Baudžiamoji byla Nr. 2K-77/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2;
1.1.8.6.3;
1.1.8.6.14 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trejiems metams, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Priteista iš R. G. A. R. 25 000 Lt neturtinei, 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, 3000 Lt už advokato paslaugas, A. A. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt už advokato paslaugas, Valstybinei ligonių kasai 4021 Lt už A. R. gydymą ir 2148,40 Lt už A. A. gydymą.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
R. G. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. liepos 8 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su neblaiviu A. G., R. B. priklausančios sodybos kieme Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), A. G. sudavus kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam J. N. į galvos sritį, sudavė nukentėjusiajam kumščiu tris kartus į galvos sritį ir šį pastūmė, taip bendrais veiksmais su A. G. padarė nukentėjusiajam paviršines muštines žaizdas, odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas dešiniojo momens srityje, kairėje kaktos pusėje, viršugalvyje, skruostuose bei žanduose, nosyje, krūtinėje, abiejose pėdose, kaklo priekiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
R. G. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. spalio 21 d., apie 3 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „Čikaga“, esančiame Alytuje, Naujoji g. 50, prie aplinkinių ranka sudavė R. Z. į veidą, dėl to nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
R. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam A. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam A. A. – nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2007 m. kovo 4 d., apie 1 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Lagūna“, esančio Druskininkuose, Ateities g. 34, A. R. ir A. A. išlipus iš taksi automobilio „Audi 100“, R. G. juos užpuolė: dešiniosios rankos kumščiu sudavė A. R. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, sugriebė jam už drabužių ir stumdydamas pargriovė aukštielninką, visu savo kūnu prispaudė prie žemės, o rankos dilbiu prispaudė prie žemės jo kaklą ir galvą, nykščiais spaudė akis. Nukentėjusiajam A. R. atsistojus, jis šovė vieną kartą iš dujinio revolverio „ME 38 Compakt-G“ Nr. 011515, užtaisyto šoviniais su kietuoju guminių sviedinių užtaisu, A. R. į veidą, pataikė į dešiniąją akį ir taip nukentėjusiajam A. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes netekęs regėjimo dešiniąja akimi nukentėjusysis prarado 30 procentų bendro darbingumo. Be to, vieną kartą šovė A. R. į dešiniąją nugaros pusę, pataikydamas į dešiniąją krūtinės ląstos pusę ir taip nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis aplinkybėmis vieną kartą šovė A. A. į veidą, pataikydamas į kairįjį skruostą ir taip nukentėjusiajam A. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, bausmę.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai dėl jo veiksmų yra nepagrįsti ir neteisėti, nes juose padarytos išvados neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, tai lėmė netinkamą kasatoriaus veiksmų kvalifikavimą ir baudžiamojo įstatymo – BK 54 ir 59 straipsnių nuostatų – pritaikymą, paskiriant bausmę, kuri yra aiškiai per griežta.
Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 59 straipsnio nuostatas. Jis, R. G., visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų labai gailisi, jaučiasi kaltas ne tik prieš nukentėjusiuosius, bet ir prieš visuomenę. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis viešai atsiprašė nukentėjusiųjų bei susitarė su jais dėl padarytos žalos, kurios dalį yra atlyginęs, taip pat kiekvieną mėnesį moka įmokas, atlyginimo. Šios aplinkybės laikytinos atsakomybę lengvinančiomis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Teismai nepagrįstai nusprendė jo veiksmų, kuriais jis atlygino dalį nukentėjusiesiems priteistos žalos, nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007, padarė išvadą, kad 5000 Lt suma, kurią R. G. sumokėjo nukentėjusiesiems kaip dalį priteistos žalos, yra tariamai nedidelė. Kasatorius pažymi, kad 5000 Lt suma (37 MGL) sudaro 11,2 procento nuo visos nukentėjusiesiems priteistos žalos (44 669,40 Lt), todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ji laikytina pakankamai didele, sudaranti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusieji A. R. ir A. A. sutiko, jog žala būtų atlyginta per sutartus terminus, ir prašė teismo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, kad „<...>nei viena Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio dalis, suteikianti galimybę kaltininkui skirti švelnesnę už įstatymo numatytą minimalią bausmę, R. G. netaikytina“, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies. Kasatorius pažymi, kad išimtinės sąlygos, kurios leidžia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, yra byloje nustatytų aplinkybių visetas: jis, R. G., iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, neturi priešingo teisei nusistatymo; turi nuolatinį darbą, darbdavys jį apibūdina teigiamai; turi gyvenamąją vietą, šeimą, kurią vienas išlaiko, nes žmona yra motinystės atostogose; augina du mažamečius vaikus, su kuriais jį sieja stiprūs dvasiniai ryšiai; byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, jis ir jo žmona yra paėmę 32 000 Lt ir 12 000 Lt vartojimo kreditus. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, negalėtų išmaitinti bei aprūpinti šeimos, atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos ir padengti iš banko paimtų kreditų. Dėl to nukentėtų ne tik jo šeima, bet ir nebūtų atlyginta nukentėjusiesiems padaryta žala. Jis anksčiau nebuvo teistas, o ta aplinkybė, kad du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais ir kad buvo baustas administracine tvarka, kasatoriaus nuomone, nėra pagrindas skirti nepagrįstai griežtą bausmę.
Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į teigiamai jį apibūdinančią medžiagą, BK 41 straipsnio reikalavimai gali būti pasiekti ir paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Priešingu atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms bei teisingumo principui.
Atsiliepimu į nuteistojo R. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras D. Stankevičius prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorius nepagrįstai prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino dalį priteistos žalos. Tik visos nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas yra atsakomybė lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuos atvejus, kai kaltininkas atlygina dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tačiau pagal teismų praktiką atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, t. y. didesnis nei pusė priteistos žalos. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis įpareigotas atlyginti 44 669,40 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Tik baigiant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme R. G. nurodė nukentėjusiajam A. R. perdavęs 5000 Lt, tačiau nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio šį faktą. Prokuroro nuomone, tokia pinigų suma nėra pakankamai didelė, palyginus su šiam nukentėjusiajam priteista 30 000 Lt suma. Tai, kad R. G. teigia ir toliau mokantis nukentėjusiajam A. R. priteistą žalą, nesudaro pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tuo labiau kad byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Be to, nukentėjusiajam A. A. ir Valstybinei ligonių kasai R. G. žalos visiškai neatlygino.
Prokuroras taip pat pažymi, kad nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies, kaip prašo nuteistasis, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, skirdamas R. G. bausmę, atsižvelgė, kad jis augina du vaikus, dirba, jo šeima yra paėmusi 32 000 Lt ir 12 000 Lt vartojimo kreditus. Prokuroro nuomone, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje baudžiamojoje byloje, minėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, R. G. girtas padarė net penkis nusikaltimus, du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, po paskutinio nusikaltimo padarymo du kartus nubaustas administracine tvarka. Prokuroro nuomone, ta aplinkybė, kad nukentėjusieji A. R. ir A. A. atleido kasatoriui ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, negali būti prioritetas skiriant bausmę.
Nuteistojo R. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies taikymo
Kasatorius tvirtina, kad teismai nepagrįstai nusprendė jo veiksmų, kuriais jis atlygino dalį nukentėjusiesiems A. R. ir A. A. priteistos žalos, nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame nėra išdėstytų motyvų dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų netaikymo. Teismas tik nustatė, kad R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. R. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A. A. – dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareikšti Valstybinės ligonių kasos 4021 Lt ir 2148,40 Lt ieškiniai dėl nukentėjusiųjų gydymo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo spręstina, kad bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. R. civilinį ieškinį sumažino iki 30 000 Lt, A. A. – iki 8000 Lt, buvo pasirašyti susitarimai tarp kaltinamojo R. G. ir abiejų nukentėjusiųjų dėl žalos atlyginimo – A. A. – per vienerius metus, A. R. – per dvejus metus (byloje nėra šių susitarimų originalų ar kopijų).
Teismas priteisė iš R. G. A. R. 25 000 Lt neturtinei, 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, 3000 Lt už advokato paslaugas, A. A. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt už advokato paslaugas, Valstybinei ligonių kasai 4021 Lt už A. R. gydymą ir 2148,40 Lt už A. A. gydymą.
Teisiamajame posėdyje R. G. nurodė, kad nukentėjusiajam A. R. sumokėjo 5000 Lt žalai atlyginti (T. 6, b. l. 79). Savo apeliaciniame skunde nuteistasis pažymėjo, kad jis A. R. jau yra sumokėjęs 3000 Lt; nukentėjusiajam A. A. liko nesumokėta 6500 Lt (T. 6, b. l. 145). Kasaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad nukentėjusiajam A. R. yra sumokėjęs 5000 Lt (t. y., anot kasatoriaus, 11,2 procento nuo visos nukentėjusiesiems priteistos žalos (44 669,40 Lt)), su kitais nukentėjusiaisiais yra susitaręs dėl žalos atlyginimo, bei pažymėjo, kad iki šios dienos (kasacinio skundo padavimo diena) atlyginta dar didesnė materialinės ir neturtinės žalos dalis, kurios konkrečiai nenurodė bei nepateikė dokumentų apie atlygintą nukentėjusiesiems priteistos žalos dalį.
Pagal teismų praktiką teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas).
Taigi įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) įpareigoja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas nebuvo galimas.
Tačiau BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos (teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes) nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško nuteistojo apeliacinio skundo argumento, savo nutartyje pagrįstai, remdamasis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007, pažymėjo, kad: nuteistojo perduota nukentėjusiajam A. R. 5000 Lt suma nėra pakankamai didelė palyginus su šiam nukentėjusiajam priteista 30 000 Lt suma; nukentėjusiajam A. A. ir Valstybinei ligonių kasai priteistos žalos jis visiškai neatlygino. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad nuteistasis, žinodamas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo nusikalstamų veiksmų žmogaus sveikatai ir pareikšti Valstybinės ligonių kasos ieškiniai už žalą, patirtą gydant nukentėjusiuosius, bei apie galimus dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2007 m. lapkričio 8 d. paėmė iš banko didelį – 35 000 Lt – vartojimo kreditą. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad tuo metu R. G. žmona I. G. jau turėjo 2007 m. sausio 9 d. paėmusi 12 000 Lt vartojimo kreditą. Taigi tokie R. G. veiksmai verčia abejoti jo nuoširdžiomis pastangomis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Esant šioms aplinkybėms taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kai kaltininkas atlygino dalį žalos, kuri sudaro tik 11,2 procento nuo nukentėjusiesiems priteistos sumos, nebuvo pagrindo, nes tokia dalis nevertintina kaip pakankamai didelė.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).
Nuteistojo R. G. prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, negali būti tenkinamas. Abiejų instancijų teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę, išanalizavęs byloje esančių aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai: kad jis padarė vieną – sunkų (pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pagal BK 11 straipsnio 6 dalį priskiriama labai sunkiems nusikaltimams), vieną – apysunkį ir tris – nesunkius nusikaltimus, trys iš nusikaltimų yra padaryti žmogaus sveikatai; yra viena lengvinanti ir viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybės (teismo posėdžio metu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti); asmenybę – praeityje neteistas, tačiau du kartus, remiantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, po paskutinių nusikaltimų padarymo buvo nubaustas administracine tvarka: 2007 m. balandžio 27 d. – už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje ir 2007 m. gegužės 24 d. – už nedidelį chuliganizmą; darbe apibūdinamas teigiamai, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą; nukentėjusieji A. R. ir A. A. jam atleido ir prašė teismo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Apygardos teismas pasisakė, kodėl nuteistajam už sunkiausią iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrė bausmę, artimą minimaliai BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribai, kuri yra dveji metai. Taip pat nuosprendyje pasisakyta, kad byloje nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, kurios leistų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Be to, nors nuosprendyje nėra išdėstytų motyvų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje, taikant BK 54 straipsnio 3 salį, yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl tik skirdamas tokią bausmę privalo nurodyti motyvus.
Nuteistasis apskundė nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui dėl, jo manymu, neteisingos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimu, nurodydamas, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma vertintina kaip išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nebūtų atsižvelgęs (pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. G. iš dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą). Apeliacinės instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta, kad, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (vienas iš nusikaltimų yra labai sunkus, tyčinis, smurtinio pobūdžio, sukėlęs nepataisomas pasekmes, nes nukentėjusysis A. R. neteko regėjimo dešiniąja akimi) ir nuteistojo asmenybę, išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme šioje baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai ir pažymi, kad ta aplinkybė, jog nukentėjusieji A. R. ir A. A. prašė kaltininkui neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, negali nusverti minėtų faktų, susijusių su vieno iš padarytų labai sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai pavojingumo laipsniu, bei aplinkybių, kurios neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad pagal bylos medžiagą R. G. 2006 m. lapkričio 4 d. buvo padaręs dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, nuteisdamas R. G. 2000 Lt bauda, kurią jis sumokėjo 2007 m. gegužės 25 d. (T. 5, b. l. 120, 124–126). Taigi R. G. iki 2007 m. kovo 4 d. nusikalstamos veikos jau buvo teistas, tačiau bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi akivaizdu, kad bausmės tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti taikant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad skiriant bausmę tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Aldona Rakauskienė
Viktoras Aidukas
