Civilinė byla Nr. 3K-3-272-687/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44493-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.6.14.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto bei turtinių įsipareigojimų padalijimo ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto pasidalijimo, turtinių įsipareigojimų padalijimo, dalies turto pripažinimo asmenine nuosavybe; trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ („Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo teisių ir pareigų perėmėja).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymą iki gyvos galvos, ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nutraukti jų santuoką, sudarytą 1991 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei santuokinę pavardę – S.; santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti taip: ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti 58 400 Eur vertės turto, t. y. butą (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 60 000 Eur vertės turto, t. y. butą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini); ieškovei iš atsakovo priteisti 1600 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį. Ieškovė taip pat prašė teismo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą padalyti taip: ieškovei po santuokos nutraukimo priteisti 2825 Eur vertės kilnojamojo turto, o atsakovui – 3040 Eur vertės tokio turto (tarp jų – automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovo); nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr. BPL102502437 bankui atsako solidariai, priteisti ieškovei iš atsakovo 429 Eur pagal UAB „SB lizingas“ 2015 m. balandžio 23 d. išmokėto vartojimo kredito sutartį Nr. C504618796, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visą laiką buvo perdėtai pavydus, nuolat įtarinėjo ieškovę neištikimybe, elgėsi nepagarbiai, tiek prieš ją, tiek prieš jų vaiką vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl besitęsiančio nuolatinio nepasitikėjimo, įžeidinėjimų bei kaltinimų, nebepakeliamos nuolatinės įtampos gyventi santuokoje su atsakovu tapo nebeįmanoma. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
4. 2008 m. birželio 1 d. šalys paėmė kreditą bendram šalių tikslui – butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, todėl ši prievolė ir po santuokos nutraukimo pripažintina solidariąja. Ieškovė buvo paėmusi vartojimo kreditą – šeimos poreikiams pirko kompiuterį „Lenovo Y50-70“. Ieškovė grąžino 858,59 Eur skolos, todėl iš atsakovo priteistina 429 Eur. Santuokoje šalys įgijo dvi transporto priemones – „Honda Civic“ ir „Rover 620“, pirmoji priteistina jai, antroji – atsakovui.
5. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1991 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl ieškovės kaltės, palikti santuokines pavardes „S.“; po santuokos nutraukimo butą (duomenys neskelbtini) 58 400 Eur rinkos vertės, natūra priteisti ieškovei, o atsakovui – butą (duomenys neskelbtini), 22 000 Eur rinkos vertės, už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį priteisti atsakovui iš ieškovės 18 200 Eur kompensaciją; pripažinti butą (duomenys neskelbtini), 27 000 Eur vertės, asmenine atsakovo nuosavybe; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, automobilius, tokiu būdu: automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovo; padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą natūra, priteisiant ieškovei 3030 Eur vertės turto, o atsakovui – 1525 Eur vertės turto; už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisti atsakovui 607,50 Eur kompensaciją; 9500 Eur prievolę „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui dėl buto (duomenys neskelbtini) pagal 2002 m. spalio 16 d. sudarytą kredito sutartį pripažinti solidariąja šalių prievole; priteisti iš ieškovės atsakovui jo išmokėtą kredito ir draudimo dalį – 1544 Eur.
6. Atsakovas nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) nupirktas iš jo asmeninių lėšų, gautų pardavus atsakovo paveldėtą turtą. 2003 m. liepos 22 d. atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po močiutės E. T. mirties dėl buto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo kartu su M. A. (M. A.); butas parduotas už 50 000 Lt, gautos lėšos buvo pasidalytos po 25 000 Lt. Šiuos pinigus atsakovas investavo – už 27 000 Lt nusipirko butą (duomenys neskelbtini), todėl šis butas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kad buvo įregistruotas atsakovui esant santuokoje su ieškove.
7. Butą (duomenys neskelbtini) atsakovas asmeninėn nuosavybėn įsigijo kaip rentos gavėjas, nes tai yra aiškiai nurodyta su G. K. sudarytoje 1997 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje.
8. Pagal paskolos sutartį butui (duomenys neskelbtini) įsigyti atsakovas nuo 2015 m. spalio mėnesio sumokėjo 3088 Eur. Bendro ūkio atsakovas su ieškove neveda nuo 2015 m. spalio mėn., taigi iš ieškovės atsakovo naudai turi būti sumokėta pusė sumokėto būsto kredito ir draudimo dalis, t. y. 1544 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu nutraukė 1991 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – „S.“, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovui 24 850,30 Eur kompensaciją, pripažino butą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe, nustatė, kad šalys lieka solidariai atsakingos AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437, tačiau ieškovė po santuokos nutraukimo prievoles pagal šią sutartį vykdys asmeniškai. Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437 išmokėtos kredito dalies priteisimo iš ieškovės ir šios prašymo dėl pagal 2015 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C504618796 išmokėto vartojimo kredito dalies priteisimo iš atsakovo, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – transporto priemonę „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2525 Eur vertės kilnojamųjų daiktų, o atsakovui – 2395 Eur vertės, taip pat iš ieškovės priteisė atsakovui 65 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų vertę. Teismas padalijo šalims bylinėjimosi išlaidas, panaikino teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Teismas nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir pagarbos viena kitai, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeima iširo dėl abipusės kaltės ir jos išsaugoti šalys nesiekia, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atlyginti neturtinę žalą.
11. Butas (duomenys neskelbtini) 2002 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RJ-6301 pagrindu įregistruotas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Butui įsigyti 2002 m. spalio 24 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. BPL102502437 su UAB „Sampo“ banku, kaip laiduotoja nurodyta ieškovė. Taigi butas įgytas abiejų sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir nėra pagrindo vertinti, kad buvo siekiama įgyti ar butas buvo įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Abi šalys sprendė, kad šis butas turėtų būti priteistas ieškovei, todėl yra pagrindas butą natūra priteisti ieškovei, įpareigojant ją kompensuoti atsakovui 1/2 dalį buto vertės, t. y. 29 200 Eur (58 400 Eur / 2). Galutinis kredito grąžinimo terminas pagal nurodytą sutartį – 2027 m. spalio 24 d. Pagal 2018 m. kovo 21 d. AB „Swedbank“ pažymą Nr. SR-BPP/18-826 likusi neišmokėta kredito dalis – 8699,40 Eur; ieškinyje ir priešieškinyje šalys nurodo, kad atsako solidariai. Kadangi butas priteisiamas ieškovei natūra, o bankui mokama būsto paskola vertinama kaip bendras sutuoktinių turtas, todėl pusė likusios įmokėti sumos, t. y. 4349,70 Eur, mažinama ieškovės kompensacija atsakovui, t. y. ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovui turi išmokėti 24 850,30 Eur kompensaciją. Be to, po santuokos nutraukimo prievoles pagal 2002 m. spalio 24 d. kredito sutartį vykdys ieškovė asmeniškai. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių (ne nuo ieškovės valios priklausančių) aplinkybių ieškovė negalės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, tai šiuos įsipareigojimus vykdys atsakovas ir įgis teisę reikalauti sugrąžinti pagal sutartį sumokėtas sumas iš ieškovės regreso tvarka.
12. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1544 Eur už išmokėtą kredito ir draudimo dalį, nurodė, jog ginčo butu nesinaudoja nuo 2015 m. spalio mėnesio, todėl už buto išlaikymą turi mokėti ieškovė. Ieškovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad kiekvieną mėnesį moka komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), kurie sudaro didesnę sumą nei kredito kasmėnesinės įmokos. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas dėl 1544 Eur priteisimo iš ieškovės netenkintinas, nes sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybe rūpinasi ir ją išlaiko abu.
13. Butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įregistruotas atsakovo vardu, jo ir G. K. 1997 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 6-3767VZ pagrindu. Taigi ieškovė nėra nurodyta kaip rentos mokėtoja, šios sutarties nepasirašė. Šioje byloje ieškovė neįrodė, kad buvo išreiškusi savo valią dėl šio sandorio sudarymo. Įstatymas nenustato, kad, rentos gavėjui gaunant išlaikymą maistu ir kitos pagalbos forma (skalbimas, bendravimas, bažnyčios lankymas ir t. t.) (ką nurodo ieškovė) ne tik iš tiesioginio sutartimi nustatyto rentos mokėtojo (atsakovo), bet ir iš kito asmens – jo sutuoktinio ar kitų asmenų, esant galiojančiai ir nenuginčytai sutarčiai, automatiškai atsiranda teisė į rentos gavėjo nuosavybę. Tokiais ieškovės argumentais pagal analogiją galima būtų pakeisti ir labdaros, ir gero nesavanaudiško elgesio santykius į nesutartinius teisės į nuosavybę atsiradimo santykius, kas prieštarauja sveikai nuovokai ir gerai moralei (CK 1.5 straipsnis). Išlaikymo iki galvos sutartimi, liudytojų parodymais įrodyta, kad atsakovo prievolė išlaikyti G. K. buvo asmeninė, todėl ir turtas, įgytas vykdant šią prievolę, laikytinas asmenine jo nuosavybe.
14. Butas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro duomenimis, įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; šis butas įgytas 2003 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RJ-6739 pagrindu; šią sutartį sudarė šalys, sutartyje nurodoma, kad butas įsigytas už 27 000 Lt. 2003 m. liepos 22 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime Nr. 6-5039 nurodoma, kad E. T., mirusios 2003 m. vasario 22 d., testamente nurodyto turto lygiomis dalimis įpėdiniai yra testatorės vaikaičiai atsakovas ir M. A.; paveldimą turtą sudaro butas (duomenys neskelbtini). Testatorės vaikaičiai 2003 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. RJ-5226 pardavė butą (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjai kiekvienas po 25 000 Lt gavo iš pirkėjo prieš sudarant ir pasirašant sutartį (2.2 punktas). Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tuo metu sąskaitose turėtas lėšas, rašytinių dokumentų apie sumas, gautas už dekretines atostogas, gautas pašalpas iš darbovietės, priemokas už sudėtingą gimdymą. Ieškovė patvirtino, kad atsakovo paveldėtos lėšos buvo skirtos ginčo butui įsigyti, tačiau nenurodė, kokia papildoma lėšų suma iš bendro turto tam buvo skiriama. Ieškovė buto įsigijimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise grindė teiktomis pajamų deklaracijomis. Tačiau gyventojų pajamų (turto) deklaracijos neturi tikslios įrodomosios galios, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją šiame dokumente pateikia ne valstybės ar savivaldybės institucijos, bet pajamas siekiantis pagrįsti asmuo; už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pateikęs asmuo, o ne deklaraciją priėmusi institucija, be to, turto deklaracijose nuo pat pradžių buvo leista deklaruoti neribotą skaičių ne banke turimų lėšų, visiškai jų nepagrindžiant jokiais įrodymais. Sprendžiant klausimą dėl buto pripažinimo asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe, yra svarbios buto įgijimo aplinkybės. Surinkti duomenys patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) įgytas už atsakovo paveldėtas lėšas, yra asmeninė jo nuosavybė.
15. Ieškovė nurodė, kad pagal 2015 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. C504618796 šalims buvo suteiktas 969,99 Eur vartojimo kreditas kompiuteriui „Lenovo Y50-70“ įsigyti. Ieškovė neįrodė, kad ši sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas pripažino įsipareigojimus pagal šią sutartį asmenine ieškovės prievole.
16. Teismas nustatė realiai egzistuojančius kilnojamuosius daiktus, nustatė jų vertę – 4920 Eur, ieškovei priteisė 2525 Eur vertės daiktų, atsakovui – 2395 Eur vertės daiktų, priteisė ieškovei iš atsakovo 65 Eur kompensaciją. Šalys sutiko, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovei, o automobilis „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovui. Teismas sprendė, kad bendras sutuoktinių turtas dalytinas ieškinyje prašomu būdu.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria butas (duomenys neskelbtini) pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, ir priėmė naują sprendimą dėl šios bylos dalies – priteisė šalims po 1/2 dalį šio buto, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
18. Kolegija nurodė, kad šiuo atveju atsakovui tenka pareiga paneigti buto (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. 2003 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka butą (duomenys neskelbtini); šalys patvirtino, kad jų santuoka nenutraukta, vedybų sutarties jos nesudarė, butas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butas Nekilnojamojo turto registre taip pat registruotas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Byloje neįrodyta, kad atsakovas lėšas, kurias gavo pardavęs paveldėtą turtą, panaudojo butui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Teisėjų kolegija kritiškai vertino atsakovo posėdžio metu išsakytus teiginius, jog butas įgytas bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise tik todėl, kad ieškovė kategoriškai atsisakė duoti notarui sutikimą, jog atsakovas šį turtą įgytų asmeninės nuosavybės teise.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gyventojų pajamų (turto) deklaracijas (informaciją) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia pats pajamas siekiantis pagrįsti asmuo, kuris ir atsako už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė šiais įrodymais vertindamas buto įsigijimo aplinkybes. Iš pateiktų atsakovo gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijų matyti, jog 2001 m. pabaigoje faktiškai turimos lėšos ne banke buvo 27 000 Lt, 2002 m. – 30 000 Lt. Deklaracijoje už 2003 m. (ginčo butas įsigytas 2003 m. spalio 23 d.) nurodoma, jog ataskaitinių metų gruodžio 31 d. turima lėšų ne banke suma yra 10 000 Lt, t. y. 5000 Lt – atsakovo ir 5000 Lt – jo sutuoktinės. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog nurodytoje turto deklaracijoje už 2003 m. ginčo butas deklaruotas kaip priklausantis abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Šių įrodymų visuma teikia pagrindą konstatuoti, jog šalys turėjo bendrų santuokinių lėšų butui įsigyti.
20. 2003 m. šalys, įsigydamos butą (duomenys neskelbtini) aiškiai išreiškė valią įgyti turtą bendrąja sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise ir tokį turto teisinį statusą išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Pagal kasacinio teismo praktiką netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2012">3K-3-52/2012</a>). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog turto įgijimo metu atsakovas aiškiai išreiškė valią įgyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn. Dėl to byloje esantys įrodymai, kad atsakovas pardavė paveldėtą turtą ir už jį gavo 25 000 Lt grynaisiais, nėra pakankami vienareikšmiškai išvadai, jog šios lėšos panaudotos būtent ginčo butui nupirkti, vertinant ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. turto deklaracijų turinį, šalių gautą darbo užmokestį aktualiu laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė bendro sutuoktinių turto prezumpcijos, todėl butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo butas negali būti padalytas natūra, todėl yra pagrindas butą padalyti šalims lygiomis dalimis.
21. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji stengdavosi kuo daugiau laiko praleisti su rentos gavėja G. K., siekdama palaikyti jai draugiją, bei padėdavo jai buityje, nėra laikytinos rentos mokėtojo pareigomis CK 6.461 straipsnio prasme. Butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įregistruotas atsakovo vardu. 1997 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 6-3767VZ sudaryta tarp G. K. ir atsakovo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje nesant įrodymų, jog ieškovė savo valia notarine forma (CK 6.460 straipsnis) prisiėmė asmeninę prievolę būti rentos mokėtoja, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
22. Šalių prievolės pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437 nėra įvykdytos, jų mokėjimo terminai nesuėję. Įvertinus tai, kad ieškovei priteistas butas (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalys lieka solidariai atsakingos AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo atsiskaityti pagal kredito sutartį tenka ieškovei, sumažinant iš ieškovės priteistą kompensaciją atsakovui puse likusios išmokėti sumos pagal kredito sutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria po 1/2 buto (duomenys neskelbtini) priteista šalims asmeninės nuosavybės teise, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – butą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priteisti atsakovui, jį įpareigojant išmokėti ieškovei 11 000 Eur kompensaciją; teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis butas (duomenys neskelbtini) pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pripažinti, kad šis butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir jį priteisti atsakovui, šį įpareigojant išmokėti ieškovei 19 000 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Nei proceso metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka) ieškovė neišreiškė pozicijos, kad jai tinkamesnis buto (duomenys neskelbtini) padalijimo būdas būtų natūra. Atsakovas dėl buto padalijimo būdo parinkimo nepasisakė, kadangi laikėsi nuomonės, jog butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į šalių pageidavimus, konfliktiškus tarpusavio santykius, nesugebėjimą bendradarbiauti bei taikiai spręsti iškylančius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2012">3K-3-411/2012</a>; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-441/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-441/2013">3K-3-441/2013</a>; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254-969/2016">3K-3-254-969/2016</a>). Nors santuoką teismas nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai nepaneigia fakto, jog šalys bendrauti ir kartu bendrai spręsti dėl buto iškilusių klausimų negalėtų. Dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą buto priteisimas natūra neatitiktų jų interesų. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas parinkti tinkamiausią turto padalijimo būdą, turėjo atsižvelgti ne tik į esančius rašytinius įrodymus, bet ir į teismo posėdžiuose parodytą neigiamą buvusių sutuoktinių nusiteikimą vienas kito atžvilgiu. Be to, teismas neįvertino dalijamo buto kadastrinių duomenų. Butas šalims negali būti padalytas natūra ir dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad yra nedalus (19,13 kv. m vieno kambario (bendrabučio tipo), techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių buto objektų ar atskirti turto dalių. Ieškovė prašė teismo butą natūra priteisti atsakovui, nes šalių santuokos nutraukimo procesas trunka nuo 2015 m., šį laikotarpį ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris jai ir priteistas, o atsakovas – bute (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė po santuokos nutraukimo turės kur gyventi, butą (duomenys neskelbtini) būtų tikslinga natūra priteisti atsakovui. Pirmosios instancijos teismo proceso metu buvo paskirta ekspertizė ir nustatyta tikroji – 22 000 Eur – šio buto rinkos vertė. Taigi, ieškovės prašymas atsakovui butą priteisti natūra, įpareigojant jį išmokėti ieškovei 11 000 Eur kompensaciją, yra pagrįstas turto vertinimo ekspertizės išvadomis. Jei teismas patenkintų šį prašymą, atsakovui realiai nereikėtų išmokėti ieškovei nurodytos sumos. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją išmokėti atsakovui 24 850,30 Eur kompensaciją. Taigi, iš atsakovo priteista 11 000 Eur kompensacija būtų išskaičiuota iš ieškovei priteistos mokėti atsakovui kompensacijos. Toks turto padalijimo variantas idealiausiai atitiktų abiejų šalių interesus, ieškovei atsirastų realesnė finansinė galimybė išmokėti atsakovui kompensaciją už jai priteistą butą (duomenys neskelbtini).
23.2. Byloje ginčo santykiams reglamentuoti turėjo būti taikomos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notaro tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį turi būti išreikštas raštu. Sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudaryta 1997 m. lapkričio 19 d., t. y. dar galiojant SŠK, o teismai juo nesivadovavo. Butas (duomenys neskelbtini) atsakovui nebuvo padovanotas ar jo paveldėtas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nei išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje, nei VĮ Registrų centre butas neįregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Todėl vien formalumas, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta tik su atsakovu, negali būti lemiantis buto nuosavybės teisę atsakovui.
23.3. Nors butas įregistruotas atsakovo vardu, tačiau šiuo atveju įregistravimas atlieka tik išviešinimo funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismai, sudarydami sutuoktinių turto balansą ir nustatydami bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turėjo vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamiesi CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Turto (buto) teisinis režimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ieškovė ir nėra įregistruota kaip savininkė. Ieškovė pateikė teismui objektyvius įrodymus, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. spalio 25 d. už buto komunalines paslaugas mokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos, iš viso – 5708,40 Eur. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog asmeninėmis, o ne bendromis santuokinėmis lėšomis jis būtų teikęs išlaikymą G. K. iki šios mirties 2005 m., t. y. išlaikymas 8 metus buvo teikiamas iš bendrų santuokinių lėšų. Sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos 2 punkte nenurodyta, kad atsakovas įsipareigoja teikti G. K. visišką išlaikymą iki gyvos galvos iš asmeninių lėšų. Ieškovė nedalyvavo sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nes tuo metu tik buvo gimęs sūnus D. S. (D. S.) ir ji fiziškai negalėjo dalyvauti pasirašant sutartį. Iki sutarties pasirašymo ieškovė buvo nuvykusi pas notarę, ši jai paaiškino, kad nors sutartį pasirašys tik atsakovas, prievolė išlaikyti G. K. teks abiem sutuoktiniams. Ieškovei buvo nurodyta, jog nesutikimo atveju ji, kaip sutuoktinė, privalo raštiškai atsisakyti, jog ši prievolė nebūtų jai taikoma, to ji nepadarė, sutikdama, kad prievolė bus abiejų sutuoktinių. Ieškovės teigimu, teismai neįvertino liudytojų parodymų. 2003 m. balandžio 23 d. šeimos turto ir pajamų deklaracijoje butas (duomenys neskelbtini) yra nurodomas kaip bendras santuokinis turtas. Šalys santuokoje pragyveno net 25 metus, todėl savaime suprantama, jog būdamos darbingos bendromis lėšomis išlaikė visus tris butus funkcionalios būklės, atlikdavo butų remontus, vėliau šalims prisidėjo prievolė dar ir išlaikyti G. K.. Vienai pačiai šaliai išlaikyti visą turtą bei tinkamai aštuonerius metus vykdyti asmeniui prisiimtą prievolę praktiškai (finansiškai) būtų buvę neįmanoma.
23.4. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kas yra pripažįstama sutuoktinių asmenine nuosavybe, nenurodoma, kad pagal sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos ir tokiu pagrindu įgyjant nuosavybėn nekilnojamąjį turtą šis turtas laikomas vienos iš šalių asmenine nuosavybe. Priešingai, išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomas pirkimo–pardavimo sutarties normos, rentos mokėtojas, būdamas santuokoje ir nenustatęs kito turto teisinio režimo pagal CK, sudaręs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, įgyja sutartimi perduodamą nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, preziumuojant, kad išlaikymas buvo teikiamas bendromis santuokoje užgyventomis lėšomis. Kadangi lėšos, reikalingos išlaikymui, buvo bendros, perduotas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai ir pareiga išlaikyti teko abiem sutuoktiniams (rentos mokėtojams) solidariai.
24. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Atsakovas neturi lėšų išmokėti kompensacijos ieškovei. Pripažinus butą (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, buvo siūloma ieškovei šį butą parduoti ir pasidalyti lygiomis dalimis gautas lėšas, tačiau ji atsisakė. Ieškovei žinoma, kad kaip solidarusis prievolės vykdytojas atsakovas atsiskaitė su banku vienvaldiškai, nes antstolis, vykdantis teismo sprendimą dėl 24 850 Eur kompensacijos išieškojimo iš ieškovės, negalėjo priverstinai pardavinėti buto (duomenys neskelbtini), šis buvo įkeistas bankui. Ieškovė kredito nemokėjo, jį toliau mokėjo atsakovas. Dėl šio turto padalijimo, priteistos kompensacijos dydžio ginčo nebuvo, ši teismo sprendimo dalis nebuvo skundžiama. Teismas, priteisdamas iš ieškovės kompensaciją, mažino kompensacijos dydį nuo 29 200 Eur iki 24 850 Eur, nes pagal banko išduotą pažymą neišmokėto kredito su palūkanomis suma sumažinta 4349,70 Eur. Atsakovas paėmė kitą, vartojimo, paskolą, kad galėtų atsiskaityti su banku, todėl ieškovė yra nesąžininga, nori pasipelnyti kito sąskaita. Iki šiol ieškovė neišmokėjo atsakovui iš jos priteistos 24 850 Eur kompensacijos už butą (duomenys neskelbtini), nors teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnis). Tai buvo savarankiškas reikalavimas, ginčo dėl šio buto padalijimo tarp sutuoktinių nėra.
24.2. Teismas sumažino atsakovui kompensacijos dydį, įvertindamas, kad prievolę bankui po santuokos nutraukimo turės vykdyti vienvaldiškai ieškovė, taip atsakovas prarado dalį jam priklausančios kompensacijos už butą (duomenys neskelbtini).
24.3. Butas (duomenys neskelbtini) yra kambarinio tipo bendrabutis, pirktas nuomai, todėl ieškovė tvarkė visus šio buto nuomos klausimus, imdavo lėšas iš nuomininkų. Šalims nustojus gyventi kartu nuo 2015 m., ieškovė toliau nuomojo šį butą, pati gyveno bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyveno pas giminaičius, tik 2017 m. buvo laikinai apsigyvenęs bute (duomenys neskelbtini). Ieškovei šiuo metu nereikia mokėti paskolos bankui už butą (duomenys neskelbtini), ji turi patirties nuomodama butą (duomenys neskelbtini), teisme nuolat teigė, kad gauna pakankamai dideles pajamas iš šio buto nuomos. Taigi, jeigu ieškovė nesutinka parduoti buto (duomenys neskelbtini) ir pasidalyti gautas lėšas, atsakovas sutinka, kad butas būtų priteistas natūra ieškovei, o atsakovui būtų priteista iš jos kompensacija už jam priklausančią šio turto dalį.
24.4. Ieškovės kasaciniame skunde siūlomas buto (duomenys neskelbtini) padalijimo būdas negali būti siejamas su iš jos priteistos kompensacijos išmokėjimu, nes atsakovas taip pat prašė priteisti jam butą (duomenys neskelbtini) natūra, tačiau ieškovė su tuo kategoriškai nesutiko. Ieškovė siekė, kad šis butas būtų priteistas natūra jai, tuo metu nekėlė klausimo, kad dėl materialinės padėties ji negalės sumokėti priteistos kompensacijos, ieškovė save įvardijo kaip pasiturinčią, daug uždirbančią.
24.5. Teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad rentos sutartis yra asmeninio pobūdžio.
24.6. Kasaciniame skunde neanalizuojami liudytojų Ž. Z. Z., A. J. parodymai.
24.7. Ieškovės nurodyti faktai, kad ji ėjo su G. K. į bažnyčią, bendravo su ja, jai mirus užsakė kavinę už G. K. paliktus pinigus, tik patvirtina gerą moralę atitinkantį ieškovės elgesį, tačiau tai negali pakeisti sutartinių santykių. Atsakovas teisme aiškino, kad G. K. norėjo sudaryti dovanojimo sutartį, bet notaro patarimu sudarė rentos sutartį ir jam buvo atsiradusi asmeninė prievolė šią sutartį vykdyti vienvaldiškai, nors iš tiesų rentos G. K. nereikėjo. Prižiūrint G. K. nereikėjo naudoti jokių bendrų santuokinių lėšų. Priešingai, pati G. K. yra padėjusi ieškovės ir atsakovo šeimai, už savo butą ji susimokėdavo pati. Po G. K. mirties už buto Architektų g. išlaikymą buvo mokama ne iš bendrų lėšų, o iš jo nuomos pajamų, tačiau tai nesietina su rentos mokėjimu. Pati ieškovė kasaciniame skunde pripažino, kad G. K. finansiniai klausimai nebuvo tokie aktualūs, svarbiausia buvo pasikalbėti, pabendrauti. Ieškovės teiginiai, kad ji virdavo valgyti G. K., prieštarauja parodymams apklaustų liudytojų, kurie artimai bendravo su G. K. ir patvirtino, kad pati G. K. iki mirties buvo pajėgi pasirūpinti savimi, ji mirė staiga, nė dienos negulėjo ligos patale, pati ruošdavo maistą, vaišindavo kitus.
24.8. Ieškovė be pagrindo kasaciniame skunde nurodė banką kaip trečiąjį asmenį. Ieškovė apeliaciniu skundu sutiko, kad reikės mokėti kompensaciją atsakovui, bet nesutiko viena mokėti bankui skolos. Apeliacinės instancijos teismas šią apeliacinio skundo dalį atmetė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
25. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.
26. Šioje byloje kasaciniu skundu ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės – buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe ir buto (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl kito šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų kasacine tvarka neskundžiamos. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, sprendžia ir pasisako tik dėl ieškovės kasaciniame skunde keliamų klausimų.
Dėl turto, įgyto išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, statuso
27. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (2 dalis).
28. Nagrinėjamos bylos atveju sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos buvo sudaryta 1997 m. lapkričio 19 d., t. y. galiojant SŠK ir 1964 m. CK, todėl sprendžiant dėl šios sutarties sudarymo taikytinos SŠK ir 1964 m. CK nuostatos, tačiau toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsirado įsigaliojus 2001 m. CK, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet buvo įgyvendinamos jam įsigaliojus, taikytinos šią sutartį reglamentuojančios 2001 m. CK nuostatos.
29. 1964 m. CK 283 straipsnyje nustatyta, kad sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu.
30. Panašiai išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra reglamentuojama ir 2001 m. CK 6.460 straipsnio 1 dalyje, būtent – pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. CK 6.461 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Sutartyje gali būti nustatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas.
31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, yra išaiškinęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2006">3K-3-207/2006</a>). Pagal šią sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2013">3K-3-511/2013</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTUtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-195-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-195-611/2016">3K-3-195-611/2016</a>, 15 punktas; kt.).
32. Taigi išlaikymas iki gyvos galvos dažniausiai pasireiškia atliekant tam tikrus veiksmus išlaikymo gavėjo naudai, tenkinant jo poreikius, aprūpinant jį reikiamais daiktais, gyvenamąja vieta, prižiūrint ligos atveju ir pan. CK 6.462 straipsnyje nustatyta, kad šalys sutartyje gali nustatyti galimybę išlaikymą iki gyvos galvos natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis; šios įmokos mokamos iki rentos gavėjo gyvos galvos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2006">3K-3-207/2006</a>).
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Toks rentos gavėjo priklausymas nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2013">3K-3-511/2013</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTUtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-195-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-195-611/2016">3K-3-195-611/2016</a>, 16 punktas; kt.).
34. Teisėjų kolegija nurodo, kad išlaikymo iki galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Asmeninio pasitikėjimo svarbą aiškindamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį kasacinis teismas akcentavo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-511/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-511/2013">3K-3-511/2013</a>, konstatavęs, kad rentos gavėjas prarado pasitikėjimą rentos mokėtoju, kuris laiku nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. iš esmės pažeidė sutartį, todėl išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo nutraukta.
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1997 m. lapkričio 19 d. atsakovas su G. K. pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą G. K., o ši savo butą (duomenys neskelbtini) perleido atsakovui; jo vardu butas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (1964 m. CK 285 straipsnis). Ieškovės teigimu, nurodyti faktai (sutartį pasirašė atsakovas, butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas jo vardu) neturi teisinės reikšmės, nes butas įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, be to, ieškovė taip pat teikė išlaikymą G. K. pagal nurodytą sutartį, būtent – padėjo G. K. buityje, bendravo su ja, lankė bažnyčią. Kasaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teikiant išlaikymą sutarties vykdymo metu iki G. K. mirties buvo naudojamos santuokinės lėšos.
36. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, turto teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją – tokio išaiškinimo nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-333/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-333/2012">3K-3-333/2012</a>; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341-611/2018">3K-3-341-611/2018</a>, 31 punktas; ir kt.). Tačiau kilus sutuoktinių ginčui dėl turto kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar turtas yra asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 23 punktas). CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
38. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė jo asmeninę nuosavybės teisę į ginčo butą patvirtinantį įrodymą – notariškai patvirtintą 1997 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą jo asmeniškai su G. K.. Ieškovė kartu su atsakovu 1964 m. CK 285 straipsnyje nustatyta notarine forma su G. K. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nesudarė. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės veiksmai – pagalba buityje, bendravimas su G. K. – nepatvirtina, kad šie ieškovės veiksmai buvo pagrįsti susiklosčiusiais išlaikymo iki gyvos galvos teisiniais santykiais (1964 m. CK 283 straipsnis, 2001 m. CK 6.460, 6.461 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal CK 6.464 straipsnio 1 dalį prievolė išlaikyti asmenį baigiasi po rentos gavėjo mirties. Faktas, kad atsakovui teikiant išlaikymą sutarties vykdymo metu iki G. K. mirties buvo naudojamos santuokinės lėšos, teismų byloje nenustatytas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
39. Minėta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pagal savo prigimtį yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, kad rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, nes rentos gavėjas tampa priklausomas nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo (nutarties 33, 34 punktai). Taigi išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos gavėjas išreiškia pasitikėjimą konkrečiu asmeniu, sutikdamas būti jo prižiūrimas, šiam teikiant atitinkama forma išlaikymą natūra, ir perduodamas rentos mokėtojui nuosavybės teisę į savo nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.).
40. Pagal CK 6.154 straipsnio nuostatas, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties išplaukia, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju 1997 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje užfiksuota G. K. valia sudaryti sutartį būtent su atsakovu, perduodant jam nuosavybės teisę į butą ir išreiškiant pasitikėjimą bei sutinkant už perduotą nekilnojamąjį turtą gauti iš jo išlaikymą iki gyvos galvos. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta ir su ieškove, o atsakovo pateikta 1997 m. lapkričio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis teikia pagrindą spręsti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija byloje nuginčyta (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
41. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalytina tarp sutuoktinių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad butas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, materialiosios teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo.
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdo
42. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (3 dalis).
43. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476-916/2015">3K-3-476-916/2015</a>; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476-916/2015">3K-3-476-916/2015</a>; kt.).
44. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2006">3K-3-526/2006</a>; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a>, 28 punktas).
45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).
46. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjktOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529-916/2016">3K-3-529-916/2016</a> 53 punktą).
47. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir padalijo jį šalims po 1/2 dalį natūra. Ieškovė nesutinka su bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu, nurodo, kad butas turėjo būti priteistas atsakovui, jai priteisiant iš atsakovo 1/2 dalies buto vertės kompensaciją. Savo poziciją ieškovė grindžia tuo, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl nebus galimybių bendrai naudoti ir valdyti buto, be to, butas yra vieno kambario, t. y. nedalus, todėl techniškai nebus galima šalims paskirstyti buto dalių. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
48. Minėta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra (nutarties 43 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja, tačiau, remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais (nutarties 45 punktas), nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, tai neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo, priteisiant vienam iš sutuoktinių ginčo butą natūra, o kitam – kompensaciją.
49. Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) yra vieno kambario ir realiai šalys nurodytame bute negyvena. Ieškovė nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), tai atsakovas patvirtino. Ieškovės teigimu, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą tai neigia, nurodo, kad jam šis butas nereikalingas nuolat gyventi, todėl nepageidauja, kad jam visas butas būtų priteistas natūra. Šią atsakovo poziciją patvirtina faktas, kad teismai pripažino jo asmenine nuosavybe butą (duomenys neskelbtini), kuriame jis turi galimybę gyventi. Taigi abi bylos šalys prieštarauja, kad joms butas būtų priteistas natūra, kitai šaliai priteisiant kompensaciją pinigais (atsakovas nurodė, kad neturi lėšų kompensacijai išmokėti), nė vienai butas nereikalingas nuolat gyventi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys nesutaria dėl buto padalijimo, kad realiai joms nereikės bute gyventi ir dalytis gyvenamosiomis patalpomis, sprendžia, kad aplinkybė, jog butas yra vieno kambario, negali lemti sprendimo nukrypti nuo prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo – natūra.
50. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad tiek buto (duomenys neskelbtini) (ne)dalumas, tiek susiklostę šalių santykiai negali būti pripažinti kaip lemiantys šio buto bendro valdymo negalimumą. Minėta, kad santuokos nutraukimo atveju buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo nepatogumų naštą (nutarties 45 punktas). Taigi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, padalydamas butą (duomenys neskelbtini) šalims lygiomis dalimis, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ar kasacinio teismo praktiką, nenustatyta.
51. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,77 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkinamas, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,77 Eur (septynis Eur 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Vincas Verseckas
