Civilinė byla Nr. e3K-3-273-219/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16458-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1; 2.4.3.1; 2.6.10.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovėms A. B., savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę už gaisro, kilusio patikėjimo teise valdomame turte, padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 18 467 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. gretimame name, nuosavybės teise priklausančiame Vilniaus miesto savivaldybei, kilo gaisras, jo metu apgadintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas. Gyvenamosios patalpos, kuriose kilo gaisras, buvo išnuomotos atsakovei A. B.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. gyvenamajame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, jo metu apgadintas ieškovei priklausantis butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktoje E. G. sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytas 20 104,15 Eur žalos dydis; ieškovei sumokėta 1637,14 Eur draudimo išmoka, neatlygintoji žalos dalis – 18 467,01 Eur.
6. Remdamasis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. sausio 4 d. aktu dėl kilusio gaisro, teismas nustatė, kad ieškovės turtą apgadinęs gaisras kilo 2015 m. gruodžio 31 d. nežinomo savininko individualiame gyvenamajame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. B. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas nenustatė pagrindo nuspręsti, kad gaisras kilo kuriai nors iš atsakovių priklausančiose, jų valdomose ar kitokiais pagrindais naudojamose patalpose.
7. Spręsdamas apie gaisro priežastis, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus M. K. 2016 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime, taip pat Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. sausio 4 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-2189 konstatuota, jog labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Atsakovė A. B. išsakė prielaidą, kad gaisrą galėjo sukelti J. U., neatsargiai elgdamasis su nuorūkomis, tačiau ši gaisro priežastis nėra patvirtinta. Vien šio asmens gyvenimas ar trumpalaikis buvimas atsakovei A. B. išnuomotose patalpose, teismo vertinimu, negalėjo sukelti gaisro ir padaryti žalos ieškovės turtui. Gaisrą sukėlė nenustatytas poveikis, dėl kurio pašalinis ugnies šaltinis (nurodytas gaisro tyrimo dokumentuose) pateko į A. B. išnuomotas patalpas. Teismas konstatavo, kad nenustatyta būtina atsakovių civilinės atsakomybės dėl ieškovės turtui padarytos žalos sąlyga – neteisėti veiksmai.
8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 7 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovių solidariai 4940 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. procesinių palūkanų.
9. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę bylose, kuriose kyla dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo klausimas, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus, bei pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis) ir dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes.
10. Iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakymo į ieškovės pareiškimą ginčą išspręsti ne teismo tvarka turinio kolegija nustatė, kad ši atsakovė nuo ginčo pradžios pripažino faktą, jog gaisras kilo patalpose, kurių adresas tuo metu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šios gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu jas perdavė patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Patalpos perduotos su jose gyvenančia nuomininke atsakove A. B., su kuria 2001 m. kovo 27 d. UAB „Šnipiškių ūkis“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Taigi, atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pripažino faktą (CPK 182 straipsnio 5 punktas), kad gaisras kilo būtent atsakovės A. B. nuomojamame bute, kad keitėsi buto adresas ir kad butas jai perduotas valdyti patikėjimo teise.
11. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2016 m. rugsėjo 19 d. išrašu, žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra du statiniai, kurių adresai skiriasi nuo žemės sklypo adreso:
11.1. pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, 51,56 kv. m ploto, trijų kambarių; nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei; ši patalpa išnuomota atsakovei A. B.;
11.2. pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Alm; šiame name ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 26,17 kv. m ploto vieno kambario butas.
12. Vertindama atsakovių neteisėtus veiksmus ir kaltę, remdamasi kasacinio teismo praktika bylose, kuriose kyla dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo klausimas, kolegija pažymėjo, kad asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, jog gaisras kilo asmeniui priklausančiose arba jo valdomose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą jam patikėto ar nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą, kad dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje nustatytos ir atsakovės neginčijamos akte apie kilusį gaisrą nurodytos aplinkybės, kad gaisro židinio zona yra bute, kuris buvo nuomojamas A. B. Byloje iš liudytojų bei pačios buto nuomininkės A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra nustatyta, kad bute nebuvo elektros, dėl to apšvietimui buvo naudojamos žvakės, nuomininkė buvo leidusi gyventi bute pašaliniam nuolat girtaujančiam asmeniui, kuris, kaip ji pati teigė, neatsargiai elgėsi su nuorūkomis, kad bute buvo nuolat girtaujama, apie tai ieškovė ir jos duktė ne kartą pranešė atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Toks nuomininkės elgesys vertintinas kaip itin nerūpestingas ir nulėmęs gaisro kilimą. Atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kalti veiksmai pasireiškė nepakankama jai pavestų prižiūrėti ir disponuoti patalpų priežiūra – netinkamu reagavimu į pranešimus apie neteisėtą ir gaisro pavojų keliantį nuomininkės ir kito asmens elgesį. Atsakovės nurodyti atlikti patikrinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamos galimos žalos prevencijos priemonės, nes, kaip matyti iš nurodytų patikrinimų aktų turinio, tikrinant patalpas net nebuvo nustatyta, kad jose yra apgyvendintas pašalinis asmuo, nors liudytojai patvirtino, jog minėtas gaisre žuvęs asmuo J. U. bute gyveno iki gaisro apie metus.
13. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama priteisti 18 467 Eur žalos atlyginimo suma neatitinka realios ieškovės patiriamos žalos, nes iš naujų remonto išlaidų neišskaičiuotas pastato nusidėvėjimas, kuris šiuo atveju pagal kadastro išraše pateiktus duomenis sudaro 57 proc., todėl reali ieškovės patirta žala – 7940 Eur.
14. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovės nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, svarbu įvertinti nustatytą aplinkybę, jog gaisras kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad gaisrą galėjo sukelti sunkios girtumo būsenos buvusio J. U. veiksmai (neatsargus elgesys su žvake ar cigarečių nuorūkomis (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės už tokius trečiojo asmens veiksmus neatsako, o atsako tik už tai, kiek dėl savo nepakankamo rūpestingumo sudarė prielaidas tokiems trečiojo asmens veiksmams ir nesiėmė reikiamų priemonių užkirsti kelią gaisro pavojui. Kolegija sprendė, kad yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakoves iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu dėl trečiojo asmens veiksmų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje sprendimo dalyje konstatavo, kad atsakovė pripažino faktą, jog gaisras kilo patikėjimo teise valdomame būste. Atsakovė neginčija fakto, kad patikėjimo teise valdė būstą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau ne byloje minimą būstą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vis dėlto net jeigu būtų įrodytas faktas, kad būstas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra ginčo būstas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra būsto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė (valdytoja) CK 6.266 straipsnio prasme, tačiau nemotyvuotai ieškovės prašomą žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri nėra nei ginčo patalpų savininkė, nei faktiškai patalpomis naudojosi. Byloje nustatyta, kad ginčo būstu naudojosi atsakovė A. B., todėl, ieškovei įrodžius atsiradusią žalą, ši suma turėjo būti priteista iš faktinės būsto valdytojos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negalėjo ir neturėjo numatyti ir atsakyti už atsakovės A. B. nuomojamame būste esančius asmenis, kurie lankėsi pas nuomininkę. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodyti atlikti patikrinimai negali būti vertinami kaip pakankamos galimos žalos prevencijos priemonės. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytas pašalinių asmenų lankymasis būste, tačiau atlikus būsto patikrinimą informacija nepasitvirtino, būste nurodytas asmuo nebuvo rastas. Taigi akivaizdu, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaltės ir neveikimo nėra pagrindo konstatuoti. Civilinė atsakomybė nepreziumuojama, todėl ieškovė turėjo įrodyti visas CK nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, atsakovės kaltę, žalą (CK 6.246–6.249 straipsniai).
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktą, kad gaisras kilo būtent atsakovės A. B. nuomojamame bute, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra motyvuota ir padaryta įvertinus byloje esančius įrodymus. CK 6.965 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkama atsakovė šioje byloje. Skundžiamo sprendimo 25–28 punktuose apeliacinės instancijos teismas nurodė tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, kuriais remdamasis priteisė iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašomą žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šios atsakovės kalti veiksmai pasireiškė nepakankama jai pavestų prižiūrėti ir disponuoti patalpų priežiūra, kuri pasireiškė netinkamu reagavimu į pranešimus apie neteisėtą ir gaisro pavojų keliantį nuomininkės ir kito asmens elgesį. Atsakovės A. B. neteisėti veiksmai pareiškė tuo, kad ji neteisėtai leido gyventi bute pašaliniam nuolat girtaujančiam asmeniui, kuris, kaip ji pati teigė, neatsargiai elgėsi su nuorūkomis, bute buvo nuolat girtaujama ir naudojama atvira ugnis (žvakės). Byloje nustatytas abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo padariniai (ieškovei padaryta žala), bendrumas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog žalą turi atlyginti abi atsakovės solidariai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės atsakomybės už gaisro, kilusio patikėjimo teise valdomame bute, padarytą žalą
17. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Civilinės teisės, atsiradusios dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas), gali būti ginamos (apgintos) priteisiant iš pažeidusio teisę asmens turtinę ir (ar) neturtinę žalą (nuostolius) (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi ieškovė, manydama, jog dėl neteisėtų atsakovių veiksmų patyrė žalą, turėjo teisę kreiptis į teismą, kad jos teisė būtų apginta ir jai būtų atlyginta žala, patirta dėl atsakovių ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl kurių gretimo pastato gyvenamosiose patalpose kilo gaisras, sugadinęs jai nuosavybės teisę priklausančią gyvenamąją patalpą – vieno kambario butą (CPK 5 straipsnis).
18. Byloje, remiantis objektyviais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro išrašais, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dokumentais, ikiteisminio tyrimo medžiaga) nustatyta, kad gaisras buvo kilęs būtent atsakovei A. B. išnuomotose Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kurias patikėjimo teise valdė atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CK 4.107 straipsnio 1 dalis). Atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kasacinio skundo argumentas, kad gaisras kilo ne jos patikėjimo teise valdomame būste, grindžiamas gaisro tyrimo medžiagoje esančiais adreso netikslumais, atsiradusiais dėl to, jog keitėsi pastatui priskirtas adresas, atmestinas, nes nurodyti netikslumai, minėta, paneigti objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais gaisro kilimo vietą ir šio objekto savininką bei valdytojus.
19. CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato griežtąją atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisro priežastis buvo ne statinio konstrukciniai trūkumai, o pašalinis ugnies šaltinis. Už žalą, padarytą nesant CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, įstatymas nenustato pastatų savininkui (valdytojui) griežtosios civilinės atsakomybės, todėl tokios žalos atlyginimui taikytinos bendrosios iš delikto kilusios žalos atlyginimo taisyklės.
20. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2014">3K-3-241/2014</a>).
22. Byloje nustatyta, kad atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo pagrindu valdė būstą, kuriame kilo gaisras, patikėjimo teise. Turto patikėjimo teisės turinys apibrėžtas CK 4.109 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra buto, kuriame kilo gaisras, savininkės Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo konkrečioms funkcijoms – patikėjimo teisei į savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir pagalbines negyvenamąsias patalpas įgyvendinti. Viešasis (savivaldybės) turtas patikėjimo teise perduodamas savivaldybės įsteigtam patikėtiniui tam, kad būtų užtikrintas efektyvus turto valdymas ir savivaldybės viešųjų funkcijų (gyventojų aprūpinimo socialiniu būstu) įgyvendinimas. Remiantis gaisro metu galiojusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-2228 patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 8 punktu, pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Taigi gaisro kilimo metu būtent atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kontroliavo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų panaudojimą ir tvarkymą, dėl to ji yra tinkama atsakovė (kartu su faktine patalpų naudotoja nuomininke atsakove A. B.) nagrinėjamoje byloje dėl žalos, atsiradusios jos patikėjimo teise valdomose patalpose kilus gaisrui, atlyginimo.
23. Vertindamas atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neteisėtus veiksmus ir kaltę, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ji neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jos kaltės. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingą išvadą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, asmens veiksmų neteisėtumui tokio pobūdžio bylose konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose (jo valdomose) patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip savo atsakomybę neigiančią aplinkybę nurodo 2014 m. birželio ir gruodžio mėn. atliktus buto patikrinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, jog bute negyvena atsakovės A. B. vaikai B. B. ir D. B., tačiau neminimas J. U. Be to, aktuose užfiksuota, kad patalpos yra netinkamos gyventi, labai blogos techninės būklės, atsakovė A. B. turi skolų už būsto nuomą. Šie atlikti buto patikrinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo vienintelės ir pakankamos priemonės, kurių galėjo ir privalėjo imtis atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ypač atsižvelgiant į patikrinimo aktuose nurodytas ir byloje konstatuotas aplinkybes, kad patalpos yra mediniame name, kuriame nėra elektros, taigi šildymui, apšvietimui ir maisto ruošimui naudojama atvira ugnis, jose gyvena socialinių įgūdžių stokojantys ir alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Šios aplinkybės lemia didesnę gaisro kilimo riziką, dėl to turėjo būti atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įvertintos ir kontroliuojamos. Byloje nustatyta, kad gaisras, tikėtina, kilo dėl jo metu žuvusio J. U. kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus pakankamumo ir patikimumo aspektu, nustatė, kad atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir neatsakingai prižiūrėjo bei tvarkė jai patikėtą turtą, nes neužtikrino, kad bute gyventų tik turintys tam teisę asmenys, nereagavo į kaimynystėje gyvenančių asmenų skundus. Byloje nustatęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių gaisro kilimo rizikai sumažinti, dėl savo nepakankamo rūpestingumo leisdama asmenims, kurių gyvenimo būdas neatsakingas, gyventi tokiose patalpose, kuriose yra didesnė gaisro kilimo rizika, sudarė prielaidas gaisrui kilti. Taigi atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip teisėta A. B. išnuomotų patalpų valdytoja privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl nepakankamos priežiūros ir rūpinimosi jai patikėtomis patalpomis.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų atsakovių – turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir faktinės valdytojos nuomininkės A. B., be to, atsakoves iš dalies atleido nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens (gaisro metu žuvusio J. U.) veiksmų.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nekonstatuota pagrindo tenkinti kasacinį skundą, todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
26. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl jos prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinis teismas patyrė 6,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kasacinį skundą, iš jos priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 6,99 Eur (šešis Eur 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
