Civilinė byla Nr. e3K-3-209-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23469-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.8.2.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams V. B. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių paveldėtojų prievolės solidarumą, palūkanų, nustatytų vartojimo sutartyje, mažinimą, aiškinimo ir taikymo, taip pat sprendžiama dėl precedento taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 2550,37 Eur skolą, 19,90 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1681,51 Eur dydžio kredito sumą pagal 2009 m. balandžio 16 d. vartojimo kredito sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 1), skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 13 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 868,86 Eur kredito sumą pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį (toliau – ir Sutartis Nr. 2), skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad su V. Z. sudarė tris sutartis, pagal kurias jam buvo suteikti kreditai. 2011 m. kovo 15 d. kredito gavėjas mirė. Palikimą pagal apyrašą priėmė atsakovai, tapdami atsakingi už neįvykdytas palikėjo prievoles. Atsakovų įmokėtomis sumomis buvo padengta skola pagal seniausią 2003 m. liepos 11 d. sutartį, skola pagal kitas dvi sutartis priteistina iš atsakovų solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė ir V. Z. 2009 m. balandžio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-031315-GV, pagal kurią buvo suteikta tikslinė 15 000 Lt paskola automobilio remontui, metinė palūkanų norma – 19,90 proc., galutinis grąžinimo terminas – 2014 m. kovo 17 d. Nustatyta, kad, nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą, mokami 0,1 proc. delspinigiai. 2009 m. spalio 22 d. sutartis buvo pakeista – susitarta, kad paimtas negrąžintas 10 060,48 Lt kreditas bus mokamas tam tikromis dalimis, paskutinė įmoka – 2014 m. kovo 17 d. Ieškovė ir V. Z. 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarė Kreditinę lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-068735-RK (2006 m. rugsėjo 21 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės Nr. 06-068735-RK pakeitimas), pagal kurią buvo suteiktas 3000 Lt kreditas, nustatytos 13 proc. metinės palūkanos.
6. 2011 m. kovo 15 d. V. Z. mirė. Antstolis Marekas Petrovskis 2011 m. gegužės 20 d. sudarė V. Z. turto apyrašą, jį patikslino 2011 m. rugsėjo 26 d. Mirusiojo skolos ieškovei buvo: pagal 2003 m. liepos 11 d. kreditinės fiksuotoųįmokų kortelės sutartį Nr. 03-020403-EG (toliau – Sutartis Nr. 3) – 1851,95 Lt; pagal Sutartį Nr. 2 – 3027,48 Lt; pagal Sutartį Nr. 1 – 7570,22 Lt. Mirusiojo palikimą pagal turto apyrašą priėmė atsakovė (mirusiojo sutuoktinė) V. B. Z. ir atsakovas (mirusiojo sūnus) M. Z.. Atsakovei V. B. Z. pavelėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas 2013 m. rugpjūčio 5 d., ji paveldėjo 1/4 dalį mirusiojo turto. Atsakovui M. Z. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas išduotas 2013 m. rugsėjo 26 d., jis paveldėjo 3/4 dalis mirusiojo turto. 2011 m. balandžio 18 d. atsakovė V. B. Z. sumokėjo: 402,97 Lt už Sutarties Nr. 1 įsipareigojimus (padengta 270,29 Lt skola, sumokėtos 132,68 Lt palūkanos), 33 Lt pagal Sutartį Nr. 2 (sumokėtos 33 Lt palūkanos), 100 Lt pagal Sutartį Nr. 3 (padengta 100 Lt kredito dalis); 2013 m. rugsėjo 17 d. – 4159 Lt pagal Sutartį Nr. 3 (padengta 2131,38 Lt kredito dalis ir 27,59 Lt palūkanos), pagal Sutartį Nr. 2 (padengtos 399 Lt palūkanos), pagal Sutartį Nr. 1 (padengtos 1603,03 Lt palūkanos); 2013 m. spalio 16 d. – 110 Lt pagal Sutartį Nr. 1 (padengtos 110 Lt palūkanos). 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovė V. B. Z. įvykdė įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 3. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštais Nr. SR/16-22339 ir SR/16-22340 informavo, kad mirusiojo skolos bankui pagal Sutartį Nr. 1 yra 3850,01 Eur, pagal Sutartį Nr. 2 – 1051,46 Eur. 2017 m. kovo 29 d. atsakovas M. Z. sumokėjo 1829,24 Eur, kurie pagal Sutartį Nr. 1 paskirstyti taip: 12,04 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, 11,46 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 1662,77 Eur nesumokėtų palūkanų; pagal Sutartį Nr. 2 – 142,97 Eur nesumokėtų palūkanų. 2017 m. balandžio 11 d. atsakovas M. Z. sumokėjo 521,86 Eur, kurie paskirstyti taip: 39,63 Eur nesumokėtų palūkanų pagal Sutartį Nr. 2, 482,23 Eur negrąžinto kredito pagal Sutartį Nr. 1. Iš V. Z. banko sąskaitos atsakovų prašymais Sutarties Nr. 2 palūkanoms dengti buvo nurašyti 876,61 Lt, atsižvelgiant į atsakovams priklausančias sąskaitos dalis. Ieškovė šioje byloje savo reikalavimus kildina iš Sutarties Nr. 1, pagal kurią liko nesumokėta 1681,51 Eur negrąžinto kredito, ir Sutarties Nr. 2, pagal kurią liko nesumokėta 868,68 Eur.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai. Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinių atsakomybę už palikėjų skolas paveldėtu turtu ir įstatymo leidėjas šiuo atveju nenurodė, kad, esant keletui įpėdinių, taikytina solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.53 straipsnis). Analogija negalima, nes solidariosios atsakomybės už palikėjo skolas palikimą priėmus pagal apyrašą taikymas pažeistų tiek kreditoriaus, tiek skolininkų teises bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. Prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, todėl turi būti nustatomos įpėdinių atsakomybės dalys už palikėjo skolas paveldėtu turtu.
8. Šioje byloje priimtoje Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodyta, kad ieškinio dalykas, kuriame prašoma solidariai priteisti skolą iš atsakovų, palikimą priėmusių pagal CK 5.53 straipsnį, turėjo būti patikslintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgdamas į šią nutartį, Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovei buvo nustatęs terminą ieškinio dalykui patikslinti, nurodydamas iš kiekvieno atsakovo atskirai priteistinos skolos dydį (CPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovė ieškinio dalyko netikslino. Ieškovei nepatikslinus atsakovų atsakomybės iš solidariosios į dalinę, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
9. Šioje byloje susiklosčiusi situacija, kai vienas iš įpėdinių V. B. Z. iki 2013 m. spalio 16 d. yra sumokėjusi ieškovei 4804,97 Lt, o M. Z. po bylos teisme iškėlimo yra sumokėjęs 2351,10 Eur. Šios sumos įvairiais laikotarpiais buvo paskirstytos kredito dalims, palūkanoms ir delspinigiams dengti bei atitinkamai pagal paveldėtas dalis iš mirusiojo sąskaitos buvo sumažinti įsipareigojimai 876,61 Lt suma. Tai reiškia, kad, nustatant kiekvieno atsakovo dalinės atsakomybės dydį, turi būti įvertintas kiekvieno atsakovo pagal tris sutartis atliktų mokėjimų dydis bei sumokėjimo data ir, atsižvelgiant į tai, apskaičiuota, kiek kiekvienam atsakovui liko sumokėti kredito, palūkanų ir delspinigių. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, kas reiškia, kad nesutinka su prievolės paskirstymu dalimis, o teismas to padaryti už ieškovę negali, priešingu atveju nepagrįstai būtų susiaurintos atsakovų teisės, apribojant jų galimybes susipažinti su dalinės prievolės dydžio apskaičiavimais ir reikšti dėl to savo argumentus, be to, prievolės dydžio nurodymas kiekvienam iš atsakovų šioje byloje sudarytų galimybes eliminuoti ginčą ar bent jau susiaurintų jo ribas.
10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 2550,37 Eur skolą, 19,90 proc. dydžio sutartines metines palūkanas už 1681,51 Eur skolą, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 13 proc. dydžio sutartines metines palūkanas už 868,86 Eur skolą, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2550,37 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija nustatė, kad atsakovai atsako ieškovei po V. Z., mirusio 2011 m. kovo 15 d., mirties paveldėtu turtu.
11. Kolegija nurodė, kad šioje byloje priimtu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu atsakovų prievolė buvo pripažinta solidariąja. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo nurodydamas, kad neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija išaiškino, kad atsakovų prievolė yra dalinė, todėl pirmosios instancijos teismas turi aiškintis kiekvienam atsakovui tenkančią prievolės dalį. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – įvardyti atsakovų prievolių dalis. Ieškovei tokio įpareigojimo neįvykdžius, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas. Įvertinęs ieškovės atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi skundą tenkino, pripažindamas nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio dalyko trūkumų, akcentuodamas, kad ieškinys suformuluotas tinkamai ir turi būti nagrinėjamas pagal ieškovės suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Atsižvelgiant į tokius apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, apeliacine tvarka skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad pripažinti atsakovų prievolę solidariąja nėra pagrindo, todėl ieškinys, kuriuo prašoma prievolę vykdyti solidariai, netenkintas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459-611/2015">3K-3-459-611/2015</a> konstatavo, kad toje pačioje civilinėje byloje apeliacine tvarka priimta teismo nutartis, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėjant pakartotinai nėra precedentas CPK 4 straipsnio prasme, taip pat neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje pateikti vertinimai nėra kliūtis nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą vertinti argumentų dėl atsakovų prievolės pripažinimo solidariąja pagrįstumą.
13. Išimtys iš bendros taisyklės, kad priėmus palikimą įvyksta palikėjo teisių ir pareigų perkėlimas įpėdiniui, yra galimos tik tuo atveju, jeigu tokios išimtys yra tiesiogiai nustatytos teisės aktuose. Viena iš tokių išimčių pripažintina CK 6.10 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tuo atveju, jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal CK penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Ši norma turi būti taikoma tokiose situacijose, kai palikėjas iki mirties buvo vienas iš kelių solidariųjų skolininkų. Tokiu atveju išnyksta įpėdinio (įpėdinių) ir kito skolininko prievolės solidarumas, palikėjo prievolė turi būti atidalijama ir perkeliama įpėdiniui (įpėdiniams). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl palikėjo prievolės solidarumo, bet dėl to, ar įpėdiniai, priėmę palikimą, laikomi solidariai atsakingais už į palikimo sudėtį įeinančią palikėjo prievolę. Dėl nurodytos priežasties aptariama universalios kreditorių interesų apsaugos skolininko mirties atveju išimtis nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu.
14. Susiklosčiusi situacija atskleidžia apeliaciniame skunde keliamos teisinės problemos sudėtingumą: įstatyme nėra tiesioginės nuorodos, kokios – solidariosios, subsidiariosios ar dalinės – yra palikimą pagal apyrašą priėmusių įpėdinių prievolės kreditoriui; be to, ir teismų praktika aptariamu klausimu yra prieštaringa. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palikimą pagal apyrašą priėmusių įpėdinių prievolės yra dalinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2011">3K-3-108/2011</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY0MS0zNzAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-641-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-641-370/2016">e2A-641-370/2016</a>; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjA5LTQ4MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-209-480/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-209-480/2017">2A-209-480/2017</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a>, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a> suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, kad CK 5.52 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji norma, sukurianti solidariąją įpėdinių atsakomybę už palikėjo prievoles visu įpėdinio turtu, o CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, nustatanti palikimą pagal apyrašą priėmusio įpėdinio atsakomybės ribas (įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu), bet nepanaikinanti įpėdinių prievolės solidarumo.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a> dėl įpėdinių solidariosios atsakomybės už palikėjo prievoles priimta vėliau nei 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2011">3K-3-108/2011</a>. Solidariosios atsakomybės taisyklė cituojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a>. Vėliausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje, kurioje buvo sprendžiamas toks pats ginčas, vertintina kaip precedentas, kuriam įtakos negali turėti vėliau priimtose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse suformuluotos kitokios teisės aiškinimo taisyklės (CPK 4 straipsnis). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1 buvo įtraukta būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a>, pateikiant kategorišką išvadą dėl solidariosios atsakomybės už prievoles taikymo, atskleidžiant teisinio reglamentavimo aiškinimo kryptį. Kolegija sprendė, kad palikimą pagal apyrašą priėmę įpėdiniai už palikėjo skolas CK 5.53 straipsnyje nurodyta apimtimi atsako solidariai.
16. Palikimo priėmimo pagal apyrašą tikslas yra apriboti įpėdinio atsakomybę, apsaugant jo asmeninį turtą nuo palikėjo kreditoriaus pretenzijų. Kartu tokiu reglamentavimu įpėdiniui paliekama teisė apsispręsti, ar jis siekia išsaugoti palikimą sudarantį turtą, pats įvykdydamas prievolę palikėjo kreditoriui, ar jis, įvertinęs prievolės apimtį, nusprendžia prievolės vykdymui asmeninių lėšų nenaudoti, palikdamas kreditoriui galimybę patenkinti prievolę ar jos dalį realizuojant palikimą sudarantį turtą. Nesant imperatyvaus ryšio tarp kreditoriaus prievolių tenkinimo ir palikimą sudarančio turto realizavimo, nėra pagrindo spręsti, kad apyrašu yra nustatomos konkrečios turto ir prievolių dalys, taip pat prievolių vykdymo tvarka. Ši išvada patvirtina, kad palikimo priėmimo pagal apyrašą instituto tikslas nėra susijęs su palikėjo prievolių modifikavimu ir įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas padalijimu.
17. Palikimą sudaro 1/2 dalis santuokos metu įgyto turto. Paveldėtų nekilnojamojo turto dalių vertė sudaro 7990,62 Eur. Paveldėtų transporto priemonių dalių vertė – 3909,87 Eur. Paveldėtų 12 461 vnt. AB „Pakaita“ akcijų vertė – 3608,96 Eur. Mirusiojo sąskaitose banke buvo 285,92 Eur. Į palikimo sudėtį buvo įtraukta pusė šios sumos, t. y. 142,96 Eur. Vien šio turto bendra vertė sudaro 15 652,41 Eur. Ši suma yra žymiai didesnė už į turto apyrašą įtrauktą prievolių ieškovei sumą – 3605,67 Eur. Į turto apyrašą įtraukta prievolių suma yra mažesnė už atsakovei V. B. Z. tenkančios palikimo dalies vertę (15 652,41 Eur / 4 = 3913,10 Eur), t. y. net ir tuo atveju, jeigu atsakovė iš karto po apyrašo sudarymo būtų įvykdžiusi visas mirusiojo prievoles, jos sumokėta suma nebūtų viršijusi jos paveldėto turto vertės.
18. Atsakovų ieškovei teiktuose raštuose nurodoma, kad jie siekia, jog prievolėms įvykdyti būtų panaudota į palikimo sudėtį įtraukta lėšų, esančių banko sąskaitoje, suma, kartu nurodo, kad kitus įsipareigojimus, proporcingus jų paveldėtai turto daliai, atsakovai įvykdė (įvykdys). Taigi atsakovai neįrodinėja, kad paveldėto turto nepakanka prievolėms įvykdyti, nesiekia, kad palikimą sudarantis turtas (išskyrus lėšas banko sąskaitoje) būtų perduotas ieškovei ar priverstinai realizuotas, sutinka, jog jiems tenka pareiga įvykdyti palikėjo prievoles, tik įrodinėja, kad atsakomybė pagal prievoles atsakovams turi būti padalyta. Tokia atsakovų pozicija parodo, kad jie prievolių įvykdymo nesieja su palikimą sudarančiu turtu, o tai patvirtina išvadas dėl solidariosios atsakomybės taikymo.
19. Ieškovė notarą apie prievoles informavo 2011 m. birželio 2 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties. Tai, kad atsakovei dar iki ieškovės kreipimosi į notarą buvo žinoma apie palikėjo prievoles pagal 3 sutartis, patvirtina jos 2011 m. balandžio 18 d. atlikti trys mokėjimai, kurių paskirtyse nurodoma, kokių sutarčių pagrindu atsiradusios prievolės yra vykdomos. Duomenų apie sutarčių datas neatitikimai nepaneigia fakto, kad palikėjo mirties dieną egzistavo prievolės ieškovei pagal tris sutartis, visų trijų sutarčių sudarymo faktas buvo tinkamai išviešintas.
20. Iki ieškinio pareiškimo atsakovės atliktais mokėjimais buvo įvykdytos prievolės pagal Sutartį Nr. 3, o neįvykdytų prievolių likučiai pagal Sutartį Nr. 1 (3850,01 Eur likutis, apskaičiuotas 2016 m. kovo 22 d.) ir Sutartį Nr. 2 (1051,46 Eur likutis, apskaičiuotas 2016 m. vasario 16 d.) atitinka pradiniame ieškinyje nurodytas sumas. Tokias pačias prievolių sumas ieškovė nurodė ir 2016 m. liepos 25 d. raštuose atsakovams.
21. Teikdama prašymą dėl ieškinio patikslinimo ieškovė nurodė, kad atsakovo atliktais mokėjimais buvo įskaitytos 182,60 Eur palūkanos pagal Sutartį Nr. 2, todėl pagal šią sutartį liko neapmokėta 868,86 Eur kredito suma. Taip pat buvo įskaitytos 23,50 Eur delspinigių, 1662,77 Eur palūkanų pagal Sutartį Nr. 1 sumos, taip pat dalis kredito pagal Sutartį Nr. 1 sumos – 482,23 Eur, todėl pagal šią sutartį liko neapmokėta 1681,51 Eur kredito. Būtent šios sumos, kaip sudarančios ieškinio dalyką, nurodytos patikslintame prievolių apskaičiavime ir teismui pateiktame patikslintame ieškinyje. Jokių ieškovės pateiktų skaičiavimų trūkumų atsakovai nenurodė, todėl ieškovė įvykdė pareigą įrodyti ieškinio reikalavimo priteisti 2550,37 Eur (1681,51 Eur + 868,86 Eur) skolą pagrįstumą.
22. Nagrinėjamu atveju sutartis, pagal kurias reiškiamas reikalavimas, sudarė V. Z.. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovės V. B. Z. paaiškinimus, kad ji apie paskolas sužinojo po sutuoktinio mirties. Ieškovė taip pat neįrodinėjo nei atsakovės informavimo apie sutarčių sudarymą, nei jos sutikimo su sandoriais fakto, reikšdama reikalavimą aiškiai patvirtino, kad V. Z. prievolės buvo asmeninio pobūdžio. Jokių nurodytas aplinkybes ar faktą, kad kreditų sumos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, patvirtinančių įrodymų atsakovas M. Z. nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovo argumentas, kad ne visos prievolės pagal V. Z. sudarytas sutartis patenka į palikimo sudėtį, atmestas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
23. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad susitarimo dėl palūkanų priteisimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, jog egzistuoja kokie nors tokių susitarimų negaliojimo pagrindai. Palūkanų sumą, kuri buvo įskaityta atsakovų atliktais mokėjimais, taip pat sumą, kuri yra priteisiama šiuo sprendimu, nulėmė atsakovų atsisakymas įvykdyti palikėjo prievoles, sąlygotas nepagrįstos atsakovų pozicijos dėl dalinės jų atsakomybės už palikėjo prievoles, taip pat vengimas prievoles įvykdyti laiku. Taigi reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2014">3K-3-98/2014</a>; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjktMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-29-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-29-248/2016">e3K-3-29-248/2016</a>). Atsakovams kolegija išaiškino, kad priežastys, dėl kurių buvo vėluojama atsiskaityti ir ilgą laiką buvo skaičiuojamos sutartinės palūkanos, gali turėti įtakos atsakovams sprendžiant klausimą dėl tarpusavio prievolių, bet neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui.
24. Kompensuojamojo pobūdžio palūkanos skaičiuojamos CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, jų paskirtis iš esmės skiriasi nuo sutartinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Dėl nurodytų priežasčių tenkinamas reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti atsakovei procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Atsakovė nesutinka su sprendimu, kuriuo abu palikėjo įpėdiniai – ji, paveldėjusi 1/4 dalį, ir atsakovas, paveldėjęs 3/4 dalis skolininko turto, pripažinti solidariai atsakingais už mirusiojo skolas. Paveldimas turtas buvo priimtas sudarant turto apyrašą. Vadovaujantis CK 5.52, 5.53, 6.5, 6.6 straipsnių nuostatomis, šioje byloje taikytina ne solidarioji, o dalinė įpėdinių atsakomybė palikėjo kreditoriui, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kreditoriui yra sumokėjusi skolą, lygią jos paveldėto turto daliai, ieškinys jai turi būti atmestas. Įstatymas neįtvirtina atsakovų solidariosios prievolės. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus; pagal CK 6.5 straipsnį egzistuoja būtent dalinės prievolės prezumpcija, bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Šią prezumpciją gali paneigti tik įstatymas ar šalių susitarimas, nustatantis, kad prievolė yra ne dalinė, bet solidarioji. Solidarioji įpėdinių atsakomybė, nustatyta tik CK 5.52 straipsnyje, rodo įstatymų leidėjo ketinimą padidinti palikėjo kreditorių apsaugą tik visiškos įpėdinių atsakomybės atveju. Įstatymo leidėjas nenustatė, kad, įpėdiniams priėmus palikimą pagal apyrašą, taikytina solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas. Todėl skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, jog CK 5.52 straipsnio dalis laikytina bendrąja norma, įtvirtinančia taisyklę, kad jei yra keli įpėdiniai, tai jie už palikėjo skolas atsako solidariai, nepagrįstai išplečia CK 5.52 straipsnio reguliavimo ribas. Įstatymo leidėjas tokių ketinimų neturėjo. CK penktosios knygos projekto aiškinamajame rašte nurodoma, „kad palikimas gali būti priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, perėmus turtą pagal apyrašą arba padavus įpėdiniui palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą“, o CK 5.53 straipsnyje nenustatyta solidarioji įpėdinių atsakomybė priimant palikimą pagal apyrašą. Vien tai, jog, 2011 metais atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, nesusijusių su ginčų nagrinėjimu, įpėdinis turi kreiptis su pareiškimu ne į teismą, bet į notarą, nepakeičia įstatymo leidėjo valios, solidarioji įpėdinių atsakomybė palikimo priėmimo pagal apyrašą atveju neįtvirtinama. Be to, jei CK yra nustatyta cum viribus hereditatis atsakomybės sistema ir siekiama atsiskaityti su kreditoriais, o tik likusį turtą, kuris yra be skolų, perduoti įpėdiniams, tokios normos neįtvirtinimas yra logiškas. Argumentas dėl paveldėjimo universalumo, nurodytas skundžiamame sprendime, kurio pagrindu galėtų būti pateisinamas atsakomybės solidarumas, taip pat nebūtų tinkamas, jei, nustačius ribotąją įpėdinių atsakomybę, būtų nustatytas turto likvidavimo procesas. Ribotosios įpėdinių atsakomybės atveju (CK 5.53 straipsnis) įpėdinių atsakomybė yra dalinė. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nes palikimo priėmimas pagal apyrašą, kai yra įpėdinių daugetas, suponuoja dalinę atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu ir nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatomos įpėdinių atsakomybės dalys.
25.2. Tai, kad įpėdinių prievolės kreditoriui yra dalinės, išaiškinta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2011">3K-3-108/2011</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY0MS0zNzAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-641-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-641-370/2016">e2A-641-370/2016</a>; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-l82-513/2013; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjA5LTQ4MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-209-480/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-209-480/2017">2A-209-480/2017</a> ir 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2129-343/2017). Apeliacinės instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a> pateiktais išaiškinimais (2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a> pateikta nuoroda į 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a>), kad įpėdiniai atsako solidariai.
25.3. Bylą nagrinėjantis teismas pagal įstatymą turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas) (CK 6.284 straipsnio 8 dalis) bei mažinti mokėjimo palūkanų dydį. Palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai). Tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2008">3K-3-211/2008</a>; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2012">3K-3-482/2012</a>; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjktMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-29-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-29-248/2016">e3K-3-29-248/2016</a>). Vertinant negrąžintos kredito sumos santykį matyti, kad prašoma palūkanų suma buvo beveik lygi esamai skolai ir akivaizdžiai yra per didelė. Pagal antstolio 2011 m. rugsėjo 26 d. patikslintą turto apyrašą Nr. 0123/11/00783, mirusysis turėjo 3605,39 Eur įsipareigojimų ieškovei. Ieškovei buvo sumokėta 3901,14 Eur. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti 2550,37 Eur skolos bei atitinkamai 19,90 proc. ir 13 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintas kredito sumas pagal 2 sutartis, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d., t. y. suteiktų paskolų mirusiajam vertė padidėjo panašiai 100 procentų nuo turto apyraše nurodytų įsipareigojimų. Gavusi atsakovės įmoką 2013 m. ieškovė pasidengė turto apyraše nurodytą paskolos sutartį (Nr. 03-02-04-03-EG), kurios palūkanos buvo mažiausios, o į teismą dėl kitų dviejų paskolų sutarčių, kurių sąlygose nustatytos didelės palūkanos, delsė kreiptis, toks elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo kriterijus ir sąžiningo sutarties šalies elgesio principus. Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas, kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą dėl delsimo kreiptis į teismą (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.259 straipsniai) bei kitas aplinkybes, o tai šioje byloje nebuvo padaryta.
26. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Įstatyme įtvirtinti du palikimo priėmimo būdai – palikimą sudarančio turto faktinis valdymas ir pareiškimo notarui pateikimas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Abu šie būdai yra aptariami CK 5.52 straipsnyje, reglamentuojančiame įpėdinių atsakomybę ir nustatančiame įpėdinių prievolių solidarumą. Todėl, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, palikimo priėmimas pagal apyrašą yra ne savarankiškas palikimo priėmimo būdas palikimo priėmimo kreipiantis į notarą atžvilgiu, bet šio palikimo priėmimo būdo įgyvendinimo tvarka (palikimas priimamas pateikiant pareiškimą notarui, tik su nuoroda, kad turi būti sudaromas apyrašas (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). CK 5.52 straipsnio 2 dalies ir 5.53 straipsnio normų aiškinimas leidžia spręsti, kad specialus reglamentavimas (išimtis iš CK 5.52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės) yra siejamas ne su kitokiu įpėdinių prievolės pobūdžiu (nukrypimu nuo prievolės solidarumo), bet su atsakomybės ribojimu palikimą sudarančiu turtu.
26.2. Nors CK 5.53 straipsnyje nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keli įpėdiniai, tai jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1).
26.3. Ieškinio reikalavimas solidariai priteisti skolą iš įpėdinių grindžiamas civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a> suformuota kasacinio teismo praktika.
26.4. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2014">3K-3-206/2014</a>). Nagrinėjamu atveju toks prašymas byloje nebuvo pareikštas. Nesant reikalavimo sutarčių sąlygas, kuriomis nustatytos palūkanos, pripažinti negaliojančiomis, nėra pagrindo palūkanų dydį mažinti ir pareikštą reikalavimą tenkinti ne visa apimtimi. Toks išaiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2014">3K-3-98/2014</a>; 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjktMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-29-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-29-248/2016">e3K-3-29-248/2016</a>), CK 6.213 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl precedento taikymo nagrinėjamoje byloje
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-8/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-8/2007">3K-3-8/2007</a>).
28. Teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-465/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-465/2008">3K-7-465/2008</a>).
29. Atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie yra procesiniuose sprendimuose, priimtuose bylose, kurių faktinės bylos aplinkybės sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Teismų praktika formuojama byla po bylos, ji (praktika) natūraliai plėtojama ir tobulinama. Taigi teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms. Kasacinio teismo išaiškinimai ne tik formuoja, bet ir vienodina teismų praktiką, nes pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Dėl to kasacinio teismo taisyklės jam turi tik horizontalųjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-465/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-465/2008">3K-7-465/2008</a>).
30. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), be kita ko, atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
31. Kasaciniame skunde atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įpėdinių prievolės palikėjo kreditoriui yra solidariosios, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2011">3K-3-108/2011</a> išaiškinimus, kad įpėdinių prievolės kreditoriui yra dalinės. Be to, kasaciniame skunde nurodomi ir priešingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad įpėdiniai atsako solidariai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a>, į kuriuos, be kita ko, buvo atsižvelgta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a>.
32. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.52, 5.53 straipsnius įpėdinių atsakomybės palikėjo kreditoriui aspektu, paskutinę (vėlesnę) formuojamą praktiką yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a>, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a>, į kurią, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (nutarties 30 punktas), ir turi būti atsižvelgiama nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2011">3K-3-108/2011</a> išaiškinimas nelaikytinas precedentu, atspindinčiu susiformavusią teismų praktiką, tai yra pavienis konkretus taikymo atvejis, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, į jį neatsižvelgia. Kadangi vėlesnėje praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtojo išaiškinimus dėl įpėdinių prievolės kreditoriui solidarumo, tai kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
33. Kasaciniame skunde atsakovė remiasi ir kitų teismų, būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTY0MS0zNzAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-641-370/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-641-370/2016">e2A-641-370/2016</a>, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-l82-513/2013, Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjA5LTQ4MC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-209-480/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-209-480/2017">2A-209-480/2017</a> ir 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2129-343/2017, išaiškinimais, kad įpėdinių prievolės kreditoriui yra dalinės. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis atsakovės kasaciniame skunde nurodytais išaiškinimais, pateiktais žemesnės instancijos teismų priimtose nutartyse (nutarties 28, 29 punktai).
Dėl paveldėtojų prievolės solidarumo
34. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.
35. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-135/2011">3K-3-135/2011</a>; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2013">3K-3-595/2013</a>).
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir V. Z. 2009 m. balandžio 16 d sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-031315-GV, pagal kurią buvo suteikta tikslinė 15 000 Lt paskola automobilio remontui, metinė palūkanų norma 19,90 proc., o 2009 m. rugsėjo 28 d. – Kreditinę lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-068735-RK, pagal kurią jam buvo suteiktas 3000 Lt kreditas, nustatytos 13 proc. metinės palūkanos. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai palikėjo skolą, susidariusią pagal šias dvi sutartis. Bylos nagrinėjimo metu teismų nenustatytos priežastys, dėl kurių ieškovės pareikštas reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Ieškovė notarą apie prievoles informavo 2011 m. birželio 2 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties. Be to, atsakovei dar iki ieškovės kreipimosi į notarą buvo žinoma apie palikėjo prievoles, nes 2011 m. balandžio 18 d. atsakovė atliko tris mokėjimus, nurodydama, kokių sutarčių pagrindu atsiradusios prievolės yra vykdomos. Taigi sutarčių sudarymo faktas buvo tinkamai išviešintas (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Šio fakto neginčijo ir atsakovė, nesutikdama iš esmės tik su jos prievolės ieškovei kvalifikavimu kaip solidariosios.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, byloje nenustačiusi priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad įpėdiniai neturi pareigos vykdyti palikėjo prievolės kreditorei, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės kaip solidariosios skolininkės palikėjo skolą, tinkamai taikė įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančius CK 5.52, 5.53 straipsnius. Taigi pagrindas keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikėjo skola ieškovei priteista solidariai iš atsakovų, nenustatytas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl palūkanų mažinimo
39. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-357/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-357/2007">3K-3-357/2007</a>; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2014">3K-3-272/2014</a>). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjktMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-29-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-29-248/2016">e3K-3-29-248/2016</a>, 11 punktas).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2014">3K-3-206/2014</a>).
41. Minėta, kad 2009 m. balandžio 16 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 09-031315-GV buvo nustatyta 19,90 proc. metinė palūkanų norma, 5.1, 5.2 punktuose įtvirtinta palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. 2009 m. rugsėjo 28 d. Kreditine lanksčių įmokų kortelės sutartimi Nr. 09-068735-RK buvo nustatytos 13 proc. metinės palūkanos, o 11.5–11.7 punktuose įtvirtinta palūkanų mokėjimo tvarka. Taigi palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka, šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu, buvo nustatyta jų susitarimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti sutartyse nustatyto dydžio palūkanas, tačiau reikalavimas sumažinti palūkanas atsakovės nebuvo reiškiamas; atsakovė kelia klausimą dėl sudarytų sutarčių kaip vartojimo ir atitinkamai palūkanų dydžio vertinimo vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu.
42. CK 1.39 straipsnio, galiojusio sutarčių sudarymo metu, 1 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. CK 6.188 straipsnis įtvirtino vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus; vartotojo teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas; pavyzdinį nesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčių sąlygų sąrašą. Šiuo metu atitinkamos teisės normos išdėstytos CK 6.2281, 6.2284 straipsniuose. Vartotojo teisė reikalauti teismo tvarka pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties sąlygas įtvirtinta CK 6.2284 straipsnio 1 dalyje.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2008">3K-3-211/2008</a>; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2012">3K-3-482/2012</a>; kt.). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjktMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-29-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-29-248/2016">e3K-3-29-248/2016</a>, 16 punktas).
44. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu 2009 m. balandžio 16 d. dar negaliojo Vartojimo kredito įstatymas (įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d.), tačiau, nesant atitinkamo palūkanų normos, nustatomos vartojimo kredito sutartimis, sudarytomis iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, reglamentavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl vartojimo kredito sutarčių sąlygų sąžiningumo, yra pagrindas atsižvelgti į šiuo įstatymu nustatytus kriterijus.
45. Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip du šimtai penkiasdešimt procentų (2 dalis). Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (3 dalis). Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., buvo nustatyta dviejų šimtų procentų bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, dabar galiojančioje šio straipsnio redakcijoje ji sumažinta iki septyniasdešimt penkių procentų.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc. (atitinkamu laikotarpiu – 250, 75 proc.), pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga) gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
47. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjktMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-29-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-29-248/2016">e3K-3-29-248/2016</a>, 18 punktas).
48. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad susitarimo dėl palūkanų priteisimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad egzistuoja kokie nors tokių susitarimų negaliojimo pagrindai, tačiau konkrečiai nesprendė dėl ieškovės su palikėju sudarytų sutarčių, kaip vartojimo, sąlygų, nustatančių palūkanų normas, atitikties sąžiningumo kriterijams. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė dėl mokėjimo palūkanų, kaip sudėtinės bendros kredito kainos dalies, mažinimo pirmiau nurodytais kriterijais, nenustatė šiam vertinimui atlikti reikšmingų aplinkybių (nutarties 46, 47 punktai). Dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto materialiosios teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų priteistos pelno palūkanos, ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo, naikintinas ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 14,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. pažyma).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei AB „Swedbank“ priteista solidariai iš atsakovų V. B. Z. ir M. Z. 19,90 procento sutartinių metinių palūkanų už 1681,51 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno Eur 51 ct) skolą, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, ir 13 procentų sutartinių metinių palūkanų už 868,86 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur 86 ct) skolą, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Dalia Vasarienė
Algirdas Taminskas
