M. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 51 str., 58 str., 324 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-277/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54076-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo M. B. gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo M. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo M. B. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką grindžiama išimtinai prielaidomis, nesurinkus neabejotinų apgaulės ir kaltės (tyčios) įrodymų. M. B. parodymai buvo gauti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (nedalyvavo gynėjas, kai gynėjo dalyvavimas būtinas). Ikiteisminį tyrimą atliko šališki policijos pareigūnai, nes nusikaltimas padarytas prieš buvusį jų kolegą. Teismai ignoravo nuteistojo teisės į gynybą ikiteisminiame tyrime bei teisės į teisingą ir nešališką teismą pažeidimus. Teisėjas G. Avinas, žinodamas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) faktines aplinkybes (ieškinys teismui pareikštas 2020 m. kovo 11 d.), nenusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo (BPK 58 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko nepilnai ir formaliai, neišnaudojo visų procesinių galimybių apklausti nukentėjusįjį ir nuteistuosius, pašalinti abejones (BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas), tik formaliai pasisakė, kad nebuvo pažeista teisė į teisingą teismą ir nepagrįstai nenustatė procesinių pažeidimų, savo išvadas pagrindė bendro pobūdžio teiginiais apie veikos įrodytumą. Kolegijos teisėjas V. Ciesiūnas dirbo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose kartu su teisėju G. Avinu, todėl bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas. Abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes buvo suvaržytos nuteistajam įstatymo garantuotos teisės. Be to, teismai, skirdami bausmę, neatsižvelgė į baudžiamojo proceso trukmę (beveik keturi metai).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniu skundu teigiama, kad nuteistojo kaltė grindžiama prielaidomis, ginčijamas įrodymų (SMS žinutės, nuteistojo M. B. parodymų) vertinimas, kartojama gynybos versija, kad M. B. tik suteikė savo banko sąskaitą, sudarė sąlygas atsiskaityti už prekes pervestais pinigais, išgrynino į jo banko sąskaitą įneštus pinigus, tačiau nežinojo apie į jo banko sąskaitą pervestų pinigų neteisėtą kilmę. Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, pateikiant savą vertinimą, negali būti kasacinio apskundimo pagrindas.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo, neišnaudojo visų galimybių apklausti gynybos prašomus asmenis, nemotyvavo savo išvadų. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo protokolo (teismų informacinės sistemos,,Liteko duomenys), gynėjo prašymas atlikti įrodymų tyrimą buvo tenkintas iš dalies: posėdyje apklaustas nuteistasis M. B. ir liudytojas G. M., gauta elektroninė civilinės bylos medžiaga, o į posėdį kviestas liudytojas A. V. neatvyko. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-263-697/2017 ir kt.). Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-365-699/2017). Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad byloje ištirtų įrodymų vertinimo motyvai nutartyje išdėstyti. Kasacinio skundo argumentacija neduoda pagrindo įžvelgti apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimo nei atliekant įrodymų tyrimą, nei surašant nutartį, dėl ko reikėtų skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kaip to prašo kasatorius.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl nuteistojo M. B. teisės į gynybą pažeidimo (neužtikrintas būtinas gynėjo dalyvavimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su nuteistuoju) ir pažeidimų pradedant bei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (nebuvo nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą M. B. atžvilgiu, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai buvo šališki) pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas negali būti kasacinio apskundimo pagrindas bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, kadangi tokie klausimai nebuvo nagrinėjami apeliacine tvarka.

Skunde keliamas klausimas dėl bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teisėjo G. Avino šališkumo nepagrindžiamas teisiniais argumentais, prieštarauja teismų praktikai. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021 ir kt.). Dėl gynėjo apeliacinės instancijos teisme iškelto analogiško klausimo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 13 punkte, o skunde nėra teisinių argumentų, kurie duotų pagrindą abejoti šiuo klausimu padarytų teismo išvadų teisėtumu. Klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjo V. Ciesiūno galimo šališkumo buvo sprendžiamas 2023 m. gegužės 11 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir kitų dviejų kolegijos teisėjų A. Gapučio ir V. P. Meidaus sprendimu šiam teisėjui gynėjo pareikštas nušalinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nesant BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų nušalinimo pagrindų.

Kasaciniame skunde reiškiama nuomonė dėl paskirtos per didelės bausmės, nes neatsižvelgta į baudžiamojo proceso trukmę. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, skunde nepateikta. Be to, šis klausimas taip pat nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. B. gynėjo advokato Alberto Kučinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas