Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K–3–97/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.1; 116.5.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B., S. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B., S. J. ir J. B. ieškinį atsakovams B. B., atstovaujamam globėjos B. V., ir V. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Alytaus 1-ojo notarų biuro notarė N. L., Alytaus miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2002 m. gruodžio 31 d. B. B., atstovaujamo jo globėjos B. V., ir V. B. sudarytus nekilnojamojo turto, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir šio turto priėmimo-perdavimo aktą; 2) taikyti restituciją.

Ieškovai nurodė, kad ieškovai ir atsakovo B. B. globėja B. V. yra neveiksnaus atsakovo B. B vaikai. Būdama neveiksnaus B. B. globėja ir turto administratorė, B. V. 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 8000 Lt savo sūnui V. B. pardavė jos globotinio B. B. turtą - žemės sklypą su pastatais, esančius Alytuje, (duomenys neskelbtini), kurių vertė viršija 100 000 Lt. Toks sandoris prieštaravo įstatymų reikalavimams, nes Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 4 dalyje draudžiama globėjo artimiems giminaičiams sudaryti sandorius su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas perduodamas globotiniui neatlygintinai. Be to, ieškovų nuomone, ginčijama sutartis buvo sudaryta nesant išankstinio teismo leidimo, kuris būtinas pagal CK 3.244 straipsnio 3 dalį. Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 21d. nutartimi buvo leidęs B. V. padovanoti V. B. jos globotiniui B. B. nuosavybės teise priklausantį turtą. CK 6.470 straipsnio 1 dalyje draudžiama neveiksnaus asmens globėjui dovanoti neveiksnaus asmens turtą, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Ieškovai taip pat nurodė, kad ginčijamas sandoris prieštaravo CK 3.244 straipsnio 1 dalies reikalavimams globėjui naudoti neveiksnaus asmens turtą išimtinai šio asmens interesais. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 13 d. nutartimi atnaujinus procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3970-04/2002, Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl teismo leidimo sudaryti pardavimo sutartį neveiksnaus asmens turtui ir priėmė naują nutartį – atsisakė išduoti teismo leidimą B. V. neveiksnaus asmens B. B. turtui parduoti.

Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 7 d. teismo posėdyje, neatvykus į teismo posėdį atsakovams ir jų atstovei, remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalies ir 285 straipsnio normomis, priėmė byloje sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino.

Atsakovo B. B. globėja B. V. ir atsakovas V. B. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami teismo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimuose jie nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, nes į 2005 m. vasario 7 d. vykusį teismo posėdį dėl dalyvavimo kitos bylos nagrinėjime negalėjo atvykti atsakovų atstovė – advokatė V. T. Atsakovai taip pat teigė, kad teismas formaliai neįvertino jų pateiktų įrodymų, neteisingai nustatė parduoto turto vertę, neteisingai konstatavo, kad sandoris yra neteisėtas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtų nutarčių esmė.

Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovo B. B. globėjos B. V. ir atsakovo V. B. pareiškimų dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Teismas, remdamasis CPK 288 straipsnio 4 dalies norma, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai neatvyko į 2005 m. vasario 7 d. vykusį teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Jų atstovo negalėjimas atvykti į teismo posėdį nelaikomas svarbia priežastimi, dėl ko į posėdį neatvyko patys atsakovai. Teismas taip pat sutiko su ieškovų atsiliepime į atsakovų pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytu teiginiu, kad atsakovai pareiškimuose nenurodė motyvų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad sprendimas už akių yra neteisėtas. Atsakovo B. B. globėja B. V. ir atsakovas V. B. yra motina ir sūnus, todėl sudaryti ieškovų ginčijamą sandorį jiems draudė CK 3.244 straipsnio 4 dalies norma. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl teismo neteisingai nustatytos ieškinio sumos, nes CPK 86 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta teismui teisė nustatyti ieškinio sumą. Įrodymų, kad ieškovai nurodė neteisingą ieškinio sumą, su kuria teismas sutiko, atstovai nepateikė, nors tokių įrodymų turėjo dar 2004 m. rugpjūčio mėnesį ir galėjo tai padaryti pateikdami privalomą pateikti byloje tripliką, kurio taip pat nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį panaikino ir patenkino pareiškėjų B. V. ir V. B. pareiškimus – panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą už akių, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir perdavė ją nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas, atmesdamas atsakovų prašymą ir išnagrinėjęs šią bylą jiems nedalyvaujant, pažeidė atsakovų proceso teises (CPK 42, 15 straipsniai). Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartimi ir byla buvo paskirta nagrinėti 2005 m. vasario 7 d. Atsakovams teismo šaukimai buvo įteikti 2005 m. sausio 28 d., o jų atstovei advokatei – sausio 31 d. Dėl to teismas, paskyręs bylą nagrinėti po labai neilgo tarpo ir iš anksto nesuderinęs nagrinėjimo laiko su atsakovų atstove, atsakovų nurodytą neatvykimo į teismą priežastį neturėjo pagrindo laikyti nesvarbia.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK 285 straipsnio taikymo, t. y. sprendimo už akių priėmimo klausimais, yra ne kartą nurodęs, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, iš esmės netiriant šių įrodymų turinio, tačiau įvertinant jų teisinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, šių reikalavimų nesilaikė – nenurodydamas argumentų, konstatavo, kad ieškovų nurodyta ieškinio suma (119 891 Lt) nėra aiškiai neatitinkanti turto rinkos vertės ir kad skirti ekspertizę yra netikslinga. Be to, priimdamas sprendimą už akių, teismas išnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau atsakovų pateiktų įrodymų šiuo klausimu iš viso nenagrinėjo. Atmesdamas atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas rėmėsi vien CPK 86 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismui yra suteikta teisė nustatyti ieškinio sumą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo padavė ieškovai D. B., S. J, J. B.

2005 m. lapkričio 24 d. prašymu J. B. atsisakė paduoto kasacinio skundo ir prašė dėl šios dalies kasacinį procesą nutraukti.

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį. Kasatoriai savo skundą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CPK 42 straipsnio nuostatas. Atsakovai apie 2005 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teisme įvyksiantį teismo posėdį buvo informuoti laiku – sausio 28 d. Būdami informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką prieš 10 dienų,jie neatvyko į posėdį ir savo neatvykimo priežasties teismui nenurodė. Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į CPK 42 straipsnio 5 dalį, reglamentuojančią, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Atsakovai šiuo atveju elgėsi nesąžiningai. Iš to darytina išvada, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise būti išklausytiems atsakovai sąmoningai nepasinaudojo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kad jis bylą turi išnagrinėti neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Atsakovai savo atskirojo skundo negrindė ta aplinkybe, kad jiems asmeniškai nebuvo suteikta reali galimybė atvykti į teismo posėdį ir būti išklausytiems.

3. Teisėjų kolegijos teiginiai, kad teismas nesilaikė CPK 15 straipsnyje įtvirtinto civilinio proceso žodiškumo principo, neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei CPK 15 straipsnio esmės. Teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka, todėl CPK 15 straipsnio principai nebuvo pažeisti.

4. Teisėjų kolegija pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes apgynė tik atsakovų tariamai pažeistas teises, visiškai neatsižvelgdama į ieškovams įstatymo garantuojamas teises, neužtikrino bylų nagrinėjimo lygiateisiškumo sąlygų proceso šalims. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. CPK 7 straipsnio normoje nustatyta, kad teismai turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu.

Atsakovai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos išnagrinėjimą iš esmės. Ieškovai pateikė ieškinį 2004 m. birželio 14 d., t. y. daugiau kaip prieš metus. Atsakovai vengė pateikti procesinius dokumentus - nepateikė tripliko, neatvyko į teismo posėdžius. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija privalėjo taikyti Europos Tarybos Ministrų komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendaciją Nr. (84)5,,Dėl civilinio proceso principų, turinčių pagerinti teisingumo sistemos funkcionavimą“. Šioje rekomendacijoje nurodoma, kad paprastai bylos nagrinėjimas neturėtų susidėti daugiau nei iš dviejų teismo posėdžių. Šiai bylai buvo rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu. Pirmasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovų advokatės užimtumo, todėl tiek pagal CPK 7 straipsnį, tiek pagal nurodytą Rekomendaciją, antrajame teismo posėdyje byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės.

5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas, neteisingai išnagrinėjo atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija nemotyvuotai konstatavo, kad atsakovams apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta vos prieš savaitę. Teisėjų kolegijos išvada, kad byla buvo paskirta po labai neilgo laikotarpio, prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo ir CPK 31 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Atsakovams atstovavusi advokatė yra didelį teisinio darbo stažą turinti advokatė, todėl septynių dienų terminas buvo pakankamas pasirengti bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegijos išvada, kad teismas iš anksto nesuderino bylos nagrinėjimo laiko su atsakovų atstove, prieštarauja CPK 6, 17, 21, 154 straipsnių nuostatoms. Teismas, skirdamas teismo posėdžio datą 2005 m. vasario 7 d., šio klausimo nederino su ieškovų atstovais ir kitais teismo proceso dalyviais, todėl teisėjų kolegijos nuoroda, kad teismas turėjo derinti teismo posėdžio datą su vienos ginčo šalies atstovu, prieštarauja asmenų lygybės įstatymui ir teismui principui. Apeliacinės instancijos teismas suteikė prioritetą atsakovų atstovės teisinei padėčiai.

6. Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje pasisakė dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo už akių motyvų. Tai prieštarauja CPK 285 straipsnio 5 dalies normai, kad neatvykusi šalis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 303 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinio skundo objektu negali būti teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė apie sprendimo už akių motyvus, kai sprendimas už akių nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektas.

Apeliacinės instancijos teismas galėjo pasisakyti tik apie 2005 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir ją vertinti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šios bylos esmę, kad CK 3.244 straipsnio 4 dalyje draudžiama atsakovams B. B. globėjai B. V. ir jos sūnui atsakovui V. B. sudaryti sandorį dėl globotinio turto. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių ieškovo argumentų, išdėstytų atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą. Kitokia šios bylos baigtis teisine prasme yra neįmanoma.

7. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme pagal ieškovų ieškinį, atsakovai nepateikė teismui tripliko ir neprašė teismo skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai dėl ieškinio sumos yra neesminiai.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo B. B. globėja B. V. ir atsakovas V. B. prašo jį atmesti. Jie nurodo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004 yra nurodęs, kad teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir tuos, kuriuos jam pateikė atsakovas savo atsiliepime į ieškinį (CPK 142 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas net formaliai neįvertino atsakovų atsiliepimuose nurodytų rašytinių įrodymų ir argumentų. To neatlikdamas, teismas nesirėmė jokia teisės norma, nors sprendimas už akių, kaip ir bet kuris kitas sprendimas, turi būti teisėtas ir pagrįstas.

k o n s t a t u o j a:

Ieškovas J. B. atsisako paduoto kasacinio skundo. Pagal CPK 349 straipsnio 1 dalį jis turi tokią teisę. Kasacinį skundą yra padavę taip pat kiti ieškovai, todėl pagal CPK 349 straipsnio 2 dalį kasacinis procesas negali būti nutrauktas.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal šią įstatymo normą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, kai yra abi joje nurodytos aplinkybės. Jeigu yra konstatuojama tik viena jų, tai teismo sprendimas už akių negali būti naikinamas ir negali būti atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės.

1. Aiškinant sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo pagrindo aplinkybes būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CPK ne kiekvienas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti. Vienu atveju jis yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kitu atveju sprendimas besąlygiškai naikinamas, jeigu yra absoliutus jo negaliojimo pagrindas, nustatytas įstatyme (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dar kitu atveju sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas procesinės teisės normos pažeidimas, jeigu tuo pažeidimu grindžiamas apeliacinis skundas, arba kai teismas jį pripažįsta absoliučiu (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad šalies atstovas negali dalyvauti bylos nagrinėjime dėl užimtumo kitoje byloje savaime nėra svarbi priežastis, pateisinanti neatvykimą į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Normos formuluotė, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, taip pat reiškia tai, kad kartais, pagal situaciją, atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl jo užimtumo kitoje byloje, priklausomai nuo užimtumą lėmusių aplinkybių, gali būti pateisinamas. Ar jos pateisina neatvykimą į teismo posėdį, sprendžia teismas. Taigi sprendimas priimamas teismui vertinant neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą. Kauno apygardos teismas, 2005 m. vasario 7 d. priimdamas sprendimą už akių, atsakovų ir jų atstovo neatvykimo į teismą priežastis nelaikė svarbiomis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir kitas su atsakovo atstovo neatvykimu susijusias aplinkybes, padarė priešingą išvadą. Neatvykimo priežasties svarbos įvertinimas nėra teisės klausimas.

2. Jeigu pripažįstama, kad šalies atstovo užimtumas kitoje byloje yra svarbi priežastis pateisinti neatvykimą į teismo posėdį, tai šis konstatavimas dar nėra pagrindas naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Minėta, kad turi būti ir antra aplinkybė – šalies pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Iš ieškinio, atsakovų atsiliepimo bei kitų duomenų pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad B. B. globėja atsakovė B. V. pardavė globotinio žemės sklypą ir namą savo sūnui atsakovui V. B. CK 3.244 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus. Šios normos nuostata, draudžianti artimiesiems giminaičiams sudaryti sandorius su globotiniu, yra imperatyvi. Globėjos ir jos sūnaus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant tokią imperatyvią įstatymo nuostatą, todėl tokia sutartis yra niekinė (CK 1.78 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad teismas formaliai neįvertino byloje esančių įrodymų, nėra pagrįstas, nes, minėta, bylos aplinkybės teismui buvo žinomos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 18 punkte nurodyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas turi įsitikinti, jog, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą. Aplinkybė, kad atsakovė B. V. pardavė globotinio žemės sklypą ir namą savo sūnui atsakovui V. B., neneigiama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenurodo, kad byloje gali kilti abejonių dėl šios aplinkybės. Taigi, net laikant, kad atsakovų atstovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbios priežasties, pateisinančios neatvykimą, nėra kitos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinos aplinkybės – įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

3. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas procesines teisės normas išaiškino ir taikė netinkamai, todėl šios instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys