Dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo teisės normų taikymą laiko atžvilgiu, atleidimo už šiurkščius darbo drausmės (pareigų) pažeidimus procedūrą pagal 2002 m. ir 2016 m. Lietuvos Respublikos darbo kodeksus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-276-248/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45009-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 3.1.7.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ieškinį atsakovui V. K. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies negrąžinti V. K. į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo teisės normų taikymą laiko atžvilgiu, atleidimo už šiurkščius darbo drausmės (pareigų) pažeidimus procedūrą pagal 2002 m. ir 2016 m. Lietuvos Respublikos darbo kodeksus, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė (toliau – ir Ligoninė) prašė teismo pripažinti, kad atsakovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas darbo ginčo byloje Nr. APS-36-18656 (toliau – DGK sprendimas) netenka galios; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija iš dalies tenkino V. K. prašymą ir pripažino jo atleidimą iš darbo pagal 2002 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir 2002 m. DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 2016 m. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir 2016 m. DK) 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punktą neteisėtu; pripažino, kad darbo sutartis tarp V. K. ir Ligoninės nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; nurodė išieškoti V. K. naudai iš Ligoninės kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

4. Ieškovė nesutiko su Darbo ginčų komisijos išvada, kad iš šešių V. K. darbo drausmės pažeidimų ji įrodė tik keturis, trys iš jų yra tapatūs, be to, padaryti darbo drausmės pažeidimai nelaikytini šiurkščiais. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas 2017 m. kovo 20 d. iš darbo pasišalino anksčiau laiko, nepateko į atsakovo atleidimo iš darbo sudėtį. Atsakovo atleidimą iš darbo iš esmės lėmė trys epizodai: 1) neleidimas gydytojui J. J. dalyvauti teismo posėdyje (tris kartus – 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. kovo 20 d.) ir šiurkštus jo išvarymas iš kabineto (toliau – ir 1–3 pažeidimai); 2) nelaimingų atsitikimų darbe dokumentų neišsaugojimas (toliau – ir 4 pažeidimas); 3) pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos funkcijos teikti teisinę pagalbą kitiems ligoninės darbuotojams ir pacientams nevykdymas (toliau – ir 5 pažeidimas). Ieškovės pasitikėjimo atsakovu praradimą suponavo tiek jo, kaip darbuotojo, padarytų pažeidimų visuma, tiek kiekvienas pažeidimas atskirai. Ieškovės įsitikinimu, labiau tikėtina, kad nelaimingų atsitikimų darbe dokumentus, kurie buvo perduoti atsakovui ir už kuriuos buvo atsakingas būtent jis, pasisavino arba prarado, priešingai nei sprendė Darbo ginčų komisija, atsakovas dėl savo kaltės. Pareiginių nuostatų 17.4 punkte aiškiai nurodyta, kad atsakovas yra atsakingas už priimtų dokumentų ar materialinių vertybių saugumą. Ieškovė taip pat nesutiko su Darbo ginčų komisijos išvada, kad ji, kaip darbdavė, atleisdama atsakovą iš darbo, nesilaikė procedūrų; joms komisija suteikė pernelyg didelę svarbą. Esant padarytam darbo drausmės pažeidimui vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovės įsitikinimu, kreipimasis į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) teritorinio skyriaus vadovą šiuo atveju nebuvo reikalingas, nes: darbo drausmės pažeidimų procedūra prasidėjo priėmus 2017 m. kovo 21 d. įsakymą dėl reikalavimo pasiaiškinti; pagal 2002 m. DK atleidimo iš darbo už darbo drausmės pažeidimus procedūra neapėmė tokio kreipimosi. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas, esant darbuotojo kaltei, darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta be profesinės sąjungos, kurios renkamo organo nariu toks darbuotojas yra, sutikimo. 2016 m. DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija netaikytina, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva esant darbuotojo kaltei. Pasitikėjimo atsakovu praradimas ir ieškovės pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Be to, atsakovo padaryti darbo pareigų pažeidimai – neleidimas tris kartus nuotoliniame teismo posėdyje dalyvauti gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkui ir nelaimingų atsitikimų dokumentacijos neišsaugojimas ar savavališkas jos pasisavinimas – vertintini kaip šiurkštūs.

5. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl DGK sprendimo dalies, kuria netenkinti jo reikalavimai, prašė grąžinti jį į darbą, priteisti 4147,29 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Nurodė, kad ieškovė pradėjo persekioti atsakovą, šiam ligoninėje įsteigus darbuotojų profesinę sąjungą. Atsakovas nepadarė darbo drausmės pažeidimų: ieškovės kaltinimas, kad atsakovas gydytoją J. J. iš kabineto išvarė neetiškai, vartodamas necenzūrinę leksiką, neatitinka faktinių aplinkybių; gydytojas buvo pranešęs, jog posėdžiuose nedalyvaus, todėl jo įgaliojimas nebuvo pateiktas; atsakovo ligos metu visi darbo dokumentai buvo likę atsakovo darbo kabinete, jų saugumą privalėjo užtikrinti darbdavė; dėl atsisakymo atvykti į gydymo skyrių konsultuoti paciento teisiniu klausimu atsakovas nurodė, kad niekas jo nekvietė. Atsakovas įsitikinęs, kad jis buvo atleistas iš darbo pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nes nebuvo gauti jo paaiškinimai dėl pažeidimų, taip pat negautas VDI teritorinio skyriaus vadovo rašytinis sutikimas dėl atsakovo atleidimo iš darbo. Ieškovės direktorius V. M. reikalavo nutraukti profesinės sąjungos veiklą, grasino fiziškai susidoroti, gąsdino persekiojimu. Dėl ligoninės direktoriaus neteisėtų veiksmų inkriminuojant atsakovui darbo drausmės pažeidimus, ligos metu reikalaujant pasiaiškinti pablogėjo atsakovo sveikata, užsitęsė liga. Neteisėti ieškovės veiksmai atsakovui sukėlė dvasinių išgyvenimų, likęs be pragyvenimo šaltinio atsakovas jautė gilų nerimą. Be to, buvo sumenkinta atsakovo, kaip darbuotojo, darbų saugos ir sveikatos specialisto ir profesinės sąjungos pirmininko, reputacija, dėl to jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino atsakovo atleidimą iš darbo VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje teisėtu, Darbo ginčų komisijai 2017 m. rugsėjo 22 d. teiktą prašymą ir priešieškinį šioje byloje atmetė; šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, DGK sprendimą pripažino netekusiu galios; priteisė ieškovei iš atsakovo 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo įdarbintas pas ieškovę juristu pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartį. Ši sutartis 2016 m. rugpjūčio 2 d. pakeista, nustatyta, kad atsakovas 1 etato darbo krūviu dirbs darbų saugos ir sveikatos specialistu, 0,25 etato krūviu – Personalo skyriaus juristu, 0,25 etato krūviu – Socialinių ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų skyriaus juristu. Atsakovas supažindintas su juristo pareiginiais nuostatais, ieškovės patvirtintu Etikos kodeksu bei Darbo tvarkos taisyklėmis. Ligoninėje 2017 m. balandžio 14 d. įkurta darbuotojų profesinė sąjunga, šios pirmininku išrinktas atsakovas.

8. 2017 m. liepos 21 d. ieškovės direktoriaus įsakymu atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. (pasibaigus nedarbingumui) buvo atleistas iš darbo pagal 2002 m. DK 136 straipsnio 3 dalies ir 2016 m. DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovo atleidimą lėmė trys pažeidimai: 1) įgaliojimų viršijimas 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. kovo 20 d. (iš teismo posėdžių, vykdomų nuotoliniu telekonferencijos būdu, kuriuose priimami sprendimai dėl pacientų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, kabineto liepus pasišalinti teisėtam ir kvalifikuotam atstovui – gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pirmininkui gydytojui psichiatrui J. J., savavališkai prisiimant sau psichiatro teises ir atsakomybę), neetiškas, neteisėtas elgesys su kitu įstaigos darbuotoju; 2) perduotų dokumentų – 2015–2017 metų nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo aktų registro (originalo) bei nurodyto laikotarpio nelaimingų atsitikimų darbe aktų ir tyrimų dokumentų originalų – neišsaugojimas; 3) atsisakymas vykdyti tiesiogines pareigines funkcijas – atvykti į gydomąjį skyrių konsultuoti paciento; ir šių pareigų pažeidimų nulemtas pasitikėjimo darbuotoju praradimas.

9. Teismas nurodė, kad darbo drausmės pažeidimus darbuotojas padarė ir faktinė jo atleidimo procedūra pradėta galiojant 2002 m. DK, taigi taikytinos šio kodekso nuostatos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 9 dalis).

10. Spręsdamas dėl 2017 m. kovo 14 d., 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. kovo 20 d. pažeidimų (įgaliojimų viršijimo, neetiško elgesio) teismas, įvertinęs 2017 m. sausio 3 d. ieškovės direktoriaus įgaliojimo V. K. turinį ir atsakovo pareigybės pobūdį, nustatė, kad juristui nesuteikta teisė komentuoti GKK išvadas bei sprendimus, paciento ligos istorijos, vertinti pacientų psichikos būklės, teismui prašant – vertinti susirgimo lygio, ligos pavojingumo, paciento priverstinio hospitalizavimo būtinumo ir pagrįstumo, paaiškinti teismui specialius psichiatrijos bei medicinos terminus, ligos diagnozę ir kitas teismui aktualias aplinkybes. Atsakovas neturi gydytojo psichiatro kvalifikacijos ir prieigos prie konfidencialios informacijos. Tokie įgaliojimai suteikti gydytojui J. J. (2017 m. sausio 3 d. įgaliojimas). Pagal ieškovės patvirtintą Priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedūros tvarką teismo posėdžiai dėl pacientų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo vyksta nuotoliniu telekonferencijos būdu, naudojant elektroninio ryšio priemones. Posėdžiuose dalyvauja ir apie paciento priverstinio hospitalizavimo bei gydymo pagrįstumą ir būtinumą informaciją teikia, ligos diagnozę paaiškina, GKK išvadas komentuoja ir atsako į teismo klausimus GKK pirmininkas gydytojas psichiatras J. J., pacientų teisėms ir teisėtiems interesams atstovaujantis advokatas, o įstaigos interesams atstovauja vienas iš įgaliotų dalyvauti teismo posėdžiuose atstovų (teisininkų). Teismas laikė teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentus, kad gydytojo J. J. dalyvavimas nebuvo būtinas, ir pripažino, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, padarė darbo drausmės pažeidimą, išeidamas už jam suteiktų įgalinimų atstovauti ieškovei teisme minėtos kategorijos bylose ribų, savavališkai (neturėdamas tam teisės) sprendė, kas ir kaip turi atstovauti ligoninei teisme, elgėsi nepakankamai etiškai ir korektiškai.

11. Dėl kito pažeidimo – dokumentų neišsaugojimo – teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šie dokumentai dingę, jų ieškovės įstaigoje nėra. Pagal bylos duomenis šie dokumentai buvo perduoti atsakovui ir saugomi jo darbo vietoje (kabinete). Tiek pagal perdavimo–priėmimo aktą, tiek pagal dokumentacijos planus, tiek pagal (darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto) pareigų pobūdį už šiuos dokumentus atsakingas buvo atsakovas. Jis turėjo tinkamai organizuoti ieškovės perduotų dokumentų saugojimą, neturint tinkamų priemonių ir galimybių tam, kelti susijusius klausimus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad dokumentai buvo laikomi nerakinamoje spintoje jo kabinete ir galėjo būti kiekvienam prieinami, teismo vertinimu, rodo, kad atsakovas nebuvo atidus ir rūpestingas, pažeidė pareiginės instrukcijos 17.4 punktą. Atsakovas, kaip profesinės sąjungos pirmininkas, po konflikto su darbdave inicijavo jos patikrinimą toje srityje, už kurią pats buvo atsakingas, turėdamas pagrindą manyti ir, tikėtina, žinodamas, kad tam tikrų dokumentų neradimo faktas bus nustatytas ir neigiamai įvertintas Ligoninės veikloje. Be to, ginčo dokumentai buvo teikiami į kitas nagrinėjamas bylas, iškeltas atsakovo įkurtos profesinės sąjungos iniciatyva. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog pats atsakovas, būdamas atsakingas už jam patikėtų dokumentų saugojimą, trūkstamus dokumentus pasisavino ir tai padarė tam, kad pakenktų ieškovei.

12. Dėl 2017 m. liepos 20 d. pažeidimo teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą, konstatavo šį pažeidimą kaip įrodytą, darbuotojas priešieškiniu nekėlė reikalavimo šias išvadas laikyti nepagrįstomis ar neįrodytomis, todėl teismas, sutikdamas su komisijos motyvacija, laikė šį pažeidimą ir su juo susijusias faktines aplinkybes įrodytais. Teismas pažymėjo, kad pareiginių nuostatų 10 punktas įtvirtina atsakovui pareigą teikti teisines konsultacijas Socialinės pagalbos skyriaus vedėjai, padalinių vedėjams, kitiems darbuotojams socialinės, teisinės pagalbos ligoniams klausimais. Atsakovo teiginius, kad niekas jo į gydymo skyrių nekvietė, paneigia bylos medžiaga.

13. Teismas nurodė, kad pagal 2002 m. DK atleidimo iš darbo už darbo drausmės pažeidimus procedūra neapėmė kreipimosi į VDI teritorinio skyriaus vadovą dėl sutikimo atleisti iš darbo darbuotojų atstovų valdymo organų narius. 2016 m. DK 168 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra atsakovui netaikoma. Remdamasis 2002 m. DK 134 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas nurodė, kad šioje byloje keltas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo su atsakovu, profesinės sąjungos pirmininku, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Taigi profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinis sutikimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Negali būti reikalaujama iš darbdavio laikytis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties nuostatų, nes jos 2.6 punktas, ribojantis aptartų asmenų atleidimą be profesinės sąjungos sutikimo, reglamentuoja tokių asmenų atleidimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Be to, šios kolektyvinės sutarties pradėjus atsakovo atleidimo iš darbo procedūrą dar nebuvo. Teismas konstatavo, kad drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo procedūrinės tvarkos darbdavė nepažeidė.

14. Reikalavimas pasiaiškinti dėl įvykio, susijusio su atsakovo atsisakymu suteikti teisinę konsultaciją, surašytas 2017 m. liepos 21 d., tačiau neįteiktas atsakovui. Tai, kad darbdavė nepareikalavo iš darbuotojo pasiaiškinti dėl 2017 m. liepos 20 d. pažeidimo, teismas vertino kaip formalų pažeidimą.

15. Atsakovas padarė visus įsakyme nurodytus darbo drausmės pažeidimus, kurių kiekvienas gali būti vertinamas atskirai kaip savarankiškas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – teismas laikė adekvačia padarytiems darbo drausmės pažeidimams. Dėl tokių atsakovo veiksmų darbdavė prarado pasitikėjimą darbuotoju, o tai galėjo suponuoti prielaidas ir apsisprendimą skirti griežčiausią nuobaudą.

16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17. Kolegija nurodė, kad, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis; neturi pagrindo kitaip vertinti faktines aplinkybes, nurodytas 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme dėl darbo sutarties su V. K. nutraukimo. Drausminei atsakomybei reikšmingi faktai nustatyti leistinais ir patikimais įrodymais. Atsakovas neginčija J. J. paaiškinimų, kad jis neleido J. J. atstovauti teisme ieškovei sprendžiant bylas, susijusias su priverstiniu hospitalizavimu. Tokiu elgesiu atsakovas nevykdė darbdavės pavedimo ir įgaliojimo. Tai ne formalus pažeidimas, o šiurkštus tarpusavio pasitikėjimo nepaisymas atstovavimo santykiuose.

18. Atsakovo, kaip juristo, 2018 m. liepos 20 d. atliktą darbo pareigų pažeidimą įrodo liudytojos A. B. parodymai ir juos papildanti rašytinė bylos medžiaga: Ž. P., A. M., A. B. 2017 m. liepos 20 d. tarnybiniai pranešimai, taip pat A. B. ir A. M. 2017 m. spalio 3 d. rašytiniai paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti liudytojų J. J. ir A. B. parodymus dėl jų patikimumo stokos. Atsakovo teiginiai, kad šie asmenys negalėjo būti apklausiami kaip liudytojai, nes atstovavo darbdavei, nepagrįsti įstatymu.

19. Kolegijos vertinimu, byloje įrodytas atsakovui perduotų dokumentų praradimo faktas. Tiksliai nustatytas tiek dokumentų perdavimas atsakovui, tiek ir jam taikytina pareiga šiuos dokumentus išsaugoti, todėl keliamos abejonės, kad dokumentai galėjo dingti dėl atsakovui nežinomų priežasčių, nepakankamos konstatuoti, jog jis savo darbo pareigas vykdė rūpestingai ir tinkamai.

20. Nustatyti darbo drausmės pažeidimai ir jų padarymo aplinkybės leidžia spręsti apie darbdavės pagrįstai prarastą pasitikėjimą darbuotoju. Atsakovui skirtą drausminę nuobaudą kolegija vertino kaip adekvačią ir teisingą.

21. Kolegija nenustatė reikšmingų procesinių ar procedūrinių drausminės atsakomybės taikymo pažeidimų, nurodė, kad 2016 m. DK procesinės ir procedūrinės nuostatos, įskaitant ir DK 168 straipsnio 3 dalį, netaikytinos (Įstatymo 6 straipsnio 9 dalis).

22. Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad drausminė atsakomybė jam pritaikyta tik dėl to, jog jis įsteigė profesinę sąjungą ir vykdė darbuotojų atstovų funkcijas. Profesinė sąjunga, kurios pirmininkas yra atsakovas, buvo įsteigta 2017 m. balandžio 14 d., t. y. po to, kai darbdavė pareikalavo pateikti paaiškinimą dėl pirmųjų darbo drausmės pažeidimų. Byloje neįrodyta tikėtina prielaida, kad darbuotojas galėjo būti diskriminuojamas dėl darbuotojų atstovo funkcijų vykdymo (DK 26 straipsnio 5 dalis).

23. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, atsakovo priešieškinio reikalavimus, įskaitant reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, išsprendė teisingai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį – tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismai, konstatavę, kad darbdavė kaltina atsakovą padarius darbo pažeidimus laikotarpiu iki 2017 m. birželio 30 d. ir po 2017 m. liepos 1 d., netaikė ar taikė iš dalies 2016 m. DK, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypdami nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarime pateiktų išaiškinimų, kad visos norminio teisės akto dalys sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Teismai pažeidė atsakovo teises, nes 2002 m. DK taikė darbo santykiams, buvusiems po 2017 m. liepos 1 d.

24.2. Pažeista DK įtvirtinta atsakovo teisė pateikti pasiaiškinimus (2002 m. DK 28, 240 straipsniai; 2016 m. DK 58 straipsnio 4 dalis, 168 straipsnio 3 dalis).

24.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 189 straipsnio 2 dalies 1 punktą – nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje A. B. dalyvavo kaip ligoninės atstovė, taigi ji negali būti liudytoja šioje byloje. Be to, kaip liudytojas apklaustas J. J., kuris teikė paaiškinimus VDI ir teismui.

24.4. Teismas pažeidė 2016 m. DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, nors, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU0LTI0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-254-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-254-248/2017">e3K-3-254-248/2017</a>). Ieškovė turėjo įrodyti, kaip darbuotojas nedarbingumo laikotarpiu turėjo užtikrinti dokumentų saugumą. Teismas dėl šio pažeidimo nepagrįstai netaikė 2016 m. DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo 2017 m. liepos 13 d.

24.5. Teismai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pateiktų išaiškinimų, pagal kuriuos asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, be kita ko, reiškia, jog teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Tai – svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti galiojantys įstatymai. Teismas pažeidė CPK 182, 187, 414, 415 straipsnių nuostatas, nes nemotyvuodamas atsisakė pridėti prie šios bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2442-631/2018 bei pačią bylą (kurioje ligoninė savo atsikirtimus grindė argumentais, jog V. K. iš darbo atleistas neteisėtai), atsisakė pripažinti teismo jau pripažintus faktus ir nevertino ieškovės atstovo paaiškinimų teisme (kad ieškovė neteisėtai atleido atsakovą iš darbo). Ligoninė 2018 m. kovo mėn. pasirašė su atsakovu taikos sutartį, kuria pripažino atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

24.6. Pagrindinė darbo sutartis ir susitarimas dėl papildomo darbo su atsakovu nutraukti pagal 2016 m. DK, todėl, vadovaujantis šio kodekso 163 straipsnio 3 dalimi, buvo būtinas VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus sutikimas. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išduotų įrodymų Darbo ginčų komisijos byloje – Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinimo dėl ieškovės (Ligoninės) buvusio direktoriaus V. M. darbo pareigų pažeidimo – veiksmų neteisėtumo V. K. atžvilgiu nutraukiant su juo darbo sutartį negavus šio sutikimo. Išankstinio sutikimo nebuvimas pagal kasacinio teismo praktiką – tai savarankiškas pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2014).

24.7. Teismai, nustatę faktą, kad atsakovas V. K. yra profesinės sąjungos pirmininkas, pažeisdami Konstitucijos 18 straipsnio nuostatas, nukrypdami nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimų 2000 m. birželio 30 d. nutarime, pagal kuriuos valstybė įpareigojama gerbti žmogaus teises ir laisves, teisinėmis, materialinėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti jų gynimą nuo neteisėto kišimosi ar ribojimo, o valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime, pagal kurį Konstitucija yra grindžiama universaliomis, nekvestionuojamomis vertybėmis, inter alia (be kita ko), pagarba teisei ir jos viešpatavimui, valdžios galių ribojimu, valdžios įstaigų priederme tarnauti žmonėms ir atsakomybe visuomenei, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės visuomenės siekiu, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimu ir gerbimu; taip pat nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, nevertino viešojo intereso šioje byloje, pažeidė pareigą ex officio (pagal pareigas) saugoti ir ginti viešąjį interesą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, kaip darbuotojas, baudžiamas taikant 2016 m. DK, tačiau jam, profesinės sąjungos pirmininkui, netaikomos šio kodekso 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos garantijos. Šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl jį gindamas teismas turėjo priimti visus įrodymus ir vertinti faktus, taikyti galiojančius įstatymus, tačiau teismo pareiga veikti aktyviai buvo pažeista.

24.8. Ieškovės pradėtos darbo drausmės pažeidimų procedūros dėl papildomos darbo sutarties pagal 2002 m. DK, o dėl pagrindinės darbo sutarties darbo pažeidimų tyrimas nebuvo atliekamas. Teismas neatribojo pagrindinės ir papildomos darbo sutarčių teisinės galios, jų galimo nutraukimo tvarkos, t. y. papildomo darbo sutarties nutraukimas nėra pagrindas nutraukti pagrindinę darbo sutartį.

24.9. Teismas pažeidė DK 217 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemotyvuodamas ieškovei iš atsakovo priteisė didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų, įskaitant patirtų ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, kurioje V. K. pareiškimas buvo iš esmės patenkintas.

24.10. Neteisėtas darbuotojo atleidimas iš darbo suponuoja pagrindą konstatuoti neturtinę žalą, taigi priešieškinis tenkintinas visa apimtimi, įskaitant ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

25. Ieškovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 9 dalį darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki 2016 m. DK įsigaliojimo, baigiamos pagal 2002 m. DK nuostatas. Atsakovas iš darbo atleistas už pažeidimų visumą. Procedūra pradėta 2017 m. kovo 21 d. įsakymu dėl pasiaiškinimo pateikimo, galiausiai atsakovo elgesys įvertintas 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu.

25.2. Teismai padarė teisingą išvadą, kad aplinkybė, jog darbdavė nepareikalavo iš darbuotojo pasiaiškinti dėl 2017 m. liepos 20 d. padaryto pažeidimo, išnagrinėtos bylos ir joje nustatytų atsakovo padarytų darbo drausmės pažeidimų kontekste laikytina formaliu pažeidimu.

25.3. 2002 m. DK 134 straipsnio 1 dalis, 240 straipsnio 2 dalis, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis darbuotoją atleidžiant iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą) nenustatė reikalavimo gauti tam nei VDI teritorinio skyriaus vadovo, nei profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nors 2016 m. DK 168 straipsnio 3 dalis šiuo atveju neaktuali (netaikytina), šioje normoje įtvirtinta garantija turėtų būti taikoma tik darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, arba atleidimo darbdavio valia atvejais.

25.4. Pirmieji atsakovo darbo pareigų pažeidimai ieškovei paaiškėjo 2017 m. kovo 20 d., paskutinis pažeidimas (atsisakymas vykdyti darbuotojui, kaip juristui, priskirtas darbo funkcijas) – 2017 m. liepos 20 d. Atsakovas nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. liepos 19 d. buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. nebuvo darbe dėl suteiktų atostogų. Taigi teismai padarė teisingą išvadą, kad ieškovė įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo 2002 m. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu priėmė laikydamasi įstatyme nustatytų terminų.

25.5. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti liudytojų J. J. ir A. B. parodymus dėl jų patikimumo stokos. Atsakovo teiginiai, kad šie asmenys negalėjo būti apklausiami kaip liudytojai, nes atstovavo darbdavei, nepagrįsti.

25.6. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes būtent ieškovė (darbdavė) įrodė visas atsakovo drausminės atsakomybės sąlygas.

25.7. Pagrįstos teismų išvados dėl atsakovo pareigos saugoti jam perduotus dokumentus pažeidimo, atidumo ir rūpestingumo stokos.

25.8. Atsakovo nurodytoje byloje Nr. e2-2442-631/2018 buvo nagrinėjamas V. M. ieškinys atsakovams Sveikatos apsaugos ministerijai ir Ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje padarė išvadą, kad nėra pagrindo įtraukti į šią bylą kaip trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų profesinę sąjungą, tačiau, priešingai nei teigia atsakovas, jokių faktų teismas nepripažino.

25.9. Teismas priėmė motyvuotą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Teismas nepriteisė ieškovui išlaidų, patirtų Darbo ginčų komisijoje, atlyginimo, o tik nurodė, kad išlaidų atlyginimas priteisiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį, jo nagrinėjimo trukmę (tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek ir teisme).

25.10. Kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimai nebuvo tenkinti, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl 2002 m. Darbo kodekso ir 2016 m. Darbo kodekso taikymo nagrinėjamam ginčui

26. 2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu patvirtintas naujas Darbo kodeksas, kuris, išskyrus Įstatyme aptartas išimtis, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (Įstatymo 1, 2 straipsniai).

27. Tiek pagal 2002 m. DK, tiek pagal 2016 m. DK darbdavys, gavęs informaciją apie darbuotojo padarytą pažeidimą, pradeda pažeidimo procedūrą, siekdamas ištirti pažeidimą ir priimti dėl jo atitinkamą sprendimą.

28. Pažymėtina, kad nors darbo drausmės pažeidimų procedūros 2002 m. DK ir darbo pareigų pažeidimo procedūros 2016 m. DK reglamentuojamos panašiai, jos nėra tapačios. Skirtumus, be kita ko, lemia tai, kad 2016 m. DK nebeliko drausminės nuobaudos instituto, nors darbo pareigų pažeidimas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas išliko (DK 58 straipsnio 1–2 dalys). 2002 m. DK atleidimas už darbo drausmės pažeidimą buvo traktuojamas kaip drausminė nuobauda, jam buvo taikomos drausminių nuobaudų skyrimo procedūros. Pagal 2002 m. DK nuostatas už darbo pareigų pažeidimus galėjo būti skirtos ir kitos drausminės nuobaudos (pastaba, papeikimas – 237 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu 2016 m. DK už darbo pareigų pažeidimus nustatytas tik darbo sutarties nutraukimas (58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimą jo atleidimą už antrą tokį pažeidimą (58 straipsnio 4 dalis).

29. Tiek 2002 m. DK, tiek ir 2016 m. DK įtvirtinta darbdavio pareiga prieš nusprendžiant, kokius teisinius padarinius taikyti pažeidimą padariusiam darbuotojui, pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo. 2002 m. DK buvo įtvirtinta tokio reikalavimo forma – raštu, 2016 m. DK reikalavimo forma nenurodyta. Be to, 2002 m. DK nuobaudą buvo galima skirti be darbuotojo paaiškinimo, jei jis per darbdavio nustatytą terminą paaiškinimo nepateikia be svarbių priežasčių, 2016 m. DK įtvirtinta nuostata, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą terminą paaiškinimo nepateikia, t. y. nepriklausomai nuo nepateikimo priežasčių.

30. Pagal 2002 m. DK skirti drausminę nuobaudą – atleisti iš darbo už darbo drausmės pažeidimą (kaip ir kitų drausminių nuobaudų taikymo atvejais) – buvo galima ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (241 straipsnio 1 dalis). Pagal 2016 m. DK sprendimas nutraukti darbo sutartį turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo (58 straipsnio 6 dalis), taigi jame nenurodyta termino pratęsimo galimybė dėl ligos ir kitų priežasčių, nustatytų 2002 m. DK.

31. Darbuotojų atstovai, vykdydami savo funkcijas, naudojasi įstatymų nustatytomis garantijomis (DK 166–168 straipsniai). Jos apima ir papildomą tokių darbuotojų apsaugą, taikomą nutraukiant su jais darbo sutartį. 2002 m. DK 134 straipsnio 1 dalis nustatė, kad darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo; profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo. 2016 m. DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Taikant šias garantijas nurodytų darbuotojų atleidimo procedūros sudedamoji dalis yra darbdavio kreipimasis į atitinkamas institucijas dėl sutikimo atleisti darbuotoją. Kaip matyti iš pacituotų teisės normų, pagal iki 2017 m. liepos 1 d. buvusį ir dabartinį teisinį reglamentavimą skiriasi ne tik šios garantijos taikymo apimtis (atvejai, kai reikia sutikimo), bet ir subjektai, galintys duoti tokį sutikimą.

32. Pagal Įstatymo 3 straipsnį darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus.

33. Įstatymo 6 straipsnio 9 dalis nustato, kad darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, baigiamos pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Taigi įstatymų leidėjo aiškiai pasisakyta, kad po 2017 m. liepos 1 d. darbo drausmės pažeidimų procedūros 2002 m. DK nustatyta tvarka vykdomos tik dėl tokių pažeidimų, kurių procedūros pradėtos, galiojant 2002 m. DK.

34. Tais atvejais, kai nebaigus darbo pareigų pažeidimo procedūros darbuotojas padaro naują pažeidimą, dėl šio taip pat pradedama pažeidimo procedūra (prašoma darbuotojo paaiškinimo, pradedamas tyrimas ir kt.). Pradėtos procedūros gali būti sujungiamos ir dėl jų priimamas vienas sprendimas, t. y. teisiniai padariniai taikomi, įvertinus abu (arba kelis) pažeidimus. Tačiau, atsižvelgiant nutarties 33 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad tais atvejais, kai, nebaigus pagal 2002 m. DK pradėtos darbo drausmės pažeidimo procedūros, tačiau jau galiojant 2016 m. DK, padaromas (paaiškėja) naujas darbo pareigų pažeidimas, tokie pažeidimai tiriami, taikant atitinkamas skirtingas procedūras.

35. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai trys vienarūšiai darbdavės nurodomi pareigų pažeidimai (1–3 pažeidimai) padaryti ir procedūros dėl jų pradėtos, galiojant 2002 m. DK, kiti du nauji pažeidimai (4 ir 5 pažeidimai) paaiškėjo galiojant 2016 m. DK ir darbo drausmės procedūros dėl jų galiojant 2002 m. DK nepradėtos. Taigi nagrinėjamu atveju dėl dalies darbo pareigų pažeidimų (1–3 pažeidimų) procedūros turėjo būti tęsiamos 2002 m. DK nustatyta tvarka, dėl kitos dalies (4 ir 5 pažeidimai) – vykdomos pagal 2016 m. DK.

36. Darbdavė traktavo, kad pradėjus drausminės nuobaudos procedūrą dėl pirmųjų pažeidimų galiojant 2002 m. DK ir vėliau, jau galiojant 2016 m. DK, padarytiems ir paaiškėjusiems pažeidimams taikytinos tos pačios procedūros. Bylą nagrinėję teismai sutiko su tokia darbdavės pozicija, kad dėl visų pažeidimų turėjo būti taikomos 2002 m. DK nustatytos darbo pareigų pažeidimo procedūros, todėl, be kita ko, pripažino, kad kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovą dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo nereikėjo. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia teismų išvada dėl 4 ir 5 pažeidimų teisiškai nepagrįsta. Šių darbo pareigų pažeidimų procedūros turėjo būti vykdomos 2016 m. DK nustatyta tvarka. Pagal šio DK 168 straipsnio 3 dalį, minėta, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Taigi atitinkamo VDI pareigūno sutikimas atleidžiant iš darbo darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis yra būtinas, o darbo sutarties nutraukimas be tokio sutikimo negalimas. Šio reikalavimo nesilaikymas yra savarankiškas pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

37. Atmestina ir ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą dėstoma pozicija, jog pagal 2016 m. DK normas kreiptis į VDI reikia tik tokiais atvejais, kai atleidžiama nesant darbuotojo kaltės. DK 168 straipsnio 3 dalis nurodo, kad darbuotojai be atitinkamo VDI vadovo sutikimo negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia. Atleidimą darbdavio iniciatyva reglamentuoja du DK straipsniai – 57 (be darbuotojo kaltės) ir 58 (dėl darbuotojo kaltės). Įstatymų leidėjui nenurodžius, kad atleidžiant darbdavio iniciatyva sutikimo reikia tik tam tikrais atvejais, laikytina, kad VDI vadovo sutikimas reikalingas visais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, taigi ir atleidžiant už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra Ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, taigi jam taikytinos garantijos, nustatytos DK 168 straipsnio 3 dalyje.

39. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad darbo sutarties su atsakovu nutraukimas, nesant atitinkamo VDI vadovo sutikimo, už pažeidimus, paaiškėjusius galiojant 2016 m. DK, yra neteisėtas.

40. Kasaciniame skunde pateikiami ir kiti argumentai, kuriais atsakovas grindžia darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą: teismai neatsižvelgė į tai, kad darbo sutartis nutraukta, nesant jo paaiškinimų dėl, darbdavės manymu, padarytų darbo pareigų pažeidimų; dėl vieno darbo pareigų pažeidimo (4 pažeidimas) praleistas 1 mėnesio terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo darbo sutarčiai nutraukti (DK 58 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, jog reikalavimas pasiaiškinti dėl 4 pažeidimo atsakovui neįteiktas ir dėl to teismas sprendime pasisakė: remdamasis kasacinio teismo praktika sprendė, kad išnagrinėjus bylą ir nustačius, jog darbo pareigų pažeidimas iš tikrųjų padarytas, bylos aplinkybių kontekste tai yra formalus procedūros pažeidimas, negalintis lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Dėl kitų pažeidimų atsakovo pasiaiškinimų buvo paprašyta, tačiau jie nepateikti.

41. Pagal 2016 m. DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimas nutraukti darbo sutartį turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo. Taigi sprendžiant, ar nebuvo praleistas terminas darbo sutarčiai nutraukti, būtina nustatyti darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo momentą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams (DK 14, 16, 24 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-701/2016">3K-3-137-701/2016</a>, 16 punktas; 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-701/2019, 50 punktas). Nors šie išaiškinimai pateikti, taikant 2002 m. DK normas, tačiau 2016 m. DK darbo sutarties nutraukimas taip pat siejamas su darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimu (58 straipsnio 6 dalis), paaiškėjimo momentas kitaip neaptartas, todėl gali būti taikomi nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai. Atsakovas nurodo, kad 4 pažeidimas paaiškėjo 2017 m. liepos 13 d., kai buvo surašytas dokumentų paėmimo aktas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis pranešimas dėl šio pažeidimo ieškovės direktoriui pateiktas 2017 m. liepos 19 d., todėl, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažeidimo paaiškėjimo momentu laikytina ši diena. 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo šeštadienis, t. y. nedarbo diena. Pagal 2016 m. DK 14 straipsnio 4 dalį, jeigu paskutinė termino diena yra nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Įsakymas dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo priimtas 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. nepraleidus DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

42. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 414 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, kad tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą; teismai ne tik nesinaudojo šia teise, bet ir neišreikalavo atsakovo prašomų rašytinių įrodymų (CPK 199 straipsnis), neapklausė liudytojų, nepasisakė dėl pateiktų į bylą įrodymų.

43. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. sprendžiant dėl įrodymų priėmimo į bylą taikoma jų sąsajumo su byla taisyklė. Nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė išreikalauti ir pridėti prie šios bylos civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas ieškovės ir buvusio vadovo V. M. ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo, bei atskirus dokumentus iš bylos, kadangi toje byloje sprendžiamas ginčas yra nesusijęs su nagrinėjama byla ir joje esantys įrodymai neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje. Kasaciniame skunde atsakovas nepagrindė, kad jo prašytos pridėti bylos įrodymai būtų reikšmingi ir šiai bylai, o tik nurodė, kad toje byloje yra išsakyta Ligoninės atstovo ir kitų asmenų nuomonė dėl atsakovo atleidimo neteisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo darbo sutarties nutraukimo teisėtumas sprendžiamas būtent šioje byloje ir teismo nesaisto kitoje byloje pareikštas šioje byloje nagrinėjamos faktinės situacijos teisinis vertinimas, todėl teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti atsakovo prašomą civilinę bylą.

44. Sutiktina su atsakovu, kad darbo ginčus nagrinėjančiam teismui suteiktas aktyvus vaidmuo ir teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Taigi dėl įrodymų rinkimo savo iniciatyva sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju atsakovas tik abstrakčiai teigia, kad teismas šia teise nesinaudojo, tačiau nenurodo, kokius įrodymus, reikšmingus ginčui išspręsti, teismas galėjo surinkti papildomai.

45. Atsakovo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 189 straipsnio 2 dalį, teisiškai nepagrįsti. Pagal šią teisės normą negali būti apklausiami kaip liudytojai atstovai civilinėje, administracinėje ar administracinio nusižengimo byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo būdami atstovu ar gynėju. Atsakovo nurodomi liudytojai buvo apklausti apie įvykius, kuriuose jie patys dalyvavo, taigi aplinkybės, apie kurias jie liudijo teisme, šiems liudytojams buvo žinomos tiesiogiai, o ne sužinotos atstovavimo pagrindu.

46. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pareiga įrodyti darbo pareigų pažeidimą tenka darbdaviui, tačiau sutikti su atsakovo argumentu, kad teismai įrodinėjimo pareigą dėl 4 pažeidimo perkėlė jam, nėra teisinio pagrindo. Ieškovė dėl šio pažeidimo teikė įrodymus, teismas juos pripažino pakankamais ir konstatavo, kad pažeidimas padarytas.

Dėl pažeidimų kvalifikavimo kaip šiurkščių

47. Darbdavė atsakovo padarytus darbo pareigų pažeidimus kvalifikavo kaip šiurkščius ir tuo pagrindu nutraukė darbo sutartį. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-57/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-57/2011">3K-3-57/2011</a>; kt.).

48. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad visi atsakovo padaryti pažeidimai atskirai paėmus gali būti laikomi šiurkščiais ir kiekvienas jų sudaro savarankišką pagrindą nutraukti darbo sutartį. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka.

49. Kolegijai pripažinus, kad darbo sutarties nutraukimas dėl 4 ir 5 pažeidimų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra neteisėtas, jų kvalifikavimo kaip šiurkščių klausimas nebeaktualus, todėl būtina patikrinti, ar pagrįstai šiurkščiais pripažinti 1–3 pažeidimai ir ar jie suponuoja pakankamą pagrindą nutraukti darbo sutartį.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar 1–3 pažeidimai priskirtini šiurkštiems pažeidimams, taikytinas 2002 m. DK. Pagal šio kodekso 235 straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas įtvirtintas DK 235 straipsnio 2 dalyje. Šis sąrašas nėra baigtinis, nes, remiantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, tokiu pažeidimu gali būti pripažintas ir kitas, minėtame sąraše nenurodytas, nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme: apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2012">3K-3-117/2012</a>; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2012">3K-3-182/2012</a>; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2013">3K-3-98/2013</a>; kt.).

51. Ieškovė atsakovo pažeidimą, kai šis savavališkai, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir pažeisdamas lokalaus teisės akto – Priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedūros tvarkos nuostatas neleido teismo posėdyje dalyvauti kitam atstovui, įgaliotam darbdavės, neetiškai liepdamas šiam išeiti iš kabineto, kuriame vyko telekonferencija, kvalifikavo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 11 punktus.

52. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo atliktų 1–3 pažeidimų kvalifikavimu kaip šiurkščių, pažymi, kad šie pažeidimai savo esme atitinka savavaliavimo, kaip jis aiškinamas kasacinio teismo praktikoje, sampratą. Teismų praktikoje savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatų, pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas; tai galėtų būti, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399-248/2017">3K-3-399-248/2017</a> 24 punktą ir nurodytą praktiką). Savavaliavimo priskyrimas šiurkštiems pažeidimams tiesiogiai nustatytas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

53. DK 238 straipsnis, reglamentuojantis drausminės nuobaudos parinkimą, nustato, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo pripažinimas šiurkščiu nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas – pastabą ar papeikimą. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnio nuostatas darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014; 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTktMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399-248/2017">3K-3-399-248/2017</a>, 33–35 punktai).

54. Nagrinėjamu atveju svarbios ne tik aplinkybės, kad atsakovas, prisiimdamas darbdavio funkcijas, sprendė, kas gali jam atstovauti teisme, bet ir tai, kad, atsakovui neleidus dalyvauti teismo posėdyje kitam atstovui, turinčiam medicininį išsilavinimą ir galinčiam teikti profesionalius paaiškinimus dėl asmenų priverstinio hospitalizavimo būtinumo, galėjo būti pažeistos hospitalizuojamų asmenų teisės arba neįvertintas jų galimas pavojus aplinkiniams. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, juristui nesuteikta teisė komentuoti GKK išvadas bei sprendimus, paciento ligos istorijos, vertinti pacientų psichikos būklės, teismui prašant – vertinti susirgimo lygio, ligos pavojingumo, paciento priverstinio hospitalizavimo būtinumo ir pagrįstumo, paaiškinti teismui specialius psichiatrijos bei medicinos terminus, ligos diagnozę ir kitas teismui aktualias aplinkybes. Be to, pažeidimai buvo sistemingi (byloje nustatyta, kad atsakovas tris kartus sukliudė kitam atstovui dalyvauti teismo posėdyje), padaryti tyčia. Atsakovas pažeidimų nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atstovo, turinčio medicininį išsilavinimą, dalyvavimas teismo posėdyje, sprendžiant dėl priverstinio asmenų gydymo, nereikalingas. Tai rodo, kad ir ateityje tikėtini tokio pobūdžio pareigų pažeidimai. Šios aplinkybės galėjo suponuoti ieškovės pasitikėjimo atsakovu praradimą.

55. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus yra adekvati ir proporcinga priemonė.

56. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pagrindinės ir papildomos darbo sutarčių nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. DK 35 straipsnį susitarimas dėl papildomo darbo nelaikytinas atskira darbo sutartimi. Todėl darbdaviui dėl darbuotojo padarytų darbo pareigų pažeidimų praradus pasitikėjimą juo, darbo sutartis nutraukiama, taigi pasibaigia darbuotojo tiek pagrindinės, tiek papildomos funkcijos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

57. Atsakovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą siejamas su atleidimo iš darbo neteisėtumu. DK (tiek 2002, tiek ir 2016 m.) nustatytas neturtinės žalos atlyginimas už neteisėtą atleidimą iš darbo (atitinkamai 250 straipsnis (į jį patenka ir neturtinės žalos atlyginimas už neteisėtą atleidimą iš darbo); 218 straipsnio 2 dalis). Nors nagrinėjamu atveju dalis ieškovės, kaip darbdavės, veiksmų pripažinti neteisėtais, tačiau galutinis procesinis rezultatas nepasikeitė – kolegija pripažino, kad darbo sutarties su atsakovu nutraukimas pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina ir tai, kad net ir konstatavus neteisėtą atleidimą iš darbo piniginis neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas ne visais atvejais, kartais pakankama satisfakcija pripažįstamas pažeidimo konstatavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTUtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-615-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-615-469/2015">3K-3-615-469/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Dėl išlaidų, patirtų DGK, ir atstovavimo išlaidų, patirtų teisme, atlyginimo

58. Kadangi į Darbo ginčų komisiją kreiptasi, jau galiojant 2016 m. DK, sprendžiant dėl darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo taikomos 2016 m. DK normos (Įstatymo 6 straipsnio 7 dalis). Pagal DK 217 straipsnio 3 dalį darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kasacinio teismo dėl šios normos taikymo pasisakyta 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-701/2019 73 punkte. Teismai nepagrįstai iš esmės sprendė priteisti ieškovei iš atsakovo ir atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, atlyginimą (kuris pagal bylos duomenis sudaro 1794,83 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju teismų ir buvo priteista ne visa ieškovės prašyta bylinėjimosi išlaidų suma, ji sumažinta atsižvelgiant į atsakovo, kaip darbuotojo, statusą, ginčo pobūdį, nagrinėjimo trukmę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra teisinis pagrindas sumažinti ieškovės prašytą priteisti 4003 Eur sumą iki 705 Eur (iš teismo priteistos 2500 Eur sumos atėmus 1794,83 Eur išlaidas, ieškovės patirtas ginčą nagrinėjant komisijoje).

Dėl bylos procesinės baigties

59. Teisėjų kolegijai nors ir pripažinus, kad dėl 4 ir 5 pažeidimų buvo nesilaikyta teisės normų reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgaliotą Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovą dėl sutikimo atleisti atsakovą, tačiau konstatavus, kad 1–3 pažeidimai buvo pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį, teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais tenkintas ieškovės reikalavimas darbo sutarties nutraukimą pripažinti teisėtu ir atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai, paliktini iš esmės nepakeisti. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė ir atsakovo Darbo ginčų komisijai teiktą prašymą bei panaikino Darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. DK 231 straipsnio 4 ir 7 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Todėl teismo sprendimo dalis dėl atsakovo Darbo ginčų komisijai teikto prašymo ir sprendimo yra perteklinė ir iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies šalintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškovė kasaciniam teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kurio kasacinis skundas iš esmės netenkintas, klausimas nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę šios nutarties dalį papildant taip: iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti dalis, kuriomis atmestas atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai 2017 m. rugsėjo 22 d. teiktas prašymas ir pripažintas netekusiu galios komisijos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. DGKS-6149 darbo byloje Nr. APS-36-18656; nutarties dalį, kuria palikta nepakeista sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pakeisti ir ieškovei VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei (j. a. k. 124247526) iš atsakovo priteistą 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 705 (septynių šimtų penkių) Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas