V. G. pagal BK 2811 str., 281 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-168-511/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24983-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 2000 Eur (40 MGL dydžio) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 17 d., ir jam priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Land Rover“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. G. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 14 d. 21.30 val. Kelmėje, Tyliojoje, Vytauto Didžiojo, Birutės ir Liudo Giros gatvėse, vairavo automobilį „Land Rover“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl automobilio „Land Rover“ konfiskavimo arba šias dalis pakeisti – taikyti automobilio vertės konfiskavimą. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. BK 2811 straipsniu, įsigaliojusiu 2019 m. balandžio 1 d., kriminalizuotas, be kita ko, neatsargus transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) arba vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai, neatsargus mokymas vairuoti apsvaigus minėtu laipsniu, taip pat neatsargus apsvaigimas iki tokio paties lygio vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Ankstesne BK 281 straipsnio 7 dalies redakcija atsakomybė už vairavimą ar mokymą vairuoti apsvaigus buvo nustatyta tik esant kaltininko tyčiai. Įsigaliojus BK 281 straipsnio pakeitimams ir naujam BK 2811 straipsniui, kyla neatsargaus nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo klausimas. BK 72 straipsnis imperatyviai reikalauja konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemones visais atvejais, tačiau kai padaromas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimo klausimas sprendžiamas nevienareikšmiškai – tais atvejais, kai vairuojant sunkios girtumo būsenos sukeliami skaudūs padariniai (BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalys), transporto priemonės konfiskavimas dažniausiai netaikomas, tačiau už mažesnio pavojingumo nusikaltimą, kai vairuojant apsvaigus jokie padariniai nekyla, o neretai net nesusidaro konkretus pavojus padariniams (avarinei situacijai) kilti, transporto priemonės konfiskavimas ar jos vertės išieškojimas taikomas. Pakeitus BK 281 straipsnį ir papildžius baudžiamąjį įstatymą 2811 straipsniu, BK 72 straipsnio pakeitimai nebuvo padaryti ir šio straipsnio taikymas teismų praktikoje nekito.

2.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymėta, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus į nuosavybę nukreiptos priemonės turi išlaikyti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimo, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (sprendimai bylose Sun prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 31004/02; Ismaylov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30352/03; James prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 8793/79). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Sprendžiant dėl skirtinų turtinio pobūdžio baudžiamųjų priemonių (baudos, konfiskuotino turto vertės išieškojimo dydžių), svarbu įvertinti, kad šios priemonės netaptų neproporcingai didele našta kaltininkui. Ko gero, radikaliausias neproporcingai didelės naštos pavyzdys būtų atvejis, kai be pakankamai rimto pagrindo dėl pritaikytų priemonių asmuo tampa beturčiu, beviltišku valstybės skolininku. Kita vertus, neproporcingai didelė našta nebūtinai apima tik tokias radikalias pasekmes. EŽTT praktikoje pripažintos pernelyg baudžiančiomis turtinio pobūdžio priemonės, dėl kurių nekilo kaltininko nemokumo rizika, tačiau jos, įvertinant visas bylos aplinkybes, buvo nepagrįstai griežtos (sprendimas byloje Gabrič prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 9702/04). Taigi neproporcingos sankcijos savaime yra nepagrįsta ir pernelyg didelė našta nubaustajam. Priemonių proporcingumas turėtų būti vertinamas tiek pažeidimo pavojingumo ir žalingumo, tiek kaltininko vaidmens reikšmingumo, kitų pritaikytų poveikio priemonių, nusikaltimo padarymo priemonės vertės, kaltininko socialinių ir kitų aplinkybių kontekste.

2.3. Įvertinus aptartą EŽTT praktiką, BK 281 straipsnio pakeitimus bei naująjį BK 2811 straipsnį, įsigaliojusius nuo 2019 m. balandžio 1 d., besąlygiškas turto konfiskavimas neatitinka Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimų, nes privalomas turto konfiskavimas nėra vertinamas pažeidimo pavojingumo ir žalingumo, kaltininko vaidmens reikšmingumo, kitų pritaikytų poveikio priemonių, nusikaltimo padarymo priemonės vertės, kaltininko socialinių ir kitų aplinkybių kontekste. Baudžiamasis įstatymas neįvardija proporcingumo principo ir tiesiogiai neįpareigoja teismų juo remtis sprendžiant dėl konfiskavimo, tačiau šis imperatyvas kyla iš Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio. V. G. taikytas transporto priemonės konfiskavimas nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Už jos padarymą V. G. nubaustas 2000 Eur bauda ir uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Tai pakankama priemonių visuma BK 54 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti ir turto konfiskavimas neturėjo būti taikomas.

2.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesant byloje objektyvių duomenų, kad konfiskuoto automobilio „Land Rover“ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi (CK 3.100 straipsnis), teismai turėjo pagrindą preziumuoti, kad ši transporto priemonė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams – nuteistajam V. G. ir jo sutuoktinei N. G. Be to, automobiliu naudojosi ir sutuoktinių duktė, todėl, net ir nustačius BK 72 straipsnio taikymo sąlygas, nebuvo pagrindo konfiskuoti automobilį „Land Rover“, o ne taikyti šio automobilio turto vertės konfiskavimą.

3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosavybės apsaugą, nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams, ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Tačiau iš šio straipsnio 2 dalies matyti, kad valstybei yra palikta teisė kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrą interesą arba kad būtų garantuotas mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų sumokėjimas.

3.2. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a> nurodyta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnio teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal BK 2811 straipsnį, todėl automobilio „Land Rover“ konfiskavimas nuteistajam paskirtas teisėtai. Skundo argumentas, kad BK 2811 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nuodyta veika gali būti padaryta dėl neatsargumo, nėra pagrindas panaikinti V. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, ir esant padarytai neatsargiai nusikalstamai veikai (BK 281 straipsnio 2 dalis), nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio – konfiskavimas yra pagrįstas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkxLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-291-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-291-697/2019">2K-291-697/2019</a>). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šią veiką būtų padaręs dėl neatsargumo: jis kategoriškai neigė, kad transporto priemonę vairavo neblaivus. Iš liudytojų M. J. ir E. G. parodymų matyti, kad jie iš V. G. elgesio suprato, jog jis yra neblaivus. Po įspėjimo, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, nuteistasis automobiliu pasišalino.

3.3. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018 pažymėta, kad proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 2811 straipsnyje, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nusikaltimo transporto priemonės konfiskavimą, siekiama užkirsti kelią tokių nusikalstamų veikų darymui ateityje, t. y. taip įgyvendinamas visuomenės interesas jaustis saugiai nuo nusikalstamų veikų padarymo. Nagrinėjamojoje byloje V. G. paskirta 40 MGL dydžio bauda, t. y. mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas minimalus baudos dydis už nesunkius nusikaltimus. Įvertinęs bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, tai, kad darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, teismas V. G. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, t. y. truputį daugiau negu BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus terminas. Įstatymų leidėjas 2019 m. sausio 11 d. įstatymu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – terminą padidino nuo trejų iki penkerių metų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad taikytas transporto priemonės konfiskavimas proporcingumo principo nepažeidė.

3.4. Kasatorių teiginiai dėl galimybės išieškoti transporto priemonės vertę atmestini. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuriems esant ne konfiskuojamas konfiskuotinas turtas, o iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertė. Vienas iš tokių – kai turtas priklauso tretiesiems asmenims. Pagal teismų praktiką, jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikomas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnį. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LTYyOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205-628/2018">2K-205-628/2018</a>). Tai, kad kaltininkui priklausančiu automobiliu naudojosi jo duktė, nėra pagrindas nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti jo vertę.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato R. Kairio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

5. Kasatoriaus nuomone, konfiskuodami automobilį teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

6. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Šiame kontekste, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės apsaugą, nuostatas; kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctOTQyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-942/2019">2K-67-942/2019</a>).

7. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 2811 straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą.

8. Pagal teismų nustatytas aplinkybes V. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius vengė neblaivumo patikrinimo; jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 2811 straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Teismai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė bent dvi avarines situacijas, vairavo neblaivus ir po to, kai dėl tokio elgesio jį sudrausmino kitas eismo dalyvis, taigi, sąmoningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas V. G. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad ji sudarė nuteistajam individualią ir pernelyg didelę naštą ar pan. Taigi nenustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas.

9. Automobilio konfiskavimo neproporcingumą kasatoriai grindžia ir kasaciniame skunde nurodytais EŽTT sprendimais bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, tačiau visi šie kasatoriaus paminėti sprendimai priimti bylose dėl muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimo, t. y. esant skirtingai situacijai ir faktinėms bylos aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje; pirmiau minėtoje kasacinėje byloje priimtas sprendimas šiai bylai neturi precedento galios, nes nagrinėjamos ir anos bylos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios.

10. Pažymėtina ir tai, kad V. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nesvarstytini kasatorių argumentai, susiję su nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimu padarius neatsargų nusikaltimą.

11. Nepagrįstas kasatoriaus alternatyviai pateikiamas prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Kasatorius prašymą argumentuoja tuo, kad automobilis yra jo paties ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, be to, automobiliu naudojasi duktė.

12. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

13. Pagal bylos aplinkybes V. G. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA1LTYyOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-205-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-205-628/2018">2K-205-628/2018</a> ir kt.). Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei ir kad automobiliu naudojosi jo duktė, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnyje, padarymo priemonė.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai V. G. BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis