Kasacinio skundo Nr. DOK-3188/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34786-2019-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistosios R. P. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių BPK pažeidimų. Jos nuomone, žemesnės instancijos teismai ištyrę byloje surinktus įrodymus, padarė esminę klaidą juos vertindami dėl ko išvada, jog ji -R. P. yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra nepagrįsta ir neteisinga. Anot kasatorės, ji apkaltina, o vėliau nuteista už viešosios tvarkos pažeidimą neišsiaiškinus tikrųjų įvykio aplinkybių, remiantis vien nukentėjusiosios A. R. ir jos draugų – tariamų liudytojų tyčiniais, sąmoningais, melagingais liudijimais.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. DOK-3188/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34786-2019-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistosios R. P. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių BPK pažeidimų. Jos nuomone, žemesnės instancijos teismai ištyrę byloje surinktus įrodymus, padarė esminę klaidą juos vertindami dėl ko išvada, jog ji -R. P. yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra nepagrįsta ir neteisinga. Anot kasatorės, ji apkaltina, o vėliau nuteista už viešosios tvarkos pažeidimą neišsiaiškinus tikrųjų įvykio aplinkybių, remiantis vien nukentėjusiosios A. R. ir jos draugų – tariamų liudytojų tyčiniais, sąmoningais, melagingais liudijimais.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nors kasatorė tvirtina, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikia. Kaip matyti iš skundo turinio, dėstomais teiginiais neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl įrodytos R. P. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir pateikiant savą įrodymų bei įvykio aplinkybių vertinimą keliama versija, kad įvykis buvo išprovokuotas pačios tariamai nukentėjusiosios padedant tariamiems liudytojams, kurių liudijimų pagrindu teisme buvo konstatuota, kad ji yra kalta padarius inkriminuojamą veiką.
Atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatorės teiginiai, kuriais analizuojant bylos įrodymus, faktines aplinkybes bandoma paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas, iš esmės suponuoja kitokį (pakartotinį) įrodymų vertinimą bei kitokių faktinių aplinkybių nustatymą nei nustatė žemesnės instancijos teismai. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmens veika kvalifikuota teisingai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Nesant teisinių argumentų, leidžiančių abejoti žemesnės instancijos teismų išvadų teisėtumu kasatorės keliamais klausimais, kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios R. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
