pateikimo tvarkai ir turiniui bei su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu iš užstato. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.
Dėl ikiteisminės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos
Juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo ir vykdymo tvarka nustatyta CK antrosios knygos II dalies X skyriuje. Jame yra reglamentuotas juridinio asmens veiklos tyrimo turinys (CK 2.124 straipsnis), tokio tyrimo inicijavimo subjektai ir tvarka (CK 2.125–2.126 straipsniai), ekspertų paskyrimo tvarka, jų teisės, pareigos bei darbo apmokėjimo sąlygos (CK 2.127–2.130 straipsniai), taip pat teismo taikytinos priemonės, ekspertams konstatavus ir teismui pritarus, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organo, jo nario) veikla yra netinkama (CK 2.131 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ikiteisminę juridinio asmens veiklos tyrimo stadiją įtvirtinančių teisės normų aiškinimo. Ikiteisminė juridinio asmens veiklos tyrimo stadija nustatyta CK 2.126 straipsnyje, kuriame reglamentuota, kad pareiškimas dėl veiklos tyrimo apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama (CK 2.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi siekiant tinkamai įvykdyti ikiteisminę juridinio asmens veiklos tyrimo stadiją įstatymas reikalauja atlikti du veiksmus: pirma, pareiškėjas turi kreiptis į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir, antra, suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Aiškinant CK įtvirtintus reikalavimus, keliamus kreipimuisi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), konstatuotina, kad jis turi taip pat atitikti du reikalavimus: jame būtina, pirma, įvardyti konkrečią veiklą ar nesąžiningą pareigų vykdymo faktą bei, antra, nurodyti motyvus, kodėl, pareiškėjo nuomone, ši veikla yra netinkama. Kadangi aiškinamoje teisės normoje nustatyta, kad tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama, tai aiškinant sistemiškai konstatuotina, kad abu šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir nors vieno jų nesilaikymas neužtikrina tinkamo ikiteisminės juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos įvykdymo. Kartu toks teisinis reglamentavimas leidžia efektyviau siekti ikiteisminės ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo stadijos tikslo – užtikrinti, kad juridinio asmens veikla nebus sutrikdyta nesant tam pakankamo pagrindo, o pareiškėjo interesas bus ginamas tiek, kiek tai neprieštarauja bendram įmonės interesui. Taigi jeigu pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo neįvykdo nors vieno iš reikalaujamų atlikti dviejų veiksmų ir jeigu kreipimasis į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) neatitinka nors vieno iš dviejų pirmiau nurodytų reikalavimų, tokiu atveju negalima konstatuoti, kad ikiteisminė juridinio asmens veiklos tyrimo stadija įvykdyta tinkamai ir yra atsiradęs teisinis pagrindas teikti pareiškimą dėl veiklos tyrimo apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas juridinio asmens dalyviams teisines priemones kontroliuoti juridinio asmens valdymą, nustatė privalomą išankstinę ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pareiškimas dėl juridinio asmens tyrimo gali būti teismui paduotas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prieš tai kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, ir suteikė jam protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad juridiniam asmeniui pateikiamame pareiškime turi būti konkrečiai nurodoma netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Khartli“ v. UAB,,Diagnostikos poliklinika“, bylos. Nr. 3K-3-16/2005); pareiškimas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą teismui gali būti paduodamas tik po to, kada yra kreiptasi į juridinį asmenį, reikalaujant per protingą terminą nutraukti netinkamą veiklą, taip pat kreipimesi pagrindžiant įvardijamą netinkamą veiklą ar nesąžiningą pareigų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. von K. ir kt. v. UAB „Luksora“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2012">3K-3-353/2012</a>).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas 2013 m. kovo 14 d. atsakovui UAB „ECAA Europe“ pateikė pretenziją dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. Šia pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovo vadovą J. D. dėl jo atliekamų veiksmų, susijusių su ieškovo lėšų netinkamu panaudojimu. Pretenzijoje ieškovas nurodė, kad atsakovas atliko pavedimus susijusiai įmonei UAB „Bendrystė“ (J. D. yra ir šios įmonės vadovas), UAB „Šiaulių naujienos“, UAB „Šiaulių lyra“, UAB „Naujoji vaidra“, UAB „Masada“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ (šios įmonės susijusios su atsakovo akcininke UAB „Vaivorykštė“) ir abejoja šių pavedimų pagrįstumu, t. y. ar mokėjimai įmonėms atlikti ne fiktyvių sandorių pagrindu. Taip pat ieškovas nurodė, kad turi abejonių, ar atsakovas neperparduoda prekių per kitą įmonę UAB „Universal auto“ (ši įmonė įsteigta praėjus trims dienoms po atsakovo įsteigimo, jos buveinė registruota tuo pačiu adresu kaip ir atsakovo, abiejų įmonių tas pats vadovas), taip, tikėtina, pelno dalį nukreipiant įmonei UAB „Universal auto“. Šių aplinkybių visumos pagrindu ieškovas abejoja, ar atsakovo vadovas bei kiti akcininkai veikia atsakovo interesais, ar nepažeidžia ieškovo, kaip akcininko, turtinių interesų. Pretenzijoje prašoma nutraukti veiksmus, darančius žalą atsakovo ir ieškovo (atsakovo akcininkas) interesams. Terminas šiems veiksmams nutraukti pretenzijoje nenurodytas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, šiame kreipimesi įvardijo konkrečias veikas ir, ieškovo vertinimu, nesąžiningą pareigų vykdymo faktą, dėl to netenkino atsakovo prašymo pripažinti, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Taip teismas iš esmės konstatavo, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą atliko visus privalomus įstatymo reikalaujamus ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme veiksmus. Teismas vertino, kad ieškovo suformuluotų pretenzijos, prašymų turinys turi trūkumų, pretenzijoje ne dėl visų aplinkybių, kurios nurodytos ieškinyje, bylos nagrinėjimo metu, detaliau neanalizuojant, pasisakyta, tačiau nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad ieškovas kreipdamasis į teismą apskritai nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl sprendė analizuoti pareiškime ieškovo nurodytas aplinkybes iš esmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo – juridinio asmens ar jo vadovo veikla yra netinkama.
Kasaciniu skundu skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovas tinkamai nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes nesuteikė protingo termino atsakovui atsakyti dėl pretenzijoje nurodytų aplinkybių. Teismas sprendė, kad netikslinga vertinti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl atsakovo veiklos galimo netinkamumo sudaro pakankamą pagrindą priimti nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį pradėti ir prašymą ištirti juridinio asmens veiklą atmesti, t. y. netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl galimos netinkamos atsakovo veiklos.
Kasatorius argumentuoja, kad laiko tarpas, kurį jis faktiškai suteikė ieškovui atsakyti į pretenzijoje ir kituose kreipimuose į atsakovą, t. y. nuo 2013 m. kovo 14 d., kada kreipėsi į atsakovą, iki 2013 m. balandžio 19 d., kai teismui pateikė ieškinį, laikytinas protingu ir pakankamu aplinkybėms, susijusioms su jų netinkama veikla, pašalinti ir nutraukti atsakovo galimus neteisėtus veiksmus. Kasatoriaus teigimu, atsakovas net neatsakė ieškovui dėl pretenzijoje ar kituose kreipimuose į atsakovą nurodytų aplinkybių. Dėl šių aplinkybių, kurias patvirtino ir bylą nagrinėję teismai savo procesiniuose sprendimuose, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, nes nenurodė protingo termino, per kurį atsakovas privalėjo nutraukti neteisėtus veiksmus, laikytina nepagrįsta.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad termino suteikimas yra vienas iš būtinų reikalavimų, keliamų ikiteisminei ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo stadijai, kartu sutinka su kasatoriaus argumentu, jog termino nenurodymas pretenzijoje nelaikytinas jo nesuteikimu atsakovui nutraukti neteisėtus veiksmus. Įstatymas expressis verbis nenustato, kad pareiškime į juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) turi būti nurodytas tikslus laiko tarpas, per kurį pareiškėjas siekia, kad būtų pašalintos jame nurodytos aplinkybės. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Įstatymo leidėjas nustatė šį reikalavimą tam, kad būtų užtikrintas protingas laiko tarpas juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) reaguoti į kreipimąsi, kuriuo reikalaujama nutraukti netinkamą veiklą ir (ar) imtis konkrečių veiksmų jame nurodytoms aplinkybėms pašalinti. Įstatymo leidėjas neįvardijo, koks laiko tarpas laikytinas protingu, nes kiekvienu konkrečiu atveju šis laiko tarpas gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių, kurias reikalaujama pašalinti. Bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę konkrečiu atveju konstatuoti, ar terminas, kurį pareiškėjas suteikė juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) pašalinti pareiškime nurodytoms aplinkybėms, laikytinas protingu ar tokiu nelaikytinas. Teismai nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui po pareiškimo pateikimo atsakovui dienos. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovo suteiktas terminas neatitiko protingumo kriterijaus, todėl sprendė, jog East China Automobile Association Ltd neįvykdė reikalavimo suteikti protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį pretenzijoje nurodytoms aplinkybėms pašalinti ir dėl šios priežasties konstatavo, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pirmiau jau nurodyta, kad teismo galėjimui konstatuoti, jog asmuo, prieš teikdamas ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo teismui, tinkamai atliko ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, būtina išnagrinėti, ar pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, šiame kreipimesi įvardijo konkrečią veiklą ar nesąžiningą pareigų vykdymo faktą, nurodė motyvus, kodėl, pareiškėjo nuomone, ši veikla yra netinkama bei suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tik išanalizavus visų šių reikalavimų įvykdymo arba neįvykdymo faktą galima pagrįstai ir teisėtai konstatuoti, ar buvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovo vadovą J. D. reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, savo pretenzijoje įvardijo konkrečią veiklą ir nesąžiningą pareigų vykdymo faktą, nurodė motyvus, kodėl, ieškovo nuomone, pretenzijoje minima veikla yra netinkama, tačiau sprendė, kad nesuteikė protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, prieidamas prie šios išvados, neanalizavo pretenzijoje nurodytų netinkamos juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organo, jo nario) veiklos aplinkybių tuo aspektu, kiek laiko atsakovui būtų reikėję jas pašalinti, ar jų pašalinimas būtų buvęs įmanomas per daugiau kaip vieno mėnesio laikotarpį, kurį faktiškai atsakovui suteikė ieškovas, ar atsakovas ėmėsi faktinių veiksmų atsakyti dėl pretenzijoje nurodytų aplinkybių ieškovui, bei tai, ar atliko veiksmus nurodytoms aplinkybėms šalinti. Tik nustatęs nurodytas faktines aplinkybes teismas galės teisėtai ir pagrįstai konstatuoti, ar ieškovo atsakovui suteiktas laiko tarpas, kreipimesi nurodytoms aplinkybėms pašalinti, atitiko protingumo kriterijus. Jeigu teismas, įvertinęs pretenzijoje nurodytas aplinkybes šiais aspektais, konstatuotų, kad ieškovas suteikė protingą laiko tarpą joms pašalinti, teismas spręstų, ar ieškinyje, kuriame patikslintos pretenzijoje įvardytos aplinkybės, nurodyti netinkami bendrovės valdymo veiksmai sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atlikti juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiklos tyrimą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio. Vertindamas jas, teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimą arba konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį pradėti ir prašymą atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. LUAB „Lavestina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-590/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-590/2008">3K-3-590/2008</a>).
Faktinės aplinkybės dėl atsakovo veiksmų, reaguojant į ieškovo pretenziją, ir laiko tarpo pakankamumo tokiems veiksmams atlikti neištirtos ir neįvertintos apeliacinės instancijos teismo nutartyje, šių aplinkybių įvertinimas turi teisinę reikšmę konstatuojant, ar atsakovas turėjo protingą laiko tarpą, pakankamą reaguoti į pretenziją (kurioje reikalauta nutraukti netinkamą veiklą) ir (ar) imtis tokios veiklos nutraukimo veiksmų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš užstato
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK 797 straipsnio aiškinimo. Kasatorius argumentuoja, kad prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos atsakovas privalo pateikti ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau pateikė praleidęs šį terminą.
Ieškovas (kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo) atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 794 straipsnio 1 dalis). Atsakovo prašymu teismas nusprendžia atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos. Toks prašymas turi būti pareikštas ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą laiką nepareiškiamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą užstatą. Teismas nusprendžia nedelsiant grąžinti ieškovui sumokėtą užstatą, jeigu iš įsiteisėjusio teismo sprendimo aišku, kad atsakovui nepriklauso turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 797 straipsnis). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB „ECAA Europe“ bylos nagrinėjimo metu aiškiai išreiškė interesą, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos iš tuo tikslu ieškovo įmokėto užstato. Tokį atsakovo siekį patvirtina jo prašymas užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovo bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš sumokėto užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusiems teismams nustačius, jog atsakovas pareikalavo teismo įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei paprašė teismą įpareigoti ieškovą atlyginti šias išlaidas, ir nors prašyme nenurodė, kad prašo bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš ieškovo sumokėto užstato sumos, sistemiškai aiškinant atsakovo veiksmų visumą nėra pagrindo abejoti tokiu atsakovo ketinimu. Formalaus reikalavimo nurodyti, iš kokių lėšų (sumokėto užstato ar kitų) bylos šalis prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, neįvykdymas nedaro negalimo tokių išlaidų atlyginimo iš tuo tikslu sumokėto užstato. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia išvada neprieštarauja ir CPK 797 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai, kurioje nėra nustatyta, kad atsakovo prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas turi būti nurodoma, iš kokių lėšų ieškovas turi atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, o tiesiog reglamentuota, jog atsakovo prašymu teismas nusprendžia atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos. Taigi aiškinant šią teisės normą konstatuotina, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti, iš kokių lėšų šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, antroji šalis privalo atlyginti įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Tokia išvada prieitina ir sistemiškai analizuojant CPK I dalies VIII skyriaus bei VII dalies LX skyriaus nuostatas. Priešinga išvada prieštarautų užstato galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti tikslui – ieškovo, kuris yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, pareigai užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui.
Kasatorius argumentuoja, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo sumokėto užstato. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieškovo argumentu. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama 595-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija v. P. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2010">3K-3-360/2010</a>). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, aiškinant šią įstatymo nuostatą sistemiškai su CPK 797 straipsniu ir įvertinus kasacinio teismo suformuotą praktiką, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, jog įstatyme nėra nustatyta, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš ieškovo sumokėto užstato. Dėl to spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai sprendė atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo sumokėto užstato.
Pirmiau konstatavus išvadą naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šiam teismui perduoti iš naujo nagrinėti bylą, kartu panaikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kasaciniame teisme patirta 35,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. balandžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė
