Dėl pažeistų teisių atkuriant nuosavybės teises gynimo

Civilinė byla Nr.3K-3-53/2006 Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mečislovo Borevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Mečislovo Borevičiaus ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybei, VĮ Valstybės turto fondui, Aušrai Treigienei, UAB “Serneta” ir VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims Alytaus miesto 1-jam notarų biurui ir Alytaus miesto 3-jam notarų biurui dėl pažeistų teisių atkuriant nuosavybės teises gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Mečislovas Borevičius nurodė, kad 2004 m. kovo 15 d. sužinojo, jog 2003 m. gruodžio 15 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba ir Aušra Treigienė sudarė sutartį Nr. SR-937 dėl privatizavimo objekto – gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, – pirkimo-pardavimo. 2004 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi gyvenamojo namo pamatus A. Treigienė perleido UAB “Serneta”. Ieškovo teigimu, atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos bei administracijos veiksmai, susiję su gyvenamojo namo pamatų perleidimu tretiesiems asmenims yra neteisėti, nes prieštarauja įstatymams ir pažeidžia jo (ieškovo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, suteiktą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Ieškovas nurodė, kad nustatyta tvarka ir nustatytu laiku padavė prašymą dėl nuosavybės teisių į 16 ha žemės plotą, esantį Alytaus mieste, iki nacionalizacijos valdytą jo senelio Antano Borevičiaus, atkūrimo, išreikšdamas valią susigrąžinti žemę natūra. Visi dokumentai, patvirtinantys teisę į nuosavybės atkūrimą, yra pateikti Alytaus apskrities viršininko administracijai. 0,2980 ha ploto žemės sklypas, suformuotas po gyvenamojo namo pamatais, esančiais Likiškėlių g. 78, Alytuje, į kurį jis (ieškovas) pretenduoja atkurti nuosavybės teisę, priklauso valstybiniam žemės fondui, yra laisvas, neužimtas statiniais, todėl pagal įstatymą jam turi būti grąžintas natūra. Ieškovo teigimu, žemė natūra jam grąžintina jo senelio Antano Borevičiaus turėtoje vietoje, nes ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsniai). Nepaisant to, kad ir šiandien gyvenamojo namo pamatai nėra pastatyti, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras – 2000 m. lapkričio 2 d. įregistravo gyvenamojo namo pamatus kaip nekilnojamąjį daiktą ir nurodė, kad jų baigtumas yra 3 proc. Vienas iš teisinių šio įregistravimo pagrindų yra Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 186, kurioje nurodyta, kad Alytaus miesto savivaldybė stato 40 butų monolitinį gyvenamąjį namą 1A0t (pamatai), esantį Likiškėlių g. 78, Alytuje, be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Alytaus miesto statybos ir architektūros valdybos 1989 m. sausio 13 d. išduotas leidimas Nr. 4 statyti monolitinių namų kvartalą Likiškėlių gyvenamajame rajone galiojo iki 1992 m. sausio 13 d., o pagal LR statybos įstatymo (1997 m. liepos 9 d. red.) 18 straipsnio 1 dalį statiniai gali būti statomi tik gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti. Kadangi gyvenamojo namo statyba, neturint leidimo, yra neteisėta, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba minėtos pažymos Nr. 186 negalėjo išduoti. Ieškovo teigimu, atsakovai – Alytaus apskrities viršininko administracija ir Alytaus miesto savivaldybė, turėdami pareigas, numatytas 1964 m. CK (2000 m. liepos 5 d. red.) 114 straipsnio 2 dalyje, jų nevykdė, o veikė priešingai – Alytaus apskrities viršininko administracija, pažeisdama galiojančius teisės aktus, išdavė pažymą, kurios pagrindu Alytaus miesto savivaldybė neteisėtai įregistravo nuosavybės teises į gyvenamojo namo pamatus ir perleido juos tretiesiems asmenims. Atsakovas VĮ Registrų centras šią pažymą vertino kaip dokumentą, patvirtinantį statinio suformavimą, ir 2000 m. lapkričio 2 d. įregistravo pamatus, neatsižvelgdamas į statybos inspektoriaus išduotos pažymos turinį. Pažymoje pamatų pastatymo faktas nėra konstatuotas, o tik nurodyta, kad statinio statybos būklė atitinka duomenis, 2000 m. spalio 9 d. užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 16400. Tačiau, ieškovo teigimu, iš bylos Nr. 16400 matyti, kad statinio požeminių pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai yra neužbaigti, t.y. gyvenamojo namo pamatai nėra baigti montuoti. Pagal Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos, patvirtintos LR aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264, 3.6 punktą nebaigti statyti pastatai matuojami, jeigu atlikti požeminių ar antžeminių aukštų pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai. Dėl to atsakovas VĮ Registrų centras 2000 m. spalio 9 d. negalėjo nustatinėti gyvenamojo namo pamatų kadastro duomenų, o kadastro duomenų byla Nr. 16400 yra parengta pažeidžiant minėtos metodikos reikalavimus. Be to, pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (1999 m. lapkričio 26 d. red.) 12 straipsnio 1 dalį naujai sukurtas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį registruojami tik tada, kai jie LR Vyriausybės nustatyta tvarka yra inventorizuoti registro įstaigoje. Kadangi pamatai inventorizuoti pažeidžiant nustatytą tvarką, jų registracija nebuvo galima. Atsakovas VĮ Registrų centras netinkamai vykdė savo pareigas ir gyvenamojo namo pamatų registraciją atliko neįvertinęs aplinkybių, kad atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 186 neatitinka įstatymų reikalavimų (1964 m. CK 114 straipsnio 1 dalies, LR statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies), ir kad šioje pažymoje esantys duomenys neatitinka gyvenamojo namo pamatų kadastro duomenų bylos Nr. 16400. Dėl nurodytų priežasčių gyvenamojo namo pamatų ir teisių į juos registracija naikintina. 2003 m. lapkričio 27 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pakartotinai išdavė pažymą Nr. 54, kurioje nurodė, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo pamatai statomi be esminių nukrypimų nuo projekto ir kad statyba vykdoma pagal 1989 m. sausio 13 d. statybos leidimą Nr. 4, tačiau pažymos grafos, žyminčios leidimo galiojimo laiką, neužpildė. Kad leidimas statybai negalioja, Alytaus apskrities viršininko administracijai pažymos išdavimo dieną buvo žinoma. Kad tokios pažymos negalima išduoti, atsakovas buvo informuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2003 m. birželio 5 d. raštu Nr. 7-84. Kadangi pažyma Nr. 54 išduota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, ji yra naikintina. Ieškovas taip pat nurodė, kad žemės sklypas, kuriame yra gyvenamojo namo pamatai, negalėjo ir negali būti priskirtas prie žemės sklypų, išperkamų valstybės, nes nebuvo ir nėra sąlygų, numatytų LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Ieškovo manymu, žemės sklypas nėra užimtas statomais statiniais, todėl nėra priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir turi būti grąžintas natūra. Alytaus apskrities viršininko administracija 2003 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 54 nurodė, kad sklype įrengtos tik g/b banketės. Statybų eksperto išvadose taip pat užfiksuota, kad pradėti statyti pamatai nėra statinys. Vienas iš statinio požymių yra tvirtas jo sujungimas su žeme (LR statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Banketės nėra įleistos į žemę, todėl negali būti nekilnojamojo turto registro objektas. Dėl to žemės sklypas, kuriame yra tik banketės, nėra laikytinas užimtu statomiems statiniams eksploatuoti. Be to, Alytaus miesto taryba 2000 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 27, pagal kurį patvirtino žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo nustatė komercinės paskirties teritoriją. Alytaus apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 17 d. ir 2003 m. birželio 4 d. įsakymais nustatė šio žemės sklypo naudojimo pobūdį – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija. Kadangi žemės sklypas yra skirtas ne gyvenamojo namo pamatams eksploatuoti, o komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui, kas reiškia, jog jis yra laisvas, nes skirtas naujai statybai, jis turi būti grąžintas natūra. Tačiau, neatsižvelgiant į jo (ieškovo) prašymus atkurti jam nuosavybės teisės į žemės sklypą, gyvenamojo namo pamatai ir sklypas buvo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Ieškovo teigimu, kuomet yra pretendentas, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę, negalima laikyti, kad ši žemė priklauso laisvos valstybinės žemės fondui, ir vykdyti jos privatizavimą. Be to, Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimas, kuriuo patvirtinamas 1999 m. II pusmečio privatizuojamų objektų sąrašas, ir LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1038 (keičiantis 1998 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 228), kuriuo nebaigtas statyti gyvenamasis namas įtraukiamas į privatizuojamų objektų sąrašą, buvo priimti tada, kai gyvenamojo namo pamatai kaip nekilnojamasis daiktas dar nebuvo suformuotas: kadastro duomenys nustatyti tik 2000 m. spalio 9 d., o viešo administravimo subjekto sprendimas dėl nekilnojamojo daikto suformavimo priimtas ir įrašai nekilnojamojo turto registre padaryti tik 2000 m. spalio 27 d. Dėl šių priežasčių gyvenamojo namo pamatai negalėjo būti įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2003 m. gruodžio 15 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba sudarė su A. Treigiene privatizavimo objekto (gyvenamojo namo pamatų) pirkimo-pardavimo sandorį. Šis sandoris yra niekinis ir negalioja kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes pagal LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį sklypas, į kurį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, negali būti privatizuojamas. Be to, minėtos sutarties 2 punkte matyti aiškus ketinimas parduoti žemės sklypą smulkaus verslo objektų statybai, o ne gyvenamojo namo pamatams eksploatuoti. Pagal LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį pirkėjas, įsigyjantis pastatus ar įrenginius, turi teisę įsigyti žemės sklypą tik privatizuojamam pastatui ar įrenginiui eksploatuoti. Sutarties šalims ir notarui buvo žinoma, kad 1989 m. sausio 13 d. statybos leidimas Nr. 4 galiojo iki 1992 m. sausio 13 d. ir kad gyvenamojo namo pamatų statyba, neturint leidimo, yra neteisėta ir jais negalima disponuoti (CK 4.103 straipsnio 1 dalis), todėl notaras neturėjo teisės tvirtinti šios sutarties (LR statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teigimu, 2003 m. gruodžio 15 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat 2004 m. sausio 15 d. sandoris, kuriuo A.Treigienė pardavė gyvenamojo namo pamatus UAB “Serneta”, pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiais 2000 m. spalio 9 d. atliktus gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, kadastrinius matavimus, 2) pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. spalio 27 d. pažymą Nr. 186, 3) pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr. 54, 4) pripažinti negaliojančiu gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, reg. Nr. 60/89253, registraciją, 5) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, reg. Nr. 60/89253, registraciją, 6) pripažinti negaliojančia Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimo 1 punkto dalį dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio Likiškėlių g. 78, Alytuje (statybinis korpusas Nr. 11), įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą, 7) įpareigoti VĮ Valstybės turto fondą išbraukti iš privatizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228, numatytą privatizuoti objektą: gyvenamojo namo pamatus (baigtumas 3 proc.) ir šiam objektui priskirtą 0,2980 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. 1101/0023:40), esančius Likiškėlių g. 78, Alytuje, 8) pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 15 d. privatizavimo objekto sutartį Nr. SR-937, sudarytą tarp Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir Aušros Treigienės, ir 2003 m. gruodžio 15 d. privatizavimo objekto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PP-33 bei taikyti restituciją, 9) pripažinti negaliojančia 2004 m. sausio 15 d. gyvenamojo namo, esančio Likiškėlių g. 78, Alytuje, pamatų, kurių baigtumas 3 proc., pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Aušros Treigienės ir UAB “Serneta”, ir 2004 m. sausio 15 d. pastato perdavimo-priėmimo aktą bei taikyti restituciją, 10) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją, įsiteisėjus sprendimui, nedelsiant atkurti jam (ieškovui) nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Likiškėlių g. 78, Alytuje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Alytaus apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pripažino negaliojančiais 2000 m. spalio 9 d. atliktus gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, kadastrinius matavimus. Pripažino negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. spalio 27 d. pažymą Nr. 186. Pripažino negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr. 54. Pripažino negaliojančiu gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, ir teisių į juos įregistravimą viešame registre Nr. 60/89253. Įpareigojo VĮ Registrų centrą panaikinti gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, reg. Nr. 60/89253, registraciją. Pripažino negaliojančia Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimo 1 punkto dalį dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio Likiškėlių g. 78, Alytuje (statybinis korpusas Nr. 11), įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą. Įpareigojo VĮ Valstybės turto fondą išbraukti iš privatizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228, numatytą privatizuoti objektą: gyvenamojo namo pamatus (baigtumas 3 proc.) ir šiam objektui priskirtą 0,2980 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. 1101/0023:40), esančius Likiškėlių g. 78, Alytuje. Pripažino negaliojančia 2003 m. gruodžio 15 d. privatizavimo objekto sutartį Nr. SR-937, sudarytą tarp Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir Aušros Treigienės, ir 2003 m. gruodžio 15 d. privatizavimo objekto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PP-33. Pripažino negaliojančia 2004 m. sausio 15 d. gyvenamojo namo, esančio Likiškėlių g. 78, Alytuje, pamatų, kurių baigtumas 3 proc., pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Aušros Treigienės ir UAB “Serneta”, ir 2004 m. sausio 15 d. pastato perdavimo-priėmimo aktą. Taikė dvišalę restituciją, įpareigodamas UAB “Serneta” grąžinti Aušrai Treigienei gyvenamojo namo pamatus (baigtumas 3 proc.), esančius Likiškėlių g. 78, Alytuje, o Aušrą Treigienę – grąžinti UAB “Serneta” 34 237 Lt. Taikė dvišalę restituciją, įpareigodamas Alytaus miesto savivaldybę grąžinti Aušrai Treigienei 44 037 Lt, o Aušrą Treigienę – grąžinti Alytaus miesto savivaldybės tarybai gyvenamojo namo pamatus (baigtumas 3 proc.), esančius Likiškėlių g. 78, Alytuje. Teismas konstatavo, kad Alytaus miesto savivaldybei buvo perduotas nesuformuotas kaip nekilnojamasis daiktas (kadastriniai duomenys nustatyti tik 2000 m. spalio 9 d.) objektas pagal jo balansinę ir likutinę vertę, todėl ginčijamu Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimu į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtrauktas ne nebaigtas statyti gyvenamasis namas, o tik balansinė namo vertė. Be to, nuosavybės teisė į statinį atsirado tik 2000 m. lapkričio 2 d., įregistravus jį nekilnojamojo turto registre. Teismo nuomone, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas daiktas į privatizuojamų objektų sąrašus negalėjo būti įtrauktas. Teismas pripažino, kad ginčijama Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 186, registre nurodyta kaip nuosavybės teisių į ginčo pamatus įregistravimo pagrindas, yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms LR statybos įstatymo normoms, draudžiančioms statyti statinį be leidimo. Nustatęs, kad pažymos Nr. 186, kurioje žymima, kad statinio statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto, išdavimo metu gyvenamasis namas nebuvo statomas, kad Alytaus miesto statybos ir architektūros valdybos 1989 m. sausio 13 d. leidimas Nr. 4 statyti monolitinių namų kvartalą nustojo galios 1992 m. sausio 13 d., teismas sprendė, kad, nesant leidimo, korpusas negalėjo būti statomas, ir statybos inspekcijos tarnyba negalėjo išduoti minėtos pažymos. Dėl tų pačių priežasčių teismas pripažino negaliojančia ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr. 54, išduotą sandoriui dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sudaryti. Pripažinęs negaliojančiais gyvenamojo namo pamatų kadastrinius matavimus ir pažymas, teismas panaikino ir jų pagrindu atsiradusias teisines pasekmes – pamatų įregistravimą viešame registre. Tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo pamatų pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas nurodė, kad kartu su nekilnojamuoju daiktu perleidus ir teisę įsigyti prie jo suformuotą žemės sklypą, ieškovas, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises į šį turtą, prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į jį natūra (CK 1.80 straipsnis). Pripažinęs ginčo turto įgijėjus nesąžiningais, teismas taikė restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Tikrieji UAB „Serneta“ ketinimai ginčo turto perleidimo momentu, teismo nuomone, buvo žemės sklypo, o ne gyvenamojo namo pamatų įsigijimas. A. Treigienės sąžininga įgijėja teismas nelaikė dėl to, kad 2003 m. gruodžio 15 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi A. Treigienė nesiekė įsigyti sklypo savo poreikiams, o veikė tik kaip tarpininkas perparduodant objektą. Pažymėjęs, kad pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja ir sprendimus priima apskrities viršininko administracija, kurios sprendimų teisėtumas teismine tvarka tikrinamas tik kilus ginčui, ieškinio reikalavimą įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją nedelsiant atkurti ieškovui M. Borevičiui nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą teismas paliko nenagrinėtą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 4 d. sprendimu atsakovų VĮ Valstybės turto fondo ir Aušros Treigienės apeliacinius skundus patenkino, Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti, o ieškinio dalį dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atkurti Mykolui Borevičiui nuosavybės teises į žemės sklypą palikti nenagrinėtą. Atkreipusi dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kaip išspręstas ieškinio reikalavimas dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atkurti ieškovui nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, nors motyvuojamoje sprendimo dalyje dėl šio ieškovo reikalavimo pasisakyta, teisėjų kolegija sprendė, kad, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumą ir operatyvumą, šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui netikslinga, o dėl minėto ieškovo reikalavimo pasisakytina apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant šį ginčą, būtina nustatyti, ar žemė, į kurią ieškovas pageidauja atkurti nuosavybės teises, yra užimta (užstatyta) ar ne. Tai, kad pažymos Nr. 186 išdavimo metu 1989 m. sausio 13 d. išduoto statybos leidimo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, nereiškia pamatų statybą buvus neteisėtą, nes bylos duomenys patvirtina, kad pamatų statybos darbai vyko minėto statybos leidimo galiojimo metu. Pripažinusi, kad nuosavybės teisės į ginčo pamatus įregistravimo teisiniai pagrindai – 1999 m. vasario 17 d. priėmimo-perdavimo aktas ir 2000 m. spalio 27 d. pažyma Nr. 186 – buvo įforminti ir išduoti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, kolegija laikė nesant pagrindo abejoti ginčo gyvenamojo namo pamatų registracijos teisėtumu. Konstatavusi, kad Alytaus miesto savivaldybė nuosavybės teisę į gyvenamojo namo pamatus įgijo teisėtai, kolegija sprendė, kad ginčo žemės sklypas, kurio detalusis planas patvirtintas Alytaus miesto tarybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 27 ir kuris Alytaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 11-2167 yra priskirtas privatizavimo objektui, esančiam Likiškėlių g. 78, Alytuje, eksploatuoti, yra užstatytas, todėl ieškovui natūra negali būti grąžintas. Kolegija taip pat padarė išvadą, kad, nors ieškovas, 2001 m. gruodžio 22 d. grąžindamas Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai 1999 m. rugpjūčio 12 d. išvadą Nr. 13 “Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra, tačiau šiam sklypui esant užstatytam, nuosavybės teisė natūra į jį negalėjo būti atkurta, todėl, nebaigto statyti gyvenamojo namo pamatus įtraukiant į privatizuojamųjų objektų sąrašą, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas pažeisti nebuvo. Tai, kad atsakovė A. Treigienė dalyvavo aukcione ir ginčijamus sandorius sudarė per atstovą, nėra pagrindas laikyti ją nesąžininga įgijėja ir pripažinti sandorius prieštaraujančiais viešajai tvarkai. Kolegija taip pat konstatavo, kad UAB “Serneta” ginčijama 2004 m. sausio 15 d. sutartimi nupirko iš A. Treigienės ne tik jos privatizuotą objektą, bet ir jos teisę pirkti iš valstybės žemės sklypą, reikalingą objektui eksploatuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia 2004 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad privatizuojamo turto pirkėjas turi teisę įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti, neprieštarauja, nes šios įstatymo nuostatos paskirtis yra užtikrinti, kad žemę, kurioje yra turtas, įsigytų turto savininkas.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Mečislovas Borevičius prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nekilnojamojo daikto suformavimo (kadastrinių matavimų atlikimo) teisėtumu, nemotyvavo savo sprendimo dalies, kuria atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2000 m. spalio 9 d. atliktus gyvenamojo namo pamatų, esančių Likiškėlių g. 78, Alytuje, kadastrinius matavimus, ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, 320 straipsnio 1 dalį ir 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktus. Kasatoriaus teigimu, ginčo pamatai neatitiko LR aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 3.6 punktų reikalavimų, todėl negalėjo būti formuojami kaip nekilnojamasis daiktas. Ginčo žemės sklype esantys pamatai nėra statinys, o tik kilnojamasis daiktas (statybinės konstrukcijos), todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįsta išvadą, kad ginčo žemė yra užimta (užstatyta).

2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamas pažymas Nr. 189 ir Nr. 54 teisėtomis, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnio 1 dalies ir LR statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatoriaus teigimu, pažyma negali būti išduota ir statomo statinio (nekilnojamojo daikto) perleidimo sandoris šios pažymos pagrindu negali būti sudarytas, jeigu perleidimo metu negalioja statybos leidimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad statybos leidimas negaliojo nuo 1992 m. sausio 13 d. ir statinys jo perleidimo metu nebuvo statomas, nepagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės neturėjo reikšmės išduodant ginčijamas pažymas Nr. 189 ir Nr. 54.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nekilnojamojo turto registravimui neturi reikšmės ta aplinkybė, ar pamatai buvo pilnai baigti montuoti, ar pastatyta tik jų dalis, netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 953 straipsnio 3 dalies ir LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas.

4. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra skirtas ne gyvenamojo namo pamatams eksploatuoti, o komerciniams objektams statyti. Kasatoriaus manymu, LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos paskirtis yra užtikrinti ne tik, kad žemę, kurioje yra turtas, įsigytų turto savininkas, bet ir kad tą žemės sklypą savininkas įsigytų privatizuotam objektui eksploatuoti. Dėl to bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra užtikrinti, kad žemę, kurioje yra turtas, įsigytų turto savininkas, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčo gyvenamojo namo pamatus galėjus būti savarankišku daiktinių teisių objektu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ su viešąja įmone S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru, bylos Nr. 3K-3-224/1999, suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurią nuosavybės teisės į naujai pastatytą statinį gali būti įgyjama tik tuo atveju, jei statyba vykdoma teisėtai, t. y. laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

6. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypas ieškovui natūra negali būti grąžintas, išėjo už apeliacinio skundo ribų ir tuo pažeidė CPK 320 straipsnį, nes apeliaciniuose skunduose šis klausimas nebuvo keliamas.

Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovai VĮ Valstybės turto fondas, Alytaus miesto savivaldybė ir Aušra Treigienė prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, susijusius su pagrindiniu ieškovo reikalavimu dėl ginčo žemės sklypo grąžinimo, ir padarė pagrįstą išvadą, kad, konstatavus Alytaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gyvenamojo namo pamatus ir 0,2980 kv.m žemės sklypo priskyrimo teisėtumą, nuosavybės teisės į šį žemės sklypą natūra negalėjo būti atkurtos. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodo, kad nors 1989 m. sausio 13 d. išduoto statybos leidimo galiojimo laikas jų registravimo metu buvo pasibaigęs, tačiau tai nereiškia, kad ginčo pamatų statyba buvo neteisėta. Bylos duomenys patvirtina, kad pamatų statybos darbai vyko statybos leidimo galiojimo metu, todėl naikinti pamatų registravimą nėra pagrindo. Privatizavimo objekto (ginčo pamatų) eksploatavimui priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl teigti, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Alytaus miesto savivaldybės sprendimai pažeidė kasatoriaus teises taip pat nėra pagrindo. Atsakovė A.Treigienė atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad užstatytu žemės sklypu laikytinas toks sklypas, kuris pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus yra užimtas statomų ar pastatytų statinių, pagrįstai nustatė faktą, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas, todėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą aiškino ir taikė tinkamai. Atsakovės manymu, nebaigtas statyti objektas taip pat gali būti nuosavybės objektu, kuriuo savininkas turi teisę disponuoti, o nuosavybės atsiradimą patvirtinantis dokumentas yra apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos pažyma, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo pamatų registracija buvo atlikta teisėtai. Ji (atsakovė) savo apeliaciniame skunde buvo nurodžiusi argumentus, kuriais grindė faktinę aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas ieškovui natūra negali būti grąžintas, todėl kasatoriaus argumentas dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip pateiktą praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovas Mečislovas Borevičius laiku, nustatytais terminais ir tvarka pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio Antano Borevičiaus iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Alytaus mieste. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovui atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant jam neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės sklypą, esantį Ūdrijos g. 13, Alytuje, o už likusią žemę kompensuojant mišku. Siekdamas gauti kompensaciją, ieškovas paėmė tris išvadas, kurių pagrindu jam turėjo būti kompensuojama už likusią nuosavybės teise turėtą žemę. 2001 m. balandžio 2 d. LR Konstituciniam teismui priėmus nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, o taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, ieškovas 2001 m. gruodžio 22 d. grąžino Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai 1999 m. rugpjūčio 12 d. išvadą Nr. 13 ir pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra.

Teritorija, kurioje yra ieškovo prašomas natūra grąžinti sklypas, yra detaliai suplanuota Alytaus miesto tarybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimu. 0,2980 ha ploto žemės sklypas, kurį siekia susigrąžinti ieškovas, yra suformuotas po gyvenamojo namo pamatais, esančiais Likiškėlių g. 78, Alytuje. 1999 m. gegužės 13 d. Alytaus miesto taryba nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir šiam objektui priskirtą 0,2980 ha žemės sklypą, esančius Likiškėlių g. 78, Alytuje, įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą. 2000 m. lapkričio 2 d. nebaigtas statyti pastatas (gyvenamojo namo pamatai, kurių baigtumas 3 proc.), esantis Likiškėlių g, 78, Alytuje, 1999 m. vasario 17 d. priėmimo-perdavimo akto ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000 m. spalio 27 d. pažymos Nr. 186 pagrindu buvo įregistruotas Alytaus miesto savivaldybės vardu. 2003 m. gruodžio 15 d. Alytaus miesto savivaldybės taryba privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SP-937 pardavė gyvenamojo namo pamatus atsakovei A.Treigienei, kuri 2004 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi juos perleido atsakovui UAB “Serneta”.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Šioje byloje ieškovas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į senelio A. Borevičiaus iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2980 ha žemės sklypą, esanti Likiškėlių g. 78, Alytuje, ginčija Alytaus miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimo 1 punkto dalį dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo ir jam priskirto žemės sklypo įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą, 2003 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo, sudarytą tarp Alytaus miesto savivaldybės tarybos ir A. Treigienės, bei kitus su šio objekto įteisinimu ir pardavimu susijusius įvairių institucijų priimtus administracinius aktus. Ieškovas teigia, kad ši žemė natūra jam grąžintina jo senelio turėtoje vietoje, ji yra laisva ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsniai). Visi dokumentai, patvirtinantys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, yra pateikti Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, jo brolis G. Borevičius ir sesuo V. Malaveckienė buvo pretendentai atkurti nuosavybės teises į jų senelio A. Borevičiaus iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę: 10,0340 ha Alytaus mieste ir 4,48 ha Miklusėnų kaime, Alytaus valsčiuje bei 0,3254 ha miško Alytaus mieste. Alytaus apskrities valdytojas, atsižvelgdamas į pretendentų prašymus, vadovaudamasis 1991 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. I-145 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, 1996 m. gruodžio 18 d. įsakymais Nr. 938 (1 t., b. l. 85, 88, 91) atkūrė kiekvienam pretendentui nuosavybės teises į jų senelio A. Borevičiaus turėto 4,48 ha žemės sklypo Miklusėnų kaime ir 10,3594 ha žemės sklypo Alytaus II mieste kiekvienam jų tenkančią 4,9469 ha žemės dalį, neatlygintinai suteikiant nuosavybėn kiekvienam po 0,15 ha žemės sklypą individualiai statybai (išperkant žemę) (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, už likusią 4,7964 ha žemės sklypo dalį kiekvienam dar kompensavo mišku. (1 t., b. l. 86, 89 92). Ieškovas ir kiti pretendentai, kuriems pagal 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo atkurta nuosavybės teisė į jų senelio Miklusėnų kaime ir Alytaus mieste turėtą žemę ir mišką, Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimų teismui neapskundė. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui ir kitiems asmenims šiuo metu yra nenuginčyti ir galiojantys.

Lietuvos Respublikos Seimui 1997 m. liepos 1 d. priėmus LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ieškovas netapo pretendentu, turinčiu teisę atkurti nuosavybės teises į jo senelio turėtą žemę pagal šį įstatymą, nes jo nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra visiškai išspręstas pagal 1991 m. birželio 18 d. Įstatymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas dėl minėtos priežasties nėra tas asmuo, kuris pagal 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo 2 straipsnį turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir tuo pačiu neturi teisės ginčyti sandorių bei priimtų administracinių aktų dėl 0,2980 ha žemės sklypo, esančio Likiškėlių g. 78, Alytuje, ir jame esančių gyvenamojo namo pamatų privatizavimo. Tokios teisės ieškovui nesuteikė ir LR Konstitucinio teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas. Todėl Alytaus miesto savivaldybės taryba, parduodama gyvenamojo namo pamatus, esančius ginčo žemės sklype, ieškovo teisių ir LR valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, nes ieškovui pakartotinai atkurti nuosavybės teises į šį sklypą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas ieškovui natūra negali būti grąžintas, nes yra išperkamas valstybės. Teismas, padarydamas šią išvadą, už apeliacinio skundo ribų neišėjo ir CPK 320 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Nustačius, kad ieškovui nuosavybės teisės į žemę ir mišką yra atkurtos pagal 1991 m. birželio 18 d. Įstatymą ir jis nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal 1997 m. liepos 1 d. Įstatymą, darytina išvada, jog ieškovo teisės nėra pažeistos ir jis neturi teisės ginčyti gyvenamojo namų pamatų bei žemės sklypo privatizavimo sutartį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas, todėl naikinti jį kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Pranas Žeimys