Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2895

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01380-2018-8(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. birželio 8 d. gautu pareiškėjų E. R., V. B. ir J. N. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai E. R., V. B. ir J. N. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis, kuria netenkintas jų prašymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovių S. D. ir J. J. pusėje.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai pažeidė CPK 47 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai atsisakė įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neteisingai spręsdami, kad jie neturi materialinio teisinio santykio su ieškovėmis. Pareiškėjų nuomone, jų ir ieškovių materialinis teisinis santykis yra glaudžiai susijęs, nes jie, kaip ir ieškovės, pretenduoja atkuri nuosavybės teises natūrą į ginčo žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatinėjo materialaus pobūdžio aplinkybes, nes dėl jų gali būti sprendžiama tik bylos nagrinėjimo metu; 2) teismai pažeidė CPK 266 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, netinkamai aiškino ir vertino bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjai turi galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą bei sutiko, kad byloje bus nustatyti juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja vienokią ar kitokią pareiškėjų teisių apimtį. Tačiau nepagrįstai sprendė, kad, išnagrinėjus bylą, teismas nepasisakys dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjų nuomone, teismui palikus galioti byloje ginčijamą sutartį ir įsakymą, jie nebegalės įgyvendinti teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra. Todėl jie privalo būti įtraukti į bylos procesą, nes jie ne tik turi materialinį teisinį santykį, bet ir byloje priimti sprendimai turės tiesioginę įtaką jų teisėms įgyvendinti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Donatas Šernas