A. M. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-1229-805/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38150-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

(S)

1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2,5; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1,1,8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.10.1.1; 1.1.13; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 29 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Gabrielei Zataveckaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei

kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1993 m. kovo 25 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 1995 m. sausio 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) bausmė subendrinta su 1993 m. kovo 25 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė (1998 m. sausio 28 d. bausmę atliko);

3. 1999 m. balandžio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė su 1/4 turto konfiskavimu;

4. 1999 m. gegužės 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 113 straipsnio 1 dalį (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 42 straipsniu (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) bausmė subendrinta su 1993 m. balandžio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/4 turto konfiskavimu (2000 m. gegužės 23 d. bausmę atliko);

5. 2001 m. lapkričio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/4 turto konfiskavimu;

6. 2002 m. sausio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

7. 2003 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalį paskirta terminuota laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinus su 2002 m. sausio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams (bausmę atliko 2006 m. kovo 6 d.);

8. 2007 m. spalio 3 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė. 2008 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2007 m. spalio 3 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, paskirta terminuota 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. 2008 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 13 metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. spalio 3 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu 2 dalies 2 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu (2020 m. rugpjūčio 4 d. bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. M. 2025 m. spalio 28 d. apie 10.20 val. ant (duomenys neskelbtini) tilto, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. spalio 28 d. 11.27 val. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis A. M. 2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad turėjo priklausomybę alkoholiui, kas įtakojo tokius veiksmus. Šiuo metu savanoriškai gydosi, siekia gera valia ir dedamomis pastangomis išsigydyti ligą. Šiuo metu nedirba, nes yra viešojoje įstaigoje, kurioje jam teikiama pagalba. Supranta, kad negalima vairuoti neblaiviam, sutinka, kad blogai pasielgė, tokius veiksmus įtakojo alkoholis. Prašo neskirti baudos bausmės rūšies, kadangi šiuo metu neturi pastovių pajamų. Turi žmoną, su kuria kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, artima aplinka jį palaiko, pritaria jo ketinimams atsisakyti šio žalingo įpročio. Norėtų tęsti, jeigu nebūtų suvaržyta laisvę, gydymo bei reabilitacinę -priemonę tikslu pasiekti palankų rezultatą.

Be paties kaltinamojo A. M. visiško kaltės pripažinimo bei paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, kurie ištirti teisiamajame posėdyje:

kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi nuo 2021 m. Automobilis,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, o draugui G. K.. Maždaug 2025 m. pavasarį G. K. išvyko į užsienį, jam paliko šią mašiną, kad, esant reikalui, ja važinėtų, pasakė, kad naudotųsi kaip savo, jeigu reikės, suremontuotų ir panašiai. Vakar, jis būdamas neblaivus, sėdo vairuoti šią mašiną, važiavo į (duomenys neskelbtini), buvo gėręs brendžio. Nuo maždaug 9 val. iki 10 val. buvo išgėręs butelį 0,3 litro brendžio. Suprato, kad vairuoti negali. Nuo namų nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) tilto, važiavo per greitai, nesuvaldė mašinos ir ji trenkėsi į kelio atitvarus, padarė eismo įvykį. Kokiu tiksliai greičiu važiavo, neatsimena. Gailisi kad pasielgė taip neatsakingai (1 t., b.l.53-55);

liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. M. yra jo senas pažįstamas, kurį pažįsta nuo vaikystės. Prieš maždaug 4-5 mėnesius jis, išvykdamas dirbti į (duomenys neskelbtini) savo automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Leido jam naudotis minėtu automobiliu. Tarėsi, kad kai grįš iš (duomenys neskelbtini), tai jam jį perrašys, nes išvykdamas jis jau buvo nusipirkęs kitą automobilį. Automobilį,,Renault Megane“ pirko 2025 m. sausio mėn. Mokėjo už jį 700 Eur. Automobilis techniškai tvarkingas. Kai paliko A. automobilį, A. girtavimo problemos neturėjo, alkoholio negėrė visiškai. Jam yra šokas, kad A. važiavo neblaivus ir dar sudaužė automobilį. Jis negalėjo įsivaizduoti, kad A. taip elgsis. Kai A. paskambino pakalbėti apie įvykį, tai jis jam nenorėjo pasakoti (1 t., b. l. 38-39);

2025 m. spalio 28 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono Policijos komisariato vyriausiojo patrulio Roberto Tvorogo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. spalio 28 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją A. M., kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarė eismo įvykį, atsitrenkdamas į apsauginį kelio atitvarą, jį apgadino. 2025 m. spalio 28 d. 11.05 val. pirmojo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. 2025 m. spalio 28 d. 11.27 val. antrojo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (,,DRAGER 7510 Nr. ARKB 0237“, sertifikato patikros Nr. 2400507) (1 t., b. l. 1-4);

2025 m. spalio 28 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono Policijos komisariato vyriausiojo patrulio Roberto Tvorogo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. spalio 28 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) tilto, Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją A. M., kuris, būdamas neblaivus, vairavo automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarė eismo įvykį atsitrenkdamas į apsauginį kelio atitvarą ir jį apgadino. 2025 m. spalio 28 d. 11.05 val. pirmojo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. 2025 m. spalio 28 d. 11.27 val. antrojo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (,,DRAGER 7510 Nr. ARKB 0237“, sertifikato patikros Nr. 2400507) (1 t., b. l. 1-4);

Iš 2025 m. spalio 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo patrulio Roberto Tvorogo tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad 2025 m. spalio 28 d. jis dirbo su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. M. ekipaže A1705, nustatytame maršrute. Apie 10.50 val. buvo gautas pranešimas iš OVS budėtojo nuvykti į Alytuje esančią (duomenys neskelbtini) tilto automobilis atsitrenkė į atitvarus, apie įvykį pranešė pravažiuojantis asmuo. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo ugniagesius bei stipriai apgadintą (galimai netaisomą) automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio stovėjo A. M., kuris prisipažino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, leidžiantis (duomenys neskelbtini) tiltu nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio apsauginį atitvarą ir jį apgadino. Vyriškis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. A. M. dėl visko prisipažino, buvo klusnus, mandagus. Tikino, jog alkoholį vartojo prieš 2 valandas, automobilio savininkas yra jo draugas G. K.. Patikrinus informaciją registruose, informacija pasitvirtino. Alkoholio kiekio matuokliu,,DRAGER 7510 ARKB 0237“, patikros Nr. 2400507, pirmojo patikrinimo metu A. M. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą buvo iškviestas tralas, automobilis,,Renault Megane“ pristatytas į saugomą automobilių aikštelę Santaikos g. 31D, Alytuje, užplombuotas plombomis: 132315-13232. Atlikus visus procesinius veiksmus su eismo įvykiu, asmenį pristatė į Alytaus AVPK patalpas, kur buvo atlikti kiti procesiniai veiksmai. Buvo įregistruotas eismo įvykis ROIK 07-25-9648495 (dėl eismo įvykio) bei pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-38150-25 (1 t., b. l. 5-6);

2025 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Matomi kelio atitvarai, ant kurių matyti apgadinimo žymės, šalia apgadintų atitvarų ant pėsčiųjų tako matyti ir automobilio detalės (padanga ir nuolaužos). Toliau yra matomas pilkos spalvos automobilis,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė kėbulo dalis yra apgadinta, taip pat dešinėje priekinėje pusėje nėra rato, apgadintas ir priekinis stiklas, kurio apačioje yra VIN (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio saloną, priekyje dešinėje pusėje matyti suveikusi oro pagalvė. Automobilio salono gale matyti sėdynių uždangalas, laidai ir akumuliatorius. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Automobilis užplombuotas plombomis nuo Nr. 132315 iki Nr. 132321 (1 t., b. l. 14-16, 17-26);

2025 m. spalio 28 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Jis negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Alkoholio kiekio matuokliu,,DRAGER 7510 ARKB 0237“, patikros Nr. 2400507, pirmojo patikrinimo metu 2025 m. spalio 28 d. 11.05 val. jam nustatytas 1,85 promilės neblaivumas. Antrojo patikrinimo metu 2025 m. spalio 28 d. 11.27 val. nustatytas 1,76 promilės neblaivumas. Su patikrinimo rezultatais A. M. sutiko (1 t., b. l. 7-8);

Iš 2025 m. spalio 29 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB),,Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. K. (1 t., b. l. 30);

2025 m. spalio 28 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad automobilis,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos vilkiku išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu: Santaikos g. 31D, Alytus (1 t., b. l. 27-29); 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimu automobilis,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu grąžintas saugojimui G. K. (b. l. 40-41);

Iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ),,Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio,,Renault Megane“, kategorija M1-AB, pavarų dėžė – mechaninė, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris 1 870 cm3, variklio galia 96 KW (131 AG), gamybos metai 2025-2009, parinkti metai 2006, vidutinė transporto priemonės kaina 2025 m. spalio mėn. duomenimis Lietuvoje su PVM – 1 750 Eur (1 t., b. l. 31);

2025 m. spalio 29 d. pažyma dėl vairuotojų registrų įrašų patvirtina, kad A. M. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis), kategorijos AM, B, B1 (1 t., b. l. 32).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, visumoje įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis A. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. spalio 28 d. 11.27 val. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. M. visiškai pripažino savo kaltę. Be paties kaltinamojo prisipažinimo bei teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti proceso veiksmų atlikimo protokolai, liudytojo parodymai bei kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu. Šiuo atveju kaltinamojo A. M. veika atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, dėl ko darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tyčia, jis neteisėtais veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi kaltinamajam nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais (BK 56 straipsnis).

Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. M. Lietuvos Respublikoje teisiamas dešimtą kartą, paskutiniuoju nuosprendžiu, kuriuo BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, paskirtą ilgalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliko 2020 m. rugpjūčio 4 d., tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Kaltinamasis A. M. baustas administracine tvarka, paskutinė paskira bauda nesumokėta (1 t., b. l. 78-81).

A. M. kaltę visiškai pripažino, dėl to gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, ši aplinkybė laikytina lengvinančia kaltinamojo padėtį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Girtumas nelaikytinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi įstatyme tai numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Šioje byloje kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkina aplinkybė – tai, kad dabartinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. M. turi siekį geranoriškai išsigydyti priklausomybės ligą, pažada, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų. A. M. yra darbingo amžiaus, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (2025 m. lapkričio 11 d. Šias aplinkybes patvirtina išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Pasak kaltinamojo, savo noru 2025 m. lapkričio 29 d. atvyko sveikti nuo priklausomybės alkoholiui į (duomenys neskelbtini), kur teikiama ilgalaikė pagalba priklausomybę turintiems ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, dirbo pastatų apšiltinimo srityje. Kaltinamasis vedęs, turi šeimą, nepilnamečių vaikų neturi (1 t., b. l. 72-73), bylos duomenimis priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 76-77).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, ankstesnius teistumus, skirtų bausmių rūšis, kaltinamojo A. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta kaltinamajam sutinkant, kadangi dėl prastos turtinės padėties šiuo metu gydantis ir faktiškai nedirbant neturėtų pajamų baudai sumokėti, paskyrus prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kuri atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus – terminuotą laisvės atėmimą.

Kaltinamojo A. M. baudžiamoji byla teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad nuo paskiausiu nuosprendžiu kaltinamojo atliktos bausmės parėjo netrumpas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis bylos duomenimis nebuvo padaręs jokių kitų nusikalstamų veikų, išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažįsta, kad nusikalstamą elgesį įtakojo atsiradusi priklausomybės liga, kurią gera valia sprendžia, dėl ko prašo leisti baigti gydymosi nuo priklausomybės ligų kursą, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, todėl manytina, kad šiuo atveju A. M. atžvilgiu gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nes yra pakankamas pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2,5,6 dalys). Paminėtų aplinkybių kontekste spręstina, kad yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant draudimus bei įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 75 straipsnis), todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam pareigas – gydytis priklausomybės ligą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam A. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto vertės konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriama kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas specialiąją teisę, tačiau būdamas neblaivus, todėl kaltinamajam turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog kaltinamasis, vairuodamas vidutiniame girtumo laipsnyje, padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams bei turto saugumui, jis atsitrenkė į apsauginį kelio atitvarą. Kaltinamasis praeityje buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikotarpiui – 2 metams 6 mėnesiams.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą G. K., kuris, išvykdamas į užsienį, kadangi A. M. yra jo senas pažįstamas ir alkoholio problemų neturėjo, leido kaltinamajam juo nepertraukiamai naudotis, vardu, tarpusavyje susitarė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) savininkas perrašys automobilį kaltinamojo vardu. Be to, kaip patvirtino teismo posėdyje kaltinamasis, minėtas asmuo jam pretenzijų neturi, kadangi transporto priemonės, kurią vairavo A. M., vertė yra atlyginta. Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo vairuotas automobilis, kuriuo buvo įvykdyta nusikalstama veika, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Taigi, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias spręstina, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise faktiškai priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl transporto priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam A. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktą saugoti G. K..

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Alytaus apskries VPK Alytaus miesto ir rajono PK vyr. tyrėjo R. Ž. 2025 m. spalio 29 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto AB „Regitra“ 2025 m. sausio 16 d.) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l.56 – 59, 60 – 63). Šios kardomosios priemonės panaikinamos pradėjus vykdyti nuosprendį (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Proceso išlaidos

Kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta ir teismo paskirta advokatė Regina Šeperienė. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam išlaidos sudaro 131,25 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28-976/2015">2K-28-976/2015</a> ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, nes jo baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nėra pateiktų detalių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, be to, kaip matyti bylos duomenimis, kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų – nesumokėtų baudų, pastaruoju metu nedirba, gydosi priklausomybės ligą, pats nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į visa tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliui ir A. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 7 ir 10 punktais, šiuo nuosprendžiu A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), gydytis priklausomybės ligą, baigus gydymą tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kelių transporto priemonę – automobilį,,Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. spalio 29 d.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – asmens dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“ 2025 m. sausio 16 d.) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės

Teisėja Loreta Radzevičienė