Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-33-489/2020
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00182-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. Ž. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. liepos 16 d. apie 07.35 val. Šilutės r., kelio Šilalė–Šilutė 50 kilometre, vairuodamas automobilį,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų lenkė kitus automobilius, stovinčius prie raudono šviesoforo signalo, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą, degant raudonam šviesoforo signalui, kitų vairuotojų akivaizdoje, keldamas jų pasipiktinimą, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 8, 9, 165 punktų reikalavimus.
2. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas panaikintas ir S. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį 80 Eur bauda, ir, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 9 dalimi, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams už tai, kad jis pažeidė KET 165 punkto reikalavimus, t. y. važiavo esant draudžiamajam šviesoforo signalui.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarimą be pakeitimų arba Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti: perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad jo veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, ir paskirdamas 12 mėnesių teisės vairuoti atėmimą, neįvertino visų bylos aplinkybių ir padarė esminius proceso ir materialiosios teisės pažeidimus.
5.2. Jo veikoje nenustatyti visi būtini ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo požymiai, nes neįrodyta jo kaltė ir motyvas (tyčia vairuoti chuliganiškai), taip pat nenustatyta, kad jo veiksmais (vairavimu) buvo sukeltas pavojus eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui. Pareiškėjas savo veiksmuose įžvelgia galimai pavojingą vairavimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
5.3. Jis nepagrįstai patrauktas atsakomybėn už KET 165 punkto pažeidimą, nes vieta (remontuojamas kelio ruožas, kurio eismą reguliavo šviesoforas), kur jis padarė nusižengimą (važiavo degant draudžiamajam šviesoforo signalui), nebuvo sankryža, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. KET 4, 5, 8, 9 punktuose nurodytų reikalavimų, kurie reglamentuojami KET III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“, pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą ir veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511-2018).
5.4. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl sukeltos grėsmės eismo saugumui prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Filmuotoje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad jo manevro metu jokių priešpriešiais atvažiuojančių automobilių nebuvo. Jo sprendimą važiuoti per draudžiamąjį šviesoforo signalą lėmė ne tik tai, kad jis turėjo suplanuotą vizitą pas gydytoją, bet ir jo per 15 darbo metų įgytos profesinės žinios (darbas UAB (duomenys neskelbtini)), leidusios spręsti, kad toks jo važiavimas realiai niekam pavojaus sukelti negali.
5.5. Jis neturėjo chuliganiškų paskatų. Vaizdo įrašas ir kita bylos medžiaga neleidžia tvirtinti, kad jis savo vairavimu demonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kas galėtų atitikti chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėtį. Jo tikslas buvo greičiau nuvykti į gydymo įstaigą, o ne savo vairavimu demonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad jis, įvažiavęs į remontuojamą kelio ruožą, degant draudžiamajam šviesoforo signalui, po kelių sekundžių pasivijo automobilių koloną ir manevrą baigė iš kitos pusės dar degant raudonam šviesoforo signalui, kuris nesudarė galimybės pajudėti priekyje esančioms transporto priemonėms. Ši aplinkybė paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad jo veiksmais buvo užkirstas kelias judėti kitiems eismo dalyviams.
5.6. Pareiškėjas prašyme pateikia LAT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir apeliacinių instancijų teismų praktiką, aiškinant ir taikant chuliganiško vairavimo požymius (pavyzdžiui, LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-32-2014, 2AT-72-2014, 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-489/2017">2AT-16-489/2017</a>, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511-2018, 2AT-4-719/2019, LVAT nutartys bylose Nr. N261-7932/2010, N261-2790/2009, N444-1527/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-52-361/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE2My04OTEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-163-891/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-163-891/2018">AN2-163-891/2018</a>, ATP-902-648/2011, ATP-441-200/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTQ3Ny0zMDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-477-309/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-477-309/2014">ATP-477-309/2014</a> ir kt.), ir remdamasis ja teigia, kad jo veiksmai neatitinka teismų išaiškinimo apie chuliganiškas paskatas. Šiame kontekste pareiškėjas nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI5Ni02MDYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-296-606/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-296-606/2019">AN2-296-606/2019</a>, kurioje, jo teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės, identiškos nagrinėjamai bylai, todėl šią nutartį siūlo vertinti kaip precedentą.
5.7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė proporcingumo reikalavimo neatitinkantį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių terminą. Pareiškėjas, siūlydamas jo padarytos veikos pavojingumą vertinti kaip žymiai mažesnį nei rūšinį ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo pavojingumą, atsižvelgti į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis ir būtinumą dėl socialinių ir šeiminių aplinkybių turėti teisę vairuoti (teisė vairuoti būtina darbui (jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, sutuoktinė bedarbė, turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims), gyvena kaime (susiekimas viešuoju transportu komplikuotas, sutuoktinė automobilio nevairuoja), prižiūri uošvienę, kuriai nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai ir reikia nuolat lankytis pas gydytojus), prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnį už minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus būrio vadas, laikinai einantis Kelių policijos skyriaus viršininko pareigas, Artūras Petkus atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. S. Ž. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tinkamai, nepažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normų. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas yra teisėtas ir motyvuotas. S. Ž. nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį įrodytas byloje esančiais duomenimis.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. prašymas netenkintinas.
Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai nerenkami, iš naujo netiriami ir nevertinami.
9. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. skundą, kuriuo buvo skundžiamas Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas S. Ž. nubausti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, įvertinęs bylos medžiagą ir pažeidėjo S. Ž. paaiškinimus, nustatė, kad faktiniai veiksmai, inkriminuoti pažeidėjui, įrodyti, tačiau nėra įrodytos šiam pažeidimui būtinos chuliganiškos paskatos, nes nėra nustatyta, kad pažeidėjas savo elgesiu norėjo pademonstruoti niekinantį požiūrį ar kitaip rodyti nepagarbą aplinkiniams. Todėl teismas konstatavo, kad S. Ž. pažeidė KET 165 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, tai yra važiavo esant draudžiamajam šviesoforo signalui.
10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą, iš naujo ištyręs ir įvertinęs pažeidėjo S. Ž., liudytojų policijos pareigūnių M. J. ir V. J. parodymus, įvykį užfiksavusį vaizdo įrašą, remdamasis teismų praktika, konstatuojant chuliganiškas paskatas, padarė išvadą, kad apylinkės teismas, aiškindamas chuliganiško vairavimo normą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai nustatė S. Ž. atliktus priešingus teisei veiksmus bei jo tyčios kryptingumą, todėl nepagrįstai perkvalifikavo nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 4 dalį, dėl to skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikino ir paliko galioti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą.
11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
12. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.).
13. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE2LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-16-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-16-489/2017">2AT-16-489/2017</a>).
14. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. Ž., 2019 m. liepos 16 d. apie 07.35 val. Šilutės r., kelio Šilalė–Šilutė 50 kilometre, vairuodamas automobilį,,Opel Zafira“, keldamas pavojų eismo saugumui, apvažiavo kitus automobilius, stovinčius prie raudono šviesoforo signalo, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą, kuriame dėl kelio remonto darbų eismas vyko viena eismo juosta abiem kryptimis, degant raudonam šviesoforo signalui, kitų vairuotojų akivaizdoje.
16. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota atnaujintose administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie S. Ž. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas priėmus sprendimą vairuoti automobilį pirmiau (15 punkte) nurodytu būdu. Tokią išvadą apygardos teismas pagrįstai argumentavo tuo, kad kelių eismo dalyvių saugumui grėsmė buvo keliama važiuojant keliu Šilalė–Šilutė dienos metu, kai eismas vyko pakankamai intensyviai, KET pažeidimai buvo daromi netrumpoje kelio atkarpoje, pažeidėjui važiuojant priešpriešine eismo juosta. S. Ž., apvažiuodamas kelyje prie šviesoforo stovinčius automobilius ir įvažiuodamas į kelio ruožą, degant draudžiamajam šviesoforo signalui, užkirto kelią važiuoti automobiliams priešinga kryptimi, taip rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje. Tokį S. Ž. elgesį teismas vertino kaip patvirtinantį jo tiesioginę tyčią, t. y. norą pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, ir dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamą, atliktą be jokios realios priežasties, keliantį pavojų ne tik eismo ir žmonių saugumui, bet ir pačiam vairuojančiam asmeniui. Apygardos teismas taip pat (šio teismo nutarimo 14 punkte) atmetė S. Ž. versiją dėl skubėjimo pas gydytoją.
17. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi teismų praktika, kuri suformuota priimant nutartį atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511-2018. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas, nes nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situacija yra kitokia, nei spręsta pareiškėjo nurodomoje byloje (anoje byloje automobilio vairavimas vyko neveikiančiame aerodrome, tamsiu paros metu, truko neilgą laiko tarpą, turint tikslą išbandyti, kaip automobilis važiuoja slidžia kelio danga).
18. Pareiškėjo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI5Ni02MDYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-296-606/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-296-606/2019">AN2-296-606/2019</a>, kurioje, pareiškėjo teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės identiškos nagrinėjamai bylai, nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją įpareigojantis precedentas nagrinėjamoje byloje, nes žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Priešingai, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-23-303/2015).
19. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs S. Ž. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, įvertino įrodymų visetą ir, remdamasis tinkamais teismų praktikos pavyzdžiais, teisingai nustatė S. Ž. veiksmuose chuliganiškas paskatas bei pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė materialiosios teisės normą – ANK 420 straipsnio 2 dalį. Esant nustatytiems būtent šio administracinio nusižengimo požymiams, nėra teisinio pagrindo S. Ž. pavojingus eismo saugumui veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės
20. Pareiškėjo argumentai dėl jam pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – neproporcingumo padarytam nusižengimui taip pat atmestini.
21. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą vairuotojams nustatyta bauda nuo 450 Eur iki 550 Eur. Už jį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu S. Ž. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 450 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Taigi S. Ž. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra paskirtas ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės minimumas.
23. Įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė apygardos teismas, svarstydamas S. Ž. paskirtos nuobaudos teisingumą, darytina išvada, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. Ž. prašyme nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje S. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
24. Darytina bendra išvada, kad keisti ar naikinti apeliacine tvarka išnagrinėjusio bylą apygardos teismo procesinį sprendimą (nutarimą) nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta, kad šis teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtam nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
