Civilinė byla Nr. e3K-3-275-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16890-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės notarės V. Š. ir trečiojo asmens bendrovės „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RR Management“ ieškinį atsakovei notarei V. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Z. K., Z. J., A. R., bendrovė „Allianz Global Corporate Specility“, bendrovė „Nordic Region (AGCS)“, atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Panda Insurance“, bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių notaro civilinės atsakomybės sąlygas ir jų įrodinėjimą, kelių asmenų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „RR Management“ prašė priteisti iš atsakovės notarės V. Š. 32 727,06 Eur žalos atlyginimo kaip solidariąją prievolę su trečiaisiais asmenimis Z. J., Z. K., A. R. turinčią skolininkę, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Pradiniai kreditoriai L. P. ir S. P., vykdydami atsakovės patvirtintą 2007 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį, suteikė šiuo metu jau mirusiai V. R. 113 000 Lt (32 727,06 Eur) paskolą. Paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas atsakovės patvirtintu 2007 m. rugpjūčio 23 d. hipotekos lakštu, kuriuo pradinių kreditorių naudai įkeistas skolininkei V. R. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Sandorius V. R. vardu pagal atsakovės patvirtintą 2007 m. liepos 25 d. įgaliojimą sudarė šiuo metu jau miręs I. T. (I. T.). Pradiniai kreditoriai L. P. ir S. P. 2012 m. lapkričio 30 d. ginčijama reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovei visas savo teises pagal pirmiau nurodytą paskolos sutartį ir ją užtikrinantį hipotekos sandorį.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu tretieji asmenys Z. J., A. R., Z. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (dokumento klastojimas, padarant didelę žalą), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas stambiu mastu) (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMjYtNTAzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-326-503/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-326-503/2013">1-326-503/2013</a>). Teismas nustatė, kad Z. J., įgyvendindama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 m. liepos 25 d., būdama kartu su I. T., Vilniaus miesto 21-ajame notaro biure apsimetė esanti V. R. ir pateikė atsakovei V. R. pasą bei šios vardu pasirašė įgaliojimą, atsakovė pastarąjį patvirtino. Šiuo įgaliojimu V. R. apsimetusi Z. J. įgaliojo I. T. parduoti, mainyti, įkeisti savo nuožiūra V. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Įgaliotinis I. T. 2007 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto 21-ajame notaro biure, panaudodamas suklastotą įgaliojimą, sudarė nurodytą paskolos sutartį bei hipotekos lakštą ir šių dokumentų pagrindu V. R. vardu paėmė 113 000 Lt (32 727,06 Eur) paskolą iš L. P. ir S. P., įkeitė šių asmenų naudai V. R. priklausantį turtą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-678/2013 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2014">2K-252/2014</a> Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino V. R. teisių perėmėjo L. R. ieškinį ir pripažino negaliojančiais atsakovės patvirtintą įgaliojimą, šio įgaliojimo pagrindu sudarytą bei atsakovės patvirtintą paskolos sutartį, panaikino atsakovės patvirtintu hipotekos lakštu nustatytą V. R. priklausiusio turto hipoteką, užtikrinančią paskolos sutarties įvykdymą, ir priteisė L. P. ir S. P. teisių perėmėjos (ieškovės) naudai solidariai iš trečiųjų asmenų Z. J., A. R., Z. K. 113 000 Lt (32 727,06 Eur) (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzU0LTU1My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2754-553/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2754-553/2015">2-2754-553/2015</a>). Šis sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 25 d.
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė V. Š. yra notarė, todėl jai keliami aukštesni atsargumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai profesinėje veikloje. Atsakovė, tvirtindama pirmiau nurodytus neteisėtus sandorius, nesiėmė priemonių, kad šių sandorių būtų išvengta, nebuvo maksimaliai atidi, tvirtindama vienašalį sandorį, neišsiaiškino įgaliojimą pasirašiusio asmens (trečiojo asmens Z. J.) tikrosios tapatybės, neįsitikino, ar pateikti dokumentai priklauso juos pateikusiam ir įgaliojimą pasirašiusiam asmeniui. Atsakovė identifikavo asmenį pagal pateiktą pasą, nors jai pateiktų duomenų (asmens nuotraukos, parašo pavyzdžio) būtų pakakę nustatyti, kad įgaliojimą pasirašo Z. J. Atsakovė netinkamai vykdė pareigą nustatyti tikrąją įgaliojimą pasirašiusios Z. J. tapatybę, net galbūt žinojo, kad jį pasirašo ne tas asmuo, kurio asmens dokumentas (pasas) pateiktas. Dėl to ieškovė mano, kad atsakovė suklastotą įgaliojimą patvirtino tyčia. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytinas tiesioginis priežastinis ryšys – jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi profesines pareigas, t. y. nustačiusi Z. J. tapatybę, kai ši pateikė kito asmens pasą, nebūtų buvęs patvirtintas įgaliojimas ir nebūtų buvusi suteikta galimybė sudaryti paskolos ir hipotekos sandorius, nebūtų atsiradusi 32 727,06 Eur žala. Atsakovė notarė buvo įtraukta į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. išnagrinėtą civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzU0LTU1My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2754-553/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2754-553/2015">2-2754-553/2015</a> kaip trečiasis asmuo, bet nebuvo keliamas klausimas dėl jos veiksmų teisėtumo ir žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 7000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 7000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, jog atsakovė 2007 m. liepos 25 d. patvirtino trečiojo asmens Z. J., apsimetusios V. R., įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo I. T. jos vardu atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus. Atsakovė patvirtino 2007 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį, pagal kurią kreditoriai S. P. ir L. P. paskolino 113 200 Lt (32 727,06 Eur) V. R., atstovaujamai įgaliotinio I. T. Taip pat atsakovė patvirtino 2007 m. rugpjūčio 23 d. hipotekos lakštą, kuriuo V. R. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), įkeistas užtikrinant prievolės grąžinti pirmiau nurodytą paskolą įvykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendyje nustatyta, kad I. T. (2012 m. rugpjūčio 14 d. mirė), tretieji asmenys Z. K., A. R. ir Z. J. suklastojo pirmiau nurodytą įgaliojimą ir įgijo didelės vertės turtą (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMjYtNTAzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-326-503/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-326-503/2013">1-326-503/2013</a>). Šiuo nuosprendžiu tretieji asmenys Z. K., A. R. ir Z. J. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas.
9. Ieškovė patyrė žalos dėl kelių asmenų veiksmų – atsakovės (notarės), trečiųjų asmenų Z. K., A. R., Z. J. ir I. T. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, jog kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-59/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-59/2008">3K-7-59/2008</a>).
10. Atsakovė nurodė, kad, prieš tvirtinant nurodytą įgaliojimą, jai trečiasis asmuo Z. J. pateikė kitos moters V. R. pasą su įklijuota nuotrauka. Aptariamas pasas yra dingęs. Baudžiamojoje byloje, atlikus poėmį, iš notarės paimta V. R. paso kopija. Nagrinėjamoje byloje iš Migracijos departamento archyvo išreikalautas V. R. prašymo išduoti pasą originalas. Prašyme įklijuota originali V. R. nuotrauka. Palyginęs nurodytą nuotrauką ir nuotrauką paso kopijoje, kurią notarė pateikė pareigūnams poėmio metu, teismas darė išvadą, kad šios nuotraukos vienodos – jose ta pati moteris V. R. Atsakovės ir jos atstovės nurodyti nuotraukų skirtumai yra atliktos paso šviesokopijos padarinys, nes, kopijuojant paso puslapį su nuotrauka, tam tikros nuotraukos vietos patamsėjo, kitos – pašviesėjo. Iš baudžiamojoje byloje esančių asmenų parodymo atpažinti protokoluose pateiktų nuotraukų matyti, kad trečiasis asmuo Z. J. ir V. R. nepanašios. Taigi teismas sprendė, kad, prieš tvirtindama 2007 m. liepos 25 d. įgaliojimą, notarė netinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą nustatyti asmens, atvykusio išduoti įgaliojimą, tapatybę, bei konstatavo, kad notarinį veiksmą notarė atliko netinkamai, neteisingai nustatė įgaliojimą patvirtinti prašančio asmens tapatybę ir tai yra neteisėti notarės veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas darė išvadą, kad notarės kaltės forma yra nerūpestingumas, nes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys).
11. Jeigu atsakovė būtų teisingai nustačiusi trečiojo asmens Z. J. asmens tapatybę, t. y. būtų išsiaiškinusi, kad ši moteris nėra pateiktame pase įrašyta V. R., tai ginčo įgaliojimas būtų buvęs nepatvirtintas. Atsakovei patvirtinus įgaliojimą, juo pasinaudojo tariamas įgaliotinis I. T., jis sudarė paskolos, hipotekos sandorius ir gavo paskolą. Atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieškovei padarytą žalą sieja netiesioginis faktinis priežastinis ryšys. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys atsakovės neteisėtus veiksmus sieja tik su dalimi ieškovės patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis). Tokią išvadą teismas darė dėl to, kad atsakovė nebuvo nusikalstamos veikos dalyvė. Nusikaltimą vykdę asmenys prieš notarę panaudojo apgaulę, dėl to žymiai sumažėjo pastarosios galimybės nustatyti sandorį sudarančio asmens tikrąją tapatybę. Be to, V. R. pasas išduotas 1993 m. birželio 25 d., o, prašydama patvirtinti įgaliojimą, trečiasis asmuo Z. J. į atsakovę kreipėsi 2007 m. liepos mėn. Taigi, atsakovei tvirtinant 2007 m. liepos 25 d. įgaliojimą, nuo jai pateiktame pase darytos asmens nuotraukos buvo praėję 14 metų. Per tokį laiko tarpą žmogaus išvaizda pasikeičia. Šią aplinkybę pagrindžia ir baudžiamojoje byloje pateikta parodymų atpažinti asmenis protokole esanti V. R. nuotrauka (šioje nuotraukoje jos plaukai nukirpti trumpai, labiau pražilę, o paso nuotraukoje jos plaukai ilgi, mažiau žili). Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovės deliktinė civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos yra dalinė prievolė (CK 6.5 straipsnis) ir dėl atsakovės veiksmų ieškovei kilusios žalos dydis yra 7000 Eur.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „RR Management“ ir atsakovės notarės V. Š. apeliacinius skundus, 2019 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės notarės V. Š. ieškovės UAB „RR Management“ naudai 32 727,06 Eur žalos atlyginimo solidariai su trečiaisiais asmenimis – Z. K., Z. J., A. R., perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Kolegija sutiko, kad šioje byloje, nesant paso originalo, nėra galimybės objektyviai įsitikinti, ar atsakovei buvo pateiktas tikras ar suklastotas pasas. Tačiau vertinta, kad ši aplinkybė, t. y. ar notarei buvo pateiktas tikras V. R. ar suklastotas pasas, neturi esminės reikšmės sprendžiant ginčą. Tai, kad iš notarės buvo paimta netinkamos kokybės jai pateikto paso kopija, vertinama atsakovės, padariusios tokios netinkamos kokybės nuotraukos kopiją, nenaudai. Atsakovė neginčija, jog bylos medžiagoje esanti V. R. paso kopija buvo prastos kokybės. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš originalios V. R. nuotraukos, gautos iš Migracijos departamento archyvo, ir iš baudžiamojoje byloje esančių Z. J. nuotraukų, šios moterys nebuvo panašios. Taigi, V. R. paso kopija nepaneigia fakto, jog notarė nebuvo maksimaliai rūpestinga tikrindama asmens tapatybę. Dėl to nebuvo tinkamai įvykdyta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta specifinė profesinė notaro pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, dėl ieškovei atsirado neigiami padariniai (žala).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarės veiksmai nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis ir jos bei nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų neteisėti veiksmai padaryti skirtingu laiku bei nežinant apie trečiųjų nusikalstamą veiką vykdžiusių asmenų tikslus ir ketinimus. Tačiau šiuo atveju žala atsirado, nors ją lėmė kelios atskiros, bet viena nuo kitos priklausančios priežastys. Be atsakovės kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės tretiesiems asmenims padaryti nusikalstamas veikas, todėl egzistuoja pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Nors atsakovų veiksmus su ieškovei atsiradusia žala siejo netiesioginis priežastinis ryšys, atsakovų kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, o ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovė notarė V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė paso klastojimo faktą turėjo ar galėjo nustatyti pati, neatlikdama specialių tyrimo veiksmų. Dėl to iš atsakovės reikalaujama atlikti tai, ko negali atlikti pats atidžiausias ir rūpestingiausias notaras. Šiuo atveju atsakovei buvo pritaikyta atsakomybė be kaltės, nes ji atsako už tai, ko notaras objektyviai negali nustatyti. Be to, kai teismas baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad nusikaltimą padarė teisiamasis asmuo, o joks notaras atsakovės vietoje šio nusikaltimo fakto nebūtų konstatavęs, turi būti taikoma CK 6.253 straipsnio 4 dalis ir notaro civilinė atsakomybė apskritai neturėtų atsirasti. Byloje tiriant parašų autentiškumą, buvo atlikti specialūs procesiniai veiksmai – atlikti net du atskiri specialieji rašysenos tyrimai, ir tik juos atlikus tapo aišku, jog parašai yra suklastoti. Taigi nustatyti, ar parašai suklastoti, buvo būtini specialių žinių reikalaujantys tyrimai. Šiuo atveju nėra objektyvios galimybės teigti, jog atsakovė, atlikdama savo, kaip notarės, funkcijas, nebuvo pakankamai rūpestinga ar atidi. Tais atvejais, kai yra galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę be kaltės, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė gintis nenugalimos jėgos institutu. Nenugalima jėga šiuo atveju pasireiškė tuo, jog nuteistieji Z. J., Z. K. ir A. R. nusikaltimą darė pasirengę, pasidaliję vaidmenimis, siekdami, jog jų klasta nebūtų nustatyta ir išaiškinta, todėl atsakovė ne tik objektyviai negalėjo nustatyti jų veiksmuose klastos, bet ir negalėjo identifikuoti dokumentų suklastojimo fakto.
15.2. Teismas neįvertino suklastoto paso nuorašo visapusiškai ir objektyviai įrodymų viseto kontekste. Nesant išlikusio V. R. paso originalo, iš viso nėra galimybės įvertinti, ar buvo įmanoma nustatyti paso suklastojimo mechanizmą įklijuojant nuotrauką, todėl teismo sprendimas buvo grįstas įvairiomis prielaidomis, spėliojimais apie bylos aplinkybes. Lieka neaišku, kaip teismas, įvertindamas 14–16 m. laiko tarpą tarp nuotraukų padarymo, sandorių tvirtinimo bei pačias ne itin geros kokybės nuotraukas, sugebėjo susidaryti vienareikšmišką įsitikinimą, jog suklastotame V. R. pase yra V. R., o ne Z. J. atvaizdas, t. y. iš esmės nustatė, kad atsakovei buvo pateiktas tikras, o ne suklastotas V. R. pasas, nors baudžiamojoje byloje buvo nustatyta priešingai. Teismas pasinaudojo galimybe vizualiai palyginti suklastotą V. R. pasą su kai kuriais byloje esančiais V. R. ir Z. J. atvaizdais, tačiau nepasinaudojo galimybe sulyginti tikro V. R. paso kopiją su suklastoto V. R. paso kopija. Vien vizualiai įvertinus dviejų atvaizdų akių, nosies, burnos formas ir linijas bei drabužių raštą bei kaklo formą, akivaizdžiai matyti, jog tai yra skirtingų asmenų atvaizdai. Teismas, vertindamas įrodymus, nei atskirai, nei bendrame įrodymų viseto kontekste neįvertino atsakovės argumento, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties baudžiamojoje byloje motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta: „Baudžiamosios bylos duomenimis yra visiškai įrodyta, kad V. R. parašą 2007 m. liepos 25 d. suklastojo būtent Z. J., kuri, pasirašydama svetimos moters vardu bei pateikdama V. R. pasą su jame įklijuota savo nuotrauka, suprato, kad daro nusikalstamą veiką“. Taigi, vertinant įrodymus, vienu atveju (naudingu ieškovei) taikyta prejudicinio fakto taisyklė, tačiau kitu atveju (naudingu atsakovei) ta pati taisyklė netaikyta, dėl to netinkamai buvo įvertinti įrodymai. Pati V. R., duodama parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ginčo įgaliojimą mato pirmą kartą, jo nepasirašė, nors vizualiai parašas panašus į jos. Taigi, asmeniui, kuris savo parašu pasirašinėjo visą gyvenimą, Z. J. suklastotame įgaliojime esantis V. R. parašas buvo panašus į tikrą V. R. parašą, tačiau teismui, kuris susidūrė su V. R. parašu pirmą kartą, akivaizdžiai panašus nebuvo, tą teismas konstatavo ir nutartyje.
15.3. Teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną iš atsakovės pinigų sumą – ieškinio reikalavime nurodyta 32 727,06 Eur (113 000 Lt) suma, tačiau iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių neginčijamai nustatyta, kad dalis paskolos kreditoriams S. P. ir L. P. buvo grąžinta. Negrąžinta paskolos dalis ieškinio pareiškimo dieną buvo ne 32 727,06 Eur, bet 30 120,48 Eur.
15.4. Ieškinį pareiškęs subjektas UAB „RR Management“ yra netinkama ieškovė. Tinkamais ieškovais šiame teisminiame procese galėtų būti pripažinti S. P. ir L. P., nes Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Management“ įgijo teisę reikšti ieškinį byloje, sudaryta pažeidžiant CK 6.103 straipsnio ir 6.871 straipsnio 4 dalies normas (nesilaikant notarinės sandorio formos). Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir nesiėmė veiksmų, kad trečiasis asmuo bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ (atsakovės civilinės atsakomybės draudikė) būtų įtraukta į teisminį procesą kaip bendraatsakovė, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15.5. Teismai šioje byloje neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTQzLTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-143-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-143-684/2018">e3K-7-143-684/2018</a> pateiktais išaiškinimais, nes šių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skirtingas – civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTQzLTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-143-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-143-684/2018">e3K-7-143-684/2018</a> notaras patvirtino dokumento kopiją, nors to negalėjo daryti pagal notarui taikytinas taisykles ir reikalavimus, t. y. padarė akivaizdžią klaidą, kurios objektyviai galima buvo išvengti neturint jokių specialiųjų žinių, gebėjimų ar kvalifikacijos, o notarės V. Š. atveju ja pasinaudojo nuteistieji, bendrininkaudami, suplanavę nusikaltimą, pasiskirstę vaidmenimis, slėpdami savo tikruosius ketinimus, suklastoję dokumentą – pasą tokiu būdu, kad iš notarės protingai nebėra galimybės tikėtis, jog ji įžvelgs tikruosius ketinimus.
16. Trečiasis asmuo bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ prisidėjimu prie atsakovės notarės V. Š. kasacinio skundo prašo jį tenkinti.
17. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismų išvada apie notarės kaltus bei neteisėtus veiksmus yra padaryta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl notarų veikloje taikomos žemutinės suklydimo ribos. Iš notarės teismai šiuo konkrečiu atveju reikalavo daugiau, nei buvo pagrįsta ir protinga iš jos reikalauti notarinių veiksmų atlikimo momentu pagal tuo metu, o ne bylos nagrinėjimo metu, galiojusį notaro profesinės atsakomybės standartą, kuris gali skirtis nuo šiuo metu galiojančio profesinio standarto ir kuris turi būti adekvatus su kitų panašių profesijų (pvz., advokatų, teisėjų) atsakomybės standartu, bei atsiribojant nuo retrospektyvaus vertinimo jau kitose, taip pat ir baudžiamojoje, bylose nustatytų aplinkybių, žinomų nagrinėjamoje byloje, tačiau nebuvusių žinomų notarei neteisėtais pripažintų veiksmų atlikimo momentu ir kontekste. Žemutinė suklydimo riba pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra nustatytina pagal tai, ar notaras padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti konkrečioje situacijoje. Šiuo atveju nenustatyta, kad notarė turėjo atlikti kokius nors papildomus veiksmus asmens tapatybei nustatyti, bet jų neatliko. Ji nepažeidė žemutinės suklydimo ribos, nes toje situacijoje padarė viską, ko buvo pagrįsta ir protinga tuo konkrečiu momentu iš jos reikalauti, o imtis papildomų, teisės aktais nenurodytų veiksmų paprasčiausiai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Notarė ne tik vizualiai palygino jai pateiktame pase esančią asmens nuotrauką su jį pateikusiu asmeniu, bet ir patikrino, ar jai pateiktas dokumentas yra galiojantis; ar asmens duomenys, nurodyti pateiktame asmens dokumente, sutampa su valstybės registruose esančiais duomenimis.
17.2. Teismai konstatavo, kad notaro neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė bendrosios Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimu, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu notaras turėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą tuo metu, kai dar nebuvo žinoma ir nustatyta, kad notarei pateiktame piliečio pase nurodytu asmeniu (V. R.) apsimeta kitas asmuo (Z. J.), o į pasą, be kita ko, yra įklijuota apsimetančio asmens (Z. J.) nuotrauka. To nežinodama notarė neturėjo pagrindo remtis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi ir atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Byloje nesant jokių tiesioginių įrodymų (t. y. V. R. paso, kuris buvo pateiktas notarei, originalo), teismai netiesiogiai konstatavo, kad notarei Z. J. vis dėlto pateikė originalų V. R. pasą, o notarė tinkamai nenustatė, jog pateiktame asmens dokumente ir natūroje esančio asmens atvaizdas yra skirtingi (nesutampa). Notarės pateikti paaiškinimai, kad jai buvo pateiktas V. R. pasas su įklijuota Z. J. nuotrauka ir ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-678/2013, teismų nebuvo vertinta.
17.3. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad notarės vaidmuo neigiamų padarinių atžvilgiu yra visiškai kitoks ir, akivaizdu, daug mažesnis nei nusikaltimą organizavusių ir vykdžiusių trečiųjų asmenų Z. J., Z. K. ir A. R. vaidmuo, nepagrįstai ir neproporcingai taikė solidariąją notarės ir trečiųjų asmenų deliktinę civilinę atsakomybę, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzItNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132-695/2016">3K-3-132-695/2016</a>. Solidaraus žalos atlyginimo priteisimas iš notaro neužtikrina proporcingumo tarp jo neteisėtų veiksmų pobūdžio ir reikšmės neigiamiems padariniams bei draudikas tokiais atvejais yra priverstas faktiškai įvykdyti žalos atlyginimo prievolę ne tik už apdraustąjį (notarą), bet ir už asmenis, kurių civilinė atsakomybė nepatenka į notaro profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektą. Teismui priteisus žalos atlyginimą (visa apimtimi) iš notarės, draudikas netenka galimybės remtis draudimo sutartimi (polisu) ir notarų privalomąjį profesinės civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, apibrėžiančiais draudimo objektą, o privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam (ieškovei) ne tik už apdraustąjį asmenį (notarę), bet ir už trečiuosius asmenis. Notaras, kuris vykdo jam valstybės pavestas funkcijas, šiuo atveju yra apgaunamas kaip ir visi kiti asmenys, tačiau jis kažkodėl turi atsakyti solidariai su nusikalstamas veikas įvykdžiusiais asmenimis, nors nėra nei nusikaltimo organizatorius, nei kurstytojas, nei vykdytojas ar padėjėjas. Neturėtų būti leidžiamos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai notaras ir jo profesinės civilinės atsakomybės draudikas dengia kitų asmenų neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nors nei vienas, nei kitas už tokių asmenų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus nėra atsakingas.
17.4. Teismai, pažeisdami atleidimo nuo įrodinėjimo bei įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, nesivadovavo įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-678/2013, nustatytu prejudiciniu faktu, jog notarei, kad ji nustatytų asmens tapatybę, prieš įgaliojimo patvirtinimą buvo pateiktas suklastotas V. R. pasas, kuriame buvo įklijuota nuteistosios Z. J. nuotrauka. Teismai rėmėsi kita, netiesioginių įrodymų pagrindu padaryta ir abejotino patikimumo išvada, jog notarei buvo pateiktas V. R. paso originalas.
18. Ieškovė UAB „RR Management“ atsiliepimu į atsakovės notarės V. Š. ir trečiojo asmens bendrovės „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ kasacinius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, nei baudžiamojoje, nei šioje byloje teismai nėra konstatavę fakto, jog trečiasis asmuo Z. J., prieš atsakovei tvirtinant įgaliojimą, pateikė suklastotą V. R. pasą (t. y. V. R. pasą su tariamai įklijuota Z. J. nuotrauka). Baudžiamojoje byloje ši aplinkybė iš viso nebuvo tiriama. Atsakovės nurodytas tariamai nustatytas faktas, kad V. R. pasas buvo suklastotas, yra tik frazė iš trečiojo asmens Z. K. apeliaciniame skunde, teiktame baudžiamojoje byloje, išdėstytų argumentų, tačiau ne teismo nustatyta aplinkybė. Bylą nagrinėję teismai turėjo galimybę vertinti aktualias aplinkybes dėl įgaliojimą pasirašiusio asmens tapatybės nustatymo pagal kitus šioje byloje ir (ar) baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir šias aplinkybes objektyviai, visapusiškai ir nešališkai vertino kaip atitinkamą byloje pateiktą atsakovės ir (ar) trečiojo asmens atsikirtimą, kas matyti iš priimtų procesinių sprendimų motyvuojamųjų dalių turinio. Be to, jei atsakovės prielaida apie tariamą paso suklastojimą būtų pagrįsta, būtent minėtoje paso kopijoje (padarytoje pačios atsakovės) turėjo būti įklijuota ne paso gavėjos V. R., o Z. J. fotonuotrauka. Darytina išvada, kad de facto (faktiškai) 2007 m. liepos 25 d. įgaliojimą pasirašiusi Z. J. ir jos įgaliojime padėtas parašas yra nepanašūs į pateiktoje paso kopijoje esančią asmens fotonuotrauką ir parašo pavyzdį – leido padaryti pagrįstą išvadą, todėl atsakovė privalėjo suabejoti įgaliojimą pasirašančio asmens (Z. J.) faktine tapatybe dėl vizualiai matomo jos pačios ir įgaliojime jos padėto parašo nepanašumo su pateiktoje paso kopijoje esančiu asmens atvaizdu (fotonuotrauka) ir parašo pavyzdžiu bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. netvirtinti įgaliojimo.
18.2. Priteistinos žalos atlyginimo dydžio atsakovė iki kasacinio skundo padavimo neginčijo, todėl šios aplinkybės teismų nebuvo nagrinėtos, o kasaciniame teisme negalima remtis naujais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis. Pagal pripažintą niekine 2007 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį visa suteiktos paskolos suma pradiniams kreditoriams (jų teises perėmusiai ieškovei) privalėjo būti grąžinta ne vėliau nei 2008 m. vasario 16 d., taigi, nuo minėtos dienos pradiniai kreditoriai L. ir S. P. (jų teises perėmusi ieškovė) patyrė ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius nuostolius, todėl nuostolių suma jau yra didesnė negu ieškinio suma.
18.3. Ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas, nes reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo atsirasti įstatymai nenustato specialiųjų reikalavimų, todėl, vadovaujantis bendrosiomis sandorių formą cesijos sutarties sudarymo metu (2012 m. lapkričio 30 d.) apibrėžiančiomis CK normomis, toks sandoris privalėjo būti rašytinės, o ne notarinės, formos (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šią cesijos sutartis neginčijamai atitinka. Atsakovės minima CK 6.874 straipsnio 4 dalies norma, nustatanti privalomą notarinę paskolos sutarties formą, jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur ir suteikiama grynaisiais pinigais, įsigaliojo tiktai nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl šiuo atveju netaikytina. Be to, pradinių kreditorių pagal paskolos sutartį teisių perėmimas jau yra patvirtintas kitoje civilinėje byloje, kurioje taip pat dalyvavo atsakovė, – tenkindamas ieškovės ir pradinių kreditorių pagal paskolos sutartį L. bei S. P. bendrą prašymą, 2014 m. rugsėjo 3 d. protokoline nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovę L. bei S. P. reikalavimo teisių perėmėja.
18.4. Iš byloje pateikto atsakovės procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį – nustatyta, kad pati atsakovė yra pateikusi teismui prašymą įtraukti profesinės civilinės atsakomybės draudikę būtent kaip trečiąjį asmenį, o ne bendraatsakovę, ir bylos nagrinėjimo metu nėra pareiškusi prašymo ar reikalavimo pakeisti draudikės procesinį statusą iš trečiojo asmens į bendraatsakovės. Pats trečiasis asmuo yra pateikęs teismui pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Draudikės (šiuo atveju trečiojo asmens) procesinis dalyvavimas šioje civilinėje byloje yra išimtinai susijęs su apdraustojo – notarės valia pasinaudoti draudimo apsauga tuo atveju, jei būtų nustatytas draudžiamasis įvykis, o ne privalomu draudiko dalyvavimu teisminiame procese. Trečiojo asmens procesinis statusas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 2 dalimi, suteikia jam iš esmės tokias pačias procesines teises kaip ir atsakovei, kurios pusėje yra trečiasis asmuo, ir leidžia aktyviai šias teises įgyvendinti.
18.5. Kasacinio skundo argumentas dėl notaro žemutinės suklydimo ribos nustatymo ir vertinimo trečiojo asmens yra grindžiamas išimtinai atsakovės veiksmų, susijusių su notaro pareiga nustatyti sandorį sudarančio asmens tapatybę, atitiktimi Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Tačiau notaro veiksmai tvirtinant bet kurį sandorį apibrėžiami ne tik formaliu įstatyme nurodytų veiksmų atlikimu (pvz., asmens tapatybės nustatymu), bet ir pareiga atlikti kitus veiksmus, kurie įstatyme nenustatyti, bet yra būtini atlikti tam, kad būtų užtikrintas civilinių teisinių santykių teisėtumas bei stabilumas, būtent kad sudaromas sandoris atitiktų sandorio šalių valią, tikslus, siekiamas pasekmes ir t. t. Šiuo atveju esant akivaizdžiam įgaliojimą faktiškai pasirašančio asmens Z. J. išvaizdos bei padėto parašo nepanašumui su pateiktame pase esančia V. R. fotonuotrauka bei parašo pavyzdžiu atsakovė, nesilaikydama notarui keliamų aukštesnių atsargumo, atidumo ir rūpestingumo profesinėje veikloje reikalavimų, neatsisakė tvirtinti akivaizdžiai abejotino teisėtumo sandorio. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pateiktas pasas buvo suklastotas, teigti, jog prieš atsakovę buvo panaudota apgaulė, nėra jokio teisinio pagrindo.
18.6. Šiuo atveju egzistavo objektyvusis atsakovės ir trečiųjų asmenų Z. J., A. R., Z. K. bendrininkavimas, t. y. nors atsakovės ir kitų asmenų nesiejo bendras susitarimas, tikslas sukelti neigiamus padarinius, visų šių asmenų veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo sąlyga. Akivaizdu, jog jei atsakovė nebūtų patvirtinusi įgaliojimo, tretieji asmenys nebūtų įgyvendinę nusikalstamo sumanymo ir įgiję didelės vertės turto. Atsakovės kalti veiksmai, kuriais padaryta žala patvirtinus įgaliojimą, neatlikus įstatyme nustatytos pareigos, susiję su visos apimties žalos atsiradimu, o ne tik su tam tikros jos dalies atsiradimu.
18.7. Nesant teisės aktuose ir (ar) draudimo sutartyje nustatytų išimčių dėl draudimo išmokos mažinimo tuo atveju, jei apdraustasis turi solidariąją prievolę su kitais asmenimis atlyginti žalą nukentėjusiajam, solidariąją prievolę apibrėžiant kaip bendrą, o ne dalinę kelių asmenų prievolę kreditoriui, draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką, taip atlyginant žalą nukentėjusiajam, nepriklauso nuo skolininkų daugeto ir negali būti aiškinama kaip draudiko pareiga atlyginti ir kitų asmenų, kurių atsakomybė nebuvo apdrausta, padarytą žalą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl notaro profesinės civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo
19. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės, išaiškinta, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti civilinių teisinių santykių teisėtumą, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad būtų ne tik išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį, tai yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, kas įstatymų iš jo reikalaujama, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).
22. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTQzLTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-143-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-143-684/2018">e3K-7-143-684/2018</a> 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika dėl notaro profesinio atidumo ir rūpestingumo standarto, jo atsakomybės sąlygų taikymo, darytina išvada, kad bet koks notaro neatidumas ir (ar) nepakankamas rūpestingumas, atliekant notarinius veiksmus, vertinamas kaip notaro neteisėti veiksmai, lemiantys civilinės atsakomybės jam taikymą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į notarui taikomus profesinės veiklos standartus kiekvienoje byloje individualiai sprendžiama, ar pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes notaras buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar nepažeidė jam keliamų teisės aktais reikalavimų.
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2007 m. liepos 25 d. patvirtino trečiojo asmens Z. J., apsimetusios V. R., įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo I. T. jos vardu atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus. Atsakovė taip pat patvirtino 2007 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį, pagal kurią kreditoriai S. P. ir L. P. paskolino 113 000 Lt (32 727,06 Eur) V. R., atstovaujamai įgaliotinio I. T.; 2007 m. rugpjūčio 23 d. hipotekos lakštą, kuriuo V. R. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), įkeistas užtikrinant prievolės grąžinti pirmiau nurodytą paskolą įvykdymą. Baudžiamojoje byloje Z. J., A. R., Z. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (dokumento klastojimas, padarant didelę žalą), 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas stambiu mastu) (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMjYtNTAzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-326-503/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-326-503/2013">1-326-503/2013</a>). Šioje byloje teismas nustatė, kad Z. J., įgyvendindama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2007 m. liepos 25 d., būdama kartu su I. T., Vilniaus miesto 21-ajame notaro biure apsimetė esanti V. R. ir pateikė atsakovei V. R. pasą bei šios vardu pasirašė įgaliojimą, atsakovė pastarąjį patvirtino. Šiuo įgaliojimu V. R. apsimetusi Z. J. įgaliojo I. T. parduoti, mainyti, įkeisti savo nuožiūra V. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
25. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę visus byloje esančius įrodymus, spręsdami atsakovės notarės V. Š. civilinės atsakomybės taikymo klausimą, sprendė, kad notarė netinkamai nustatė įgaliojimą patvirtinti prašančio asmens tapatybę ir toje situacijoje nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, vizualiai lyginant V. R. pase ir įgaliojime V. R. vardu padėtą parašą, nėra pagrindo manyti, jog parašai yra panašūs arba tiek panašūs, kad notarui negalėjo kilti pagrįstų abejonių dėl įgaliojimą pasirašančio asmens tapatybės. Dėl to byloje surinktų duomenų visuma leido daryti išvadą, kad atsakovė, tvirtindama sandorius ir tikrindama asmens tapatybę, nepakankamai gilindamasi į tvirtinamo sandorio detales, padarė ne viską, ką privalėjo padaryti pagal teisės aktų reikalavimus.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką (nutarties 20–22 punktai), neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad atsakovė, vykdydama įstatymų pavestas notaro funkcijas ir nustatydama įgaliotojos asmens tapatybę, padarė ne viską, ką galėjo padaryti nagrinėjamoje situacijoje. Kasacinis teismas faktinių aplinkybių netiria ir nenustato, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant teismų nustatytoms aptartoms faktinėms aplinkybėms teismų padaryta išvada dėl notaro civilinės atsakomybės pagrindo buvimo atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.
27. Kasaciniuose skunduose nurodomi argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotos žemutinės suklydimo ribos sampratos ir taikė atsakovei atsakomybę be kaltės, nėra teisiškai pagrįsti, nes yra paremti vertinimu, jog notarei buvo pateiktas suklastotas V. R. pasas, t. y. pase buvo įklijuota ja apsimetančio asmens (Z. J.) nuotrauka. Byloje nėra ginčo, kad notarei pateiktas pasas yra dingęs. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje, atlikus poėmį, iš notarės buvo paimta V. R. paso kopija. Nagrinėjamoje byloje iš Migracijos departamento archyvo išreikalautas V. R. prašymo išduoti pasą originalas, į kurį buvo įklijuota originali V. R. nuotrauka. Palyginus šią nuotrauką ir paso kopijoje, kurią notarė pateikė pareigūnams poėmio metu, esančią nuotrauką, daryta išvada, kad šios nuotraukos vienodos – jose ta pati moteris V. R., kuri išvaizda nėra panaši į trečiąjį asmenį Z. J. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsakovės argumentą dėl paso suklastojimo. Iš atsakovės turėtos ir paimtos paso kopijos taip pat matyti, kad nuotraukoje yra V. R.
28. Nors kasaciniuose skunduose nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog notarei buvo pateiktas V. R. pasas su jame įklijuota Z. J. nuotrauka ir šis faktas turėjo būti laikomas turinčiu prejudicinę galią, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2008">3K-3-554/2008</a>; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2010">3K-3-392/2010</a>; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTktNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459-684/2017">3K-3-459-684/2017</a>, 28 punktas). Šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatoma, ar Z. J., I. T., Z. K., A. R., veikdami kaip bendrininkai, suklastojo dokumentus ir, juos panaudoję, įgijo didelės vertės svetimą turtą. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad 2007 m. liepos 25 d. įgaliojimas buvo suklastotas, tačiau šioje byloje, priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, nebuvo tiriamas ir konstatuotas V. R. paso suklastojimas. Kadangi šios aplinkybės nebuvo baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas ir nagrinėjimo dalis, todėl jos nelaikytinos nustatytomis ir turinčios prejudicinę galią šioje civilinėje byloje. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai, vadovaudamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą vertindami notarei pateikto paso aplinkybes bei tinkamai nustatė baudžiamojoje byloje konstatuotus faktus, turinčius prejudicinę galią šiai civilinei bylai.
Dėl notarei taikytino žalos atlyginimo prievolės rūšies, kai žala padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais
29. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzItNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132-695/2016">3K-3-132-695/2016</a>, 24 punktas).
31. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad be notaro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės sudaryti ir įgyvendinti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, todėl esant tokiems notaro neteisėtiems veiksmams yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes notaras neteisėtais veiksmais prisideda prie visos žalos, o ne jos dalies atsiradimo iš esmės, nes be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Todėl tokiu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti solidariąją žalos atlyginimo prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUtMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235-1075/2018">3K-3-235-1075/2018</a> 36 punktą; 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTQzLTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-143-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-143-684/2018">e3K-7-143-684/2018</a> 77–78 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019 42 punktą).
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo šiuo metu formuojamą praktiką dėl notarui taikytinos žalos atlyginimo rūšies, pažymi, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovės V. Š. solidariąją prievolę atlyginti žalą ieškovei kartu su nusikalstamą veiką įvykdžiusiais asmenimis, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.279 straipsnio normą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Analogiškos pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir trečiojo asmens kasaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzItNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132-695/2016">3K-3-132-695/2016</a>, todėl nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzItNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132-695/2016">3K-3-132-695/2016</a> suformuluotos taisyklės dėl atsakomybės rūšies.
Dėl kitų kasacinių skundų argumentų
33. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
34. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad ieškinio reikalavime nurodyta suma yra netinkamai apskaičiuota, taip pat argumentuoja, kad trečiasis asmuo bendrovė „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ turi būti įtraukta byloje kaip bendraatsakovė, o ne trečiasis asmenis, ginčija Reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl formos reikalavimų nesilaikymo. Tačiau nei pati atsakovė, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, neteikė argumentų ir neįrodinėjo šių aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė kasaciniame skunde remiasi aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis), būtent kasacinio proceso objektas ir yra apeliacinės instancijos teismo nutartis (CPK 340 straipsnio 1 dalis), todėl dėl šių atsakovės kasacinio skundo argumentų nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
36. Kadangi abiejų šalių (atsakovės ir trečiojo asmens) kasaciniai skundai atmesti, šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
37. Ieškovė UAB „RR Management“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi šios išlaidos patirtos teikiant atsiliepimus į atsakovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus, tai jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis po 605 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
38. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 22,61 Eur. Atmetus abiejų šalių kasacinius skundus, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis po 11,31 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „RR Management“ (j. a. k. 301558915) iš atsakovės V. Š. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens bendrovės „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ (j. a. k. FI24885827) po 605 (šešis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės V. Š. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens bendrovės „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ (j. a. k. FI24885827) į valstybės biudžetą po 11,31 Eur (vienuolika Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, mokėtino į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė
