Baudžiamoji byla Nr. 2K-148/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.3. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, pagal BK 63 straipsnį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
S. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2007 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2,16 g heroino, kurią laikė su savimi iki 2007 m. spalio 15 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
S. K. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga – 0,545 g kanapių ir jų dalių – be tikslo ją platinti, tačiau šio nuteisimo S. K. kasacine tvarka neskundžia.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-148/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.3. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, pagal BK 63 straipsnį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
S. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2007 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2,16 g heroino, kurią laikė su savimi iki 2007 m. spalio 15 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
S. K. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga – 0,545 g kanapių ir jų dalių – be tikslo ją platinti, tačiau šio nuteisimo S. K. kasacine tvarka neskundžia.
Kasaciniu skundu S. K. prašo iš dalies pakeisti teismų sprendimus ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti bausmę. Kasatorius teigia, kad jį nuteisus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Jis heroiną įgijo bei laikė paketėliuose asmeninėms reikmėms ir jo niekam nepardavė, o tokia veika šiuo atveju atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovavosi tik V. S. neteisingais ir nepatikimais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl kasatorius laiko, kad toks apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis, ir neatitinka BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė D. Skorupskaitė – Lisauskienė prašo nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad S. K. neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį heroino turėdamas tikslą šį platinti, o priešingi kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Tenkinti kasacinį skundą nurodomais kasatoriaus argumentais dėl BPK pažeidimų, prokurorės nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio taikymo
S. K. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltės, veikos kvalifikacijos ir bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kasatorius neginčija. Jo motyvai dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo atmestini.
S. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2, 16 g heroino, kurią laikė su savimi, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš bylos matyti, kad S. K. neneigia neteisėtai įgijęs bei laikęs narkotinę medžiagą – 2,16 g heroino ir nurodo, kad toks kiekis heroino buvo reikalingas jam pačiam. Tačiau iš apkaltinamajame nuosprendyje aptartų įrodymų, kurių tarpusavio ryšį teismai įvertino tinkamai, darytina išvada, kad S. K. turėjo tikslą neteisėtai įgytą ir laikytą didelį kiekį heroino platinti. S. K. sulaikymo bute metu pareigūnai pas jį rado daug popierinių lankstinukų su heroinu, kurio bendras kiekis viršijo 2 g. Toks heroino kiekis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas laikytinas dideliu. Tuoj po sulaikymo į minėtą butą atėjo asmuo – liudytojas V. S., laikydamas rankoje pinigus, kuris pareigūnams paaiškino, kad atėjo pas S. K. pirkti heroino, iš kurio ir seniau pirkdavo įvairius kiekius heroino. Tai patvirtino ir S. K. sulaikę pareigūnai. V. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, todėl teismams nebuvo pagrindo jais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad S. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne tik šiais liudytojo parodymais, bet ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais, tarp jų – pirmiau nurodytų pareigūnų parodymais, specialistų išvadomis. Minėti įrodymai paneigia nuteistojo versiją, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino – neturėdamas tikslo jo platinti. Be to, pats nuteistasis pripažino, kad heroiną laikė ir tam, kad pavaišinti kitus asmenis, o vaišinimas narkotikais laikytinas narkotinių medžiagų platinimu, nes platinimas – tai bet koks neteisėtas medžiagų perdavimas kitiems asmenims.
BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. S. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir kasatoriaus teiginiai, kad jis narkotinės medžiagos niekam nepardavė, šiuo atveju neturi reikšmės jo veikos kvalifikacijai. Kolegija laiko, kad S. K., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir dėl to keisti paskirtą bausmę. Konkrečių motyvų, susijusių su jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, kasatorius nenurodo. Iš teismų sprendimų matyti, kad ši bausmė S. K. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Teismų išvados dėl S. K. kaltės bei veikos kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, S. K. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertinamos. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami minėtos S. K. nusikalstamos veikos klausimus teismai šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.
Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis S. K. atitinka jo formai ir turiniui keliamus BPK reikalavimus. Nuosprendyje išdėstyti ir įrodyta pripažintos šio nuteistojo nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir S. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai. Minėtas nuosprendis S. K. pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize, todėl kasatoriaus teiginiai, kad šis nuosprendis neatitinka BPK 301 straipsnio reikalavimų, yra atmetami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Antanas Klimavičius
Albinas Sirvydis
