Baudžiamoji byla Nr. 2K-170-511/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25444-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. (V. C.) ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 1230 Eur; vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis pakeistas. Nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo V. C. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 7 d. Iš V. C. išieškotina konfiskuotino automobilio „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė sumažinta iki 220 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. V. C. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 30 d. 7 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,27 promilės alkoholio.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. C. ir jo gynėjas advokatas J. Bogdanovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir sušvelninti V. C. skirtą bausmę, sumažinant paskirtą baudą, ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 110 straipsniu, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinį teismą) spręsti, ar Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija) 5 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nutarimas „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) atitinka Konstituciją, BK 47 straipsnį ir kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuose minima sąvoka MGL, ir Vyriausybės nutarimą „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (2018 m. gruodžio 19 d. redakcija). Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, V. C. asmenybę bei kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes, jam skirta 75 MGL dydžio ir vienu trečdaliu sumažinta iki 50 MGL (2500 Eur) bauda yra pernelyg griežta, neatitinka bausmės paskirties, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnis) bei bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) ir teismų praktikos panašiose baudžiamosiose bylose, teismai nenurodė motyvų, todėl liko neaišku, kodėl teismai skyrė tokio dydžio piniginę baudą.
2.2. 2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymu patvirtintas Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. BK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje nurodytais atvejais, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijos įstatymo leidėjas nepakeitė iki šiol. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nutarė patvirtinti bazinės socialinės išmokos dydį – 38 Eur. Šis nutarimas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Vyriausybė 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334 „Dėl Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nutarė patvirtinti bazinės socialinės išmokos dydį – 38 Eur. Šis nutarimas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo padidintas iki 50 Eur. 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymas įtvirtina, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti (4 straipsnio 1 dalis); bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė (4 straipsnio 2 dalis); kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (5 straipsnio 1 dalis); teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (5 straipsnio 2 dalis). Šiuo įstatymu Seimas nustatė, kad bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė padidino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį iki 50 Eur, tačiau MGL, arba bazinės socialinės išmokos dydis, nuo 2015 m. sausio 1 d. nebuvo pakeistas ir liko 38 Eur. Kaip minėta, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis reglamentuoja nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, t. y. baudų, nustatytų BK 47 straipsnyje, taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki to laiko, kai MGL, arba bazinės socialinės išmokos dydis, ir bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo toks pat, t. y. 38 Eur, įstatymo redakcija, kad vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL (arba bazinės socialinės išmokos dydis), yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, atitiko šių sąvokų prasmę. Tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d., kai pasikeitė bazinis bausmių ir nuobaudų dydis iki 50 Eur, įstatymo redakcija, kad „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai – 38 Eur ir yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui – 50 Eur, turi teisinį neapibrėžtumą, nes yra akivaizdžiai nepagrįsta ir prieštarauja tiek BK 47 straipsnio nuostatai, tiek kitiems paminėtiems teisės aktams. Akivaizdu, kad šis teisinis reglamentavimas turi spragą. Dėl to yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti, ar Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 5 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio nuostatos bei Vyriausybės nutarimas „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) atitinka Konstituciją, BK 47 straipsnį ir kitus BK straipsnius, kuriuose minima sąvoka MGL, bei Vyriausybės nutarimą „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ (2018 m. gruodžio 19 d. redakcija). Jeigu įstatymu nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. padidintas iki 50 Eur, o minimalus gyvenimo lygis (MGL) arba bazinės socialinės išmokos dydis nepasikeitė ir liko 38 Eur, kyla klausimas, kodėl įstatymų leidėjas nekeičia MGL sąvokos BK teisės normose į bazinį bausmių ir nuobaudų dydį ir manipuliuoja šiomis sąvokomis ir šių sąvokų turiniu.
2.3. Teismai nepagrįstai V. C. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise trejiems metams, t. y. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalų terminą. BK 641 straipsnis nustato, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso būdu ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio nuostatuose tiesiogiai dėl baudžiamojo poveikio priemonės atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą sumažinimo vienu trečdaliu nepasisakyta. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kuris nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse nustatytas veikas (BK 1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje prokurorė prašė skirti V. C. 75 MGL baudą, mažesnę už vidurkį, ir sumažinti vienu trečdaliu, nes buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat tuo pačiu pagrindu prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti transporto priemones dvejus metus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas taip pat turėtų būti sumažintas vienu trečdaliu nuo vidurkio, bet teismai minėtu principu nesivadovavo. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, tuo atveju, kai paskirta V. C. bausmė, t. y. bauda, buvo sumažinta vienu trečdaliu, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas taip pat turėtų būti sumažintas nuo vidurkio vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo, netenkinusio V. C. prašymo sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, motyvuojamojoje dalyje nurodytas BK 68 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalies sankcijos palyginimas nagrinėjamu atveju yra visiškai netinkamas, nes BK 68 straipsnio 2 dalys nustato specialiosios teises atėmimo terminą nuo vienerių iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo principu, galėjo atsižvelgti į V. C. apeliacinio skundo prašymą ir turėdamas diskreciją galėjo skirti kitą terminą pagal įstatymo nurodytas ribas. Kitas apeliacinės instancijos teismo argumentas dėl paskirto maksimalaus baudžiamojo poveikio priemonės termino – V. C. asmenybė ir anksčiau, t. y. 2009 m. sausio 9 d. ir 2014 m. vasario 20 d., padaryti pažeidimai dėl to, kad vairavo neblaivus, už kuriuos jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors V. C. anksčiau nebuvo teistas, o taikytos administracinės nuobaudos veikos padarymo metu nebegaliojo, teismai šias aplinkybes priskyrė prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o BK 60 straipsnis sunkinančių aplinkybių už administracinį teisės nusižengimą nenustato. Dėl to pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos, nes taip V. C. faktiškai antrą kartą nubaustas už anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialiąja teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą), tačiau teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tačiau, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (sprendimas byloje Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas byloje Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), BK 61 straipsnio nuostatas, kitas baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmės skyrimo taisykles, susiformavusią teismų praktiką dėl bausmės skyrimo, tai, kad V. C. nusikalstama veika, kai jis neblaivus vairavo transporto priemonę, jokių padarinių nesukėlė, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo bendrovėje vairuotoju ekspeditoriumi, jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, darbdavys jį apibūdino teigiamai, jis neturėjo jokių drausminių nuobaudų, darbo metu nebuvo pastebėtas neblaivus ar apsvaigęs nuo alkoholio, įvertinus V. C. šeiminę padėtį, kad jis ir jo šeima turi daug finansinių įsipareigojimų, moka lizingo įmokas už automobilį, šeimoje auga vaikas, neturintis savarankiškų pajamų, jo žmona dirba dviejose darbovietėse, kad išlaikytų šeimą, jam paskirta 2500 Eur bauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga. Taigi teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į V. C. turtinę padėtį ir skyrė pernelyg didelę baudą bei paskirdami baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis specialiąja teise nepagrįstai uždraudė V. C. naudotis specialiąja teise maksimaliam įstatyme nurodytam terminui.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. C. ir jo gynėjo advokato J. Bogdanovo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. 2008 m. liepos 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas Nr. X-1710, kurio 1 straipsnyje apibrėžta įstatymo paskirtis – nustatyti socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklius, jų patvirtinimo tvarką, bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, iki 1991 m. liepos 1 d. paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų indeksavimą; 10 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir taikymą, 3 dalyje nurodyta, kad, įsigaliojus įstatymui, kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šios straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus; šio straipsnio 4 dalyje buvo nurodyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi buvo aiškiai apibrėžtos sritys – baudžiamoji ir administracinė teisė, kuriose yra taikomas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, ir kad jį tvirtina Vyriausybė. Pažymėtina, kad įstatyme nurodyto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio taikymo sritis – teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą, nepakito ir išliko ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2017 m. gruodžio 5 d. pakeitimo įstatyme Nr. XIII-820. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte yra apibrėžta, kad bazinė socialinė išmoka – rodiklis socialinės paramos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Tai patvirtina, kad šis dydis nėra taikomas nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimui bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Iš skundo argumentų galima suprasti, kad Vyriausybei 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinus bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 Eur ir šį dydį taikant apskaičiuojant už nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydį, kai bazinės socialinės išmokos dydis, kuris taip pat yra prilyginamas rodikliui MGL, liko nepakitęs – 38 Eur, atsirado prieštaravimas taikant BK 47 straipsnį (apskaičiuojant skiriamos baudos dydį). Tačiau tai, kad įstatyme nurodytų rodiklių „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, dydis atskirose įstatymo apibrėžtose taikymo srityse yra prilyginamas skirtingoms piniginėms išraiškoms, nereiškia, kad taikant baudžiamąjį įstatymą atsirado taikymo dviprasmiškumas. Esant aiškiai įstatymo apibrėžtai bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo tvarkai ir taikymo sričiai, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad įstatymų leidėjui BK straipsniuose sąvokos MGL nepakeitus į sąvoką „bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“ atsirado teisės spraga bei galimybė manipuliuoti šiomis sąvokomis ir jų turiniu. Įvertinus esamą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo palaikyti skundo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
3.2. Iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusioje BK 281 straipsnio 7 dalies redakcijoje nurodyta nusikalstama veika buvo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydis nustatytas nuo 50 iki 2000 MGL. Nuteistajam V. C., vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, t. y. minimalus baudos dydis. Teismas skirdamas bausmę įvertino ne tik kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bet taip pat ir nuteistojo šeiminę ir turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, t. y. visas aplinkybes, reikšmingas bausmei skirti. Nuteistajam paskirta minimali bauda savo dydžiu, palyginti su padaryta nusikalstama veika, nėra aiškiai per didelė.
3.3. Teismas uždraudė naudotis specialiąja teise maksimaliam nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiam BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatytam trejų metų terminui, pagrįstai argumentuodamas, kad nors padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau anksčiau V. C. buvo baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (neblaivus vairavo automobilį, viršydamas leistiną greitį). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atvejis, kai nuteistasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nėra vienintelis. V. C. praeityje baustas du kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, ir nors paskirtos nuobaudos jau negalioja, tai patvirtina, kad nubaudimas už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio nuteistajam jokios įtakos nepadarė, todėl šios aplinkybės teismui pagrįstai leido uždrausti vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų terminui. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas valstybinio kaltintojo pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino. Įstatymų leidėjo pozicija dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino tik griežtėjo, nes BK 68 straipsnio 2 dalis buvo pakeista (2019 m. sausio 11 d. įstatymo, įsigaliojusio 2019 m. balandžio 1 d. redakcija), nustatant uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nuo vienerių iki penkerių metų, o senojoje BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijoje maksimalus terminas buvo nustatytas iki trejų metų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. C. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudos dydžio
5. Kasatorių teiginiai, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė, nepagrįsti. V. C. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, nurodytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurį nustatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas jam skyrė švelniausią rūšimi bausmę baudą. Vadovaujantis šioje byloje aktualios BK 47 straipsnio redakcijos (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653) nuostatomis, už nesunkų nusikaltimą galėjo būti skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Nuteistajam V. C. paskirta 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda yra artima minimaliai, o vadovaujantis BK 641 straipsniu, ji sumažinta vienu trečdaliu iki 50 MGL (2500 Eur) dydžio.
6. Skiriant nuteistajam V. C. bausmę buvo atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, kaltininko asmenybę ir kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes, taip pat ir tas, kurios nurodytos kasaciniame skunde. Bausmė V. C. paskirta laikantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei vadovaujantis BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis. BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės paskyrimo klausimus, teismai nepažeidė, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, todėl švelninti V. C. paskirtą baudą nėra teisinio pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
7. Nagrinėjamoje byloje V. C. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,27 promilės alkoholio. Pirmosios instancijos teismas su bausme jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
8. Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje ir pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatas ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės uždraudimas – paprastai taikoma tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
9. Kasatoriai nesutinka su teismo nustatyta teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo trukme ir prašo šį terminą sutrumpinti. Iš esmės analogiški argumentai dėl šio termino nustatymo buvo pateikti V. C. apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas V. C. skundo argumentus išnagrinėjo, nutartyje nurodė motyvus, kodėl skundo argumentai atmetami ir kuo remiantis daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl uždraudimo vairuoti transporto priemones trejiems metams yra pagrįstas ir teisingas. Pažymėtina, kad anksčiau V. C. buvo baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad V. C. praeityje du kartus buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo jo neatsakingą požiūrį į tokio pobūdžio teisės pažeidimus, kuriais keliamas pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, bei pagrindžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo maksimaliam įstatymo numatytam terminui. Kasacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia; nėra pagrindo pripažinti, kad konkrečiu atveju tokie nuteistajam taikomi suvaržymai neproporcingi. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus argumentai, kad ankstesnes nuobaudas teismai laikė atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnis) ar kad jis laikytinas už tą patį nubaustas du kartus, prieštarauja bylos duomenims.
10. Kasatorių teiginiai, kad, taikant BK 641 straipsnį ir sumažinant vienu trečdaliu bausmę, atitinkamai turi būti sutrumpinama ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmė, ją skaičiuojant nuo įstatymu nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, nepagrįsti.
11. Pagal BK 641 straipsnio nuostatas, esant šiame straipsnyje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, vienu trečdaliu sušvelninama bausmė. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonės nėra tapačios bausmei. Baudžiamasis įstatymas nustato skirtingus bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus, jos skiriasi savo esme, asmeniui taikomų jo teisių ir laisvių apribojimų turiniu, apimtimi ir kt. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamasis įstatymas nenustato teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės sutrumpinimo BK 641 straipsnyje nustatytais pagrindais. Be to, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, jų kiekis ir tarpusavio santykis, taip pat kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę ar apimtį gali turėti reikšmės, tačiau šiuo atveju BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad teismas bausmės dydį nustato atsižvelgdamas į pirmiau minėtas aplinkybes skaičiuodamas nuo jos vidurkio, netaikomos. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę ar apimtį teismas motyvuotai parenka atsižvelgdamas į šių priemonių paskirtį – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ją individualizuojant ir įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius ir kt. tikslus, kartu laikantis šių priemonių proporcingumo principo.
12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paskiriant V. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Teismų išvados dėl BK 68 straipsnyje nurodyto uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo motyvuotos, pagrįstos bylos aplinkybių viseto įvertinimu, daryti kitokias išvadas nėra teisinio pagrindo.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
13. Kasatoriai teigia, kad reglamentuojant bazinį bausmių ir nuobaudų dydį yra palikta teisės spraga, dėl to yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręsta, ar Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 5 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio nuostatos bei Vyriausybės nutarimas „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. redakcija) atitinka Konstituciją, BK 47 straipsnį ir kitus BK straipsnius, kuriuose minima sąvoka MGL, bei Vyriausybės nutarimą „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo (2018 m. gruodžio 19 d. redakcija).
14. Pagal BK 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje nustatytais atvejais; bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Ši (MGL) sąvoka buvo įtvirtinta ir išaiškinta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme, kuris neteko galios įstatymų leidėjui priėmus Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą. Tačiau kartu pastarojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kuris aktualus nagrinėjamai bylai ir pagal aptartą teisinį reglamentavimą atitinka BK įtvirtintą 1 MGL dydį. Todėl nesutiktina su kasatorių argumentu, kad reglamentuojant šį klausimą palikta teisės spraga. Be to, jokios teisiškai motyvuotos abejonės dėl kasaciniame skunde nurodytų teisės aktų neatitikties Konstitucijai kasatoriai nepateikia; nagrinėjamos bylos kontekste tokių abejonių nekyla ir teisėjų kolegijai, todėl kasatorių prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. C. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinį skundą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
