R. M. pagal BK 219 str., 369 str., 368 str., 376 str., 6.930 str., 120 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-337/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00014-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo R. M. gynėjo advokato Laimono Judicko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo R. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir baudžiamąją bylą R. M. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai plečiamai aiškino veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymį, kai kaltininkas savo veiksmais nulemia mokesčių mokėtojo nemokumą. Pagal BK 219 straipsnio taikymo praktiką įmonės nemokumas tyčia turi būti kaltininko veiksmais sukeltas po to, kai kaltininkui buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) priminimas. Šiuo atveju UAB „T“ tapo nemokia dar prieš 2022 m. vasario 2 d. VMI priminimą. Kasatoriaus teigimu, byloje nenustatyta, kad asmuo priminimo laikotarpiu turėjo realią galimybę mokesčius sumokėti. Teismai vertino ir iki priminimo įmonės atliktus mokėjimus, nors praktika rodo, kad nemokumas tyčia kaltininko turi būti sukeltas po priminimo. Plečiamai aiškintas ir inkriminuotos veikos objektas. Pagal teismų praktiką vertinant asmens galimybę po mokesčių administratoriaus priminimo sumokėti mokesčius, turi būti tiksliai įvertinta, kiek po VMI priminimo asmuo turėjo realių pajamų. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad po priminimo R. M. atliko mokėjimų iš įmonės sąskaitos kitiems asmenims už 4254,60 Eur, o tai pagal BK 219 straipsnio 1 dalį nesiekia 400 MGL dydžio. Be to, netinkamai atribota administracinė ir baudžiamoji atsakomybė lėmė netinkamą BK 219 straipsnio taikymą. Teismai neanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo BK 219 straipsnio prasme, šio CK straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio ir BK 219 straipsnio kvalifikavimo teismų praktikoje.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniu skundu nesutinkama su teismų atliktu inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių aiškinimu, teigiant, kad teismai plečiamai aiškino tiek asmens veiksmus, kuriais nulemtas mokesčių mokėtojo nemokumas (galimybės sumokėti mokesčius konkrečiu metu nebuvimas), tiek ir pačią išvengtų mokėti mokesčių sumą, nukrypo nuo teismų praktikos, tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą.

Pažymėtina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju argumentas, kad teismas netinkamai aiškino inkriminuotos nusikalstamos veikos objektą (išvengtų sumokėti mokesčių sumą), nebuvo nurodytas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis klausimas negali būti apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigiama dėl netinkamo BK 219 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodant tik dalį teismų nustatytų aplinkybių ir neanalizuojant teismų aptartų įrodymų visumos. Skunde teigiama, kad UAB „T“ tapo nemoki iki VMI priminimo, tačiau nutylima, kad po priminimo iš šios įmonės sąskaitos buvo nurašytos žymios pinigų sumos, nuspręsta išmokėti dividendus (apeliacinės instancijos teismo nutarties 16, 17, 20 punktai). Be to, priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatyta, kad aktualiu metu įmonė buvo moki, tam tikri finansiniai sunkumai buvo sąlygoti R. M., kaip įmonės atskaitingo asmens, veiksmų, jam patikėtas įmonės pinigines lėšas panaudojant ne įmonės veiklai, bet savo poreikiams bei interesams patenkinti (nutarties 15,3 papunktis).

Pažymėtina, kad kasatoriaus prašymu nutraukti baudžiamąją bylą siekiama, jog kasacines instancijos teismas kitaip įvertintų nustatytas aplinkybes bei įrodymus ir padarytų nuteistajam palankias išvadas. Tačiau skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Kasatoriaus nurodomi argumentai, kuriais savaip interpretuojamos nustatytos faktinės aplinkybės (dėl įmonės mokumo), negali būti apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatorius, remdamasis VMI 2021 m. vasario 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. rašte esančiais teiginiais, kad R. M., pervesdamas sau lėšas ir panaudodamas atsiskaitymams su kitais, ne VMI, kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais eiliškumo, reiškia subjektyvią poziciją dėl tokių veiksmų vertinimo pagal nurodomą ANK normą. Šiuo klausimu padarytos apeliacinės instancijos teismo išvados (nutarties 22-23 punktuose) teisės taikymo aspektu nėra skundžiamos. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo manyti, kad šiuo atveju yra kasacinio apskundimo pagrindai (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 372 straipsnio 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. gynėjo advokato Laimono Judicko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas