T. S. pagal BK 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-150/2009

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 16 MGL dydžio (2080 Lt) bauda.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

T. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. vasario 25 d., apie 15.26 val., vairuodamas automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 197 punkto reikalavimus, lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio jam iš dešinės artėjančiam L. O. vairuojamam automobiliui, dėl to šie automobiliai susidūrė. Dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta T. S. vairuojamo automobilio keleivės E. S. sveikata.

Kasaciniu skundu T. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismai jį pripažino kaltu dėl eismo įvykio neteisingai nustatę šio įvykio faktines aplinkybes ir netinkamai įvertinę įrodymus, taip padarydami esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, teigia, kad iki eismo įvykio jis važiavo (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje pagrindiniu keliu suko į kairę, tuo tarpu teismai, padarydami priešingą išvadą, tikėjo liudytoja L. O., kuri kaip eismo dalyvė suinteresuota duoti sau palankius parodymus, bei abejotinomis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadomis ir nepagrįstai atmetė nuoseklius kasatoriaus, nukentėjusiosios bei liudytojų U. S. ir E. K. parodymus. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad minėtas ekspertizės aktas yra surašytas tiesiogiai neapžiūrėjus jo automobilio sužalojimų, tyrimas atliktas tik pagal byloje esančias nuotraukas, akto išvados yra neišsamios, nepagrįstos, jos atkartoja ikiteisminio tyrimo metu padarytas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadas, be to, ekspertizės aktas pasirašytas eksperto, kuris dėl šios specialisto išvados išsakė išankstinę nuomonę teisiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, o išsamiai netyręs visų kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų, pademonstravo savo šališkumą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras S. Bekiš prašo nuteistojo T. S. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl T. S. kaltės, o priešingi kasatoriaus argumentai prieštarauja minėtiems įrodymams, todėl atmestini. Tenkinti kasacinį skundą kitais nurodomais kasatoriaus argumentais, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo, nes BPK nuostatos šioje byloje nebuvo pažeistos, o byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas abejonių nekelia.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji E. S. prašo nuteistojo T. S. kasacinį skundą tenkinti. Ji, visiškai pritardama kasaciniam skundui, teigia, kad L. O. yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai nepatikimi. Nepatikimas, nukentėjusiosios nuomone, yra ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, nes ši ekspertizė buvo atlikta tiesiogiai neapžiūrėjus automobilių, todėl jos metu nebuvo vertinami objektyvūs bylos duomenys.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

T. S., neginčydamas eismo įvykio padarinių, teigia, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ne jis, nes prieš eismo įvykį jis važiavo ne šalutiniu, o pagrindiniu keliu. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra T. S..

Teismai, įvertinę bylos duomenų visumą, nustatė, kad prieš eismo įvykį T. S. važiavo (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į sankryžą šalutiniu keliu, o ne, kaip teigia kasatorius, pagrindiniu keliu suko (duomenys neskelbtini) į kairę. Važiuodamas šalutiniu keliu T. S. lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio jam iš dešinės artėjančiam L. O. vairuojamam automobiliui, dėl to šie automobiliai susidūrė. T. S. vairuojamo automobilio važiavimo kryptį teismai nustatė remdamiesi ne tik liudytojos L. O. nuosekliais parodymais, bet ir pagal kitus duomenis, tarp jų – eismo įvykio vietos apžiūros protokolą bei komisinės ekspertizės, kuri buvo paskirta teismui gavus dvi prieštaringas specialisto išvadas, akto išvadas. Iš šių bylos duomenų matyti, kad, T. S. važiuojant jo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. minėtoje sankryžoje darant kairį posūkį (duomenys neskelbtini), jo vairuojamas automobilis negalėjo patekti į tą vietą ir padėtį, kurioje jis buvo užfiksavus įvykio vietos situaciją po eismo įvykio. Todėl abiejų instancijų teismai padarė pagrįstas išvadas, kad T. S. pieš eismo įvykį važiavo (duomenys neskelbtini), ir kad T. S. ir L. O. vairuojami automobiliai susidūrė dėl to, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje T. S., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 197 punkto reikalavimus, nedavė kelio jam iš dešinės artėjančiam L. O. vairuojamam automobiliui, nors šis punktas įpareigoja vairuotojus lygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Kasatoriaus, nukentėjusiosios, liudytojų U. S. ir E. K. parodymus, taip pat – minėtą ekspertizės aktą teismai vertino kartu su kitais įrodymais. Teismai įvertino ir L. O. veiksmus, tačiau atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo T. S. padarytas minėtas KET pažeidimas. Dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta T. S. vairuojamo automobilio keleivės E. S. sveikata. Todėl laikytina, kad tarp T. S. padaryto KET pažeidimo ir eismo įvykio padarinių yra priežastinis ryšis. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus teiginiai, jog jis sankryžoje važiavo pagrindiniu keliu, yra išsamiai apsvarstyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Minėti teiginiai, kaip ir dauguma kasacinio skundo teiginių dėl bylos aplinkybių ir įrodymų, yra susiję su jų nauju vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota T. S. veika, todėl laikytina, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Motyvų, susijusių su baudžiamojo įstatymo taikymu, paskirta bausme, kasatorius skunde nenurodo, todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, jie įvertinti ir patikrinti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar bylos duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami eismo įvykio aplinkybes ir įrodymus, buvo šališki ar nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Kasatoriui nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas laikyti, kad įrodymai šioje byloje buvo įvertinti netinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismo priimtoje nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl T. S. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas.

Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius T. S. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.

Kiti kasacinio skundo motyvai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas Stakauskas

Antanas Klimavičius

Albinas Sirvydis