Civilinė byla Nr. e3K-3-384-684/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09886-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.12; 2.2.2.3.1.4; 2.2.2.3.1.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kompetentingą sprendimą dėl atšaukimo priimti subjektą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė teismo pripažinti jo atšaukimą iš VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriaus pareigų neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės mero 2015 m. gegužės 14 d. potvarkį Nr. MP-69; priteisti ieškovui iš atsakovo VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-627 nuo 2007 m. gruodžio 7 d. jis paskirtas VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriumi, tą pačią dieną su juo sudaryta darbo sutartis. Ginčijamu 2015 m. gegužės 14 d. potvarkiu Kauno miesto savivaldybės meras nuo 2015 m. gegužės 14 d. atšaukė ieškovą iš pareigų. Potvarkis yra neteisėtas, jame nenurodyti atšaukimo iš pareigų motyvai. Ieškovas nėra padaręs jokio darbo drausmės pažeidimo, jis nebuvo politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl nemotyvuotas atšaukimas nebuvo galimas. Atšaukimo iš pareigų neteisėtumą lemia ir tai, kad ginčijamą sprendimą priėmė netinkamas subjektas. Ieškovą iš pareigų galėjo atšaukti tik Kauno miesto savivaldybės taryba, bet ne šios savivaldybės meras.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2013 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-403; toliau – ir Pakeitimo ir papildymo įstatymas), įsigaliojusiu 2014 m. sausio 1 d., anksčiau galiojęs teisinis reglamentavimas buvo pakeistas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VšĮĮ) 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte anksčiau vartotą „atleidimo“ sąvoką pakeitus „atšaukimu“. Šis pakeitimas buvo nulemtas siekio prilyginti viešosios įstaigos savininko teises, susijusias su darbo santykių su įstaigos vadovu nutraukimu, atitinkamoms akcininkų teisėms inicijuojant darbo sutarties su akcinės bendrovės vadovu nutraukimą. Įstatymo reglamentavimo pakeitimų tikslai atsispindi įstatymo aiškinamajame rašte, pagrindinio komiteto išvadoje teiktam įstatymo projektui. Vilniaus apygardos teismas, taikydamas po įstatymo pakeitimo įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTMyMS00NTAvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1321-450/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1321-450/2015">2A-1321-450/2015</a> pripažino teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą, analogišką akcinės bendrovės vadovo atšaukimui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė kaip nepagrįstą, negalintį turėti įtakos ginčijamo mero potvarkio teisėtumui ieškinio argumentą, kad ieškovas iš pareigų buvo atšauktas neįvardijant tokio sprendimo motyvų.
Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad sprendimą dėl jo atleidimo iš darbo priėmė netinkamas subjektas. Vertindamas šio argumento pagrįstumą, teismas nurodė, kad, vadovaujantis VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisė skirti į pareigas ir atšaukti viešosios įstaigos vadovą yra suteikta įstaigos dalininkų susirinkimui, šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu yra vienas viešosios įstaigos dalininkas, jis vadinamas savininku, o savininko sprendimas yra prilyginamas dalininkų susirinkimo sprendimui. Viešosios įstaigos įstatų 11 punkte kaip įstaigos dalininkė nurodyta Kauno miesto savivaldybės taryba, 15.3 punkte įtvirtinta standartinė nuostata, kad visuotinis susirinkimas skiria ir atleidžia administracijos vadovą. 2015 metais naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas neteko galios, o pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą kompetencija skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priskirta tiesiogiai išrinktiems savivaldybių merams.
Teismas sprendė, kad priimdamas ginčo potvarkį Kauno miesto savivaldybės meras tinkamai įgyvendino jam VSĮ suteiktą kompetenciją spręsti visus klausimus, susijusius su savivaldybės viešosios įstaigos vadovo darbo santykiais, ir atšaukdamas ieškovą iš pareigų pasirinko teisėtą, DK 124 straipsnio 1 dalyje, VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą darbo santykių su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindą – atšaukimą iš pareigų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad viešųjų įstaigų steigimą, jų valdymą reglamentuoja specialusis teisės aktas – VšĮĮ, ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų aiškinamajame rašte yra nustatytas aiškus įstatymo leidėjo tikslas, kuris yra susijęs su viešosios įstaigos vadovo atšaukimu.
Remdamasi VšĮĮ 7 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 8 dalimi, kolegija laikė, kad savininko sprendimas yra prilyginamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimui. Vadovaujantis VSĮ 3 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės institucijos atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius. Taigi savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turintis atitinkamus įgaliojimus. Meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, teisingai sprendė, kad nuo 2015 metų buvo padidinti mero įgaliojimai, atitinkamai patikslinta tarybos kompetencija, nebeliko įstatymo nuostatos, kad paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi visos iki tol savivaldybės tarybai priskirtos funkcijos, susijusios su savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, teisių įstaigos vadovo atžvilgiu įgyvendinimu buvo perduotos savivaldybės merui, tarp jų – teisė atšaukti iš direktoriaus pareigų ieškovą (VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Atšaukdamas ieškovą iš viešosios įstaigos direktoriaus pareigų savivaldybės meras jam suteiktų įgaliojimų neviršijo ir įstatymo nuostatų nepažeidė.
Kolegija sutiko su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2010">3K-3-326/2010</a>, kurioje buvo išaiškinta VSĮ ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo normų taikymo ir aiškinimo praktika. Įvertinus tai, kad VSĮ įtvirtintos teisės normos yra bendrosios teisės normos (nustatyta, koks subjektas skiria ir atleidžia įmonės vadovą), o VšĮĮ normos – specialiosios (detalizuoja skyrimo bei atleidimo tvarką ir pagrindus), šiuo atveju taikoma specialiosios normos pirmumo taisyklė, kuria remiantis teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų suteikta steigėjui.
Ieškovo pozicija dėl atšaukimo iš pareigų neteisėtumo logiškai nepateisinama, nes vien dėl vartojamų sąvokų paskirstant teises skirtingiems subjektams tarpusavio nesuderinamumo savivaldybė, kaip viešosios įstaigos savininkė, neturėtų galimybės įgyvendinti jai įstatymo suteiktų teisių (negali būti logiškai pateisinama situacija, kad meras po įstatymo pakeitimo teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą neįgijo, o savivaldybės taryba šią teisę prarado, kadangi ji nėra įvardyta apibrėžiant tarybos kompetenciją).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nepagrįstai sprendė, kad po VšĮĮ ir VSĮ pakeitimų įsigaliojimo savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovai, taip pat kaip ir privačių juridinių asmenų vadovai, gali būti atšaukti vienašališku (šiuo atveju – savivaldybės mero) sprendimu DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nesant jokių tokio sprendimo motyvų ir priežasčių. Tokios išvados iš aiškinamojo rašto ir Pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto neišplaukia. Savivaldybės viešoji įstaiga, kaip specialus subjektas, kurio veiklą reglamentuoja ne tik VšĮĮ, bet ir specialūs įstatymai (VSĮ, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kt.), negali būti sutapatinamas su privačiais juridiniais asmenimis, kurių tikslas yra pelno siekimas, o ne viešojo intereso tenkinimas. Taigi negali būti absoliučiai sutapatinamas darbo santykių su savivaldybės viešosios įstaigos vadovu nutraukimas bei tvarka su privačių juridinių asmenų vadovų atšaukimu iš pareigų. Išaiškinimas, kad savivaldybės merui suteikta neribota ir absoliuti teisė nutraukti darbo santykius su savivaldybės viešosios įstaigos vadovu, neatitinka įstatymų leidėjo tikslo, siekto VšĮĮ pakeitimais, sudaro prielaidas pažeisti viešąjį interesą, neužtikrina skaidrumo, objektyvumo ir teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimo. Įstatymų leidėjas nesiekė įtvirtinti neriboto viešosios įstaigos vadovo atšaukimo instituto, įtvirtintos tik tam tikros tokio instituto taikymo galimybės (palengvinta atleidimo procedūra, atšaukimą siejant su konkrečiomis priežastimis, dėl ko prarastas pasitikėjimas vadovu).
Viešosios įstaigos vadovo atšaukimo instituto įteisinimas siejamas iš esmės su įstaigos dalininkų (šiuo atveju vienintelės dalininkės – Kauno miesto savivaldybės tarybos – narių), ne mero, pasitikėjimu vadovu, jo gebėjimu vadovauti įstaigai. Vadovaujantis VšĮĮ 4 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 6 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, būtent dalininkas turi teisę atšaukti viešosios įstaigos vadovą.
Teismai nepagrįstai laikė, kad VšĮĮ įtvirtintos teisės normos yra specialiosios VSĮ įtvirtintų teisės normų atžvilgiu. Vadovaujantis VšĮĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą. Šiame įstatyme iš esmės yra nustatytos specialiosios teisės normos DK, bet ne VSĮ atžvilgiu. Taigi VšĮĮ taikomas visoms viešosioms įstaigoms, išskyrus tada, kai tam tikras išimtis ar papildomą reglamentavimą įtvirtina kiti įstatymai ar jų pagrindu priimti norminiai teisės aktai. Savivaldybės viešoji įstaiga (specialus subjektas) negali būti sutapatinama su viešosiomis įstaigomis, įsteigtomis privačių fizinių ar juridinių asmenų iniciatyva bei interesais. Negali būti absoliučiai sutapatinamas darbo santykių su savivaldybės viešosios įstaigos vadovu nutraukimas bei tvarka su kitų (ne savivaldybės) viešųjų įstaigų vadovų atšaukimu iš pareigų. Vietos savivaldos įstatymas taikomas siauresnei subjektų grupei, t. y. savivaldybės viešosioms įstaigoms, todėl jis laikytinas specialiuoju teisės aktu VšĮĮ atžvilgiu. Taigi, sprendžiant klausimą dėl savivaldybės viešosios įstaigos vadovo darbo santykių su viešąja įstaiga nutraukimo, VšĮĮ turi būti vadovaujamasi tiek, kiek viešosios įstaigos vadovo atleidimo procedūros nereglamentuoja VSĮ. Teismai klaidingai įvertino įstatymuose įtvirtintų teisės normų pobūdį, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas galėjo būti atšauktas iš pareigų VšĮĮ nustatyta tvarka. VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas nesuteikia merui teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovo iš pareigų, o VšĮĮ įtvirtinta teisė tik visuotiniam dalininkų susirinkimui priimti sprendimą dėl atšaukimo (VšĮĮ 9 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Meras atleidimo iš darbo klausimą galėjo spręsti tik vadovaudamasis bendraisiais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.
Teismai netinkamai įvertino ir išaiškino viešosios įstaigos įstatų teisinę galią bei galimybę juose įtvirtinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, vadovų skyrimo ir atšaukimo tvarką ir kt. VšĮĮ viešosios įstaigos dalininkams yra suteikta teisė įtvirtinti kitokią darbo santykių su šios įstaigos vadovu tvarką, jei toks reguliavimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Šiuo atveju VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo įstatuose įtvirtintos nuostatos, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atleidžia administracijos vadovą (15.3 punktas), o kaip dalininkė nurodyta Kauno miesto savivaldybės taryba (11 punktas). Nors teismai nenustatė, kad šios įstatų nuostatos prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, įstaigos steigėjo (tarybos) nustatyta vadovo atleidimo tvarka nebuvo vadovaujamasi nutraukiant darbo santykius su ieškovu.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia, be kita ko, į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius kitus darbo sutarties nutraukimo pagrindus nei reglamentuojami Darbo kodekse. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu. Kasatoriaus argumentai dėl viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra savivaldybė, išskirtinumo prieštarauja VšĮĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms. VšĮĮ teisinis reglamentavimas nediferencijuotas pagal įstaigos steigėją (dalininką) ar pagal tai, kokiu būdu viešosios įstaigos vadovas buvo paskirtas į pareigas, o yra universalus. Taigi viešųjų įstaigų savininkams ar visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikta absoliuti teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą.
VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi išimtinai mero kompetencijai priskirti darbo santykių klausimai, susiję su viešųjų įstaigų vadovais.
VSĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos bendrosiomis, jos nustato, koks subjektas skiria ir atleidžia įmonės vadovą, o VšĮĮ – specialiosiomis, detalizuojančiomis skyrimo bei atleidimo tvarką ir pagrindus. VSĮ taikomas tik tiek, kiek to nereglamentuoja specialieji, darbo santykius su įstaigos vadovu reglamentuojantys teisės aktai, t. y. koks subjektas priima sprendimus, o darbo santykiai sureguliuoti DK 124 straipsnio bei VšĮĮ nuostatomis.
Atsakovės įstatuose (28.4 punkte) įtvirtinta iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta įstaigos vadovo atleidimo tvarka. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui įstatai nebuvo pakeisti, nustatyta tvarka nebeatitinka šiuo metu galiojančiame VšĮĮ nustatytos specialiosios įstaigos vadovo atšaukimo tvarkos. Nors ginčo sprendimo priėmimo metu įstatai nebuvo pakeisti ir reglamentavo DK nustatytą vadovo atleidimo tvarką, tačiau, spręsdamas dėl kasatoriaus atšaukimo, meras turėjo teisę vadovautis VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atšaukti kasatorių iš pareigų nesilaikydamas DK nustatytos darbuotojo atleidimo tvarkos kitais pagrindais.
Kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantis viešosios įstaigos direktoriaus atšaukimo institutas yra identiškas kaip ir uždarosios akcinės bendrovės vadovo, tai nustatant bylai reikšmingas aplinkybes taikytini kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2001 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-7-760/2001 ir 2012 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2012">3K-3-252/2012</a>. Kaltė nėra būtinoji įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų sąlyga pagal VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl savivaldybės viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą, ir kompetentingą sprendimą dėl atšaukimo priimti subjektą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja Darbo kodekso ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, jo 124 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris aktualus nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus, taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, t. y. tam tikrus juridinius faktus arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį.
Viešųjų įstaigų įstatyme iki 2013 m. gruodžio 31 d. vadovo atšaukimo iš pareigų institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nebuvo reglamentuotas. Remiantis VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, viešosios įstaigos dalininkų susirinkimui buvo priskirta kompetencija skirti ir atleisti viešosios įstaigos vadovą, nustatyti darbo sąlygas. Pagal VšĮĮ 9 straipsnio 5 dalį viešosios įstaigos vardu sudaryti darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukti galėjo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
Priėmus Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistas teisinis reglamentavimas. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. VšĮĮ 10 straipsnio, reglamentuojančio viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jis skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato darbo sutarties sąlygas. Atšaukimo sąvoka vartojama ir VšĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 4 dalyje. Taigi skundžiamo Kauno miesto savivaldybės mero 2015 m. gegužės 15 d. potvarkio priėmimo metu galiojo VšĮĮ nuostatos, kuriomis įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų aiškinamajame rašte apibrėžti siūlymo viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikti galimybę atšaukti vadovą tikslai, akcentuota, kad tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė (atšaukti vadovą) nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, o būtų grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas.
Vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi.
Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasatoriaus argumentus, kad savivaldybės viešoji įstaiga negali būti tapatinama su viešosiomis įstaigomis, įsteigtomis privačių fizinių ar juridinių asmenų iniciatyva bei interesais. Viešųjų įstaigų įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą (VšĮĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje išskirtos tik valstybinės mokslo ir studijų institucijos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, ir nurodyta, kad VšĮĮ nuostatos joms taikomos tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui. VšĮĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra viešosios įstaigos steigėjas (steigėjai) arba dalininkas (dalininkai). Atsakovui VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui, kurio steigėja yra Kauno miesto savivaldybės taryba, VšĮĮ įtvirtintas reguliavimas, taigi ir nuostatos, susijusios su viešosios įstaigos vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, taikytinas lygiai kaip ir kitoms (ne savivaldybės) viešosioms įstaigoms. Tačiau šios nuostatos, kiek jos susijusios su savivaldybės viešosios įstaigos vadovo atšaukimu, turi būti taikomos, jas derinant su Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
Vietos savivaldos įstatymo paskirtis apibrėžta 2 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. Vietos savivaldos įstatymo nuostatose sureglamentuotas kompetencijos (funkcijų) pasiskirstymas tarp vietos savivaldos subjektų. Šiame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju yra svarbus sprendžiant dėl subjekto, ginčo laikotarpiu turėjusio absoliučią savivaldybės viešosios įstaigos vadovo atšaukimo teisę. Pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą (VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą), galiojusį iki 2015 metų balandžio mėn., savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai. Meras su šia funkcija susijusių įgaliojimų neturėjo (VSĮ 20 straipsnis). Tačiau skundžiamo Kauno miesto savivaldybės mero 2015 m. gegužės 14 d. potvarkio priėmimo metu teisinis reguliavimas jau buvo pasikeitęs, mero įgaliojimai išplėsti. VSĮ 16 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios paprastąją savivaldybės tarybos kompetenciją, nuostatos, susijusios su viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimu į pareigas ir atleidimu iš jų, neteko galios 2015 metais naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. Pirmieji naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžiai įvyko 2015 m. balandžio 7 d. – 22 d. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, remiantis VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, kompetencija skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priskirta mero kompetencijai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte mero kompetencija apibrėžta kaip teisė skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus, t. y. vartojama sąvoka „atleisti“, ne „atšaukti“, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą VšĮĮ, tai, kad šio įstatymo nuostatose įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas ir yra aiškūs šio instituto atsiradimo tikslai, nėra pagrindo teigti, kad vien dėl sąvokų neatitikties savivaldybės viešųjų įstaigų vadovams atšaukimo institutas negali būti taikomas.
Kadangi VšĮĮ reglamentuojamas darbo sutarties su savivaldybės viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindas, o VSĮ – kompetentingas subjektas (šio įstatymo nuostatomis paskirstoma kompetencija tarp vietos savivaldos subjektų), būtent šiam subjektui pasinaudojus įstatyme įtvirtinta atšaukimo teise, darbo sutartis su viešosios įstaigos vadovu nutraukiama, vadovaujantis DK 124 straipsnio 1 dalimi, VšĮĮ 9 straipsnio 5 dalimi. Nors pagal VšĮĮ nuostatas kompetencija skirti į pareigas ir atšaukti viešosios įstaigos vadovą priskirta dalininkų susirinkimui (pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku ir šio įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui), o atsakovo dalininkė yra Kauno miesto savivaldybės taryba, ir pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, įtvirtintą VSĮ, funkcijų, susijusių su savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas būtent savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai, tačiau ši kompetencija teisiniu reguliavimu (VSĮ nuostatomis) buvo perskirstyta, o mero įgaliojimai buvo padidinti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo potvarkio priėmimo metu Kauno miesto savivaldybės meras, kaip teisingai sprendė šią bylą nagrinėję teismai, turėjo VšĮĮ įtvirtintą kasatoriaus atšaukimo iš pareigų teisę ir teisėtai, neviršydamas savo įgaliojimų, ją įgyvendino.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino ir išaiškino viešosios įstaigos įstatų teisinę galią bei galimybę juose įtvirtinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, vadovų skyrimo ir atšaukimo tvarką. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. VšĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 8,10 punktuose nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo kompetencijos, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, įstatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo VšĮĮ nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos viešosios įstaigos įstatuose. Įstatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Paaiškėjus, kad įstatuose yra nuostatų, prieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams, įstatai turi būti pakeisti (VšĮĮ 6 straipsnio 4 dalis). Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo įstatuose įtvirtinta standartinė nuostata, jog visuotinis susirinkimas skiria ir atleidžia administracijos vadovą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir savivaldybių taryboms, o vėliau merams įgijus teisę atšaukti savivaldybės viešosios įstaigos vadovą, ši nuostata skundžiamo potvarkio priėmimo metu nebuvo pakeista. Esant tokiai situacijai meras turėjo teisę taikyti ne įstatuose, o VšĮĮ nuostatose įtvirtintą darbo sutarties pasibaigimo pagrindą ir kasatorių atšaukti iš pareigų.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis teismas patyrė 3,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. rugsėjo 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,61 Eur (tris Eur 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
