Civilinė byla Nr. 2S-279-856/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01116-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. V. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2013-10-30 kadastrinių matavimų bylos tikrinimo akto Nr. 11KAM94776 panaikinimo, 2013-11-05 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 11SK(14.11.110.)974 panaikinimo, 2014-04-11 bylos tikrinimo akto Nr. 11KAM28975 panaikinimo, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2013-10-30 kadastrinių matavimų bylos tikrinimo aktą Nr. 11KAM94776, 2013-11-05 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 11SK(14.11.110.)974, 2014-04-11 bylos tikrinimo aktą Nr. 11KAM28975; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių suformuoti žemės sklypą I. V. pagal 1999-05-26 sklypo abrisą ir 1999-06-15 sklypo planą, suderintą 1999-09-21 su Raseinių žemėtvarkos skyriaus vedėju, bei matininko M. A. kadastrinių matavimų metu nustatytus žemės sklypo ribų posūkio taškus žyminčius riboženklius ir jų pagrindu parengtą 2014-02-17 kadastrinių matavimų bylą Nr. 125 žemės sklypui; 4) priteisti ieškovei iš atsakovių D. Č. ir R. M. teismo ir advokato atstovavimo išlaidas.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė sutiko siekti kompromiso ir Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) pateikė pagal jos pageidavimą UAB „Geodezijos linija“ 2017-06-23 paruoštą naują žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 125. Šiame akte numatyto žemės sklypo plotas ir ribos ieškovę tenkino. NŽT atstovams užtikrinus, kad planas bus patvirtintas užbaigus ginčą teisme, ieškovė atsisakė visų ieškinio ir patikslintų ieškinių reikalavimų ir tuo pagrindu prašė bylą nutraukti. Nutraukiant bylą ieškovė atsisakė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių, prašė nepriteisti atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, nes ji neturi mokėti išlaidų, susidariusių dėl institucijų padarytų klaidų – neteisingo sklypų matavimo bei planų sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi priėmė ieškovės I. V. atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, D. Č. ir R. M. bei trečiajam asmeniui G. G. dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, NŽT Raseinių skyriaus darbuotojų sprendimo ir patikrinimo aktų panaikinimo, įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nutraukė, priteisė iš I. V. D. Č. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, R. M. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 44,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė, civilinę bylą nutraukė.
Teismas konstatavo, kad ieškovei iki ieškinio pareiškimo buvo žinoma galimybė spręsti kilusį ginčą proporcingai mažinant sklypų plotus ir derinant jų ribas, ką ji proceso eigoje padarė galutiniu 2017-06-23 planu.
Teismo vertinimu, priėmus ieškinį, kurį ieškovė ne kartą tikslino, atsakovei D. Č. atsirado pareiga pateikti atsiliepimus į ieškinį, taip pat abi atsakovės bylą vedė per atstovę; bylos nagrinėjimas užsitęsė keletą metų, vyko daug posėdžių; advokatė, kurios darbo vieta yra kitame rajone, dalyvavo paskirtuose teismo posėdžiuose. Teismas pažymėjo, kad byla iš Raseinių rajono apylinkės teismo į kitą apylinkės teismą buvo perduota nagrinėti taip pat dėl ieškovės atstovės veiksmų, kas turėjo įtakos proceso užsitęsimui ir išlaidų padidėjimui. Ieškovės atstovo argumentą, kad niekaip kitaip ieškovė negalėjo apginti savo teisių, teismas vertino kaip deklaratyvų ir neatitinkantį tikrovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir netenkinti atsakovių prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Ieškovė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekė išvengti tolesnio bylinėjimosi, siūlė taikiai išspręsti ginčą. Bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys buvo nulemtos atsakovės ir jos atstovės elgesio, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo atmesti.
7.2. Ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 125 ribų pakeitimui ieškovė sutikimo nedavė, jos buvo pakeistos be ieškovės sutikimo, o tai rodo, kad neteisminiu keliu šio ginčo ieškovė negalėjo išspręsti, nes sprendimai buvo priimti Nacionalinės žemės tarnybos.
7.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinio reikalavimų atsisakė. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovė ieškinio atsisakė tik tuomet, kai 2017-06-23 kadastriniais matavimais nustatytos sklypo ribos buvo patvirtintos atsakovės R. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo parašais, iš ko darytina išvada apie tolesnio bylinėjimosi reikalingumą.
7.4. Teismas neatsižvelgė į ieškovės atstovės nurodytus faktus, rėmėsi tik atsakovių atstovų nuomone. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, didelių darbo laiko sąnaudų, teismų praktikos analizės, visą situaciją aiškino į bylą pakviesti liudyti matininkai, atsakovės atstovai tik pateikė atsiliepimą į ieškinį, kai kurie posėdžiai dėl šalių atstovų ligos ar šiaip neatvykimo vykdavo tik po keletą minučių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. M. prašo ieškovės I. V. atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad ji pasinaudojo procesine teise turėti byloje atstovą, todėl pagrįstai prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Viso bylinėjimosi proceso metu atsakovė sutiko, kad trūkstant žemės ploto, visiems tame žemės bloke esantiems sklypų savininkams proporcingai turimam žemės plotui būtų sumažinti plotai, tačiau ieškovės atstovė L. N. visada įrodinėjo, kad ieškovės žemės sklypas negali sumažėti. L. N., atstovaudama ieškovę, netgi turėdama 2017-06-23 planą, ir toliau reiškė reikalavimus pagal 2014-02-17 kadastrinių matavimų bylą. Viso proceso metu ieškovės atstovė pilnai palaikė savo 2017-06-25 patikslinto ieškinio reikalavimus ir tik po to, kai liudytojas M. A. patvirtino, kad trūkstant bendro ploto keliems sklypams natūroje, jų visų dydis turėtų būti proporcingai mažinamas, ieškovės atstovės elgesys pasikeitė. Tik po advokato D. D. prašymu padarytos pertraukos, L. N. atsisakė ieškinio reikalavimų. Atsakovės vertinimu, šios bylos negalima laikyti nesudėtinga vien dėl jos apimties ir užsitęsusio teismo proceso. Byla buvo perduota nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui dėl ieškovės atstovės nesąžiningo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-214/2014">3K-3-214/2014</a>).
Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, priteisė atsakovėms bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nutartyje pateikė aiškią išvadą dėl ieškovės procesinio elgesio, nurodydamas, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2014-09-22, nors anksčiau eilę kartų buvo informuota apie reikalingumą atliekant kadastrinius matavimus proporcingai mažinti projektuojamo žemės sklypo plotą ir atsižvelgti į kitų sklypų ribas (2013-07-16 ir 2014-02-05 raštai). Teismo vertinimu, ieškovė ieškinio reikalavimų atsisakė tik po to, kai teismo posėdyje apklaustas matininkas M. A., kaip ir matininkė A. Š., patvirtino, kad trūkstant bendro keliems sklypams ploto natūroje, jų visų dydis turi būti proporcingai mažinamas. Pirmosios instancijos tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovei iki ieškinio pareiškimo buvo žinoma galimybė kilusį ginčą spręsti proporcingai sumažinant sklypų plotus ir derinant jų ribas, tačiau tą ji padarė tik galutiniu 2017-06-23 planu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
Nagrinėjamu atveju teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, priteisdamas atsakovėms bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į visus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (ieškinių tikslinimą, bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo laiką (nuo 2014-09-22), atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, bylos perdavimą kitam apylinkės teismui, atstovavimo teisme laiką ir kt.) ir juos tinkamai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo juos įvertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, nereiškia, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, o rėmėsi tik atsakovių atstovų argumentais.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir ieškovės veiksmus, vadovaujantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog už bylinėjimosi išlaidų susidarymą yra atsakinga ieškovė, nes nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės įgijo teisę reikalauti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovė R. M. patyrė 80,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu bei sąskaita ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.16 p. nustatyto maksimalaus dydžio, kuris yra 340,42 Eur. Taigi, atsakovės R. M. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 80,00 Eur – priteistinos CPK 98 straipsnio pagrindu iš apeliantės.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirasis skundas atmetamas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
