Baudžiamoji byla Nr. 2K-111/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.15.3.3. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. gynėjo advokato Vitalijaus Metelicos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutarties.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš G. R. priteista:
nukentėjusiems A. G. ir V. K. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 1825,60 Lt nukentėjusiųjų A. G. ir V. K. gydymo išlaidoms atlyginti;
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 35 988,20 Lt patirtai žalai atlyginti, mokant kompensacijas tarnybos metu sužalotiems pareigūnams.
Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 9204,51 Lt civilinis ieškinys G. R. dėl išmokėtų nedarbingumo išmokų atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
G. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 21 d., apie 2.50 val., Šiauliuose, Dubijos–Žalgirio g. sankryžoje, neblaivus (nustatyta 1,91 promilės alkoholio), vairuodamas automobilį „Ford Escort“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui: važiuodamas Dubijos gatve nepasirinko saugaus greičio, trenkėsi gatvės dešiniajame kelkraštyje stovėjusį policijos automobilį „VW Caravelle“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); įvykio metu sužaloti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnai A. G. ir V. K., kuriems padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 29 d. nutartimi patenkino nuteistojo G. R. gynėjo apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo.
Priteisė iš G. R. nukentėjusiems A. G. ir V. K. po 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 400 Lt A. G. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendžio dalį, kuria Policijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos priteista iš G. R. 35 988,20 Lt žalai atlyginti, panaikino ir šį ieškinį atmetė.
Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nutarties dalį dėl priteisimo iš G. R. nukentėjusiems A. G. ir V. K. po 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 400 Lt A. G. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš G. R. nukentėjusiesiems po 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, to nepadarė, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras G. Gudžiūnas siūlo nuteistojo G. R. gynėjo V. Metelicos kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginys, jog nukentėjusiems neturtinė žala iš viso negalėjo būti priteista, nes neturtinę ir turtinę žalą iki nuosprendžio priėmimo jiems atlygino draudimo bendrovė pagal privalomo draudimo taisykles, nepagrįstas teisiniais argumentais, prieštarauja bylos faktiniams duomenims ir žalų kompensavimo pareigūnams bei tarnautojams nuostatoms. Kompensacijos išmokėjimas nėra neturtinės žalos nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje atlyginimas, o tai visiškai skirtingam teisiniam reguliavimui priskirtinos išmokos, susijusios su valstybės interesus ginančių asmenų užimamomis pareigomis tarnaujant valstybei bei šių asmenų apsauga siekiant užtikrinti ir atitinkamai kompensuoti tam tikrus nuostolius dėl tarnybos ypatumų, patiriamus vykdant padidintos rizikos ir padidinto pavojingumo tarnybines funkcijas. Konkretūs išmokų dydžiai griežtai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2088 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų" bei kitais norminiais aktais. Byloje nustatyta, kad abiem pareigūnams (nukentėjusiesiems) VRM Centrinės ekspertizės ekspertų komisija konstatavo nesunkius sveikatos sutrikdymus, todėl jiems ir buvo išmokėtos 12 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensacijos.
Kitas kasatoriaus teiginys, kad priteistoji (sumažinta iki 7000 Lt) piniginė suma per didelė, nes prieštarauja suformuotai teismų praktikai, taip pat neteisingas ir atmestinas. Šis teiginys ne tik nepagrįstas aprobuotais konkrečiais bylų pavyzdžiais ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apžvalgomis, bet ir deklaratyvus, nes nėra jokių motyvų, kuriais būtų paneigti apeliacinės kolegijos aptarti žalos įvertinimo kriterijai. Apeliacinė kolegija pagrįstai vadovavosi bendromis tendencijomis dėl žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose, ieškinių patenkinimo klausimą išsprendė neviršydama pirminiuose nukentėjusiųjų pareiškimuose suformuluotų ieškininių reikalavimų ribų.
Baudžiamojo proceso normos (BPK 109–118 straipsniai) garantuoja nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos turtinės žalos kompensavimą. Viena iš turtinės žalos sudėtinių dalių įvardijama išlaidomis, kurios nukentėjusiajam atsiranda pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat kurios patiriamos bylinėjimosi procese iki visiško proceso užbaigimo. Kadangi A. G. dėl nuteistojo iniciatyva pradėto apeliacinio proceso buvo priverstas pateikti teismui atsiliepimus ir dėl to priverstas kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, todėl įgijo teisę į išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, atlyginimą.
Nuteistojo G. R. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nuteistojo gynėjo pateiktame kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nukentėjusiesiems priteistos po 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis ir neatitinka suformuotos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti <...> civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiems A. G. ir V. K. dėl nusikalstamos veikos nesunkiai sutriko sveikata, jie ilgą laiką buvo nedarbingi, patyrė turtinės ir neturtinės žalos, nors turtinės žalos atskirai neišskyrė ir ją įrodančių dokumentų nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, nebuvo tyčiniai, nes nusikaltimas, kurio padarymu nuteistasis pripažintas kaltu, yra neatsargus. Pagal teismų praktiką analogiškose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra 7500 Lt, todėl aiškiai didesnei sumai priteisti reikėtų ypatingų sąlygų ir aplinkybių, kurios nulemtų teismo pasirinkimą. Taigi nesant ypatingų sąlygų ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama, mažinant priteistą nukentėjusiems neturtinę žalą iki 7000 Lt.
Kasatorius teisingai pastebi, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Tačiau <...> pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 28 d. nutarimas,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl šios instancijos teismo nustatytas ir priteistas nukentėjusiems neturtinės žalos dydis nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.
Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis A. G. pateikė dokumentą 2008 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 431339), patvirtinantį nukentėjusiojo išlaidas sumokant už advokato jam suteiktas teisines paslaugas (už atsikirtimą į nuteistojo G. R. apeliacinį skundą surašymą), ir prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis.
Apeliacinės instancijos teismas šias nukentėjusiojo A. G. išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš nuteistojo.
Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl 400 Lt priteisimo iš nuteistojo už nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies.
Kolegijos nuomone, šis kasatoriaus prašymas netenkintinas, nes nukentėjusiojo A. G. išlaidos advokatui yra pagrįstos dokumentais.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo gynėjo advokato Vitalijaus Metelicos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
