Civilinė byla Nr. e3K-3-204-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11117-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Vasarienės ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentolsa“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentolsa“ ieškinį atsakovei D. U. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės D. U. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rentolsa“ dėl buto naudojimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai ir atsakovei D. U. priklausantį butą duomenys neskelbtini, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal G. Sakalio projektavimo firmos parengtą daugiabučio gyvenamojo namo duomenys neskelbtini, atidalijimo į du butus paprastojo remonto projektą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė D. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą duomenys neskelbtini. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys nurodyto buto, o atsakovei – 3/8 dalys buto. Naudojimosi butu tvarka nebuvo ir nėra nustatyta. Ieškovei įsigijus buto dalį paaiškėjo tokia faktinė situacija, kad atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso tik 3/8 dalys nurodyto buto, faktiškai valdo didesnę buto dalį ir ja naudojasi. Kadangi bute yra trys gyvenamieji kambariai, atsakovė iš trijų gyvenamųjų kambarių naudojasi dviem, kas sudaro apie 21,18 kv. m viso gyvenamojo ploto. Buto bendras naudingas plotas siekia 71,55 kv. m, o gyvenamasis plotas – 41,24 kv. m, taigi atsakovė turi teisę naudotis ir laisvai disponuoti ne didesniu kaip 15,47 kv. m gyvenamuoju plotu arba ne didesniu kaip 26,83 kv. m visu bendru buto plotu. UAB „Rentolsa“ iki šios dienos siekė bendradarbiauti ir geranoriškai susitarti dėl buto atidalijimo, savo jėgomis ir lėšomis užsakė architekto paslaugas, parengė projektinį pasiūlymą, pagal kurį galima ir yra visos techninės galimybės atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį butą, sukuriant du atskirtus turtinius vienetus. Kaip matyti iš projekto, remonto metu nereikėtų griauti ar ardyti jokių buto laikančiųjų konstrukcijų, tiesiog reikėtų įrengti keletą pertvarų ir išgriauti esamų pertvarų dalį. Jokie kapitalinio remonto darbai, įgyvendinant pateiktą projektą, nėra ir nebus reikalingi. Po atidalijimo šalims bendrosios nuosavybės teise priklausytų 2,78 kv. m holas, iš kurio kiekviena savininkė patektų į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, t. y. iš holo būtų įrengti du ėjimai į atskiras patalpas. Po atidalijimo ieškovei priklausytų 41,61 kv. m ploto patalpos, o atsakovei – 27,50 kv. m ploto patalpos. Toks atidalijimo būdas nesukeltų jokios žalos turtui ir nepažeistų nė vienos iš savininkių teisių.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką: D. U. paskirti naudoti buto patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-2 (kambarys), 10,95 kv. m ploto, ir 8-7 (virtuvė, kuri faktiškai naudojama kaip kambarys), 14,18 kv. m ploto; UAB „Rentolsa“ paskirti naudoti buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-8 (kambarys), 20,06 kv. m ploto; šalims paskirti toliau nurodytas patalpas naudotis bendrai, atitinkamai ieškovei 3/8, o atsakovei – 5/8 dalis: plane pažymėtas indeksais 8-1 (koridorius), 11,33 kv. m ploto, 8-4 (vonia), 2,74 kv. m ploto, 8-5 (WC), 1,06 kv. m ploto, 8-6 (sandėliukas), 1 kv. m ploto; kadangi po naudojimosi tvarkos nustatymo D. U. atiteks patalpos, kurių kvadratūra 8,18 kv. m didesnė už UAB „Rentolsa“ priklausančią turto idealiąją dalį, priteisti UAB „Rentolsa“ naudai piniginę kompensaciją – po 1593,29 Eur už 1 kv. m, t. y. 13 033,11 Eur. Kadangi D. U. ir jos sutuoktinio pajamos nedidelės, priteistą kompensaciją leisti mokėti lygiomis dalimis 24 mėnesius, mokant po 543,05 Eur kiekvieną mėnesį, nuo sprendimo įsigaliojimo dienos iki visiško padengimo.
5. Atsakovė nurodė, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Ieškovės parengtas buto atidalijimo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ir statybos techniniams reglamentams (STR). Sanitarinis mazgas yra kambario giluminiame kampe, jo plotas neatitinka reikalavimų, projekte nenurodyti vamzdžių išdėstymo pakeitimai. Taip pat nėra galimybės padaryti du atskirus įėjimus į butus iš bendros laiptinės. Rengiant buto padalijimo projektą buvo visiškai nepaisoma faktiškai susiklosčiusios situacijos, kai faktinis buto planas neatitinka plano, nurodyto inventorizacinėje byloje. Be to, tokia rekonstrukcija yra brangi, todėl nagrinėjant šį ginčą būtina įvertinti ir D. U. turtinę padėtį, ar ji realiai galės turimomis lėšomis atlikti visus būtinus rekonstrukcijai darbus, nes priešingu nebus įmanoma suformuoti patalpų, atitinkančių gyvenamojo būsto reikalavimų. Kadangi UAB „Rentolsa“ siūlomo padalijimo metu reikės pertvarkyti buto vandentiekį, gręžti kapitalinę sieną, manytina, kad padalijimui prireiks ne paprastojo, o kapitalinio remonto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu UAB „Rentolsa“ ieškinį tenkino visiškai: atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės UAB „Rentolsa“ ir D. U. priklausantį butą duomenys neskelbtini, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal G. Sakalio projektavimo firmos 2016 m. parengtą Buto duomenys neskelbtini padalinimo į du butus projektinių pasiūlymų projektą Nr. GS/PRO-2016/04-PP bei jame nurodytą buto atidalijimo planą, o atsakovės D. U. priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateiktu G. Sakalio parengtu Buto duomenys neskelbtini padalinimo į du butus projektinių pasiūlymų projektu Nr. GS.PRO.2016/04-PP, teigia, kad tokie projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“) įtvirtintų minimalių buto patalpų plotams keliamų reikalavimų: vonios kartu su tualetu plotas – 4 kv. m, bent vieno kambario plotas – 16 kv. m, naudingasis buto plotas žmogui – 14 kv. m (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 14 punktas), dėl to atidalijimas natūra yra negalimas. Kaip matyti pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 264 punktą, kuris nustato galimybę projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų, toks būdas leidžiamas, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip šiame reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis (264.1 punktas); įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje (264.2 punktas); įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui (264.3 punktas); tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį (264.4 punktas). STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ po Lietuvos Respublik?s aplinkos ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-131 padarytų pakeitimų nebėra reglamentuojamas buto vienam asmeniui dydis, todėl atsižvelgiama į šio reglamento 14.3 punkte nustatytą naudingąjį buto plotą vienam žmogui, kuris yra 14 kv. m ir kuris yra išlaikomas pagal ieškovės atidalijimo planą, nes vienas iš atsakovei (3/8 dalių buto savininkei) suprojektuoto buto kambarių numatomas 14,08 kv. m. Daugiau reikalavimų padalijant butą į du ar daugiau butų planuojamiems plotams STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nėra keliama. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ minimalus patalpų dydžio reikalavimas nustatytas 263.1 punkte, kuris reglamentuoja buto perplanavimo, bet ne padalijimo reikalavimus. Buto perplanavimo bei buto padalijimo į du ar daugiau butų atvejai, remiantis STR nuostatomis, yra skirtingi, ką nustato STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 261 punktas, išskirdamas atskirus buto pertvarkymo atvejus (buto perplanavimas, buto padalijimas į du ar daugiau butų ir kt.).
8. Teismas nurodė, kad pagal teikiamus projektinius pasiūlymus atsakovei tenkanti patalpa (san. mazgas) 8b-3 yra projektuojama dabartinėje buto patalpoje 8-4 (buto planas), kurioje yra vonia, kriauklė, taip pat į šią patalpą iš tualeto (indeksas buto plane 8-5) yra nuvestas nuotekų vamzdis. Todėl teigti, kad STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimas turėti objektyvią galimybę įrengti vonią, tualetą arba dušą, tualetą, padalijant butą į du ar daugiau vienetų, neįgyvendinamas, nėra faktinio pagrindo. Vertinant STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatą, įtvirtinančią atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės galimybę (264.2 punktas), pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose šis klausimas išspręstas buto koridoriaus sąskaita, į atskirtus butus įeinant ne iš laiptų aikštelės, bet iš bendro naudojimo patalpos – holo (2,78 kv. m), kurio priskyrimas bendro naudojimo patalpoms nepažeidžia atsakovės D. U. teisių ir teisėtų interesų naudotis jai priklausančia buto ploto dalimi, projektiniuose pasiūlymuose nustatant jai 27,50 kv. m buto plotą bei 2,78 kv. m bendro naudojimosi koridorių įėjimui į suformuotus atskirus butus. Pasisakydamas apie galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai (ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį), ką įtvirtina STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 264.4 punkto nuostatos, teismas pažymėjo, kad ši galimybė byloje atsakovės, ginčijančios projektinius pasiūlymus kaip prieštaraujančius teisės aktams ir techniškai neįgyvendinamus, nepaneigta jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovės vadovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad, nesant išspręsto ginčo tarp bendraturčių dėl nuosavybės atidalijimo, jokių techninių sąlygų komunikacijoms atskirti, atskirai apskaitant tiektą šilumą, vandenį, elektros energiją, nėra objektyvių galimybių, byloje kitos šalies nepaneigta. Todėl teismui nebuvo objektyvaus pagrindo abejoti atskiro tiekiamų komunikacijų apskaitymo galimybe, bendraturčiams įgyvendinus buto padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektą.
9. Kita atsakovės argumentų grupė, įrodinėjant pateiktų buto atidalijimo projektinių pasiūlymų ydingumą bei negalimumą, kad, siekiant atidalyti butą į du atskirus turtinius vienetus, reikalingas ne paprastasis remontas, bet statinio kapitalinis remontas, nes ieškovės siūlomo padalijimo metu reikės pertvarkyti buto vandentiekį, o ieškovei siekiant įsivesti vandentiekį į kambarį 8-7 (būsimas 8a-2) virtuvei įrengti – ir gręžti kapitalinę sieną, esančią tarp kambarių 8-6 ir 8-7. Įvertinęs kapitalinio remonto sąvoką (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktas), kad kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų, bei specialių žinių turinčio asmens D. K., kaip liudytojo, paaiškinimus, kad kapitalinės sienos gręžimas dėl inžinerinių tinklų įvedimo, remiantis STR 1.01.08:2002 12 punkto nuostatomis, patenka į paprastojo remonto sąvoką, teismas sprendė, kad byloje neįrodyta būtinybė dalijant butą į du atskirus butus rengti kapitalinio remonto projektą. Ginčo dėl to, kad, formuojant du atskirus butus, nebus griaunamos kapitalinės sienos, tarp šalių nekilo. Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas sprendė, kad konkretus buto atidalijimas pagal ieškovės parengtą projektą (pradinius projektinius pasiūlymus) yra galimas be neproporcingos žalos nekilnojamajam turtui.
10. Teismas vertino, kad atsakovės priešieškiniu siūlomas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdas – naudojimosi tvarkos nustatymas – teismų praktikoje vertintinas kaip antraeilis būdas po atidalijimo, suteikiant prioritetą pastarajam, juolab ir nagrinėjamu atveju atsakovės siūloma naudojimosi butu tvarka, paliekant daugelį patalpų bendro naudojimosi, neteikia prielaidų konfliktinei bendraturčių situacijai šalinti.
11. Vertinant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, aktualios tampa ir naujų objektų suformavimo išlaidos, kurios turi būti protingos. Remiantis ieškovės pateiktais projektiniais pasiūlymais bei juose nurodytu buto atidalijimu, ieškovės vadovo ir akcininko paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovė įsipareigoja pertvarkyti buto sienas, reikiamose vietose suprojektuojant naujas bei išgriaunant esamas buto pertvaras, teismui nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad toks buto atidalijimas būtų nepakeliama našta bendraturčiams, juolab kad buto perplanavimo išlaidos, atskiriant butą į du objektus, tektų ieškovei, siūlančiai šį projektą.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį šalių reikalavimų ir nustatė naudojimosi butu duomenys neskelbtini, tvarką: D. U. paskyrė naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-2, 10,95 kv. m ploto, ir 8-3, 10,23 kv. m ploto; UAB „Rentolsa“ paskyrė naudotis buto patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-8, 20,06 kv. m ploto, ir 8-7, 14,18 kv. m ploto; likusias patalpas paliko bendrai naudoti.
13. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atidalytas šalims priklausantis butas, yra nepagrįsta, nes naujai formuojami turtiniai vienetai turi būti suformuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tam turi būti parengtas ir įstatymų nustatyta tvarka suderintas naujų turtinių vienetų projektas. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, juos turi būti įmanoma įregistruoti VĮ Registrų centre. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, turtą atidalijo, nesant svarbiausio dokumento – atidalijimo projekto. Kolegija nustatė, kad teikdama ieškinį ieškovė išties siekė ne paties atidalijimo, o teisės rengti buto atidalijimo dokumentus ir vykdyti atidalijimo procedūras be atsakovės sutikimo pripažinimo.
14. Kolegija nurodė, kad, esant nepadalytam butui, kuris priklauso dviem savininkams, nesutariantiems dėl naudojimosi šiuo butu tvarkos, yra tikslinga išspręsti pirmosios instancijos teismo atmestą atsakovės reikalavimą dėl naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo. Atsakovė prašo paskirti jai naudoti kambarius 8-7 ir 8-2, kurių bendras plotas sudaro 25,13 kv. m, o ieškovei paskirti naudotis kambarį 8-8, kurio plotas – 20,06 kv. m, likusias patalpas paskirti bendrai naudoti. Tačiau kolegija sprendė, kad tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes atsakovei, turinčiai mažesnę nuosavybės dalį (3/8 buto), niekaip negali būti paskirta naudotis žymiai didesnė buto dalis. Todėl kolegija nustatė, jos vertinimu, artimiausią (beveik identišką) turimoms nuosavybės teisės dalims naudojimosi butu tvarką.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Rentolsa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad, kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas objektyvių įrodymų, kad siūlomas atidalijimo projektas daro žalą turtui ar savininko teisėtiems interesams, suteikė prioritetą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkai. Siekiant pertvarkyti butą į du butus užtenka paprastojo remonto, magistraliniai tinklai nėra rekonstruojami.
15.2. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neįpareigoja ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti darbus be atsakovų sutikimo stadijoje pateikti jau galutinį statinio remonto (rekonstrukcijos) statybos darbų projektą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus nuostatas, kuriose reglamentuojama naujų nekilnojamojo turto objektų jau užbaigtuose statiniuose formavimo tvarka, reikalaudamas, neišsprendus ginčo dėl atidalijimo ir atidalijimo galimybės apskritai, pateikti galutinį atidalijimo projektą.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Ieškovės pozicija, pateikiant atsakovei netikslią ir galimai klaidingą informaciją projektiniuose pasiūlymuose, pažeidžia interesų derinimo principą, dėl to atsakovė pagrįstai atsisakė duoti sutikimą dėl buto rekonstrukcijos. Netikslus projektinis pasiūlymas negali būti laikomas tinkamu atsakovės informavimu apie bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą ir jo būdus. O teismas negali tvirtinti STR reikalavimų neatitinkančio projektinio pasiūlymo. Šie neatitikimai yra akivaizdūs, tačiau specialių žinių turinčių asmenų išvados būtų reikalingos, jeigu atsakovė ginčytų projektinių pasiūlymų projekto techninius sprendinius.
16.2. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką atidalijimą natūra inicijuojantis bendraturtis privalo tinkamai informuoti kitą bendraturtį apie techninius ir kitus sprendinius. Nagrinėjamu atveju yra neaiški statinio kategorija, planuojamų statybos darbų rūšis, neišspręsti inžineriniai, higienos, juridiniai klausimai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl santykio tarp naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
17. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 472 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
18. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
19. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzkwLTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-390-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-390-701/2018">e3K-3-390-701/2018</a>, 48 punktas).
20. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255-248/2018">3K-3-255-248/2018</a>, 21punktas), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.
21. Taigi aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius. Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia arba, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius (tam tikrais atvejais ir atidalijus gali likti nežymi bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2006">3K-3-536/2006</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-403/2019">e3K-3-77-403/2019</a>, 24 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 36 punktas;).
22. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nėra subsidiarūs bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, t. y. galimybė taikyti vieną bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą tiesiogiai nepriklauso nuo kito būdo taikymo galimybės. Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255-248/2018">3K-3-255-248/2018</a>, 22 punktas).
23. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2009">3K-3-21/2009</a>; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2014">3K-3-235/2014</a>). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2009">3K-3-21/2009</a>; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTctNjExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-57-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-57-611/2019">e3K-3-57-611/2019</a>, 27 punktas). Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255-248/2018">3K-3-255-248/2018</a>, 25 punktas).
24. Tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natūra pagal pateiktą projektą negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimą, gali būti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka. Kartu pažymėtina, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamą atidalijimo projektą.
Dėl tinkamo atidalijimo sąlygų atskleidimo
25. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDctMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347-248/2016">3K-3-347-248/2016</a> 26 punktą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a>). Vykdydamas nurodytą pareigą atidalijimo pageidaujantis asmuo savo ketinimus turi išviešinti tokiu būdu, kad kitas bendraturtis galėtų įvertinti, ar taip atidalijant nebus pažeistos jo teisės, o teismas galėtų atlikti siūlomo atidalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą.
26. Teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzkwLTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-390-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-390-701/2018">e3K-3-390-701/2018</a> 50 punktą). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose kasacine tvarka nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a>).
27. Aptarta nuostata pakartota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a>, tačiau šioje byloje teismo spręsta, kad pateiktas eskizinis atidalijimo projektas pažeidžia kito bendraturčio – atsakovo – teises ir neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybų įstatymo, atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatų, nes iš kasatorių pateikto projekto neaišku, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar juo išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendė, kad kartu su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti pateiktas atidalijimo projektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
28. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad projektinis pasiūlymas negali būti tinkamas ir pakankamas atidalijimo pagrindimo dokumentas, tam visais atvejais turi būti pateiktas atidalijimo projektas, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Tokiai pozicijai pagrįsti teismas nenurodė nei teisės normos, reikalaujančios tokio projekto, nei atitinkamos teismų praktikos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 25–28 punkte išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisiškai nepagrįsta, neatitinka kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, dėl to teismo sprendimas naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino į bylą pateikto projektinio pasiūlymo ir kitų pateiktų įrodymų ieškovės siūlomo atidalijimo varianto tinkamumo aspektu, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir apskųstus sprendimus, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui, kad būtų atlikta pirmosios instancijos teismo sprendimo patikra tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių nustatymo aspektu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276-378/2017">3K-3-276-378/2017</a>, 61 punktas).
31. Šioje nutartyje (žr. 29 punktą) jau konstatuotas pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl jo motyvavimo pakankamumo vertinimas teisiškai nereikšmingas.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Kasacinis teismas patyrė 3,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Dalia Vasarienė
Algirdas Taminskas
