V. V. pagal BK 25 str. 3 d., 24 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-10-976/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00042-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.2; 1.2.10.3; 1.2.19.4.1; 1.2.19.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

nuteistiesiems V. V., N. T., A. S. (nuotoliniu būdu),

nuteistajam M. N.,

nuteistųjų gynėjams Osvaldui Martinkui (nuotoliniu būdu), Atui Moliui, Henrikui Mackevičiui, Irmantui Motužiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V., M. N., nuteistojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus, nuteistojo E. T. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio ir pagal nuteistojo N. T. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 147 straipsnio 2 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 231 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 235 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. V. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

V. V. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 167 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 147 straipsnio 2 dalį šešerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) trejų metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 231 straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 235 straipsnio 1 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. S. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 167 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 1600 MGL (80 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 231 straipsnio 1 dalį 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir M. N. paskirta subendrinta 1600 MGL (80 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (įskaitytinai), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyta, kad M. N. turi sumokėti 1580 MGL (79 000 Eur) dydžio baudą.

E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 147 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 231 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir E. T. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

N. T. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 167 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendis.

Iš V. V., A. S. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacijos pašalinta nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija).

Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, E. T. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 147 straipsnio 2 dalį, A. S., M. N., E. T. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį, V. V., A. S. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, N. T. išteisintas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, taip pat nuosprendžio dalys dėl A. S., E. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo ir dėl šių dalių priimtas naujas nuosprendis.

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, ši bausmė ir 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos, ir V. V. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. S. už BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nustatytą nusikalstamą veiką paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paminėtos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. S. paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) paskirtą bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (įskaitytinai, 10 dienų), vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, nustatyta, kad M. N. turi sumokėti 1540 MGL (77 000 Eur) dydžio baudą. Paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. T. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 147 straipsnio 2 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 231 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir N. T. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti I. V., O. B. (O. B.), G. P. ir V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, bei prokuroro, prašiusio nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), A. S. – pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, M. N. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), E. T. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už tai, kad V. V. ir A. S. organizavo prekybą žmonėmis ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys; taip pat A. S. organizavo melagingų parodymų davimą; E. T. ir M. N., veikdami organizuota grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys; O. B., veikdamas organizuota grupe, padarė nusikalstamą veiką – prekybą žmonėmis ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys; V. P., G. P., I. V., apklausiami kaip liudytojai, davė melagingus parodymus, būtent:

1.1. 2017 m. gegužės–birželio mėn., tuo metu, kai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 2017 m. gegužės 4 d. atliktos kratos metu V. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže buvo rastos 6 sandariai uždarytos konservų dėžutės su labai dideliu kiekiu – 1033,28 g – narkotinės medžiagos kokaino; tuo metu, kai 2017 m. gegužės 4 d. V. V. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu; kai paminėtame ikiteisminiame tyrime V. V. 2017 m. gegužės 5 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri nuo 2017 m. birželio 5 d. buvo pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, 20 000 Eur užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o 2017 m. gegužės 5 d. A. S., būdamas advokatas, įtrauktas į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, minėtame ikiteisminiame tyrime įgijo įtariamojo V. V. gynėjo statusą, per susitikimus, telefoninius pokalbius ir susirašinėjimus SMS žinutėmis, vykusius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) areštinėje, Kauno g. 6, Klaipėdoje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų g. 10, Šiauliuose, V. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir A. S., siekdamas turtinės naudos, taikant neteisėtas gynybos priemones, susitarė veikti kartu organizuota grupe ir parengė nusikalstamų veikų planą, pagal šį planą turėjo būti surastas socialiai pažeidžiamas žmogus, kuris už piniginį atlygį prisiimtų atsakomybę už neteisėtą disponavimą V. V. gyvenamojoje vietoje rastu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino. Pagal parengtą planą A. S. ir V. V. šiam asmeniui turėjo surasti gynėjus, kurie taikytų neteisėtas gynybos priemones, gindami ne šio asmens, bet V. V. interesus, o V. V. turėjo sumokėti piniginį atlygį kaltę prisiėmusiam asmeniui ir apmokėti jo gynybos išlaidas. Taip A. S. pažadėjo V. V., vykdant prekybą žmonėmis ir neteisėtai piktnaudžiaujant, padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekiant, kad vietoj V. V. būtų nuteistas nekaltas asmuo, o V. V. pažadėjo teikti lėšas ir taip sudaryti sąlygas prekybai žmonėmis ir gynėjų piktnaudžiavimui.

1.2. Vėliau, vykdydami nusikalstamų veikų planą, V. V. ir A. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje įtraukė į organizuotos grupės sudėtį ir kitus asmenis: ne vėliau kaip 2017 m. liepos mėn. – O. B., turėjusį vykdyti prekybą žmonėmis ir padėti piktnaudžiauti, taip pat ne vėliau kaip 2017 m. liepos mėn. – E. T., turėjusį padėti piktnaudžiauti, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio mėn. – M. N., turėjusį piktnaudžiauti, ir vadovavo jų neteisėtai veiklai.

1.3. V. V., A. S., E. T., O. B., M. N., vykdydami A. S. ir V. V. parengtą nusikalstamų veiksmų planą, atliko šiuos bendrus suderintus veiksmus:

1.4. Nuo 2017 m. gegužės 5 d., kai V. V. buvo suimtas, iki 2017 m. liepos mėn. V. V. ir A. S., turėdamas V. V. gynėjo statusą, aktyviai ieškojo socialiai pažeidžiamų asmenų, kurie už piniginį atlygį prisiimtų kaltę dėl neteisėto disponavimo kokainu, rastu V. V. gyvenamojoje vietoje, tačiau tuo metu surasti tokio asmens jiems nepavyko.

1.5. Ne vėliau kaip 2017 m. liepos mėn. savo namuose, (duomenys neskelbtini), V. V., veikdamas pagal susitarimą su organizuotos grupės nariais, sukurstė O. B., o O. B. sutiko dalyvauti darant V. V. ir A. S. suplanuotus nusikaltimus ir vykdyti prekybą žmonėmis bei padėti piktnaudžiauti gynėjams tarnybine padėtimi. Vykdydamas nusikalstamų veikų planą, O. B. ne vėliau kaip 2017 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) per kitus asmenis surado dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų socialiai pažeidžiamą asmenį A. G. ir pasiūlė jam už piniginį atlygį prisiimti kaltę už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, rasto V. V. namuose.

1.6. A. G. susidomėjus pasiūlymu, O. B. 2017 m. liepos mėn. atvežė jį į V. V. namus, (duomenys neskelbtini), V. V. ir O. B., žinodami, kad A. G. dėl sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų yra socialiai pažeidžiamas asmuo – daug kartų teistas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio, lėšų pragyventi gauna darydamas smulkias vagystes, ilgą laiką vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas ir yra nuo jų priklausomas, įkalbėjo A. G., o pastarasis sutiko už 30 000 Eur, tėvų A. ir A. G. kapavietės sutvarkymą ir paminklo pastatymą, nuolatinį materialinį išlaikymą, kuris bus skiriamas per suėmimo laikotarpį, kreiptis į Klaipėdos apskrities VPK su pareiškimu melagingai prisiimdamas kaltę dėl V. V. namų garaže rastos narkotinės medžiagos neteisėto įgijimo bei laikymo ir ikiteisminio tyrimo metu duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, neva V. V. apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, o kokainą į V. V. namus atnešė pats A. G.. Taip V. V. ir O. B., šiurkščiai pažeisdami A. G. konstitucinę teisę į laisvę, užverbavo A. G., o pastarasis sutiko būti išnaudojamas kitais išnaudojimo tikslais – vietoj V. V. būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir be kaltės už piniginį atlygį atlikti laisvės atėmimo bausmę.

1.7. Po to, kai buvo užverbuotas A. G., (duomenys neskelbtini) V. V. ir A. S. sukurstė E. T., o E. T., siekdamas padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, sutiko dalyvauti darant V. V. ir A. S. suplanuotus nusikaltimus ir sudaryti sąlygas gynėjams piktnaudžiauti, taip padėdamas piktnaudžiauti gynėjams tarnybine padėtimi.

1.8. 2017 m. rugpjūčio mėn. per susitikimus, telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą SMS žinutėmis, vykusius Klaipėdoje, A. S., V. V. ir E. T. sukurstė M. N., o M. N., būdamas advokatas, įtrauktas į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekdamas turtinės naudos, sutiko už piniginį atlygį neteisėtai veikti V. V. interesais ir padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Žinodamas, kad A. G. yra nesusijęs su nurodytame ikiteisminiame tyrime tiriamu labai sunkiu nusikaltimu, M. N. sutiko už piniginį atlygį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. sudaryti su A. G. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 įgyti A. G., kaip įtariamojo, gynėjo statusą, taikyti neteisėtas gynybos priemones, t. y., imituodamas A. G. gynybą, veikti ginant ne A. G., o V. V. interesus, užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G., būdamas įtariamasis, įtariamojo apklausų metu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir prokurorui teiktų minėtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie kokaino atsiradimo V. V. namo garaže aplinkybes, neatskleistų, kad jis yra prisiėmęs ne savo kaltę, ir ateityje būtų nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą – neteisėtą disponavimą 1033,28 g kokaino, žinodamas, kad už šią nusikalstamą veiką įstatymas nustato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Taip pat M. N. pažadėjo nuolatos neteisėtai teikti ir teikė A. S., V. V., E. T. informaciją, susijusią su A. G. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais.

1.9. Toliau vykdydami nusikalstamų veiksmų planą, 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn. V. V. name, esančiame (duomenys neskelbtini), V. V., A. S., E. T. sukūrė tris A. G. melagingų parodymų rašytinius variantus apie tai, kokiomis aplinkybėmis A. G. neva įgijo 1033,28g kokaino ir atnešė šią narkotinę medžiagą į V. V. namus. Vėliau, 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn., V. V. namuose nurodytu adresu V. V., E. T. ir O. B. perdavė A. G. vieną iš sukurtų rašytinių parodymų variantų, nurodydami A. G. išmokti išgalvotus parodymus, neva A. G. skardines su kokainu įgijo iš Rygoje gyvenančio asmens vardu „S“ („S“), šias skardines perdavė pasaugoti V. V. pastarojo namuose, kad V. V. apie kokainą neva nieko nežinojo ir manė, jog skardinėse yra steroidai, kad neva A. G. pažinojo V. V. dar iki kokaino įgijimo. V. V. perdavė A. G. 10 000 Eur – dalį pažadėtos 30 000 Eur sumos už šių neteisingų parodymų davimą teisėsaugos pareigūnams. Tą pačią dieną E. T. automobiliu vežiojo A. G. V. V. gyvenamosios vietos apylinkėse, kad A. G. įsimintų kelią iki V. V. namo ir galėtų įtikinamai paaiškinti teisėsaugos pareigūnams, jog iki kokaino radimo 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu pažinojo V. V. ir buvo pas jį namuose, nors iš tikrųjų taip nebuvo.

1.10. Tuo pačiu laikotarpiu, 2017 m. rugpjūčio mėn., Klaipėdoje V. V. ir E. T. piktnaudžiavimo tikslais perdavė M. N. tris minėtus išgalvotų A. G. parodymų rašytinius variantus, kuriuos M. N. naudojo minėtiems neteisėtiems veiksmams atlikti ir laikė iki 2019 m. vasario 20 d. jo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos.

1.11. 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn., per susitikimus, vykusius V. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), A. S. ir E. T., siekdami pateikti teisėsaugos pareigūnams daugiau suklastotų faktinių duomenų, patvirtinančių melagingą A. G. kaltės versiją, pasiūlė V. V. gauti prietaisus, kuriais prieš 2017 m. gegužės 4 d. kratą kokainas buvo vakuumuotas į plastikinius paketus ir sandariai uždarytas į skardines konservų dėžutes, ant jų palikti A. G. biologinių bei rankų pėdsakų, šiuos daiktus palikti A. G. žinomoje vietoje ir nurodyti A. G., kad jis šiuos daiktus, neva patvirtinančius jo disponavimą kokainu, parodymų patikrinimo vietoje metu parodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tuo pačiu laikotarpiu E. T. iš V. V. nurodytų asmenų Kaune gavo prietaisus, kuriais prieš 2017 m. gegužės 4 d. kratą buvo supakuotas kratos metu rastas kokainas, – konservų uždarymo aparatą „Black 16 mm Bench Drill, model ZJ 4116 12231“, vakuumavimo aparatą „Caso VC 300“, taip pat tris metalines skardines ir tris jų uždarymo dangtelius, ant šių A. G., vykdydamas V. V., A. S., E. T. nurodymą, paliko rankų bei biologinių pėdsakų. Tuo pačiu laikotarpiu E. T. ir A. G. nurodytus daiktus paslėpė apleistame buvusio vandens pramogų parko „(duomenys neskelbtini)“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodytomis aplinkybėmis A. S., V. V., M. N., O. B. nurodė A. G. suteikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorui tikrovės neatitinkančią informaciją, neva minėtus daiktus nurodytame apleistame pastate paliko pats A. G. ir kad neva šiais prietaisais Rygoje gyvenantis asmuo vardu „S“ narkotinę medžiagą – kokainą – supakavo į konservų skardines, kurios 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu buvo rastos V. V. namuose.

1.12. Tuo pačiu laikotarpiu Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone A. S. ir V. V., toliau siekdami pateikti teisėsaugos pareigūnams daugiau suklastotų faktinių duomenų, patvirtinančių melagingą A. G. kaltės versiją, susitarė organizuoti melagingų parodymų davimą, būtent: A. S. patarė V. V. surasti asmenis, kurie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 liudytojų apklausų metu duotų melagingus parodymus, kad neva matė, kaip A. G. atnešė į V. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini), maišelį su skardinėmis.

1.13. Vykdydamas šį sumanymą, per susitikimus, vykusius 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn. V. V. namuose, (duomenys neskelbtini), ir kitose vietovėse, esančiose Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone, V. V. sukurstė G. P. ir V. P., o pastarieji sutiko ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 liudytojų apklausų metu duoti melagingus parodymus, jog neva matė, kad A. G. atnešė į V. V. namus maišelį su skardinėmis. G. P. ir V. P. siekiant padėti savo pažįstamam V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kokaino, kuris, supakuotas į 6 skardines, 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu buvo rastas V. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže, V. V. prašymu G. P. 2018 m. rugsėjo 25 d. nuo 14.04 val. iki 16.00 val., o V. P. 2018 m. rugsėjo 25 d. nuo 9.30 val. iki 11.05 val. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV) tarnybinėse patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiami kaip liudytojai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 ir būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus, kad jis (G. P.) 2017 m. kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pabaigoje, jis (V. P.) 2017 m. balandžio mėn. viduryje – gegužės mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 18–20 val., būdami kartu pas V. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neva matė, kad pas V. V. į namus buvo atėjęs A. G., kad pastarasis su savimi atsinešė polietileninį maišelį su skardinėmis ir paliko šį maišelį su skardinėmis V. V. namo garaže.

1.14. Tuo pačiu laikotarpiu, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 6 d., V. V. sukurstė I. V. (ankstesnė pavardė – „Č.“), o pastaroji sutiko ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 liudytojo apklausos metu duoti melagingus parodymus, kad 2017 m. sausio–vasario mėn. prie prekybos centro „Studlendas“, esančio H. Manto g. 90, Klaipėdoje, V. V. ją supažindino su prekeiviu aukso dirbiniais A. G., nors V. V. 2017 m. sausio–vasario mėn. A. G. nepažinojo ir su juo kontaktų nepalaikė. I. V., siekdama padėti tuo metu jos pažįstamam V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kokaino, kuris 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu buvo rastas V. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže, vykdydama V. V. prašymą patvirtinti, kad V. V. neva dar iki atliekant kratą pažinojo A. G., kuris pagal V. V. sukurtą melagingą versiją ir atnešė į jo garažą narkotinę medžiagą, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, 2017 m. spalio 6 d. nuo 11.11 val. iki 12.11 val. Kauno apskrities VPK KP ONTV tarnybinėse patalpose, esančiose Vytauto pr. 91, Kaune, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16, taip pat 2019 m. vasario 26 d. nuo 17.25 val. iki 18.45 val. Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Laisvės al. 11, Kaune, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18, davė melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017 m. sausio–vasario mėn., tikslios datos nepamena, prie prekybos centro „Studlendas“, esančio H. Manto g. 90, Klaipėdoje, V. V. neva supažindino ją su aukso dirbiniais už aukso laužo kainą prekiaujančiu A. G., šis buvo su draugu ir iš šio ji už apytiksliai 120 Eur įsigijo auksinį žiedą.

1.15. 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Klaipėdoje, Klaipėdos ir Panevėžio rajonuose, O. B. V. V. ir A. S. nurodymu parūpino A. G. gyvenamąją vietą, rūpinosi, kad pastarasis nevartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tam, kad geriau įsimintų minėtus V. V. perduotus tikrovės neatitinkančius rašytinius parodymus.

1.16. 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje prie V. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), A. G., atvežtas O. B., atkartojo V. V., A. S., E. T. surašytus neteisingus parodymus apie narkotinės medžiagos – kokaino – kilmę bei atsiradimo V. V. garaže aplinkybes, po to V. V. perdavė A. G. per O. B. 10 000 Eur – dar vieną dalį iš 30 000 Eur sumos už kaltės prisiėmimą ir neteisingų parodymų davimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16.

1.17. Vykdydamas organizuotos grupės organizatorių, vadovų ir narių nurodymą, 2017 m. rugsėjo 11 d. A. G., dalyvaujant M. N., kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Kauno g. 6, Klaipėdoje, ir pateikė nuoširdų prisipažinimą, kuriuo melagingai prisiėmė kaltę dėl V. V. namuose rastos narkotinės medžiagos – kokaino – neteisėto įgijimo bei laikymo. Tą pačią dieną A. G. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, o M. N. įgijo įtariamojo A. G. gynėjo statusą. 2017 m. rugsėjo 12 d. A. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įtariant jį tuo, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1033,28 g kokaino. Tą pačią dieną, įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui M. N., A. G. davė su organizuotos grupės nariais suderintus tikrovės neatitinkančius parodymus, prisiimdamas kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga, rasta 2017 m. gegužės 4 d. kratos metu V. V. namuose, nurodydamas, kad jis, A. G., skardines su kokainu įgijo iš Rygoje gyvenančio asmens vardu „S“, šias skardines perdavė pasaugoti V. V. pastarojo namuose, kad V. V. apie kokainą nieko nežinojo ir neva manė, jog skardinėse yra anaboliniai steroidai, kad A. G. pažinojo V. V. dar iki kokaino paėmimo kratos metu. M. N. užtikrino, kad A. G. apklausos metu laikytųsi suderintų parodymų ir neatskleistų, jog duoda neteisingus parodymus, save apkalbėdamas, po to 2017 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo A. G. apklausos protokolą pasirašė A. G. bei M. N., kuris, veikdamas priešingais A. G. interesais, pažeisdamas pastarojo teises į gynybą ir siekdamas padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą, suvokė, jog A. G. nusikaltime nedalyvavo, ir sąmoningai siekė, kad A. G. duotų būtent tokius tikrovės neatitinkančius parodymus.

1.18. Po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2017 m. rugsėjo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu buvusio vandens pramogų parko „(duomenys neskelbtini)“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), A. G., vykdydamas organizuotos grupės organizatorių, vadovų ir narių sumanymą, parodė ten iš anksto paslėptus konservų uždarymo aparatą „Black 16 mm Bench Drill, model ZJ 4116 12231“, vakuumavimo aparatą „Caso VC 300“, tris metalines skardines, tris jų uždarymo dangtelius ir melagingai paaiškino, jog neva šiais įrankiais Rygoje gyvenantis asmuo vardu „S“ narkotinę medžiagą – kokainą – supakavo į konservų skardines, rastas 2017 m. gegužės 4 d. kratos V. V. garaže metu.

1.19. Tuo pačiu laikotarpiu Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone M. N. nuolatos per E. T. informuodavo A. S., V. V. apie A. G. poziciją ir duodamus parodymus ikiteisminiame tyrime.

1.20. Po to, kai 2017 m. rugsėjo 26 d. A. G., būdamas suimtas, buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K), esantį Lukiškių skg. 6, Vilniuje, V. V., A. S., E. T., M. N. ieškojo advokato, kuris sutiktų įgyti įtariamojo A. G. gynėjo statusą, ir, juo pasinaudodami, vykdydami V. V., A. S., E. T., M. N. nurodymus, jie kontroliuotų, kad A. G., būdamas Lukiškių TI-K ar kitose įkalinimo įstaigose, neatskleistų ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ar prokurorui, kad dėl savanaudiškų paskatų prisiėmė V. V. kaltę dėl dalyvavimo padarant labai sunkų nusikaltimą, nuolatos konsultuotų A. G., kokios pozicijos ir veiksmų reikėtų laikytis kontaktų su ikiteisminio tyrimo pareigūnais metu tam, kad nepaaiškėtų neteisingų parodymų davimo faktas.

1.21. 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. iki 2017 m. spalio 3 d., per susitikimus, telefoninius pokalbius ir susirašinėjimą SMS žinutėmis, vykusius Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, Vilniuje, A. S. atskleidė D. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, nusikalstamų veiksmų plano esmę ir sukurstė pastarąjį padėti piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. D. Z. sutiko padėti piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tačiau, motyvuodamas užimtumu, nesutiko įgyti A. G. gynėjo statuso, o sukurstė tai padaryti G. C., kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, perdavęs jai A. S. pasiūlymą ir atskleidęs nusikalstamų veiksmų plano esmę.

1.22. G. C., būdama advokatė, įtraukta į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekdama turtinės naudos, sutiko už piniginį atlygį neteisėtai veikti V. V. interesais ir padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Žinodama, kad A. G. yra nesusijęs su nurodytame ikiteisminiame tyrime tiriamu labai sunkiu nusikaltimu, G. C. sutiko už piniginį atlygį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, t. y. sudaryti su A. G. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 įgyti A. G., kaip įtariamojo, gynėjo statusą, taikyti neteisėtas gynybos priemones, t. y., imituodama A. G. gynybą, veikti ginant ne A. G., o V. V. interesus, užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G., būdamas įtariamasis, įtariamojo apklausų metu ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir prokurorui teiktų minėtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie kokaino atsiradimo V. V. namo garaže aplinkybes, neatskleistų, jog jis yra prisiėmęs ne savo kaltę ir ateityje būtų nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą – neteisėtą disponavimą 1033,28 g kokaino, žinodama, kad už šią nusikalstamą veiką įstatymas nustato laisvės atėmimą nuo dešimt iki penkiolikos metų. Taip pat G. C. pažadėjo nuolatos neteisėtai teikti ir per D. Z. teikė V. V., A. S., E. T. informaciją, susijusią su A. G. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais.

1.23. Vėliau, 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn., Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone V. V., A. S., E. T., M. N. per kelis kartus gavo informaciją apie tai, kad Lukiškių TI-K Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai, siekdami nustatyti tiesą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16, inicijuos sankcionuotą mobiliojo ryšio telefono perdavimą A. G. ir jo telefoninių pokalbių klausymąsi, taip pat kad Lukiškių TI-K A. G. kitiems asmenims, galimai slapta bendradarbiaujantiems su teisėsaugos pareigūnais, pasakoja tiesą, jog prisiėmė V. V. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu kokaino, taip pat pasakoja apie piniginį atlygį ir jo tėvų kapavietės sutvarkymą už prisiimtą kaltę. Šią informaciją tuo pačiu laikotarpiu per susitikimus, telefoninius kontaktus, vykusius Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, Vilniuje, A. S. per kelis kartus perdavė D. Z. ir paaiškino, kad šią informaciją G. C. turi perduoti A. G., taip pat įspėti pastarąjį Lukiškių TI-K nesinaudoti telefonais, neatskleisti kitiems suimtiems asmenims informacijos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu, kaltės klausimais, A. G. tėvų kapavietės sutvarkymu. Šią informaciją tuo pačiu laikotarpiu Vilniuje D. Z. per kelis kartus, taip pat ir per 2017 m. lapkričio 27 d. susitikimą, vykusį viešbutyje „Congress“, Vilniaus g. 2, Vilniuje, būdamas kartu su A. S., perdavė G. C..

1.24. Per susitikimus, vykusius 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. spalio 8 d. Lukiškių TI-K, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, G. C., vykdydama V. V., A. S., E. T., M. N., D. Z. nurodymus, siekdama užtikrinti V. V. interesą neteisėtais veiksmais išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. siekdama, kad A. G. neprasitartų teisėsaugos pareigūnams prisiėmęs V. V. kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, informavo A. G., kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai, siekdami nustatyti tiesą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16, inicijuos sankcionuotą mobiliojo ryšio telefono perdavimą A. G. ir jo telefoninių pokalbių klausymąsi, klausinėjo A. G. apie jo ir kitų suimtų asmenų pokalbių, vykusių Lukiškių TI-K kamerose, turinį, siekdama išsiaiškinti, ar A. G. nepasakoja tiesos dėl dalyvavimo nusikaltime, nurodė A. G. Lukiškių TI-K nesinaudoti mobiliojo ryšio telefonais, uždraudė A. G. bendrauti su kitais asmenimis ikiteisminio tyrimo, pinigų mokėjimo, kapų sutvarkymo klausimais, atskleisti informaciją apie kontaktus su V. V.. Be to, G. C. ir A. G. susitarė, kad ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodymus duos tik V. V. ir kitų organizuotos grupės organizatorių, vadovų ir narių nurodymu.

1.25. 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. V. V. nurodymu O. B. per kitus asmenis už V. V. perduotus 1570 Eur organizavo A. G. tėvų A. ir A. G. kapavietės sutvarkymą ir paminklo pastatymą (duomenys neskelbtini) civilinėse kapinėse, (duomenys neskelbtini).

1.26. Toliau vykdydamas savo pažadą materialiai remti A. G. už kaltės prisiėmimą, V. V. per keliolika kartų per A. S. ir D. Z. perdavė G. C. 2600 Eur, kuriuos G. C. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. per keliolika kartų įnešė į asmeninę A. G. banko sąskaitą Lukiškių TI-K, taip pat G. C. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. spalio 2 d. per kelis kartus perdavė A. G. drabužius, patalynę ir kitus daiktus.

1.27. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. lapkričio 25 d., per susitikimus, telefoninius kontaktus, vykusius Vilniuje, Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, Palangoje, siekdami neteisėtai padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir užtikrinti, kad A. G. neatsisakytų savo parodymų, V. V., A. S., E. T., M. N., G. C. nuolatos keitėsi informacija apie A. G., kaip įtariamojo, poziciją dėl jam pareikšto įtarimo, sprendė A. G. parodymų davimo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ikiteisminio tyrimo teisėją klausimą, priėmė sprendimą po 2017 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo apklausos nurodyti A. G. ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų tam, kad, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui užduodant papildomus klausimus, nebūtų nustatyta tiesa ir V. V. nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą labai dideliu kokaino kiekiu. Šių kontaktų metu sprendimus dėl A. G. parodymų davimo tikslingumo nurodytame ikiteisminiame tyrime priimdavo V. V. ir A. S. ir šiuos nurodymus perduodavo D. Z., G. C., M. N., E. T., o M. N. ir G. C. nurodymą neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu Lukiškių TI-K, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, Kauno g. 6, Klaipėdoje, ir kitose įkalinimo įstaigose perduodavo A. G..

1.28. 2018 m. rugsėjo mėn. Klaipėdoje, Klaipėdos rajone, V. V. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ perdavė A. S., A. S. iš V. V. gautą telefoną perdavė D. Z., o pastarasis 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje perdavė G. C. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ slaptam ryšiui su V. V. ir A. S. palaikyti.

1.29. Per susitikimus, vykusius 2017 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 18 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. sausio 2 d., 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. vasario 2 d. M. N. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), E. T. perdavė M. N. V. V. ir A. S. pasiūlymą kreiptis į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorą, vadovaujantį ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-16409-16, dėl A. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o M. N. ir E. T., padarę išvadą, jog tai sudarytų sąlygas teisėsaugos pareigūnams išaiškinti ikiteisminiame tyrime tiesą, susitarė inicijuoti A. G. apklausą tik gavus konkretų V. V. ir A. S. nurodymą. Be to, E. T. perdavė M. N. informaciją, gautą iš G. C., D. Z., V. V., A. S., apie Klaipėdos apskrities VPK ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus su A. G. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16, kuriais buvo siekiama nustatyti tiesą. Taip pat M. N. ir E. T. tarėsi, ar M. N. imituoti A. G. teisių ir teisėtų interesų gynimą, surašant skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl kardomosios priemonės – suėmimo – panaikinimo A. G.. M. N. ir E. T. susitarė per kitus asmenis nufotografuoti sutvarkytą A. G. tėvų kapavietę, pastatytą paminklą ir tai patvirtinančią informaciją ir nuotraukas Lukiškių TI-K perduoti A. G. tam, kad šis įsitikintų, jog V. V. vykdo pažadą teikti nuolatinį finansinį aprūpinimą A. G. už padėjimą V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, M. N. ir E. T. analizavo 2018 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos metu A. G. užduodamus klausimus.

1.30. Tuo pačiu laikotarpiu, 2018 m. vasario 2 d., prie savo kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), M. N. perdavė A. S. informaciją apie 2018 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos metu A. G. užduotų klausimų turinį, apklausoje dalyvavusius ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

1.31. Nuo 2017 m. rugsėjo 13 d., kai Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai A. G. buvo paleistas iš suėmimo, Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, Kauno g. 6, Klaipėdoje, ir Lukiškių TI-K, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, M. N. ir G. C. nuolatos instruktuodavo A. G., kad šis neatskleistų teisėsaugos pareigūnams, vykdantiems ikiteisminį tyrimą, jog jis yra prisiėmęs ne savo kaltę. Taip pat, siekdama, kad nepaaiškėtų šios aplinkybės, Lukiškių TI-K G. C. instruktuodavo A. G. vengti kontaktų ir pokalbių su kitais suimtaisiais, nesinaudoti jų turimomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, nebendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais be jos žinios. Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekdami užtikrinti V. V. interesą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sudaryti sąlygas neteisėtai patraukti A. G. baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą, V. V., A. S., O. B., M. N., D. Z., G. C. susitikimų metu ir telefonu nuolatos keitėsi informacija apie A. G. poziciją dėl kaltės, duodamus parodymus. Už minėtų neteisėtų veiksmų atlikimą V. V. perdavė per A. S., D. Z. G. C. ne mažiau kaip 3000 Eur.

1.32. 2018 m. lapkričio 12 d., po A. G. paleidimo iš suėmimo, V. V., O. B. rūpinosi A. G. gyvenamąja vieta tam, kad pastarasis nekontaktuotų su teisėsaugos pareigūnais ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 neduotų teisingų parodymų.

1.33. Šiais savo veiksmais A. S., M. N., G. C., būdami advokatai, įtraukti į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 19 straipsnyje nustatyta tvarka prisiekę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, sulaužė šią priesaiką ir pažeidė šių norminių aktų reikalavimus: Konstitucijos 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 31 straipsnio, BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 1 ir 4 dalių, 48 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 6 punktų, Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktų, 39 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Advokatų etikos kodeksas) 5 straipsnio 3 ir 4 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktų, 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1–4 dalių, 10 straipsnio 1–3, 11 ir 13 dalių, 11 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas, kurios detalizuotos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

1.34. Taip V. V., A. S. ir O. B., V. V. ir A. S. organizavus, pasinaudodami A. G. pažeidžiamumu, užverbavo pastarąjį prisiimti svetimą kaltę ir atlikti bausmę. A. S., M. N., G. C. neteisėtai siekė padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, suvokdami, kad A. G. be kaltės būtų neteisėtai nuteistas laisvės atėmimo bausme. Dėl V. V., E. T., O. B., taip pat A. S., M. N., G. C., kaip gynėjų, veiksmų A. G. buvo pradėtas ir vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16409-16 dėl labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, dėl šio nusikaltimo jis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo suimtas, be to, A. G. nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. buvo taikomos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. A. S., M. N., G. C. atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, padarė didelę žalą valstybei, juridinio asmens – advokatūros – reputacijai, pažemino advokato profesijos vardą, taip pat padarė didelę žalą A. G. teisėms ir teisėtiems interesams, V. V. su A. S. šiai veiklai vadovavo, o E. T., D. Z., O. B. sudarė sąlygas atlikti šiuos neteisėtus veiksmus.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. V. ir A. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, N. T. – pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, V. V. ir A. S. suorganizavus neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, N. T. neteisėtai šią informaciją rinko:

2.1. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje V. V. ir A. S., siekdami pakenkti ir atkeršyti Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininkui V. N. dėl pastarojo įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka vykdomų tarnybos pareigų, t. y. vadovavimo Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo pareigūnams, atliekantiems dėl V. V. ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16409-16 pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, taip pat siekdami atkeršyti V. N. dėl jo, kaip policijos pareigūno, vykdomų pareigų – nusikalstamų veikų užkardymo, t. y. veiksmų informuojant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą apie A. S. galimai daromas korupcines nusikalstamas veikas, susitarė, kad būtų surinkta informacija apie V. N. privatų gyvenimą.

2.2. A. S. 2018 m. vasario 26 d. apie 8.30 val. savo advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), pokalbio su N. T. metu sužinojęs, kad pastarojo pažįstamo name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena asmuo, kurį N. T. apibūdino žodžiais „aukštas mentas“ iš „Organizuotų“, pagal tokį apibūdinimą klaidingai nusprendęs, kad N. T. kalba apie V. N., A. S. tikslinosi iš N. T. sužinotą informaciją apie V. N. amžių, ūgį, išvaizdą, šeimą ir artimuosius, gyvenamosios vietos adresą. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 20 d. A. S. pavedė N. T. neteisėtai surinkti informaciją apie V. N. privatų gyvenimą, t. y. informaciją apie naudojamą transporto priemonę, reikalingą tam, kad įsitikintų, jog (duomenys neskelbtini), gyvena būtent V. N..

2.3. Vykdydamas neteisėtą A. S. nurodymą, N. T. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 27 d., klaidingai manydamas, kad renka ir fiksuoja informaciją apie privatų V. N. gyvenimą, neteisėtai surinko A. S. prašomą informaciją apie (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) prokuroro V. G. privatų gyvenimą, taip pat 2018 m. kovo 23 d. nufotografavo prie minėto namo stovintį V. G. automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. 2018 m. kovo 27 d. apie 9.30 val. per susitikimą, vykusį A. S. advokato kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. T. perdavė surinktą informaciją A. S..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. Kazakovo, nukentėjusiojo V. N., nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato A. Molio, nuteistojo M. N. ir jo gynėjo advokato S. Slapšinsko, nuteistojo A. S. ir gynėjo advokato H. Mackevičiaus, nuteistojo E. T. gynėjo advokato I. Motužio apeliacinius skundus, juos tenkino iš dalies ir konstatavo, kad dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų ir jų išteisinimo neatitinka bylos aplinkybių, įrodymai buvo vertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to netinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl atitinkamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikino ir pakeitė.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Nuteistojo N. T. gynėjas advokatas O. Martinkus kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį, kuria N. T. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis dėl paminėtos veikos išteisintas. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, pažeidė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) normas ir Advokatūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias advokato veiklos garantijas, užtikrinančias advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą, todėl padarė neteisingas išvadas dėl byloje esančių duomenų gavimo teisėtumo ir jų pripažinimo įrodymais. Taip pat šis teismas netinkamai taikė BK 24, 25 ir 167 straipsniuose įtvirtintas materialiosios teisės normas.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis – tarp nuteistųjų N. T. ir A. S. 2018 m. vasario 26 d., kovo 20–21 d., kovo 27 d. vykusius pokalbius – pripažino įrodymais.

4.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šie pokalbiai vyko advokato A. S. advokatų kontoroje, abiem asmenims bendraujant kaip advokatui ir jo klientui. Nustatyta, kad pokalbiai vyko tarp advokato ir kliento atsiradusio teisinio santykio pagrindu ir buvo tiesiogiai susiję su kliento advokatui suteiktu pavedimu atstovauti jam civilinėse bylose bei su tuo susijusiais teisiniais aspektais (galimai neteisėtu civilinės bylos baigtimi suinteresuotų asmenų poveikiu teismui ir (ar) Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tokių veiksmų teisiniu užkardymu). Advokato ir kliento bendravimo forma (neliteratūrinė kalba pokalbių metu) šiuo atveju neturi teisinės reikšmės santykių kvalifikavimui ir paaiškinama kliento kultūros lygiu bei bendravimo konfidencialumu, advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimu.

4.4. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio, įtvirtinančio advokato veiklos garantijas, 5 dalyje tiesiogiai ir įsakmiai nurodyta, kad draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Šioje dalyje taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad advokato profesinę paslaptį, be kita ko, sudaro kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iš esmės vieninteliai ir (ar) pagrindiniai įrodymai, kuriais remiasi kaltinimas ir apeliacinės instancijos teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, yra duomenys, surinkti slapta susipažinus su advokato paslaptį sudarančia informacija.

4.5. Reikšminga ir tai, kad šie duomenys (informacija) buvo gauti draudžiamu būdu, t. y. pažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų leidusios taikyti toje pačioje 3 dalyje nurodytą šio draudimo išimtį, t. y. kad šių draudžiamų atlikti veiksmų taikymo metu advokatas A. S. būtų buvęs įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Be to, net ir esant tokiai išimčiai, leidimas atlikti nurodytus veiksmus suteikiamas tik su advokatui pareikštais įtarimais ar pateiktais kaltinimais susijusiems dokumentams. Šiuo atveju N. T. ir A. S. pokalbiai niekaip nebuvo susiję su advokatui A. S. taikomų KŽĮ nustatytų veiksmų faktiniu bei teisiniu pagrindu.

4.6. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio

4.7. KŽĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš Respublikos Prezidentą negali būti suprantamas kaip leidimas tokius veiksmus atlikti prieš advokatą, pažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintas advokato veiklos garantijas, t. y. tarp šių įstatymų normų yra kolizija. Tuo labiau kad KŽĮ 7 straipsnio l dalies 1 punkte įtvirtinta kriminalinės žvalgybos subjektų pareiga užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Būtent šiuo aspektu ir turi būti suprantamos Advokatūros įstatymo 46 straipsnio nuostatos, t. y. kaip užtikrinančios asmenų teises ir teisėtus interesus.

4.8. Taigi, nurodyti argumentai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir paminėtus advokato bei jo kliento pokalbius neteisėtai pripažino įrodymais, nepagrįstai jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Akivaizdu, kad Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje nustatyta duomenų gavimo tvarka buvo šiurkščiai pažeista.

4.9. Apeliacinis teismas, aiškindamas bendrininkavimą, nepagrįstai atsiejo ir atsietai taikė BK 24 ir 25 straipsnių nuostatas, t. y. nepagrįstai laikė, kad bendrininkavimas galimas nesant nustatytai nė vienai BK 25 straipsnyje nurodytai bendrininkavimo formai (nuosprendžio 367 ir 369 punktai). Bendrininkavimo institutas, kasatoriaus įsitikinimu, negali būti taikomas tais atvejais, kai bendrininkų veiksmai nereiškiami nė viena iš BK 25 straipsnyje nustatytų bendrininkavimo formų. Teismas pripažino, kad nuteistieji neveikė jiems valstybinio kaltintojo inkriminuota organizuota grupe, o veikimas nusikalstamo susivienijimo forma nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas.

4.10. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad N. T. kartu su savo advokatu civilinėje byloje A. S. ir savo klientu kitoje baudžiamojoje byloje V. V. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 167 straipsnio l dalyje, iš esmės grindė informacijos „rinkimo tikslu bei bendru kontekstu“ (nuosprendžio 360 punktas), kurį įvertino kaip „nesiekiantį jokio teisėto tikslo“, o siekiantį pakenkti ir (ar) atkeršyti nukentėjusiajam V. N. dėl jo, kaip Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) viršininko, vykdomų tarnybos pareigų (nuosprendžio 365 punktas).

4.11. Tačiau teismas nepagrįstai sutapatino N. T. ir A. S. tikslą, renkant jiems inkriminuotą informaciją, ir jį nepagrįstai susiejo su nuteistiesiems inkriminuota paminėta nusikalstama veika. N. T. buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto informacijos surinkimo apie N. G., o ne apie V. N.. Todėl teismo konstatuotas siekis pakenkti ir (ar) atkeršyti V. N. visiškai nesusijęs su surinkta informacija apie V. G., toks nuteistųjų tikslas nebuvo nustatytas. Nukentėjusiuoju dėl BK 167 straipsnio l dalyje nustatytos veikos pripažintas ne V. N., o V. G.. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ši nusikalstama veika inkriminuota kaip baigtas nusikaltimas, o ne kaip rengimasis ar pasikėsinimas. Be to, teismo išvada apie veikos tikslą prieštarauja ir teismo išvadai, kad kaltinamieji nepadarė kito, neatsiejamai su BK 167 straipsnyje nustatyta veika susijusio ir jiems inkriminuoto, nusikaltimo, nurodyto BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t. y. pasikėsinimo sunkiai sužaloti V. N. sveikatą.

4.12. Negana to, apeliacinės instancijos teismas patikslino aptariamos nusikalstamos veikos kaltinimą, nurodydamas, kad kaltinimas „tikslinamas, nustatant, kad A. S. tikslinosi iš N. T. sužinotą informaciją apie V. N. <...>“. Toks kaltinimo formulavimas patvirtina, kad N. T. A. S. perduotos informacijos apie jam žinomą „aukštą policijos pareigūną (mentą)“ tikslas buvo ne pakenkti ar atkeršyti V. N., o identifikuoti N. T. pažįstamo A. R. kaimyno, įvardyto kaip „aukštas policijos pareigūnas (mentas)“, tapatybę tam, kad gautų advokato pritarimą (patarimą) dėl tikslingumo kreiptis į šį asmenį pagalbos, užkardant galimą jo civilinėse bylose suinteresuotų asmenų ir teismo ar Vaiko teisų apsaugos tarnybos darbuotojų korupciją. Tai, kad N. T. neturėjo tikslo šia informacija pakenkti V. N., patvirtina ne tik aplinkybė, jog jis su pastaruoju neturėjo jokių sąsajų, bet ir jo nurodyta turima (iš A. R. gauta) informacija, kad šis asmuo labai myli savo seserį, todėl prie jo galima per ją „prieiti“, turint galvoje, jog šis asmuo palankiau pažiūrėtų į N. T. problemas jo civilinėje byloje.

4.13. Pirmiau nurodyti argumentai aktualūs ir pasisakant dėl apeliacinės instancijos teismo vertinto bylos konteksto. N. T. tyčia buvo aiškiai skirtinga nuo teismo nurodytos, be to, jis iš viso nesurinko jokios informacijos apie V. N.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvardijo, kokią konkrečią informaciją N. T. surinko.

4.14. Skundžiamame nuosprendyje (369 punkte) teismas šią informaciją apibūdina kaip susidedančią iš dviejų dalių: 1) „<...> surinko A. S. prašomą informaciją <...>“ ir 2) „<...> nufotografavo <...> V. G. automobilį Škoda Oktavia, v/n (duomenys neskelbtini), <...>“. Pirmosios informacijos dalies turinys teismo nėra atskleistas, jį galima tik numanyti iš patikslinto kaltinimo (nuosprendžio 360 punktas) – informaciją apie V. N. amžių, ūgį, išvaizdą, šeimą ir artimuosius, gyvenamosios vietos adresą. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. S. jam inkriminuotos veikos metu dirbo advokatu, prieš tai – prokuroru, todėl pagal darbo pobūdį asmeniškai bendravo su nukentėjusiuoju V. N. ir jam neabejotinai buvo žinoma dalis nurodytos informacijos (jo amžius, ūgis, išvaizda). Būtent tuo ir paaiškinamas A. S. klaidingas spėjimas, kad N. T., kalbėdamas apie „aukštą mentą“, užsiminė apie jį, nes šį pareigūną apibūdino žodžiu „aukštas“, nors ir turėjo galvoje jo pareigas, o ne išvaizdą (V. N. ūgis virš (duomenys neskelbtini), o V. G. – iki (duomenys neskelbtini)). Kitos informacijos dalies – apie šeimą (turi (duomenys neskelbtini), gyvena vienas, konkrečiu nurodytu adresu) – N. T. rinkti nereikėjo, nes jis ją turėjo jau ateidamas pas A. S. su savo idėja kreiptis pagalbos į „aukštą policijos pareigūną (mentą)“. Taigi, vienintelė informacija, kuri galimai N. T. (jis nepripažįsta) buvo suteikta A. S. papildomai, buvo duomenys apie A. G. automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarant jos priekinės dalies fotonuotrauką.

4.15. Nustačius, kad vienintelė galimai N. T. surinkta informacija yra automobilio priekinės dalies nuotrauka, iš kurios galima identifikuoti automobilį, kuriuo važinėja prokuroras V. G., N. T. įvardytas kaip „aukštas policijos pareigūnas (mentas)“, spręstina, ar ši informacija pripažintina informacija apie privatų asmens gyvenimą ir ar ji surinkta neteisėtu būdu, kas lemtų šių veiksmų, kaip nusikalstamų BK 167 straipsnio prasme, vertinimą.

4.16. Byloje nekilo ginčo, kad šis automobilis N. T. asmeniniu mobiliuoju telefonu buvo nufotografuotas stovintis viešoje vietoje (N. T. draugo (pažįstamo) A. R. ir V. G. gyvenamojo namo kieme). Automobilio modelis bei išvaizda nėra išskirtiniai, todėl nėra pagrindo informaciją apie asmens naudojamą tokį automobilį sutapatinti su informacija apie jo asmeninį gyvenimą, kurios rinkimas laikytinas neteisėtu. Be to, ši informacija surinkta, nenaudojant jokios specialios technikos, t. y. nufotografavus visuotinai viešame gyvenime naudojamu mobiliuoju telefonu. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad N. T. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos (nustatytos BK 135 straipsnyje ir 167 straipsnyje) yra neatsiejamai susijusios. Todėl, vertinant šios informacijos surinkimo tikslą, nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad buvo siekiama pakenkti ir (ar) atkeršyti V. N. dėl jo teisėtos tarnybinės veiklos, nes toks tikslas savaime suponuoja atskirą nusikalstamą veiką, dėl kurios nuteistieji yra išteisinti (BK 135 straipsnis) arba kuri nuteistiesiems nebuvo inkriminuota. Tuo labiau ši informacija nėra informacija apie V. N. ar jo asmeninį gyvenimą, o teismo nustatytas jos rinkimo tikslas nėra susijęs su V. G., t. y. asmeniu, kuriam priklauso nufotografuotas automobilis.

4.17. Taigi, pirmiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 167 straipsnio l dalies nuostatas ir nepagrįstai N. T. dėl šios veikos pripažino kaltu.

5. Nuteistojo E. T. gynėjas advokatas I. Motužis kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį – E. T. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 228 straipsnio 2 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas tik skundžiamame nuosprendyje E. T. inkriminavo naujas faktines aplinkybes, vien dėl kurių nuteistojo veika buvo kvalifikuota ne pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. Dėl to buvo pasunkinta E. T. teisinė padėtis, taip pat suvaržyta jo teisė į gynybą.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė naujomis faktines aplinkybes, atskleidžiančias E. T. padėjimo piktnaudžiauti veikos kvalifikuojantį požymį – turtinės naudos siekimą. Šis teismas nustatė, kad nors E. T. tiesioginio atlygio iš V. V. negavo, tačiau iš V. V. materialinės naudos už pagalbą šio byloje jis gavo (nuosprendžio 265 punktas). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų matyti, kad E. T. materialinės naudos gavimas pasireiškė V. V. pasakymais, kur gauti pigiau statybinių medžiagų, kur rasti darbininkų ir pan., dažnu E. T. važiavimu į V. V. namus pasikonsultuoti, pasiskolinti įrankių. Tačiau tokios piktnaudžiavimo veikos kvalifikuojantį požymį sudarančios aplinkybės – E. T. materialinės naudos gavimas iš V. V. už pagalbą jo byloje, pastarajam nurodant, kur gauti pigiau statybinių medžiagų, kur rasti darbininkų ir pan., pakonsultuojant savo namuose dažnai atvažiuojantį E. T., paskolinant šiam įrankių, – nebuvo nurodytos nei kaltinamajame akte, nei nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje turtinės naudos siekimo požymis inkriminuotas, nustačius faktines aplinkybes – V. V. piktnaudžiavimo bendrininkams perdavė: A. S. ne mažiau kaip 4000 Eur, G. C. ne mažiau kaip 3000 Eur, M. N. ne mažiau kaip 3000 Eur.

5.3. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad E. T. gynyba, apeliacinės instancijos teismui neatlikus BPK 256 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų procedūrų, negalėjo būti orientuota į iki tol neinkriminuotas veikos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 320 straipsnio 4 dalyje, 256 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimai laikytini esminiais, kadangi dėl jų buvo suvaržytos BPK 22 straipsnio 3 dalimi garantuotos kaltinamojo teisės – žinoti, kuo jis kaltinamas, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes, be to, pabloginta nuteistojo padėtis, nesant tam įstatymu įtvirtinto pagrindo.

5.4. Kvalifikuotojo piktnaudžiavimo normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) nurodytas motyvas (tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas) visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-489/2022, 2K-7-1-788/2024).

5.5. Apeliacinės instancijos teismo argumentacija dėl E. T. materialinės naudos gavimo rodo, kad turtinės naudos siekimo požymis nuteistajam inkriminuotas ne aiškiai atskleidus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nustačius turtinės naudos siekimo motyvą, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, o remiantis manymu, kurį pagrindžiančių išvadų nuosprendyje nepateikta. Būtent tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 228 straipsnio 2 dalies – taikymą.

5.6. Piktnaudžiavimas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o kvalifikuotasis piktnaudžiavimas, nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2013). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310/2010, 2K-100/2014). Taigi, kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta, kad šis suvokia, jog piktnaudžiauja būtent siekdamas turtinės ir (ar) kitokios asmeninės naudos. Be to, kasacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010 priimtoje nutartyje iš esmės pažymėta, kad, inkriminuojant turtinės naudos siekimo požymį, turi būti įrodyta, jog turtinės naudos siekimas susijęs būtent su pačia veika – piktnaudžiavimu.

5.7. Paminėtas išvadas dėl E. T. materialinės naudos gavimo iš V. V. apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis itin abstrakčiais V. V. ir E. T. parodymais. Todėl iš nuosprendžio nėra neaišku, kokie įrankiai turimi omenyje, koks jų skolinimosi laikas (ar turimas omenyje laikas iki nusikalstamos veikos, kas apskritai pašalintų turtinės naudos siekimo ateityje galimybę, ar po jos), intensyvumas, koks minėtų konsultacijų teikimo laikas, intensyvumas ir jų vertė E. T. (pvz., patarimų, kur pigiau įsigyti statybinių medžiagų, kai visuotinai prieinamos įvairiausių prekių kainų palyginimo galimybės naudojantis nemokamomis interneto svetainėmis). Be to, iš aptariamu aspektu padarytų teismo išvadų neišplaukia, kad E. T., galimai ir pasikonsultuodamas su V. V. namo remonto klausimais bei pasiskolindamas iš jo įrankių, šiuos įvykius vertino kaip turtinės naudos siekimą piktnaudžiaujant, o ne elementarią seniai pažįstamų, kaimynais tapusių asmenų draugiško bendravimo kultūrą. E. T. psichinis santykis su aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas turtinės naudos siekimo požymis, apskritai neatskleistas.

5.8. Tokiu būdu teismo išvadomis nepagrindžiant, ar paminėtos teismo nurodytos paslaugos nebuvo menkavertės, ar jų gavimas apskritai galėjo turėti įtakos E. T. dalyvavimui nusikalstamoje veikoje (padedant piktnaudžiauti), skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad dėl siekiamos naudos pobūdžio piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgijęs aiškiai didesnį pavojingumą, sudarantį pagrindą veiką kvalifikuoti ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o pagal šio straipsnio 2 dalį.

6. Nuteistasis V. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, ir baudžiamąją bylą jam dėl šių veikų nutraukti. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas tik skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 310–345 punktai) pakeitė kaltinime nurodytas esmines nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir iš dalies naujai suformulavo kaltinimą (išplėtė kaltinimo ribas). Nuosprendyje pakeisdamas kaltinime nurodytas veikų esmines faktines aplinkybes, teismas naujai nurodė, kad E. T. po A. G. paleidimo iš suėmimo A. G. gyvenamąja vieta nesirūpino; kadangi kaltinime nebuvo detalizuotas piktnaudžiavimo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – asmeninės naudos siekis, teismas naujai nustatė aplinkybes, kuo pasireiškė asmeninė nauda nuteistiesiems, pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą kitokios asmeninės naudos siekį, be to, nurodė, kad A. S. organizuodamas piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, M. N. piktnaudžiaudamas, o E. T. padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekė turtinės naudos, t. y. visų nuteistųjų teikiama pagalba V. V. turėjo teigiamos įtakos ir jų pačių turtinei situacijai. Tokiu būdu teismas, teismo posėdžio metu neinformavęs nuteistųjų (apeliantų) apie galimą kaltinimo keitimą, dėl to nepriėmęs rašytinės nutarties, pažeidė BPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir nuteistųjų teisę į gynybą. Tokiu procesiniu elgesiu teismas pažeidė ir teisinio aiškumo, teismo nešališkumo principus, pablogino kasatoriaus teisinę padėtį.

6.2. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Be to, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

6.3. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai patikimais pripažino liudytojų K. B. bei D. K. parodymus ir jais grindė nuteistųjų kaltę. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šie liudytojai skirtingai parodė aplinkybes, tai pripažino ir teismai. Liudytojai teisme akcentavo, kad T., t. y. A. G., rado kokainą ir norėjo per Klaipėdą parduoti. Tačiau teismuose prieštaravimai nebuvo pašalinti. Teismai, vertindami liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai parodė nuogirdas iš neva A. G. pasakojimų, pastarasis tik ir bendravo su broliu A. G. (jeigu šis broliui A. G. ką nors pasakojo, nes pastarojo apklausos protokole bylai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota, be to, pasakojimai galėjo būti suprasti ir interpretuojami savaip). Taigi, paminėtų liudytojų parodytos aplinkybės nėra tiesiogiai sužinotos iš A. G.. Patikrinti liudytojų parodymus kitais būdais, neapklausus A. G., nėra galimybės. Šie liudytojai parodė ir kitas svarbias aplinkybes apie pareigūnų veiksmų neteisėtumą (pareigūnams leidus suvartoti narkotines medžiagas, parodymus davė būdami apsvaigę nuo šių medžiagų), šios aplinkybės neleidžia neabejotinai tikėti liudytojų apklausos protokoluose užfiksuota informacija.

6.4. Be to, vertinant liudytojų K. B. ir D. K. parodymų patikimumą, reikšminga ir tai, kad jų apklausų datos ir duoti parodymai prieštarauja 2018 m. kovo 29 d. 12 val. 49 min. 59 sek. telefoninio pokalbio, vykusio tarp ikiteisminį tyrimą atlikusios bei šiuos liudytojus apklaususios pareigūnės R. B. ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro A. G., turiniui. Paminėto telefoninio pokalbio metu R. B. pasakojo A. G., kad ji yra (duomenys neskelbtini), nori pranešti geras naujienas; (duomenys neskelbtini) (policijos pareigūnai), su kuriais ji važiavo kartu, kelis narkomanus buvo sulaikę, pastarieji pradėjo kalbėti apie G. – kad sėdi už „kaifą“, ne už savo, o už klaipėdiškio, pas kurį rado; kad pats G. buvo taip kalbėjęs; kad buvo pažadėti pinigai, paminklas ant kapo; tai va, bandys „užsigaudyti“ ir juos apklausti, gal net filmuotą apklausą padaryti ir t. t. Tuo tarpu, pagal bylos medžiagą, liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. kovo 30 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d., o liudytojas D. K. – 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. gegužės 9 d. Taigi, pareigūnė R. B. aplinkybes apie A. G. sužinojo dar 2017 m. gruodžio 20 d., todėl 2018 m. kovo 29 d. vykusio telefoninio pokalbio su prokuroru metu tai neturėjo būti jokia naujiena.

6.5. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad kasatoriaus (ir kitų nuteistųjų) kaltė daugiausia grindžiama jo paties (V. V.) 2019 m. kovo 5, 7, 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir 2019 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais. Šiuos parodymus, neva sugretinę su visais bylos duomenimis, teismai pripažino objektyviais ir patikimais. Tačiau teismai visiškai neatskleidė ir nevertino priežasties, kodėl kasatorius paminėtų apklausų metu davė būtent tokius parodymus, kuriuos jis paneigė ne tik teisme, bet ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 17 d., nemotyvavo, kodėl atmeta ir nesiremia būtent šiais jo parodymais. Tokiu būdu teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

6.6. Kasatorius, paneigdamas paminėtų 2019 m. kovo mėn. vykusių apklausų metu duotus parodymus, paaiškino tokių parodymų davimo priežastis – tyrimui naudingi parodymai, sukurti ir pareigūnų pagalba priderinti prie ikiteisminio tyrimo duomenų, buvo duoti pagal susitarimą su pareigūnais mainais už kardomosios priemonės suėmimo pakeitimą ir kitų lengvatų (telefoninių skambučių, pasimatymų su artimaisiais) suteikimą. Tačiau supratęs, kad nebus paleistas į laisvę, dalyvaujant pasirinktam gynėjui advokatui K. Ašmiui, 2019 m. liepos 17 d. davė parodymus pas tyrėją N. F. ir paneigė prieš tai duotus parodymus. Nurodytą tyrimui palankių parodymų 2019 m. kovo mėn. davimo priežastį patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Vilniaus pataisos namų 2019 m. rugpjūčio mėn. rašte (82 t., b. l. 61–62) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad, 2019 m. nuo vasario 22 d. iki liepos 31 d. taikant kasatoriui suėmimą, pas jį įkalinimo įstaigoje pareigūnai A. Š., E. D., N. F. apsilankė net 15 kartų ir buvo po kelias valandas, tačiau nebuvo surašyti jokie procesiniai dokumentai, o į Vilniaus apygardos teismą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpas per nurodytą laikotarpį jis buvo konvojuotas net 23 kartus. Prokuroras A. Kazakovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-350/2023 2023 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas paaiškino dėl bendravimo su V. V. poreikio, apsilankymo įkalinimo įstaigoje, parodydamas, kad „dirbome, bendravome aktyviai, bet jis neatsivėrė“ (turimas omenyje pareigūnų bendravimas su kasatoriumi). Nurodytas aktyvus pareigūnų bendravimas su kasatoriumi, vertimas duoti parodymus, be kita ko, ir prieš save patį, negali būti laikomas teisėtu, tokiu būdu buvo iš esmės pažeistos BPK 21 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. įtariamojo teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

6.7. Kasatoriaus susitarimą su pareigūnais dėl parodymų davimo ir kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo į švelnesnę, kas buvo lemiama priežastis išgalvoti parodymus ir apkalbėti kitus asmenis, patvirtina ir kiti prokuroro A. Kazakovo kaip liudytojo baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-350/2023 2023 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat šio prokuroro Šiaulių apygardos teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-309/2022, baigiamųjų kalbų metu aptariamu aspektu nurodytos aplinkybės, V. V. ir jo sutuoktinės A. V. 2019 m. kovo 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 12 d. telefoniniai pokalbiai, kurie prie nagrinėjamos bylos buvo pridėti ir perklausyti 2024 m. spalio 10 d. prašymu. Kasatoriui pradėjus duoti tyrimui naudingus išgalvotus parodymus, jo 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 25 d. prašymai skambinti artimiesiems prokuroro A. Kazakovo atitinkamai 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. balandžio 4 d. atsakymais buvo patenkinti. Tai, kad po 2019 m. kovo mėn. duotų parodymų kasatorius turėjo naudos, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės apie kasatoriaus, kuriam tuo metu buvo taikomas suėmimas, gimtadienio šventimą tyrėjo E. D. kabinete, dalyvaujant sutuoktinei bei vaikams, valgant tortą.

6.8. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių žemesnės instancijos teismams nebuvo pagrindo kasatoriaus 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus pripažinti patikimais ir jais remtis grindžiant jo, taip pat kitų nuteistųjų kaltę, nes jie neatitinka įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų. Teismų padaryti esminiai įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis) pažeidimai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 147 straipsnio 2 dalies, BK 25 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies, BK 24 straipsnio 4 dalies ir 167 straipsnio 1 dalies – kasatoriui taikymą.

6.9. Be to, žemesnės instancijos teismai, nuteisdami kasatorių pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, neatskleidė ir nedetalizavo jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, nuosprendžiuose dėl to nepasisakė. Taip teismai iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikė teismų praktikoje detalizuotų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų.

6.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė subendrinti kasatoriui skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Tokiu šališku elgesiu teismas apribojo kasatoriaus galimybę kasaciniu skundu skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui netinkamą bausmių parinkimą ir jų galutinį subendrinimą, kartu taip pasunkino jo teisinę padėtį. Tai yra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nes tik tokiu būdu gali būti ištaisytas procesinis pažeidimas ir apgintos kasatoriaus teisės.

6.11. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi (bylos Nr. T-97-366/2025), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo teikimą dėl V. V. bausmių subendrinimo, teikimas buvo tenkintas ir buvo subendrintos kasatoriui skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Tačiau kasatorius nežinojo apie Panevėžio apygardos teisme gautą Šiaulių kalėjimo teikimą, jo nagrinėjimą. Dėl to buvo suvaržyta jo teisė į teisingą teismą, teisė į gynybą, lygiateisiškumo ir rungimosi principai (teisė pateikti atsiliepimą ir kitus prašymus, pareikšti nušalinimus). Nors dėl paminėtos 2025 m. liepos 7 d. nutarties jis pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, šio teismo 2025 m. liepos 31 d. galutine ir neskundžiama nutartimi, konstatavus procesinį pažeidimą, skundas vis tiek buvo atmestas.

7. Nuteistojo V. V. gynėjas advokatas A. Molis kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. V. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, ir jam dėl šių veikų baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

7.1. Žemesnės instancijos teismai, pripažindami V. V. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, BK 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalyje, netinkamai vertino ir aiškino V. V. byloje duotus skirtingus parodymus, be pagrindo suabsoliutino ir rėmėsi tik kaltinamaisiais jo parodymais, nepateikdami jokių argumentų dėl kitų jo parodymų atmetimo, neteisingai vertino kitus bylos duomenis, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kartu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

7.2. Žemesnės instancijos teismų prekybos žmonėmis auka pripažintas A. G. nebuvo apklaustas jokioje šio baudžiamojo proceso stadijoje, nedavė parodymų dėl jo išnaudojimo būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn vietoj V. V. už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir be kaltės, už piniginį atlygį atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo socialinio pažeidžiamumo ir kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Dėl šių aplinkybių užduoti klausimų A. G. neturėjo galimybės ir V. V. bei kiti nuteistieji, nors nagrinėjamoje byloje esantys duomenys (kitoje byloje A. G. pateiktame 2017 m. rugsėjo 11 d. nuoširdžiame prisipažinime, jo, kaip įtariamojo, apklausos, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys) paneigia A. G., kaip prekybos žmonėmis aukos, išnaudojimo faktą. Nors apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas paminėtu aspektu, rėmėsi baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-214-976/2023 suformuota praktika, tačiau ji neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Šiose kitose bylose analizuojamas prekybos žmonėmis aukos elgesys – sutikimo būti išnaudojamam teisinė reikšmė, be to, šiose bylose buvo apklaustos pačios prekybos žmonėmis aukos, tai nebuvo padaryta nagrinėjamoje byloje.

7.3. Skirtingai nei konstatavo teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūnei priimti 2020 m. birželio 16 d. nutarimą pripažinti A. G. nukentėjusiuoju, jame nurodant, kad A. G. nusikalstama veika padaryta moralinė, fizinė žala, nors apie tai šis nebuvo nurodęs jokiame procesiniame dokumente, nebuvo teisinio pagrindo. Šis nutarimas buvo priimtas prieš tai neapklausus A. G. kaip turinčio prekybos žmonėmis aukos statusą, vėliau jis jam nebuvo paskelbtas, A. G. nebuvo išaiškintos jo, kaip nukentėjusiojo, teisės ir pareigos (BPK 28 straipsnio 2, 3 dalys). Galimai A. G. iki šiol nežino apie jo pripažinimą nukentėjusiuoju, nes ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai neatliko jokių veiksmų, kad surastų A. G., taip pažeisdami BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jeigu po 2019 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl A. G. ar 2020 m. birželio 16 d. nutarimo pripažinti jį nukentėjusiuoju priėmimo ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, tyrimą kontroliavęs prokuroras būtų ėmęsi aktyvių veiksmų A. G. buvimo vietai nustatyti, tai, kai 2021 m. vasario 19 d. A. G. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir ten jam buvo taikomas suėmimas, jis būtų apklaustas šioje byloje kaip nukentėjusysis, būtų suteikta proceso dalyviams teisė užduoti jam klausimų ir nustatyti objektyvią tiesą byloje, visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

7.4. Teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą nedalyvaujant nukentėjusiajam A. G., pažeidė BPK 251 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju be nukentėjusiojo A. G. nebuvo galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes. Bylą nagrinėjusių teismų pasyvumas, siekiant nustatyti nukentėjusiojo A. G. buvimo vietą ir jį apklausti byloje, taip pat sutrukdė nustatyti A. G. buvimo vietą ir išsamiai, teisingai bei objektyviai išnagrinėti bylą. Nors Panevėžio apygardos teismas išdavė Europos tyrimo orderį Ispanijos Karalystei dėl A. G. nuotolinės apklausos (gauta informacija, kad A. G. buvimo vieta nežinoma), teismai kelis kartus per Eurojustą Ispanijos Karalystės užklausė dėl A. G. buvimo vietos (jo buvimo / gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta), tačiau teismai neatliko jokių kitų veiksmų – neužklausė Europolo, Lietuvoje esančių teisėsaugos institucijų, Kalėjimų tarnybos, Priklausomybės ligų centro, kitų Europos Sąjungos šalių institucijų ir pan., siekdami nustatyti A. G. buvimo vietą ir jį apklausti teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad A. G. yra benamis, nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismai neišnaudojo visų priemonių A. G. buvimo vietai nustatyti, siekdami jį apklausti kaip nukentėjusįjį ir užtikrinti jo dalyvavimą teisme.

7.5. Abu teismai pagal suformuluotą kaltinimą netinkamai aiškino prekybos žmonėmis objektyviuosius požymius ir jų buvimą nuteistųjų veiksmuose. Nagrinėjamu atveju A. G. neva sutikimas būti prekybos žmonėmis auka, jo teismui nepripažinus kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nepaskyrus jam laisvės atėmimo bausmės, negalėjo būti pagrindas V. V. inkriminuoti BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą.

7.6. Nagrinėjamoje byloje pasinaudojimas A. G. pažeidžiamumu konstatuotas, nustačius pasinaudojimą jo sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

7.7. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad A. G. yra pažeidžiamas dėl priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir V. V. neva tuo pasinaudojo. Pagal bylos duomenis, A. G. priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų galėjo turėti laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 22 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. Daugiau medicininių duomenų, patvirtinančių A. G. gydymąsi po 2017 m. balandžio 6 d., byloje nėra. Be to, A. G. daugiau nei metus išbuvo suimtas. Duomenų, kad jis suėmimo metu būtų reikalavęs gydymo programos ar medikamentų dėl priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, byloje nėra. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki paleidimo iš suėmimo A. G. buvo priklausomas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Be to, iš bylos medžiagos ir nuosprendžių matyti, kad V. V. nepiktnaudžiavo A. G. neva turima priklausomybe nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, nedavė ir neskatino jo jas vartoti, jo apsvaigusio neverbavo, tai, pagal teismų praktiką, būtų pagrindas pripažinti, kad dėl šios priklausomybės ir apsvaigimo laipsnio A. G. negalėjo įvertinti V. V. su juo atliekamų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2023).

7.8. Teismų konstatuotos aplinkybės – siūlymas A. G. sumokėti 30 000 Eur, taip pat jo išlaikymas įkalinimo įstaigoje – dėl šioje byloje suformuluoto kaltinimo specifiškumo negali atitikti pasinaudojimo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties požymio. Nustatant piktnaudžiavimą aukos pažeidžiamumu, vertinama ne tik nukentėjusiųjų faktinė padėtis, bet ir išnaudojimo, į kurį jie įtraukiami, turinys bei pasekmės jų likimui, taip pat visos kitos priežastys, paskatinusios priimti piktavališką pasiūlymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-788/2021, 2K-57-788/2022, 2K-258-788/2022).

7.9. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu taip ir nebuvo nustatyta, kiek A. G. buvo sumokėta, kad jis neva melagingai prisiimtų kaltę už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, dėl tokio prisipažinimo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atliktų jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nes be pirmosios instancijos teismo vertintų V. V. parodymų, kuriuos jis vėliau paneigė, byloje nėra kitų duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad V. V. A. G. tiesiogiai ir per O. B. perdavė 20 000 Eur (po 10 000 Eur). A. G. šioje byloje nebuvo apklaustas, iš jo parodymų nebuvo nustatyta, kokią pinigų sumą jis gavo už sutikimą, ar sumos dydis buvo lemiamas sutikimui duoti, galiausiai kokios priežastys lėmė, jog jis negalėjo atsisakyti, įvertinus aplinkybę, kad įkalinimo įstaigoje jis negalės laisvai disponuoti neva iš V. V. gautais pinigais.

7.10. Išlaikymas įkalinimo įstaigoje taip pat negali būti pripažintas pasinaudojimu A. G. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, kuris reikšmingai apsunkino atsisakymą priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam. Įkalinimo įstaigoje savarankiškai užtikrinamas maisto tiekimas ir kitas nuteistojo išlaikymas. Lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje turėjimas leidžia tik papildomai nusipirkti maisto produktų. Teismai neatskleidė, ar papildomų lėšų turėjimas įkalinimo įstaigoje buvo priežastis, nulėmusi A. G. pažeidžiamumą, vertinant pasirinkimo gyventi laisvėje ar įkalinimo įstaigoje, sąskaitoje turint lėšų, kontekste. Vėlgi, iš bylos duomenų, neapklausus paties A. G., tai nustatyti nėra galimybės.

7.11. Reikšminga ir tai, kad V. V. nežinojo apie A. G. pažeidžiamumą. Bylos duomenys nepatvirtina tokio žinojimo ir aplinkybės, kad V. V. naudojosi A. G. pažeidžiamumu, buvo akivaizdi galimybė manipuliuoti, siekiant išnaudoti nukentėjusįjį, kad šis prisiimtų svetimą kaltę ir atliktų bausmę. Tokių duomenų nuosprendžiuose nedetalizuoja ir teismai. Byloje konstatuota, kad A. L. pažinojo A. G. ir žinojo jo gyvenimo sąlygas, tačiau byloje nėra nustatyta, kad tokiu žinojimu A. L. būtų pasidalijęs su O. B., o šis – su V. V..

7.12. Be to, žemesnės instancijos teismai, atsižvelgdami į visus bylos duomenis, nevertino byloje esančių A. G. asmenybę charakterizuojančių duomenų, nepateikė argumentų, kodėl šiuos duomenis, kurie paneigia A. G. pažeidžiamumą, atsisako vertinti. Iš A. G. rašyto prisipažinimo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jo apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, prokuroro pateikto A. G. monologo vaizdo įrašo aiškiai atsiskleidžia A. G. savarankiškumas, asmeninės savybės, pasakojimų rišlumas ir ryžtingumas, turimos pozicijos ikiteisminio tyrimo ir pareigūnų atžvilgiu kategoriškumas, neatrodo, kad asmuo yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, gyvena sunkiomis gyvenimo sąlygomis, sunki jo materialinė padėtis ar jis yra kieno nors veikiamas. A. G. pažeidžiamumą paneigia ir liudytojų R. L., K. B. parodymai, taip pat byloje esantys duomenys apie jo, prisistačiusio kito asmens vardu, sulaikymą Ispanijoje dėl prekybos narkotikais, marihuanos sodinimo, sukčiavimo, susijusio su elektros energija, priklausymo nusikalstamai grupuotei, duomenys apie A. G. investuotus pinigus į narkotines medžiagas, šių medžiagų vežiojimą už pinigus, duomenys apie A. G. teistumus už mokesčių nemokėjimą, sukčiavimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismai pažeidė bylos duomenų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 3, 5 dalyse, tai sutrukdė bylą išnagrinėti teisingai, visapusiškai ir priimti teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė liudytojų K. B., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurie buvo duoti šiems apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir skyrėsi nuo jų teisme duotų parodymų.

7.13. Šiaulių apygardos teismas, Panevėžio apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, niekaip nerevizavo A. G. duotų parodymų teisingumo, formaliai apsiribodami aplinkybės, kad narkotinės medžiagos buvo rastos pas V. V. namuose, vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas dėl skirtingų nagrinėjamų nusikalstamų veikų ir įrodinėtinų aplinkybių nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-309/2023, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-870/2024. Nors V. V. 2019 m. kovo–liepos mėn. davė parodymus apie A. G., tačiau jie buvo išgalvoti, esant susitarimui su policijos pareigūnais dėl kardomosios priemonės pakeitimo švelnesne, jis juos paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu ir nepatvirtino teisminiame bylos nagrinėjime. Taigi, aplinkybė, kad baudžiamosiose bylose nebuvo tirtas A. G. parodymų prieštaringumas bylos medžiagai, leidžia teigti, jog ne visi bylos duomenys buvo išnagrinėti, todėl nebuvo galimybės įrodymus įvertinti išsamiai ir nešališkai (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

7.14. Bylos duomenys, vertinant suformuotos teismų praktikos kontekste, nepatvirtina, kad kaltininkai faktiškai kontroliavo A. G.. Teismų išvados apie A. G. sumokėtą dalį sutartos sumos, nuolat jam teikiamą išlaikymą, nuolatinį advokatų bendravimą įkalinimo įstaigoje su A. G. nepatvirtina intensyvios jo veiksmų kontrolės, dėl kurios A. G. nebūtų galėjęs savarankiškai priimti sprendimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki A. G. sulaikymo, vėliau suėmimo metu niekaip nebuvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Kai jam buvo sumokėta dalis pinigų, jis laisvai galėjo judėti, pasidalyti pinigus su A. L., O. B., investuoti juos į narkotinių medžiagų prekybą, laisvai disponuoti pinigais gyvenamojoje vietoje, t. y. jo niekas nekontroliavo, jis laisvai galėjo pasirinkti savo norimą elgesio, judėjimo laisvės variantą. Aplinkybė, kad A. G. brolis A. G., pasak liudytojos K. B., stengėsi jį atkalbėti nuo jo apsisprendimo prisiimti kaltę už kitą asmenį, taip pat aplinkybės apie A. G. susitikimą miške su V. V., kaip ir kitos pirmiau nurodytos A. G. charakterizuojančios aplinkybės, tik patvirtina, kad A. G. nebuvo prekybos žmonėmis auka, jis nebuvo kontroliuojamas, nebuvo sudarytos tokios sąlygos, dėl kurių jis buvo priverstas paklusti kaltininko valiai būti išnaudojamam ir negalėjo laisvai pasirinkti savo elgesio varianto. Galiausiai A. G. turėjo galimybę prašyti pagalbos pas pareigūnus, jiems papasakoti neva tikrąją tiesą ir pan., tačiau to nepadarė. A. G. kontrolės nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, kad šiandien nėra žinoma jo buvimo vieta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismai netinkamai aiškino A. G. sprendimų ir veiksmų kontrolės požymį, nedetalizavo, kokiais V. V. veiksmais prasidėjo A. G. kontrolė, nenurodė kontrolės pradžios ir pabaigos momento, o tai yra reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jos baigtumui.

7.15. Nuosprendžiuose nurodyti V. V. veiksmai, jų pasireiškimas, aktyvumas neturi ir verbavimo požymių. Byloje nustatyta, kad A. L., kurio V. V. nepažįsta, rado A. G., kuris už 30 000 Eur atlygį galėtų prisiimti kaltę dėl kokaino. A. L. nagrinėjamoje byloje nėra kaltinamasis, nėra duomenų, ar jam kitoje byloje yra pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos – prekybos žmonėmis – padarymo. Vien V. V. formalus pokalbis su A. G. nepatvirtina verbavimo požymio.

7.16. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad verbavimo metu A. G. buvo pažadėtas kapavietės sutvarkymas ir paminklo pastatymas, tačiau tokia išvada prieštarauja kitai teismo nustatytai aplinkybei, jog O. B. ir V. V. iš anksto, dar iki jų pasiūlymo pateikimo, nežinojo apie tai, kad A. G. nori sutvarkyti tėvų kapus (nuosprendžio 167 punktas). O. B. ir V. V. neigia padarę nusikalstamą veiką, A. G. byloje nėra apklaustas, kitais bylos duomenimis nėra nustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo inicijuotas A. G. tėvų kapavietės sutvarkymas. Tai, kad kapavietė buvo pradėta tvarkyti po A. G. 2017 m. rugsėjo 11 ir 12 d. duotų parodymų (2017 m. spalio mėn.), nesuteikia pagrindo manyti, kad tai buvo V. V. inicijuotas procesas. Nepaneigta ir tai, kad A. G. galėjo savarankiškai susitarti su A. L., O. B. ar kitais asmenimis dėl tėvų kapavietės sutvarkymo.

7.17. Galiausiai kyla klausimas dėl to, ar formaliai vertinant, kad neva V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, užverbavo ir išnaudojo A. G., kad šis prisiimtų svetimą kaltę ir atliktų bausmę, A. G. nepripažinus kaltu ir nenuteisus, o V. V. neišvengus atsakomybės (tai sprendžia išskirtinai tik teismas, o ne kaltininkai), inkriminuota prekybos žmonėmis veika gali būti laikoma baigtu nusikaltimu. V. V. ir kiti kaltininkai iš anksto žino, kad nuo pat susitarimo pradžios nėra aišku, ar pavyks įgyvendinti nusikalstamą sumanymą dėl išskirtinai teismo vykdomo teisingumo. Taigi, kyla klausimas, ar bet koks formalus tokio tipo susitarimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip prekybos žmonėmis nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju negali būti formaliai pripažinta, kad veika baigta nuo verbavimo pradžios, kai po A. G. sulaikymo ir suėmimo jam taikymo, dar nepripažinus asmens kaltu ir nenuteisus laisvės atėmimo bausme, V. V. neišvengus atsakomybės dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, prarandama visiška nukentėjusiojo kontrolė, nes jis tampa ne V. V., kitų kaltininkų, o teisėsaugos pareigūnų žinioje ir jų kontroliuojamas.

7.18. Šiuo atveju bylos duomenys nepatvirtina nė vieno būtinojo prekybos žmonėmis požymio V. V. veiksmuose, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad V. V. padarė BK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą.

7.19. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad V. V. padarė BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

7.20. Generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. Radišausko 2019 m. vasario 19 d. nutarimu (66 t., b. 1. 152–155), trečią kartą panaikinus prokuroro A. Mirno (A. Mirnyj) nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (įskaitant ir dėl veikos, nustatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje), buvo neteisėtai atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14516-18. Šis nutarimas buvo grindžiamas neva naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad prie ikiteisminiame tyrime tirtų veikų galėjo prisidėti ir V. V., o šios aplinkybės paaiškėjo tik po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria buvo panaikintas prokuroro 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14516-18, priėmimo. Tačiau nutarime nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų, prokuroro baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teisme galima tik numanyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo būti per 2019 m. sausio 24 d. pokalbį tarp V. V., D. Z. ir asmens vardu „N“ užfiksuoti duomenys (46 t., b. 1. 132–146). Tačiau paminėtų asmenų 2019 m. sausio 24 d. pokalbis užfiksuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminiame tyrime Nr. 04-07-00007-18, veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokolas surašytas 2019 m. balandžio 11 d., t. y. po kelių mėnesių po 2019 m. vasario 19 d. nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą priėmimo. Byloje nėra duomenų, kokiais pagrindais procesiniais dokumentais buvo įformintas 2019 m. sausio 24 d. pokalbio pridėjimas prie atnaujinto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14516-18, kuris neturi nieko bendro su ikiteisminiu tyrimu, kuriame buvo užfiksuotas paminėtas pokalbis, kas perdavė šio pokalbio turinį ir kokia forma jis buvo perduotas generalinio prokuroro pavaduotojui Ž. Radišauskui iki nutarimo 2019 m. vasario 19 d. priėmimo. Ar Ž. Radišauskas galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 04-07-00007-18 ir atnaujinto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14516-18 medžiaga, ar galėjo susipažinti su D. Z. slaptos kontrolės metu surinkta informacija, tokių duomenų byloje taip pat nėra. Taigi, šios aplinkybės patvirtina šiurkščius procesinius pažeidimus, kurie leidžia konstatuoti 2019 m. vasario 19 d. nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą neteisėtumą, atitinkamai neteisėtą BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos V. V. inkriminavimą, tęsiant ikiteisminį tyrimą, ir jo nuteisimą už šios veikos padarymą.

7.21. Bylos duomenys nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad V. V. ir A. S. veikė kaip šios nusikalstamos veikos organizatoriai, o N. T. buvo šio nusikaltimo vykdytojas.

7.22. Bylos duomenimis nėra nustatytas V. V. bei A. S., N. T. bendravimas ir susitarimas rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Buvo vykdoma slapta A. S. kontrolė, tačiau kontaktų su V. V., kurių metu būtų aptariamas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas, nebuvo užfiksuota. A. S., bendraudamas su N. T., taip pat nekalbėjo apie V. V. ir neva jo suplanuotą (organizuotą) asmens duomenų rinkimą apie V. N. ar kitus asmenis. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

7.23. Nuteistiesiems inkriminuotas laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 4 d. (V. V. sulaikymo dienos, kai gyvenamojoje vietoje buvo rastos narkotinės medžiagos) iki 2018 m. balandžio 1 d. (A. S. ir N. T. sulaikymo), todėl 2019 m. sausio 24 d. pokalbis tarp V. V., D. Z. ir asmens vardu „N“ negali patvirtinti BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos inkriminavimo V. V. pagrįstumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neištyrė viso paminėto pokalbio turinio, pacitavo tik dalį jo, tam tikras frazes, todėl jos neatskleidžia viso pokalbio turinio ir esmės, tuo labiau tikrųjų V. V. ketinimų organizuoti informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą. Vertinant viso pokalbio kontekstą, matyti, kad jis apskritai nėra susijęs su inkriminuota nusikalstama veika, jo metu tik komentuojama situacija – A. S. sulaikymas, ir užfiksuoti pajuokavimai.

7.24. Negana to, pokalbis tarp V. V., D. Z. ir asmens vardu „N“ vyko 2019 m. sausio 24 d., o atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14516-18 buvo pradėtas 2018 m. kovo 29 d. A. S. ir N. T. pokalbiai, neva kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pradėti fiksuoti nuo 2018 m. vasario mėn. Todėl nurodyti pokalbiai yra laiko prasme visiškai nutolę nuo 2017 m. gegužės 4 d. įvykių, kai V. V. namuose buvo rastos narkotinės medžiagos. Per ilgą laikotarpį – nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. sausio 24 d. (iki pokalbio) – nebuvo surinkta jokių reikšmingų, nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų, todėl tai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadas apie BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, tai, kad V. V. buvo piktas, turėjo neigiamą nuomonę apie pareigūnus, taip pat ir nukentėjusįjį V. N. dėl jo vadovavimo pareigūnams, kurie atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-16409-16 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat neva V. V. turėtą motyvą pakenkti ir atkeršyti V. N. dėl šio vykdytų tarnybinių pareigų, kuris nėra būtinasis BK 167 straipsnyje nurodytos veikos objektyviosios pusės požymis. V. V. neturėjo tikslo surinkti duomenis apie privatų V. N. gyvenimą ir motyvo pakenkti bei atkeršyti jam, per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 5 d., kai buvo paleistas iš suėmimo, iki 2019 m. sausio 24 d. pokalbio jis neatliko jokių veiksmų, kad surinktų duomenis apie privatų nurodyto asmens gyvenimą, ir nesiėmė parengiamųjų veiksmų jam pakenkti ar atkeršyti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2019 m. sausio 24 d. pokalbio turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka duomenų teigti, jog šis pokalbis turi tiesiogines sąsajas su kaltinamųjų A. S., N. T. ankstesniais pokalbiais.

7.25. Iš bylos duomenų ir skundžiamų nuosprendžių matyti, kad A. S. ir N. T. surinkti duomenys apie asmens šeiminę padėtį, naudojamą automobilį, jo valstybinius numerius, gyvenamąją vietą nėra susiję su nukentėjusiuoju V. N.. Tai duomenys, išskirtinai susiję su V. G.. Byloje nustatyta, kad paminėti duomenys apie prokurorą V. G. nebuvo rinkti privatumą ribojančiais būdais, panaudoti svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti. Duomenys surinkti apie viešo asmens viešoje vietoje stovintį automobilį. Todėl konstatuoti, kad surinkti duomenys, automobilio nufotografavimas yra informacija apie privatų asmens gyvenimą BK 167 straipsnio prasme, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė informacijos rinkimo neteisėtumą baudžiamąja prasme, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.26. Aptarti argumentai leidžia daryti išvadą, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog V. V. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmuose nėra visų būtinų šių nusikalstamų veikų sudėties požymių.

8. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas H. Mackevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir A. S. baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

8.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nepagrįstai nusprendė, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad A. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad jie surinkti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nuosprendžius grindė prielaidomis, nepašalintas abejones vertino ne A. S. naudai. Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Visa tai sukliudė teismams priimti teisingus nuosprendžius.

8.2. Abu teismai netinkamai vertino ir aiškino nuteistojo V. V. byloje duotus skirtingus parodymus, be pagrindo išskirtinę reikšmę suteikė kaltinamiesiems parodymams, nepateikė jokių argumentų dėl kitų parodymų atmetimo.

8.3. A. S. pateikto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Bylos duomenys nepatvirtina, kad A. S. V. V. „sukūrė“ veiksmų planą ir „patarė“ juos atlikti, kad A. S. sukurstė G. P., V. P. duoti melagingus parodymus ar atliko kokius nors kitus neteisėtus veiksmus. 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje apklausti G. P., V. P. savo kaltę pripažino, tačiau nenurodė jokių neteisėtų A. S. veiksmų, priešingai, parodė, kad A. S. pažįsta iš anksčiau dėl jam teiktų statybinių paslaugų ir iš jo gautų teisinių paslaugų, su A. S. bendravo dėl skundų jų vardu parengimo, o tai nėra neteisėti veiksmai.

8.4. Pagal šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalį, konstatuojant organizuotą grupę, be kita ko, turi būti nustatytas išankstinis susitarimas daryti šiame straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas. Aplinkybė – kada buvo pasiektas išankstinis susitarimas – turi būti be pagrįstų abejonių nustatyta bylos nagrinėjimo metu, o jos nenustačius, turėtų būti pašalintas iš kaltinimo veikimas organizuota grupe. Šiuo metu galiojanti BK 25 straipsnio 4 dalis yra baudžiamąją atsakomybę švelninanti norma, tačiau apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

8.5. Nuosprendžiuose nurodoma, kad A. S., būdamas advokatas, įtrauktas į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, Advokatūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka prisiekęs laikytis Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, sulaužė šią priesaiką ir pažeidė kitų norminių aktų, ne BK, reikalavimus. Tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla, pažeidus baudžiamąjį įstatymą. Be to, jokie baudžiamosios bylos duomenys kaltinimų, sukursčius kitus asmenis įvykdyti nusikalstamas veikas ar atlikus kitokį piktnaudžiavimą, nepatvirtina. Lietuvos advokatūra, kaip juridinis asmuo, nebuvo įtraukta į bylą, suteikiant nukentėjusiojo statusą, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl A. S. galimai atliktų nusikalstamų veikų būtų sumenkintas advokatūros prestižas, nebuvo nustatytas nukentėjusiuoju pripažintam A. G. galimai padarytos turtinės žalos dydis. Taigi, visiškai neatskleistas didelės žalos požymis, būtinas asmens veiksmams pagal BK 228 straipsnį teisingai kvalifikuoti.

8.6. Žemesnės instancijos teismų prekybos žmonėmis auka pripažintas A. G. nebuvo apklaustas jokioje šio baudžiamojo proceso stadijoje, nedavė parodymų dėl jo išnaudojimo būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn vietoj V. V. už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir be kaltės, už piniginį atlygį atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo socialinio pažeidžiamumo ir kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Dėl šių aplinkybių užduoti klausimų A. G. neturėjo galimybės ir A. S. bei kiti nuteistieji, nors nagrinėjamoje byloje esantys duomenys (kitoje byloje A. G. pateiktame 2017 m. rugsėjo 11 d. nuoširdžiame prisipažinime, jo, kaip įtariamojo, apklausos, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys) paneigia A. G., kaip prekybos žmonėmis aukos, išnaudojimo faktą. Nors apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas paminėtu aspektu, rėmėsi baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-214-976/2023 suformuota praktika, tačiau ji neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Šiose kitose bylose analizuojamas prekybos žmonėmis aukos elgesys – sutikimo būti išnaudojamam teisinė reikšmė, be to, šiose bylose buvo apklaustos pačios prekybos žmonėmis aukos, to nebuvo padaryta nagrinėjamoje byloje.

8.7. Skirtingai nei konstatavo teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūnei priimti 2020 m. birželio 16 d. nutarimą pripažinti A. G. nukentėjusiuoju, jame nurodant, kad A. G. nusikalstama veika padaryta moralinė, fizinė žala, nors apie tai šis nebuvo nurodęs jokiame procesiniame dokumente, nebuvo teisinio pagrindo. Šis nutarimas buvo priimtas prieš tai neapklausus A. G. kaip prekybos žmonėmis aukos, vėliau jis jam nebuvo paskelbtas, A. G. nebuvo išaiškintos jo, kaip nukentėjusiojo, teisės ir pareigos (BPK 28 straipsnio 2, 3 dalys). Galimai A. G. iki šiol nežino apie jo pripažinimą nukentėjusiuoju, nes ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai neatliko jokių veiksmų, kad surastų A. G., taip pažeisdami BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jeigu po 2019 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl A. G. ar 2020 m. birželio 16 d. nutarimo pripažinti jį nukentėjusiuoju priėmimo ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, tyrimą kontroliavęs prokuroras būtų ėmęsi aktyvių veiksmų nustatyti A. G. buvimo vietą, tai, kai 2021 m. vasario 19 d. A. G. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir ten jam buvo taikomas suėmimas, jis būtų buvęs apklaustas šioje byloje kaip nukentėjusysis, būtų buvusi suteikta proceso dalyviams teisė užduoti jam klausimų ir nustatyti objektyvią tiesą byloje, visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

8.8. Teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą nedalyvaujant nukentėjusiajam A. G., pažeidė BPK 251 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju be nukentėjusiojo A. G. nebuvo galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes. Teismai dėl A. G. buvimo vietos nustatymo bendradarbiavo tik su Ispanijos Karalyste, neišnaudojo visų galimų priemonių A. G. buvimo vietai nustatyti, siekiant jį apklausti kaip nukentėjusįjį ir užtikrinti jo dalyvavimą teisme, nors be nukentėjusiojo nebuvo galima išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir apginti jo interesus.

8.9. Abu teismai pagal suformuluotą kaltinimą netinkamai aiškino prekybos žmonėmis objektyviuosius požymius ir jų buvimą nuteistųjų veiksmuose. Nagrinėjamu atveju neva A. G. sutikimas būti prekybos žmonėmis auka, jo teismui nepripažinus kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nepaskyrus jam laisvės atėmimo bausmės, negalėjo būti pagrindas pripažinti, kad A. S. padarė BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą.

8.10. Nagrinėjamoje byloje pasinaudojimas A. G. pažeidžiamumu konstatuotas, nustačius tariamą A. S. kartu su kitais nuteistaisiais pasinaudojimą jo sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

8.11. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad A. G. yra pažeidžiamas dėl priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir A. S. bei kiti nuteistieji neva tuo pasinaudojo. Pagal bylos duomenis, A. G. priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų galėjo turėti – 2004 m. sausio 22 d., kai jis kreipėsi į Farmakoterapijos metadonu programą, buvo gydytas su pertraukomis, 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo išbrauktas ir 2017 m. balandžio 6 d. vėl priimtas į programą; metadono programoje dalyvavo nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d., atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Daugiau medicinos duomenų, patvirtinančių A. G. gydymąsi po 2017 m. balandžio 6 d., byloje nėra. Be to, A. G. daugiau nei metus išbuvo suimtas. Duomenų, kad jis suėmimo metu būtų reikalavęs gydymo programos ar medikamentų dėl priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, byloje nėra. Taigi, A. G. nebuvo priklausomas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų.

8.12. Nė vienas iš nuteistųjų nepiktnaudžiavo A. G. tariama priklausomybe nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, nedavė ir neskatino jo jas vartoti, jo apsvaigusio neverbavo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl šios tariamos priklausomybės A. G. negalėjo įvertinti su juo atliekamų veiksmų ar neturėjo galimybės atsisakyti veikti pagal nuteistųjų nurodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2023).

8.13. Teismų konstatuotos aplinkybės – siūlymas A. G. sumokėti 30 000 Eur, taip pat jo išlaikymas įkalinimo įstaigoje – dėl šioje byloje suformuluoto kaltinimo specifiškumo negali atitikti pasinaudojimo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties požymio. Nustatant piktnaudžiavimą aukos pažeidžiamumu, vertinama ne tik nukentėjusiųjų faktinė padėtis, bet ir išnaudojimo, į kurį jie įtraukiami, turinys bei pasekmės jų likimui, taip pat visos kitos priežastys, paskatinusios priimti piktavališką pasiūlymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-788/2021, 2K-57-788/2022, 2K-258-788/2022).

8.14. Be pirmosios instancijos teismo vertintų V. V. parodymų, kuriuos jis vėliau paneigė, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. G. buvo perduota 10 000 Eur ir vėliau 10 000 Eur, skirtų A. G., buvo perduota O. B.. Dėl likusių 10 000 Eur perdavimo A. G. ar pažado tai padaryti skundžiamuose nuosprendžiuose nepasisakyta.

8.15. Beje, abu teismai nepagrįstai pirmenybę suteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems V. V. parodymams, kuriuos jis bylos nagrinėjimo teisme metu paneigė. Visiškai nesvarbu, kokių motyvų vedamas V. V. davė šių apklausų metu neteisingus parodymus. Svarbu tai, kokiems jo parodymams suteiktina pirmenybė – ar duotiems tuo metu, kai kiti įtariamieji neturėjo galimybės užduoti jam klausimų, ar duotiems teisminio bylos nagrinėjimo metu. A. G. šioje byloje nebuvo apklaustas, iš jo parodymų nebuvo nustatyta, kokią pinigų sumą gavo už sutikimą, ar sumos dydis buvo lemiamas sutikimui duoti, galiausiai kokios priežastys lėmė, jog jis negalėjo atsisakyti, įvertinus aplinkybę, kad įkalinimo įstaigoje jis negalės laisvai disponuoti neva gautais pinigais gana ilgą laiko tarpą.

8.16. Išlaikymas įkalinimo įstaigoje taip pat negali būti pripažintas pasinaudojimu A. G. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, kuris reikšmingai apsunkino atsisakymą priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam. Įkalinimo įstaigoje savarankiškai užtikrinamas nuteistojo išlaikymas. Lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje turėjimas leidžia tik papildomai nusipirkti maisto produktų. Iš bylos duomenų neaišku, ar papildomų lėšų turėjimas įkalinimo įstaigoje buvo priežastis, nulėmusi A. G. pažeidžiamumą, vertinant pasirinkimo gyventi laisvėje ar įkalinimo įstaigoje, sąskaitoje turint lėšų, kontekste. Vėlgi, iš bylos duomenų, neapklausus paties A. G., tai nustatyti nėra galimybės.

8.17. Reikšminga ir tai, kad nei V. V., nei A. S. nežinojo apie A. G. pažeidžiamumą. Abu teismai vadovavosi visiškai nepatikimais ikiteisminio tyrimo metu duotais V. V. parodymais, kuriuos šis paneigė, juos paneigė ir nuteistasis O. B. bei liudytojas A. L..

8.18. Iš byloje esančių A. G. asmenybę charakterizuojančių duomenų akivaizdu, kad jis nebuvo tiek pažeidžiamas, jog būtų pagrindas A. S. kartu su V. V. inkriminuoti prekybą žmonėmis. Iš A. G. rašyto prisipažinimo dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jo apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, prokuroro pateikto A. G. monologo vaizdo įrašo, liudytojų R. L., K. B. parodymų, byloje esančių duomenų apie jo, prisistačiusio kito asmens vardu, sulaikymą Ispanijoje dėl prekybos narkotikais, marihuanos sodinimo, sukčiavimo, priklausymo nusikalstamai grupuotei, duomenų apie A. G. investuotus pinigus į narkotines medžiagas, šių medžiagų vežiojimą už pinigus, duomenų apie jo teistumus už mokesčių nemokėjimą, sukčiavimą aiškiai atsiskleidžia ne A. G. pažeidžiamumas, o jo savarankiškumas, gyvenimiškos (taip pat ir nusikalstamos) patirties turėjimas, nepasidavimas įtakai ir spaudimui (taip pat ir pareigūnų), kategoriškumas, savo nuomonės turėjimas. Teismai nepagrįstai šių duomenų nevertino, išskirtinę reikšmę suteikė liudytojų K. B., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurie buvo duoti šiems apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir skyrėsi nuo jų teisme duotų parodymų. Taip teismai pažeidė bylos duomenų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 3, 5 dalyse, tai sutrukdė bylą išnagrinėti teisingai, visapusiškai ir priimti teisėtą sprendimą.

8.19. Šiaulių apygardos teismas (išnagrinėjo bylą, kurioje A. S. nedalyvavo jokiu statusu), Panevėžio apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, niekaip nerevizavo A. G. duotų parodymų teisingumo, formaliai apsiribodami aplinkybės, kad narkotinės medžiagos buvo rastos pas V. V. namuose, vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas dėl skirtingų nagrinėjamų nusikalstamų veikų ir įrodinėtinų aplinkybių nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-309/2023, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-870/2024. Nors V. V. 2019 m. kovo–liepos mėn. davė parodymus apie A. G., tačiau jie buvo išgalvoti, esant susitarimui su policijos pareigūnais dėl kardomosios priemonės pakeitimo švelnesne, jis juos paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu ir nepatvirtino teisminiame bylos nagrinėjime. Taigi, aplinkybė, kad baudžiamosiose bylose nebuvo tirtas A. G. parodymų prieštaringumas bylos medžiagai, leidžia teigti, jog ne visi bylos duomenys buvo išnagrinėti, todėl nebuvo galimybės įrodymus įvertinti išsamiai ir nešališkai (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

8.20. Bylos duomenys, vertinant suformuotos teismų praktikos kontekste, nepatvirtina, kad nuteistieji faktiškai kontroliavo A. G.. Teismų išvados apie A. G. sumokėtą dalį sutartos sumos, nuolat jam teikiamą išlaikymą, nuolatinį advokatų bendravimą įkalinimo įstaigoje su A. G. nepatvirtina intensyvios jo veiksmų kontrolės, dėl kurios A. G. nebūtų galėjęs savarankiškai priimti sprendimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki A. G. sulaikymo, vėliau suėmimo metu nuteistieji nevaržė jo judėjimo laisvės. Jo niekas nekontroliavo, jis laisvai galėjo pasirinkti savo norimą elgesio, judėjimo laisvės variantą. Aplinkybė, kad A. G. brolis A. G., pasak liudytojos K. B., stengėsi jį atkalbėti nuo jo apsisprendimo prisiimti kaltę už kitą asmenį, kaip ir kitos pirmiau nurodytos A. G. charakterizuojančios aplinkybės, taip pat patvirtina, kad A. G. nebuvo prekybos žmonėmis auka, jis nebuvo kontroliuojamas, nebuvo sudarytos tokios sąlygos, dėl kurių jis buvo priverstas paklusti nuteistųjų valiai būti išnaudojamas ir negalėjo laisvai pasirinkti savo elgesio varianto. A. G. kontrolės nebuvimą patvirtina ir aplinkybė, kad šiandien nėra žinoma jo buvimo vieta.

8.21. A. S. nežinojo, su niekuo nederino ir niekam nevadovavo, tariamai verbuojant A. G.. Kadangi jis jokiu būdu nebendravo su A. G., jo veiksmuose nėra ir verbavimo požymio, kuris reikšmingas prekybos žmonėmis nusikaltimo baigtumo momentui nustatyti.

8.22. Šiuo atveju bylos duomenys nepatvirtina nė vieno būtinojo prekybos žmonėmis požymio A. S. ir kitų nuteistųjų veiksmuose, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad jie padarė BK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą.

8.23. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji padarė BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo taikyta griežčiausia teisinė priemonė – baudžiamoji atsakomybė.

8.24. Generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. Radišausko 2019 m. vasario 19 d. nutarimu (66 t., b. 1. 152–155), trečią kartą panaikinus prokuroro A. Mirno nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (įskaitant ir dėl veikos, nustatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje), buvo neteisėtai atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14516-18. Šis nutarimas buvo grindžiamas neva naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad prie ikiteisminiame tyrime tirtų veikų galėjo prisidėti ir V. V., o šios aplinkybės paaiškėjo tik po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria buvo panaikintas prokuroro 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14516-18, priėmimo. Tačiau nutarime nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas tyrimas. Galima tik numanyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo būti 2019 m. sausio 24 d. pokalbio tarp V. V., D. Z. ir asmens vardu „N“ metu užfiksuoti duomenys (46 t., b. 1. 132–146). Tačiau paminėtų asmenų 2019 m. sausio 24 d. pokalbis užfiksuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminiame tyrime Nr. 04-07-00007-18, veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikimo protokolas surašytas 2019 m. balandžio 11 d., t. y. po kelių mėnesių po 2019 m. vasario 19 d. nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą priėmimo. Byloje nėra duomenų, kokiais pagrindais, procesiniais dokumentais buvo įformintas 2019 m. sausio 24 d. pokalbio pridėjimas prie atnaujinto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14516-18, kuris neturi nieko bendro su ikiteisminiu tyrimu, kuriame buvo užfiksuotas paminėtas pokalbis, kas perdavė šio pokalbio turinį ir kokia forma jis buvo perduotas generalinio prokuroro pavaduotojui Ž. Radišauskui iki nutarimo 2019 m. vasario 19 d. priėmimo. Ar Ž. Radišauskas galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 04-07-00007-18 ir atnaujinto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14516-18 medžiaga, ar galėjo susipažinti su D. Z. slaptos kontrolės metu surinkta informacija, tokių duomenų byloje taip pat nėra. Taigi, šios aplinkybės patvirtina šiurkščius procesinius pažeidimus, kurie leidžia konstatuoti 2019 m. vasario 19 d. nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą neteisėtumą, atitinkamai neteisėtą BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos A. S. ir kitiems nuteistiesiems inkriminavimą, tęsiant ikiteisminį tyrimą, ir jų nuteisimą už šios veikos padarymą.

8.25. Bylos duomenys nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, kad V. V. ir A. S. veikė kaip šios nusikalstamos veikos organizatoriai, o N. T. buvo šio nusikaltimo vykdytojas.

8.26. Bylos duomenimis nėra nustatytas V. V. bei A. S., N. T. bendravimas ir susitarimas rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Buvo vykdoma slapta A. S. kontrolė, tačiau kontaktų su V. V., kurių metu būtų aptariamas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas, nebuvo užfiksuota. A. S., bendraudamas su N. T., taip pat nekalbėjo apie V. V. ir neva jo suplanuotą ar organizuotą asmens duomenų rinkimą apie V. N. ar kitus asmenis. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

8.27. Nuteistiesiems inkriminuotas laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 4 d. (V. V. sulaikymo dienos, kai gyvenamojoje vietoje buvo rastos narkotinės medžiagos) iki 2018 m. balandžio 1 d. (A. S. ir N. T. sulaikymo), todėl 2019 m. sausio 24 d. pokalbis tarp V. V., D. Z. ir asmens vardu „N“ negali patvirtinti BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos inkriminavimo pagrįstumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neištyrė viso paminėto pokalbio turinio, pacitavo tik dalį jo, tam tikras frazes, todėl jos neatskleidžia viso pokalbio turinio ir esmės, nepatvirtina ketinimų organizuoti informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą.

8.28. Negana to, pokalbis tarp V. V., D. Z. ir asmens vardu „N“ vyko 2019 m. sausio 24 d., o atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14516-18 buvo pradėtas 2018 m. kovo 29 d. A. S. ir N. T. pokalbiai, neva kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pradėti fiksuoti nuo 2018 m. vasario mėn. Todėl nurodyti pokalbiai yra laiko prasme visiškai nutolę nuo 2017 m. gegužės 4 d. įvykių, kai V. V. namuose buvo rastos narkotinės medžiagos. Per ilgą laikotarpį – nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. sausio 24 d. (iki pokalbio) – nebuvo surinkta jokių reikšmingų, nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų, todėl tai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadas apie BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, tai, kad neva V. V. ir A. S. buvo pikti, turėjo neigiamą nuomonę apie pareigūnus, taip pat ir nukentėjusįjį V. N. dėl jo vadovavimo pareigūnams, kurie atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-16409-16 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat neva V. V. ir A. S. turėtą motyvą pakenkti ir atkeršyti V. N. dėl šio vykdytų tarnybinių pareigų, kuris nėra būtinasis BK 167 straipsnyje nurodytos veikos objektyviosios pusės požymis. Nuteistieji neturėjo tikslo surinkti duomenis apie privatų V. N. gyvenimą ir motyvo pakenkti bei atkeršyti jam, nes per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 5 d., kai V. V. buvo paleistas iš suėmimo, iki 2019 m. sausio 24 d. pokalbio V. V., A. S. ar N. T. neatliko jokių veiksmų, kad surinktų duomenis apie privatų nurodyto asmens gyvenimą, ir nesiėmė parengiamųjų veiksmų jam pakenti ar atkeršyti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2019 m. sausio 24 d. pokalbio turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka duomenų teigti, jog šis pokalbis turi tiesiogines sąsajas su kaltinamųjų A. S., N. T. ankstesniais pokalbiais.

8.29. Iš bylos duomenų ir skundžiamų nuosprendžių matyti, kad A. S. ir N. T. surinkti duomenys apie asmens šeiminę padėtį, naudojamą automobilį, jo valstybinius numerius, gyvenamąją vietą nėra susiję su nukentėjusiuoju V. N.. Tai duomenys, išskirtinai susiję su V. G.. Byloje nustatyta, kad paminėti duomenys apie prokurorą V. G. nebuvo rinkti privatumą ribojančiais būdais, panaudoti svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti. Duomenys surinkti apie viešo asmens viešoje vietoje stovintį automobilį. Todėl konstatuoti, kad surinkti duomenys, automobilio nufotografavimas yra informacija apie privatų asmens gyvenimą BK 167 straipsnio prasme, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė informacijos rinkimo neteisėtumą baudžiamąja prasme, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8.30. Taigi, skundžiamais nuosprendžiais nepagrįstai pripažinta, kad A. S. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmuose nėra visų būtinų šių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Pirmiau nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina tiek dideles abejones dėl A. S. kaltės, tiek ir įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nebuvimą, todėl šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu – taisykle, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, ir A. S. turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

9. Nuteistasis M. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo ir jam baudžiamąją bylą nutraukti. Nesant įstatymu įtvirtinto pagrindo jam bylą nutraukti, jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 1 dalį ir (arba), įvertinus paskirtos baudos dydžio atitiktį baudžiamojo įstatymo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, suformuotai teismų praktikai, paskirti atitinkamo dydžio baudą. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

9.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos sudėtį ir šią veiką kvalifikuojantį požymį (BK 228 straipsnio 2 dalis), todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

9.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš tokią praktiką, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo, atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025).

9.3. Skundžiamais nuosprendžiais nepagrįstai nustatyta, kad kasatorius pažeidė Konstitucijos 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 31 straipsnio, BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Paminėtos teisės aktų nuostatos, skirtingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, yra bendro pobūdžio ir niekaip nėra susijusios su advokato profesine veikla ar jam baudžiamajame procese tenkančiomis pareigomis.

9.4. BPK 48 straipsnis reglamentuoja advokato teises ir pareigas baudžiamajame procese, tačiau iš nuosprendžių nėra aišku, kaip šio straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimai galėtų sukelti kokias nors pasekmes ir net užtraukti baudžiamąją atsakomybę. BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktas kaip vieną iš gynėjo pareigų nustato panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą. Inkriminavus šios BPK normos pažeidimą, turėtų būti ne apsiribota abstrakčiu normos turinio pacitavimu, o konkrečiai nurodyta, kokių įstatyme nustatytų gynybos priemonių kasatorius baudžiamajame procese nepanaudojo, kaip, kada ir kokiu būdu jos galėjo ir turėjo būti panaudotos. Tai skundžiamuose nuosprendžiuose nebuvo padaryta. BPK 48 straipsnio 2 dalies 4 punktas siejamas su: 1) advokato pareigos saugoti profesinę paslaptį pažeidimu; 2) neturėjimu teisės paskelbti žinias, kurias sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas. Kadangi šios nurodytos advokato pereigos normoje nustatytos kaip alternatyvios, pirmiausia kaltinime turėjo būti detalizuota, kurią iš jų kasatorius, vykdydamas advokato funkcijas, pažeidė. Inkriminuojant žinių, vykdant gynėjo pareigas, paskelbimą, be kita ko, turėtų būti nustatyta: 1) kokias žinias, vykdydamas gynėjo funkcijas, advokatas sužinojo; 2) kam ir kada jas paskelbė; 3) ar šių duomenų paskelbimas, įvertinus tai, kad advokatas nebuvo įspėtas dėl ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimo, gali būti laikomas neteisėtu ir (ar) juo labiau nusikalstamu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kasatorius, kaip advokatas, būtų sužinojęs kokias nors svarbias tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kasatoriui inkriminuotas BPK 48 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja advokatą nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių. BPK 49 straipsnyje yra nustatyta, kad neteisėtas gynybos priemones naudojantis advokatas turi būti nušalintas. Taigi, neteisėtų gynybos priemonių naudojimas sietinas išimtinai tik su baudžiamajame procese nustatytomis pasekmėmis, t. y. tokio gynėjo nušalinimu. Kasatorius nebuvo nušalintas nuo gynybos. Tai leidžia teigti, kad tokių neteisėtų gynybos priemonių, dėl kurių reikėtų pareikšti nušalinimą, kasatoriaus veiksmuose prieš jo ginamąjį (A. G.) atliekamame ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatyta. Jos nėra detalizuotos ir skundžiamuose nuosprendžiuose. Todėl pripažinti, kad BPK 48 straipsnio 2 dalies 6 punkto pažeidimas (nevertinant jo pagrįstumo aspektu) yra pasiekęs tokį pavojingumo lygį, kuriam esant jau kyla asmeniui baudžiamoji atsakomybė, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo.

9.5. Šioje byloje, vertinant kasatoriaus veiksmų (ne)teisėtumą, turėtų būti išaiškinta, ką advokatas, atstovaudamas savo kliento interesams konkrečioje baudžiamojoje byloje, turi teisę daryti ir ko daryti neturi teisės. Kokie veiksmai yra laikomi kaip neteisėtas gynybos priemonių panaudojimas, atitinkantis BPK 49 straipsnį, už kurį advokatas galėtų būti nušalintas nuo gynybos ir (ar), nustačius Advokatų etikos kodekso normų pažeidimų, traukiamas drausminėn atsakomybėn, o kokiais atvejais tie patys veiksmai jau traktuojami kaip savarankiškas baudžiamąją atsakomybę už BK 228 straipsnyje nurodytas nusikalstamas pasekmes sukeliantis, šio nusikaltimo objektyviąją pusę atskleidžiantis požymis.

9.6. Byloje nesant duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras dar ikiteisminio tyrimo metu būtų kreipęsi į Advokatų garbės teismą dėl kasatoriaus, kaip advokato, veiksmų įvertinimo Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso normų kontekste, atitinkamai nesant duomenų, kad Advokatų garbės teismas būtų priėmęs sprendimą dėl kasatoriaus Advokatų etikos kodekso normas pažeidžiančių veiksmų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose savarankiškai pateiktas kasatoriaus veiksmų įvertinimas, konstatuojant Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktų, 39 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Advokatų etikos kodekso 5 straipsnio 3 ir 4 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktų, 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1–4 dalių, 10 straipsnio 1–3, 11 ir 13 dalių, 11 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatų pažeidimus, laikytinas nepagrįstu, pažeidžiančiu ne tik Advokatų garbės teismo savarankiškąsias funkcijas, bet ir visos Lietuvos advokatūros, taip pat ir kasatoriaus, kaip tuo metu buvusio Lietuvos advokatūros nario, teises bei nepriklausomybę. Kasatoriui negali kilti baudžiamoji atsakomybė už Advokatų etikos kodekso normų pažeidimus, nes pačiame kodekse nustatyta, kad už Advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą gali būti keliama drausmės byla ir skiriama drausminė nuobauda (kodekso 15 straipsnis). Šiuo atveju reikšmingas ir priežastinio ryšio tarp inkriminuotų Advokatų etikos kodekso nuostatų pažeidimų ir kasatoriaus, kaip advokato, atliktų veiksmų, kartu BK 228 straipsnyje reikalaujamų pasekmių, t. y. didelės žalos, nebuvimas. Tiek kiekvienos iš paminėtų teisės normų atskiras, tiek ir jų visumos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vertinimas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nors vienos iš jų pažeidimas peržengė drausminio nusižengimo ribas.

9.7. Apeliacinės instancijos teismas kaip advokato profesinei veiklai priešingus pripažino šiuos kasatoriaus veiksmus: 1) imitavo gynybą; 2) naudojo neteisėtus gynybos būdus; 3) veikė ne ginamojo A. G., o V. V. interesais, siekdamas, kad pastarasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, o nusikalstamos veikos nepadaręs A. G. būtų pripažintas kaltu dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tačiau tokie veiksmai sietini išimtinai su drausminio bei procesinio pobūdžio pažeidimais, t. y. netinkama gynyba (drausminiu nusižengimu), neteisėtų gynybos priemonių naudojimu (BPK 48 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 49 straipsnis) bei interesų konfliktu (Advokatų etikos kodekso 11 straipsnis). Sąvokos „gynybos imitavimas“ nėra nei Advokatūros įstatyme, nei Advokatų etikos kodekse, nei BPK. Todėl kasatorius negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas už tokius neva neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina priešingai, kad kasatorius viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek skųsdamas teismų priimtas nutartis dėl suėmimo pratęsimo, tiek ir teikdamas prašymus (skundus) dėl baudžiamojo proceso A. G. nutraukimo, dėjo visas pastangas dėl A. G. paleidimo iš suėmimo ir bylos jam nutraukimo. Tai, kad kasatorius, turėdamas patirties, suvokė, kokius teismai, įvertinę A. G. asmenybę ir jam inkriminuojamą nusikaltimą, gali priimti sprendimus (pokalbiuose kontoroje nurodė, kad A. G. norintis į laisvę, ir skundo pateikimą įvardijo imitavimu, nesitikint jo tenkinimo), niekaip neturi įtakos kasatoriaus, kaip advokato, elgesio vertinimui ir paduoto skundo teisinei reikšmei. Visų be išimties skundų padavimas nebuvo imituojamas, skundai iš tiesų buvo surašyti, pateikti ir teismų nagrinėjami. Kasatoriaus pokalbyje su E. T. – kad tikslingiau skundus dėl per ilgo tyrimo paduoti ne abiem advokatams (su advokatu A. S.) kartu, o pirma vienam, po to kitam – taip pat nėra nieko neteisėto. Esmė ta, ar tokie skundai iš tiesų buvo teikiami ir kokių teisinių pasekmių šiais skundais buvo siekiama, o jais buvo siekiama nutraukti procesą A. G.. Pokalbių metu išsakyti teiginiai, kad skundų nereikia padavinėti vienu metu, buvo logiški, nes taip elgiantis tikimasi, jog skundus nagrinės skirtingi ikiteisminio tyrimo teisėjai ir taip padidės tikimybė pasiekti norimą rezultatą.

9.8. BK 228 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia aktyvių, priešingų teisei veiksmų atlikimu. Kasatoriaus kaltė iš esmės siejama ne su aktyvių, priešingų teisei veiksmų atlikimu, o su tikrosios situacijos žinojimu, kad kasatoriaus klientas (A. G.) nėra kaltas dėl disponavimo V. V. gyvenamojoje vietoje rastomis narkotinėmis medžiagomis. Tačiau ši itin reikšminga aplinkybė negali būti nuspėjama, preziumuojama, o turėjo būti kartu su organizuotos grupės požymiu inkriminuota kasatoriui pateiktame kaltinime, t. y. kas, kada ir kokia apimtimi kasatorių informavo apie tikrąją situaciją ir A. G. nekaltumą. Nes, tik žinodamas tikrąsias įvykio aplinkybes, asmuo, kaip organizuotos grupės narys, gali įgyvendinti jam priskirtą vaidmenį ar funkcijas. Be to, pagal šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalies redakciją, organizuotos grupės narys ne tik turi bendrais bruožais suvokti, kad jis dalyvauja ir kokia apimtimi organizuotos grupės veikloje, bet ir susitarimas daryti nusikaltimą (-us) turi būti pasiektas iš anksto. V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kuriais daugiausia ir buvo grindžiamas nuosprendis, užfiksuotos dvi reikšmingos kasatorių visiškai reabilituojančios aplinkybės, t. y. 1) kad V. V., prašydamas per E. T., jog kasatorius apsiimtų ikiteisminio tyrimo metu ginti A. G. interesus, susitarė nesakyti kasatoriui visos tiesos, bijantis, kad, ją sužinojęs, šis gali atsisakyti ginti A. G.; 2) V. V. įsitikinimu, apie tikrąsias įvykio aplinkybes kasatoriui jo klientas A. G. taip pat nepasakojo. Šios aplinkybės patvirtina, kad iki kasatoriaus įstojimo į procesą (taip pat ir vėliau) pastarasis tikrųjų įvykio aplinkybių nežinojo. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų kokį nors kasatoriaus žinojimą apie tikrąjį A. G. priskirtą vaidmenį. Tai patvirtina ir kitos objektyvios bylos aplinkybės, t. y. kad su kasatoriumi (skirtingai nei su kitais advokatais) nebuvo daromi jokie slapti susitikimai, su juo nesidalijama ir per jį neperduodama A. G. jokia informacija, neperduodami jam konspiraciniai telefonai ir telefonu nevykdomi jokie konspiraciniai pokalbiai. Reikšminga ir tai, kad apie tai, jog A. G. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, nurodė nežinoję ir su teisėsauga bendradarbiaujantys bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti advokatai G. C. ir D. Z.. Todėl manyti (spėti), kad kasatoriui buvo suteikta kokia nors platesnė, detalesnė nei kitiems advokatams informacija, nėra ir jokio faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo cituojamuose kasatoriaus pokalbiuose su kitais, su šia byla nesusijusiais, advokatais A. G. tiesiogiai ir nedviprasmiškai buvo įvardytas kaip nusikaltimo bendrininkas, kuriam ieškomas advokatas Vilniuje. Tai, kad kasatorius negalėjo manyti kitaip, patvirtina paties A. G. duoti parodymai ir dėl jo duotų parodymų paimti narkotinių medžiagų vakavimo įrankiai bei priemonės.

9.9. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kokie nors aktyvūs kasatoriaus veiksmai prieš A. G. šio apklausų metu iš tiesų nenustatyti. Tačiau padarė išvadą, kad kasatoriaus, kaip gynėjo, dalyvavimas A. G. apklausose buvo nulemtas, be kita ko, bendro nusikalstamo sumanymo stebint kontroliuoti, kad A. G. laikytųsi susitarimo, duotų V. V. teisinančius parodymus ir neatskleistų teisėsaugos pareigūnams tiesos. Iš tokios teismo argumentacijos išplauktų, kad pats teisėtas veiksmas – advokato dalyvavimas savo ginamojo apklausoje – laikomas dalyvavimu nusikalstamoje veikoje. Toks BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties aiškinimas bei interpretavimas nėra galimas, nes šis straipsnis baudžiamąją atsakomybę sieja su aktyvių neteisėtų veiksmų atlikimu. Be to, advokato dalyvavimas savo ginamojo apklausoje laikytinas viena iš pamatinių BPK 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų advokato procesinių teisių.

9.10. Kasatoriaus, kaip advokato, dalyvavimas nusikalstamame sumanyme siejamas ir su tuo, kad buvo ieškoma ir kito advokato, kad procesiniai veiksmai, nedalyvaujant organizuotos grupės narių parinktam gynėjui, su A. G. nebūtų atliekami. Tačiau tokiuose veiksmuose taip pat nėra nieko neteisėto. Tai patvirtina ir kasatoriaus telefoniniai pokalbiai su advokatais (S. Z. bei L. B.), nesusijusiais su šia nusikalstama veika, siūlant jiems imtis A. G. gynybos Vilniuje ir šiems sutinkant tokias paslaugas teikti. Aktualu ir tai, kad pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog duomenų, kad kasatorius pažadėjo nuolatos teikti ir teikė kitiems nuteistiesiems kitokio pobūdžio informaciją, sudarančią advokato profesinę paslaptį, šioje byloje nėra (nuosprendžio 195 punktas).

9.11. Taigi, jokių aktyvių neteisėtų veiksmų kasatorius šioje byloje neatliko (neveikimu, t. y. suteiktų įgaliojimų nepanaudojimu, nebuvo kaltinamas), todėl inkriminuoti veiksmai nesudaro BK 228 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties.

9.12. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad buvęs inkriminuotas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – kitokios asmeninės naudos siekimas – nepasitvirtino, nagrinėjamu atveju neturėjo jokio įstatymu įtvirtinto pagrindo pats jį pakeisti nauju (kitu) kvalifikuojančiu požymiu – turtinės naudos siekimu (nuosprendžio 263–264 punktai). Nuosprendyje (266 punkte) pažymima, kad advokatas sutiko ginti A. G. (imituoti jo gynybą) ne iš altruistinių paskatų, o siekdamas turtinės naudos. Šią išvadą, kaip pažymėjo teismas, patvirtina ir byloje esanti kasatoriaus ir A. G. sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios trečiame skyriuje įtvirtintas susitarimas dėl honoraro dydžio, nurodant, kad honoraras šalių susitarimu nustatomas atskirai. Iš tokio piktnaudžiavimo veiką kvalifikuojančio požymio aiškinimo išplauktų, kad kiekvienas advokatas, kuris gindamas asmenį baudžiamajame procese pažeidžia įstatymą, turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes atlikdamas savo paslaugas siekė turtinės naudos (gauti teikiamų paslaugų apmokėjimą). Toks šio įstatymo aiškinimas bei taikymas yra ydingi, nes Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo kartu su advokato orderiu ikiteisminiame tyrime yra būtent tie pagrindai, kurie advokatams suteikia pagrindą teisėtai teikti teisines paslaugas ir tapti jų klientų gynėjais. Todėl akivaizdu, kad sutarties dėl teisinių paslaugų sudarymas, pasirašymas ir jos vykdymas negali būti laikomi piktnaudžiavimą kvalifikuojančiu požymiu, priešingas aiškinimas prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) bei BPK įtvirtintai įtariamojo teisei turėti gynėją, kadangi būtent tokios sutarties pagrindu įgyjamos gynėjo teisės ir pareigos.

9.13. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje didelė žala, kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis, siejama su bendro pobūdžio frazėmis, nurodant, kad kasatoriaus veiksmai nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis (nuosprendžio 270 punktas). Kitaip tariant, nusikalstama veika siejama su visuotinių moralės bei dorovės normų, kurios apskritai niekur nereglamentuotos ir už kurių pažeidimą jokia atsakomybė nekyla, pažeidimu. Tuo tarpu už byloje nustatytus Advokatų etikos kodekso pažeidimus pagal šį kodeksą galima tik drausminė atsakomybė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti didelės žalos požymio kasatoriaus veiksmuose buvimą.

9.14. Pirmiau aptartos aplinkybės ir argumentai akivaizdžiai patvirtina BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų, norminių aktų pažeidimo, didelės žalos, kvalifikuojančio požymio) kasatoriaus veiksmuose nebuvimą, todėl baudžiamasis procesas jam turėtų būti nutrauktas.

9.15. Apeliacinės instancijos teismas, tik skundžiamame nuosprendyje pakeisdamas kasatoriui kaltinimą – vieną piktnaudžiavimo veiką kvalifikuojantį požymį pakeisdamas kitu, apie tai iš anksto jo neįspėjęs ir nesant paduoto apeliacinio skundo jo padėtį bloginančiais pagrindais (kai pats kasatorius apeliaciniu skundu ginčijo jam inkriminuotą veiką kvalifikuojantį požymį ir alternatyviu prašymu prašė jo veiką perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 1 dalį), padarė esminius su kaltinimo keitimu susijusius BPK pažeidimus ir pablogino kasatoriaus teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

9.16. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo įpareigojęs prokurorą pateikti kriminalinės žvalgybos pradžią ir jos atlikimo teisėtumą pagrindžiančius išslaptintus dokumentus (be kita ko, išslaptinti ir pateikti tiek Kriminalinės žvalgybos valdybos pranešimą, sudariusį pagrindą pradėti dėl M. N. kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek ir nutarimą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą; taip pat pateikti informaciją, kokie duomenys ir apie kokius neteisėtus atliktus (atliekamus) veiksmus buvo pagrindas dėl M. N. pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą). Šie duomenys nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei vėliau apeliacinės instancijos teismui. Ikiteisminio tyrimo institucijos 2023 m. balandžio 3 d. atsakyme Nr. 30-6(DS)-111 nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl kasatoriaus pradėti atlikti 2017 m. rugpjūčio 22 d., parengus prašymą. Prašymas parengtas 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-6(DS)-1575-RN ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-6(DS)-1579-RN pagrindu. Tačiau iš šių tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad juose jokių kasatoriaus neteisėtus veiksmus pagrindžiančių duomenų nėra. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs šį faktą, nuosprendyje nurodė, kad tiek 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodytas pokalbis, tiek ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija turi būti vertinami „visos medžiagos kontekste“ (nuosprendžio 79 punktas). Tačiau akivaizdu, kad, teisėsaugos institucijos turimiems duomenims dėl galimo kasatoriaus KŽĮ nustatytos veikos padarymo nepasitvirtinus, nebuvo pagrindo net pradėti dėl jo kriminalinės žvalgybos tyrimą. Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. teikimo Nr. 30-6(DS)-1583-RN turinio matyti, kad kriminalinė žvalgyba dėl kasatoriaus buvo pradėta tik dėl jo, kaip advokato, statuso, t. y. ketinimo įstoti kaip gynėjui į baudžiamąjį procesą ir tariamo ketinimo veikti kitų asmenų interesais.

9.17. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje Nr. S1-687 RN nėra nurodytas leidimas fiksuoti advokato M. N. kontoroje vykstančius pokalbius, kai nė vienam iš pokalbio dalyvių apie tai nėra žinoma (advokato ir jo kliento pokalbius). Nutartyje aiškiai nurodoma, kad vaizdo ir garso fiksavimo technikos įrengimas sietinas išimtinai su duomenų, susijusių su A. G. gynimu (reikėtų suprasti, pavyzdžiui, sutarčių, apmokėjimo dokumentų ir pan.), gavimu. Plečiamasis nutarties aiškinimas negalimas ne tik dėl kasacinės instancijos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-387/2024 pateiktų išaiškinimų, susijusių su nutarčiai, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos veiksmai, keliamais reikalavimais, bet ir dėl Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje nustatytų advokato veiklos garantijų. Dėl nurodytų aplinkybių paminėtos 2017 m. spalio 11 d. nutarties pagrindu fiksuoti advokato M. N. ir jo klientų pokalbiai negali būti laikomi teisėtai gautais ir pripažinti įrodymais šioje byloje.

9.18. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartyje Nr. ĮS4-7 RN ir 2018 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. ĮS4-51 RN ne tik nėra minimos jokios KŽĮ nustatytos nusikalstamos veikos, leidžiančios tokį tyrimą atlikti, bet nėra įvardijami ir jokie neteisėti veiksmai, kurie galėtų atitikti KŽĮ nurodyto atitinkamo nusikaltimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio apeliacinio skundo argumento, nurodė (nuosprendžio 89 punktas), kad vien tai, jog šiose nutartyse faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus išsamiai neaprašytas, nereiškia, kad jos yra neteisėtos, nes faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar pratęsti jų sankcionavimą išsamiai aprašytas Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV prašymuose. Vadovaujantis pateiktu teismo aiškinimu, esminiu dokumentu, patvirtinančiu atliekamų veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą, laikytina ne kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus sankcionuojančio teismo nutartis, o kriminalinės žvalgybos subjektų prašymai. Toks KŽĮ aiškinimas bei jo taikymas nėra galimas ir yra ydingas, prieštarauja kasacinės instancijos teismo formuojamai teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018, 17.2 papunktis). Nagrinėjamu atveju dėl kasatoriaus buvo atliekamas ne konkretus KŽĮ nurodytos galimos nusikalstamos veikos tyrimas, o „ieškoma“ galimų nusikalstamų veikų, kurios leistų kasatorių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai patvirtina tiek tai, kad pradinėje kriminalinės žvalgybos tyrimo stadijoje kasatoriui priskirtos jo neva padarytos („išgalvotos“) nusikalstamos veikos (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) nepasitvirtino, tiek ir tai, kad vėlesnėse tyrimo stadijose teismų nutartyse jokios galimai padarytos nusikalstamos veikos ir galimai atlikti neteisėti veiksmai apskritai nebenurodomi. Dėl nurodytų aplinkybių negali būti pripažinta, kad paminėtos 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. vasario 20 d. nutartys atitinka KŽĮ reikalavimus, atitinkamai jų pagrindu gauti duomenys negali būti laikomi teisėtai gautais ir pripažinti įrodymais šioje byloje.

9.19. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu renkami ir gaunami duomenys apie tuo pačiu metu, tos pačios tarnybos pareigūnų atliekamą ikiteisminį tyrimą turėtų būti pripažinti gautais neteisėtu būdu, pažeidžiant pamatinį teisės principą, kad iš neteisėto kriminalinės žvalgybos tyrimo ir jo metu gautų duomenų negalėjo teisėtai atsirasti ir ikiteisminis tyrimas su visais duomenimis.

9.20. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta (68 punktas), kad kriminalinė žvalgyba prieš advokatą M. N. buvo atliekama dėl BK 228 straipsnyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad kriminalinė žvalgyba dėl kasatoriaus, kaip advokato, buvo pradėta ir atliekama tos pačios tarnybos, tuo pačiu metu, kai dėl jo ginamojo A. G. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16409-16 dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Ši aplinkybė, kad kriminalinė žvalgyba dėl kasatoriaus buvo iškart pradėta ir atliekama dėl tos pačios, kaip ir jo kliento A. G., nusikalstamos veikos padarymo, tai motyvuojant tik tuo, kad advokatas „sutiko būti gynėju“ (Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV 2017 m. rugpjūčio 22 d. prašymas dėl teikimo leisti panaudoti technines priemones specialia tvarka Nr. 30-6(DS)-1583RN), rodo akivaizdų tarnybų siekį advokatą sutapatinti su jo ginamu klientu, o tai laikytina pamatinių advokato veiklos garantijų pažeidimu.

9.21. Apeliacinės instancijos teismas formaliai nurodė (nuosprendžio 72 punktas), kad kiti gauti duomenys buvo tiesiogiai nesusiję su tiriama veika ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 ir tuo metu nebuvo pakankamai duomenų naujam ikiteisminiam tyrimui pradėti, todėl 2017 m. birželio 5 d. pagrįstai pradėtas naujas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Toks itin siauras ikiteisminiame tyrime nustatinėtinų bei tirtinų aplinkybių vertinimas nėra teisingas. Tai, kad šio naujo kriminalinės žvalgybos tyrimo tikrasis tikslas buvo kontroliuoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 esančius advokatus, siekiant gauti šiam ikiteisminiam tyrimui reikalingus duomenis, akivaizdžiai patvirtina prašymuose bei teikimuose pateikiama argumentacija. Šiuose kriminalinės žvalgybos dokumentuose (pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV prašyme Nr. 30-6(DS)-1583RN) aiškiai nurodoma, kad šio tyrimo tikslas surinkti duomenis apie asmenis, ketinančius prisipažinti ir prisiimti V. V. kaltę dėl pas jį kratos metu rasto kokaino. Visi su šiuo tyrimo objektu bet kokia forma susiję asmenys (tarp jų ir gynėjai) yra įvardijami šio nusikaltimo bendrininkais. Taigi, visos aplinkybės, susijusios su kokaino radimu pas V. V., taip pat kaltų asmenų nustatymu, įtariamųjų (kaltinamųjų) keliamos gynybinės versijos turėjo būti tikrinami tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16. Todėl dėl tos pačios veikos (kitų asmenų kaltės ir vaidmens nustatymo) savarankiškas kriminalinės žvalgybos tyrimas negalėjo būti pradėtas.

9.22. Kriminalinė žvalgyba dėl kasatoriaus buvo inicijuota dar iki A. G. įstojant į bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavę ir jį atlikę pareigūnai dar iki šio asmens pasirodymo žinojo, kad A. G. yra nekaltas, nepaisydami to, šį laikė suimtą net 14 mėnesių tik tam, kad išsiaiškintų daugiau apie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-116409-16 aplinkybes ir kiek apie tiriamą nusikalstamą veiką žino A. G. gynėjas. A. G. buvo laikomas suimtas dar 5 mėnesius ir po to, kai kasatoriaus nusikalstamos veikos požymiai jau neva buvo nustatyti ir 2018 m. birželio 13 d. buvo pradėtas bei atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Piktnaudžiavimas tarnyba neva pasireiškė netinkama A. G. gynyba, ginant nekaltą asmenį, tuo pačiu metu A. G. laikant suimtą, o jo advokatui leidžiant toliau jį ginti. Jeigu būtų laikoma, kad, tik paaiškėjus A. G. nekaltumui, jam 2019 m. vasario 20 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tai iki to momento, nesant duomenų apie A. G. nekaltumą, dėl kasatoriaus, kaip A. G. gynėjo, negalėjo būti atliekama kriminalinė žvalgyba. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma pasisakyti dėl šių argumentų, tačiau nuosprendyje dėl jų liko nepasisakyta.

9.23. Taigi, faktinio ir teisinio pagrindo taikyti kasatoriui slaptą sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka nebuvimas, tikrovės neatitinkančių motyvų prašymuose ir prokurorų teikimuose pateikimas, BPK tvarka surinktų duomenų, patvirtinančių kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją (pareigūnų pateiktą užfiksuotų M. N. pokalbių interpretaciją), nebuvimas sudaro pagrindą, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 apibendrintais kriminalinės žvalgybos vertinimo principais, nepripažinti kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų įrodymais šioje byloje.

9.24. Konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, nustačiusios kasatorių naudojant neteisėtas gynybos priemones, tačiau nenustačiusios jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, sąmoningai nesiėmė priemonių, kad advokatas dėl savo netinkamų veiksmų būtų nušalintas nuo A. G. gynybos BPK nustatyta tvarka, yra pagrindas pripažinti, kad tokie ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai yra provokavimas daryti nusikalstamą veiką, laukiant ir toleruojant drausminį nusižengimą, kartu tikintis, kad drausminis nusižengimas peraugs į nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo institucijų baudžiamajame procese su A. G. atlikti veiksmai, t. y., asmeniui atsisakius duoti parodymus, tokią „apklausą“ tęsiant ir klausimų pavidalu „įgarsinant“ ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, akivaizdu, turėjo vienintelį tikslą, t. y. paskatinti asmenis atlikti BK draudžiamus veiksmus, tikintis, kad vėliau dėl šių duomenų perdavimo advokatą ir (ar) jo klientą būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

9.25. Be to, nuo pat kriminalinės žvalgybos pradžios (o po to ir atliekamo ikiteisminio tyrimo metu) visi kasatoriaus, kaip advokato, duomenys apie vykusius telefoninius pokalbius, jo kontoroje vykusias visas klientų konsultacijas buvo fiksuojami ir iki šiol kriminalinės žvalgybos subjekto tebėra saugomi. Šios aplinkybės patvirtina kasatoriaus, kaip advokato, bei jo klientų teisių į kontoroje vykusių pokalbių bei suteiktų teisinių paslaugų konfidencialumą pažeidimą.

9.26. Teismo skiriama bausmė – šiuo atveju bauda – turi būti skiriama tokia, kad kaltu pripažintas asmuo turėtų realią galimybę ją sumokėti. Bauda nėra baudžiamojo poveikio priemonė, kaip, pavyzdžiui, turto konfiskavimas, kurio tikslai bei paskirtis yra visiškai kiti. Todėl kelis kartus didesnės, nei tokio pobūdžio bylose teismų skiriamos baudos (4–5 kartus mažesnės, nei paskirta kasatoriui), baudos paskyrimą sieti su kasatoriaus šeimos turimu nekilnojamuoju turtu nebuvo jokio pagrindo (nuosprendžio 424 punktas). Įvertinus paskirtos baudos dydį (77 000 Eur), kuris iš esmės atitinka pusę paskolų sutartyse nurodytos nekilnojamojo turto vertės (152 600 Eur), esamos paskolos dydį, paskirtos baudos sumokėjimo objektyvų negalimumą, susiklosčiusioje situacijoje nurodyto dydžio baudos paskyrimas prilygintinas kasatoriaus bei jo šeimos turimo nekilnojamojo turto konfiskavimui, kurio taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Kasatorius nėra kaltinamas šį turtą neteisėtai įgijęs, taip pat šiame procese nėra nustatyta, kad jis būtų neteisėtai gavęs kokias nors pinigų sumas, kas įgalintų tokios didelės baudos paskyrimą sieti su iš nusikalstamos veikos gautu dalyku (BK 47 straipsnio 6 dalis).

9.27. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad kasatorius yra darbingo amžiaus, aukštojo išsilavinimo, todėl turi didesnes galimybes susirasti geriau mokamą darbą (nuosprendžio 424 punktas). Tačiau po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo kasatorius buvo išbrauktas iš advokatų sąrašo, dėl to galimybės gauti didesnes pajamas dar labiau sumažėjo. Be to, kasatoriui nėra žinomas toks darbas, kuris leistų kasmet sutaupyti po 38 500 Eur (77 000 / 2 = 38 500 Eur), t. y. kiek daugiau nei 3200 Eur per mėnesį. Teismo argumentas, kad kasatoriaus sutuoktinė taip pat yra dirbanti, tik dar kartą patvirtina, kad siekiama ne individualizuoti ir paskirti kasatoriui bausmę, o konfiskuoti visą jo ir jo šeimos turtą bei pajamas (kad baudą mokėtų ir kasatoriaus sutuoktinė). Toks bausmės paskirties aiškinimas nėra galimas.

9.28. Vertinant nurodyto dydžio baudos kasatoriui paskyrimo pagrįstumą, reikšminga ir tai, kad visas procesas (kriminalinės žvalgybos tyrimas, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas (iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo)) prieš kasatorių tęsėsi beveik aštuonerius metus. Taigi, per ilgai besitęsiantis procesas taip pat yra pagrindas mažinti kasatoriui paskirtos baudos dydį. Akivaizdu, kad kasatoriui paskirtos baudos dydis, jį pagrindžiantys motyvai prieštarauja baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies reikalavimams, suformuotai teismų praktikai, objektyvumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistųjų V. V., M. N., nuteistojo V. V. gynėjo advokato A. Molio, nuteistojo A. S. gynėjo advokato H. Mackevičiaus, nuteistojo E. T. gynėjo advokato I. Motužio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo N. T. gynėjo advokato O. Martinkaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

11. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-70-895/2018, 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

12. Nuteistojo V. V. ir jo gynėjo, nuteistojo A. S. gynėjo, nuteistojo M. N. kasaciniuose skunduose keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet pateikiamas ir byloje surinktų įrodymų savas vertinimas, nurodant, kaip byloje atskiri įrodymai turėtų būti vertinami ir kokios aplinkybės jų pagrindu turėtų būti nustatytos, kaip baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu turėtų būti vertinami nuteistųjų atlikti veiksmai.

12.1. Kaip matyti iš šių skundų, dalis skundų argumentų yra susiję su žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių neigimu (pavyzdžiui, dėl žinojimo apie nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumą; V. V. įkalbėjimo A. G. prisiimti už jį kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis; susitarimo sutvarkyti kapavietę ir pastatyti paminklą; žinojimo, kad A. G. realiai nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, jos jam nepriklausė, šis tik prisiima kaltę už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą ir pan.), deklaratyviai teigiant, kad nuteistųjų kaltė dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo nusikalstamų veikų nėra įrodyta, nepakanka įrodymų vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti, žemesnės instancijos teismai nepasisakė dėl jų kaltę paneigiančių bylos įrodymų, selektyviai vertino bylos įrodymus, neatskleidė paminėtų veikų objektyviųjų požymių ir pan.

12.2. Tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų papildomą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytų naujas nuteistiesiems palankias bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-38-1073/2023, 2K-98-1214/2024 ir kt.), todėl tokie kasacinių skundų argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

13. Nuteistojo A. S. gynėjo kasaciniame skunde, be kita ko, iš esmės deklaratyviai nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 235 straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių šios nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-59-628/2025). Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024).

Dėl kriminalinės žvalgybos ir jos metu gautų duomenų leistinumo

14. Įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nurodytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-895/2020, 2K-119-303/2021, 2K-218-976/2023). Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-7-40-511/2019).

15. Nuteistasis M. N. kasaciniu skundu ginčija duomenų, gautų taikant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus, leistinumą. Kasatorius nurodo, kad faktinio ir teisinio pagrindo taikyti kasatoriui slaptą sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka nebuvimas, tikrovės neatitinkančių motyvų prašymuose ir prokurorų teikimuose pateikimas, BPK tvarka gautų duomenų, patvirtinančių kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją (pareigūnų pateiktą užfiksuotų M. N. pokalbių interpretaciją), nebuvimas sudaro pagrindą, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015 apibendrintais kriminalinės žvalgybos vertinimo principais, nepripažinti kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų įrodymais byloje.

16. Nuteistasis M. N. kasaciniame skunde, visų pirma, kelia klausimą dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo advokatui galimumo. Jo teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti ir vykdomi pažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje nustatytas advokato veiklos garantijas. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

16.1. Konstitucijoje, BPK, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ES teisėje pripažįstama, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo gerbimas yra labai svarbus kaltinamojo teisės į gynybą, kurios sudėtinė dalis yra teisė turėti advokatą, o kartu ir teisingo bylos nagrinėjimo, aspektas. Todėl šios teisės turinys yra plačiai aptariamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto kontekste (pvz., 2013 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05; Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Sakhnovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 21272/03), be to, advokato paslapties ribojimai nagrinėjami ir Konvencijos 8 straipsnio („Teisė į privataus gyvenimo gerbimą“) kontekste. Bet koks įsiterpimas į informaciją (medžiagą), kuriai taikoma advokato paslaptis, a fortiori turėtų būti išimtinio pobūdžio, jį turi pateisinti primygtinis poreikis ir jam visada taikytina griežčiausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) kontrolė (Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, 627 punktas; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 5829/04, 198 punktas). Susižinojimas tarp advokato ir kliento, kad ir koks būtų jo tikslas, turi privilegijuotą statusą dėl konfidencialumo. Advokato teisės į profesinę paslaptį pažeidimas gali pakenkti tinkamam teisingumo vykdymui, nes ji apima kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo (teisę tylėti) (2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Michaud prieš Prancūziją, peticijos Nr. 12323/11, 117–118 punktai; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dudchenko prieš Rusiją, peticijos 37717/05, 155–156 punktai).

16.2. Tačiau iš EŽTT praktikos (pvz., 2025 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Kul?k prieš Slovakiją, peticijos Nr. 57748/21, 76 punktas su tolesnėmis nuorodomis; 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje September Sérvulo & Associados - Sociedade de Advogados, RL ir kiti prieš Portugaliją, peticijos Nr. 27013/10) matyti, kad, nepaisant esminės advokato paslapties reikšmės kaltinamojo gynybos teisėms, baudžiamojo proceso teisingumui ir pačių advokatų netrukdomai veiklai, ji nėra absoliuti ir gali būti ribojama išimtiniais atvejais, kai tai būtina, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, ir ypač atvejais, kai nusikalstamas veikas galimai daro pats advokatas. Reikėtų pabrėžti, kad toks – galimai nusikalstamas – advokato elgesys iš esmės nėra susijęs su pirmiau minėtais tikslais, kurių siekiama įtvirtinant sustiprintos advokato paslapties apsaugos reikalavimus. Priešingai, toks elgesys prieštarauja jiems ir yra nesuderinamas su advokato veikla.

16.3. Taigi, advokatų profesinė paslaptis nėra absoliučiai neliečiama, tačiau neliečiamumo išimtys turi būti griežtai apibrėžtos bei lydimos tinkamų ir pakankamų garantijų nuo piktnaudžiavimo ir, kaip jau minėta, svarbiausia, neturi daryti poveikio kliento gynybos teisėms (pvz., 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Michaud prieš Prancūziją, peticijos Nr. 12323/11, 118 punktas; 2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Versini-Campinchi ir Crasnianski prieš Prancūziją, peticijos Nr. 49176/11, 78–80 punktai). Konvencija taip pat nedraudžia taikyti advokatams tam tikrų procesinių prievartos priemonių, kai yra patikimų advokato dalyvavimo darant nusikalstamą veiką įrodymų ar siekiama kovoti su tam tikra (neteisėta) praktika (pvz., 2025 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Kul?k prieš Slovakiją, peticijos Nr. 57748/21, 73–77 punktai; 2025 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Denysyuk ir kiti prieš Ukrainą, peticijos Nr. 22790/19, 103–105 punktai; 2025 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Romanchenko ir Kharazishvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 33067/22 ir 37832/22). Be kita ko, esant pagrįstam įtarimui, kad advokatas padarė nusikalstamą veiką, jam gali būti taikomos ir slaptos sekimo priemonės. Tačiau tokiu atveju yra labai svarbu nustatyti griežtą tokių priemonių teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, atsižvelgiant į advokato paslapties apsaugos tikslus, vertinti advokato ir jo kliento (-ų) galimai nusikalstamas veikas; duomenų, gautų galimai suvaržant šios paslapties apsaugą, poveikį viso proceso teisingumui, siekio savavališkai pažeisti advokato paslaptį nebuvimą ir pan.

16.4. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pagal Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį, advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys. Teismų praktikoje pažymėta, kad kitose šio straipsnio dalyse yra nustatytos tam tikros galimybės riboti advokato paslaptį, tačiau jos siejamos ne su iš ginamojo (ar atstovaujamojo) gauta (sužinota) informacija, o su paties advokato galimai padaryta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2022).

16.5. BPK 154 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Taigi, teismų praktikoje, aiškinant šį teisinį reguliavimą, nurodyta, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato advokato ir jo kliento susižinojimo apsaugą (imunitetą), o būtent užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, o ne advokato ir kitų asmenų susižinojimą apskritai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2006, 2K-239-303/2016, 2K-33-303/2018 ir kt.). Kitaip tariant, šio reguliavimo paskirtis – užtikrinti veiksmingą asmenų teisę į gynybą ir teisę konfidencialiai bendrauti su savo gynėju, taip pat advokatų galimybę netrukdomai vykdyti savo profesinę veiklą. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis EŽTT jurisprudencija, taip pat konstatavo, kad advokato profesinė paslaptis nėra absoliučiai neliečiama, t. y. galimos šio draudimo išimtys, kai tam tikro pobūdžio susižinojimas gali būti kontroliuojamas ar informacija gali būti atskleista (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2022).

16.6. Nagrinėjamu atveju KŽĮ nustatytos slaptos tyrimo priemonės buvo taikomos tuo metu buvusiems advokatams, įskaitant ir kasatorių M. N., turint duomenų (apie tai plačiau bus pasisakyta šioje nutartyje vėliau) apie šių advokatų galimai daromas nusikalstamas veikas, dėl kurių pagal KŽĮ 8 straipsnį buvo galima atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

16.7. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi, kokia informacija buvo gauta slapta kontroliuojant advokatų privatų gyvenimą, nenustatė, jog nuteistųjų M. N., taip pat A. S., kaip advokatų, atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi pažeidžiant pirmiau išdėstytas advokatų paslapties apsaugos garantijas, taip pat kad, pažeidus advokato ir kliento slapto susižinojimo apsaugą, prieš jų klientus būtų panaudoti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus surinkti duomenys. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusikalstamos veikos mechanizmą ir gautų įrodymų (įskaitant ir informaciją, gautą vykdant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš advokatus) turinį, įrodymų gavimo būdas atitiko Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį.

16.8. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šių duomenų, gautų KŽĮ tvarka, leistinumo yra pagrįsta. Pirma, nors tarp M. N. (kaip advokato) ir A. G. (kaip kliento) buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis, tačiau ši sutartis buvo fiktyvi, sudaryta siekiant imituoti A. G. gynybą, o faktiškai ginant V. V. neteisėtus interesus. Antra, taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus M. N. (ir A. S.) nebuvo užfiksuoti jokie advokatų ir jų ginamųjų A. G. ir V. V. pokalbiai, susirašinėjimai ar kitoks bendravimas. Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus M. N. (ir A. S.) atžvilgiu buvo užfiksuotas jų susižinojimas su kitais asmenimis ir tarp jų pačių, o ne su pirmiau paminėtais ginamaisiais.

16.9. Be kita ko, vienas iš advokatų veiklos principų yra advokatų veiklos teisėtumas (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 punktas). Savo veikloje advokatas privalo laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 2 punktas). Taigi, advokatai savo veikloje gali naudoti tik teisėtas priemones. Neteisėtų priemonių naudojimas nėra suderinamas nei su advokato ginamųjų ar atstovaujamųjų interesais, nei su valstybės priederme užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Todėl negali būti pateisinamos situacijos, kai advokatas, prisidengdamas advokato veiklos garantijomis, daro nusikalstamas veikas. Taigi, daroma bendra išvada, kad, esant pagrįstų duomenų apie advokatų galimai daromas nusikalstamas veikas ir atliekant jų atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus, pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos M. N. (ir A. S.) kaip advokato veiklos garantijos bei advokatų profesinė paslaptis, todėl nuteistųjų atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu surinkti duomenys vertintini kaip teisėtai surinkti ir pagrįstai leistinais pripažinti įrodymai.

16.10. Kartu pažymėtina, kad EŽTT praktikoje, be įprastų taikant slaptas sekimo priemones nustatytų Konvencijos 8 straipsnio garantijų, nuosekliai pabrėžiama specialiųjų garantijų advokato paslapčiai apsaugoti reikšmė. Tokių garantijų esmė – aiški ir nešališka informacijos, kuriai taikoma advokato paslaptis, atribojimo nuo tyrimui reikalingos informacijos, kuriai ši išimtis pagrįstai netaikoma, tvarka, taip pat konkreti informacijos, kuriai potencialiai taikoma advokato paslaptis, tvarkymo ir apsaugos tvarka (pvz., 2025 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Denysyuk ir kiti prieš Ukrainą, peticijos Nr. 22790/19, 103–105 punktai ir juose nurodyta praktika). Šioje byloje teisės normos, susijusios su kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos, kuri nenaudojama byloje, tvarkymu, netaikomos, todėl dėl jų nepasisakoma. Atitinkamai kasatoriaus argumentas dėl to, kad atliekant slaptą tyrimą buvo surinkta ir kitų duomenų, kurie yra susiję su jo kaip advokato veikla ir jie iki šiol nesunaikinti, nors ir svarbus pats savaime, tačiau paliekamas nenagrinėtas, nes neturi teisinės reikšmės vertinant gautų ir šioje byloje panaudotų duomenų leistinumą.

17. Toliau teisėjų kolegija nagrinės, ar galėjo būti pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kai tuo pat metu, anot kasatoriaus, vyko susijęs ikiteisminis tyrimas; ar tinkamai nustatytas faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, ar kasatoriaus nurodomų teismų nutarčių turinys, t. y. leidimo atlikti slaptą tyrimo veiksmą motyvai ir rezoliucija, atitinka teismų praktikoje formuluojamus reikalavimus; ar vykdant šiuos veiksmus kasatorius nebuvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis) duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, renkami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o kitų įstatymų (įskaitant ir KŽĮ) nustatyta tvarka gali būti tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-334/2010, 2K-500/2010, 2K-22-303/2021, 2K-7-1-788-2024). Pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau vis dar esant poreikiui tęsti slaptus tyrimo veiksmus, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo juos atlikti pagal BPK normas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). Tačiau yra nustatytos ir tam tikros išimtys iš šios bendros taisyklės.

18.1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti tęsiamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių kriminalinės žvalgybos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

18.2. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, vykdant ikiteisminį tyrimą dėl vienos nusikalstamos veikos, gali būti gauta tikrinimo reikalaujančių duomenų apie kitas nusikalstamas veikas, neturinčias tiesioginių sąsajų su tiriamąja veika. Nesant pakankamų duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, gali kilti pagrįstas poreikis atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, įskaitant ir slapto pobūdžio tyrimo veiksmus, kuriuos sankcionuoja teismas. Teismas, sankcionuodamas tokius kriminalinės žvalgybos veiksmus, turi įsitikinti dėl jų faktinio ir teisinio pagrindo, būtinumo ir proporcingumo. Tokių būtinų, tinkamai sankcionuotų ir teisėtai atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatai, jeigu jie atitinka ir kitus įrodymams keliamus reikalavimus, nelaikytini neleistinais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-788-2024).

19. Kasatorius M. N. nurodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas jo atžvilgiu negalėjo būti vykdomas, nes tuo metu jau buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl iš esmės tų pačių veikų. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, daro išvadą, kad tai, jog, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16409-16 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl V. V., tuo pat metu buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas E. T., A. S., M. N. ir kitų asmenų atžvilgiu dėl kitų galimai nusikalstamų veikų, nedaro šio kriminalinės žvalgybos tyrimo, o vėliau ir pradėto ikiteisminio tyrimo neteisėtų, o juose surinktų duomenų – neleistinais įrodymais.

19.1. Tokią išvadą pagrindžia nustatyta byloje procesinė situacija: 1) 2016 m. balandžio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16409-16 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, per kurį, 2017 m. gegužės 4 d. atlikus kratą V. V. gyvenamojoje vietoje, buvo rastas labai didelis narkotinės medžiagos kokaino kiekis, ir 2017 m. gegužės 5 d. šiame ikiteisminiame tyrime V. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse; 2) šio tyrimo metu buvo gauta informacija, jog E. T. ir kiti asmenys ieško žmogaus, kuris galėtų melagingai prisipažinti ir prisiimti V. V. kaltę už įvykdytą nusikalstamą veiką, už kurią V. V. buvo suimtas (2017 m. birželio 2 d. raštas Nr. 30-8-1228(RN) ir 2017 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 30-6(DS)-1027-RN). Šių dokumentų pagrindu 2017 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 30-6(DS)-1028-RN buvo pradėtas naujas kriminalinės žvalgybos tyrimas; 3) 2017 m. birželio 7 d kriminalinės žvalgybos veiksmai (sekimas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė bei fiksavimas, patekimas į patalpas ir kt.) buvo pradėti E. T. atžvilgiu; po to, gavus papildomų duomenų, kriminalinės žvalgybos veiksmai 2017 m. birželio 13 d. buvo pradėti A. S. atžvilgiu ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. – M. N. atžvilgiu, o vėliau – ir kitų asmenų atžvilgiu. Šiems asmenims kriminalinės žvalgybos veiksmai taikyti turint duomenų, leidžiančių manyti, kad, be kita ko, M. N. ir A. S. galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, padeda kitiems asmenims, o E. T. ir galimai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamai trukdo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiklai (BK 228 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis); 4) Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. 30-S-15137 informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis, jog V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, su jį pagal susitarimą gynusiu advokatu A. S. ir E. T. surado ir įkalbėjo A. G. už atlygį prisiimti baudžiamąją atsakomybę už V. V. padarytą nusikalstamą veiką. V. V., A. S. ir E. T. susitarė su advokatu M. N., jog jis fiktyviai gins A. G. ikiteisminio tyrimo metu. Surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys leido daryti prielaidą, jog advokatai, tarp jų A. S. ir M. N., žinodami, kad A. G. nėra kaltas, o melagingai prisipažino dėl V. V. padaryto labai sunkaus nusikaltimo, nesiima teisėtų veiksmų, siekdami apginti A. G., o pasinaudodami neteisėtomis gynybos priemonėmis, daro viską, kad V. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, taip vykdo nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Šios informacijos pagrindu 2018 m. birželio 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje; 5) ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 2019 m. vasario 20 d. buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-16409-16, bendram ikiteisminiam tyrimui suteikiant Nr. 04-7-00007-18; 6) 2020 m. liepos 2 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00042-20 atskirtas tyrimas (medžiaga) dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo tyrimui, melagingų parodymų, rengimosi sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, V. V., A. S., E. T., M. N., N. T. ir kitų asmenų atžvilgiu, t. y. ši baudžiamoji byla.

19.2. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, atsakant į apeliacinių skundų argumentus buvo išdėstyta visa tyrimo šioje byloje chronologija ir jos sąsajos su kitomis baudžiamosiomis bylomis ir padaryta išvada, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 buvo tiriamos konkrečios nusikalstamos veikos, susijusios tik su neteisėtu disponavimu (platinimu) narkotinėmis medžiagomis ir konkrečiai su V. V. namuose rastu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Vykdant minėtą ikiteisminį tyrimą buvo gauta tikrinimo reikalaujančių duomenų apie kitas nusikalstamas veikas, kurios anksčiau nebuvo tyrimo objektas, ir kitus galimai jas besirengiančius daryti ir (ar) darančius asmenis, t. y. nustatyta, jog yra ieškoma žmogaus, kuris galėtų melagingai prisipažinti ir prisiimti V. V. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Kadangi gauti duomenys buvo tiesiogiai nesusiję su tiriama veika ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16; tuo metu nebuvo pakankamai duomenų naujam ikiteisminiam tyrimui pradėti, todėl 2017 m. birželio 5 d. pagrįstai pradėtas naujas kriminalinės žvalgybos tyrimas siekiant surinkti informaciją apie galimai rengiamas ir (ar) daromas nusikalstamas veikas bei su jomis susijusius asmenis, įskaitant ir kriminalinės žvalgybos tyrimą M. N. atžvilgiu.

19.3. Teisėjų kolegija pritaria, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 tiriama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, nebuvo neatsiejamai susijusi su prekyba žmonėmis, piktnaudžiavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios yra šios bylos nagrinėjimo objektas. Taigi, jos tyrimo metu paaiškėjus faktams, kad galimai daromos kitos nusikalstamos veikos, kad jas daro kiti asmenys, o duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakanka, kriminalinės žvalgybos tyrimas pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Darytina bendra išvada, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl E. T., A. S. ir M. N., pradėti atitinkamai 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d., kai juos sankcionavo Klaipėdos apygardos teismas, ir vėliau, 2018 m. birželio 13 d., surinktų duomenų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 laikytini teisėtais. Taigi, darytina išvada, kad dėl nagrinėjamoje byloje inkriminuotų M. N., taip pat V. V. ir kitų asmenų galimų nusikalstamų veiksmų tuo pačiu metu nebuvo vykdomi du tyrimai (kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminis tyrimas).

20. Kasaciniame M. N. skunde taip pat ginčijamas kriminalinės žvalgybos ir atskirų žvalgybos veiksmų teisinis ir faktinis pagrindas, taip pat nurodoma, kad nebuvo išslaptinti duomenys, reikalingi faktiniam pagrindui pagrįsti. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus ir daro išvadą, jog bylą nagrinėjantys teismai patikrino ir teisinį, ir faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų, vykdytų M. N. atžvilgiu, pagrindą.

20.1. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-1-788/2024, 2K-7-119-719/2024 ir kt.).

20.2. KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie šiame straipsnyje išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

20.3. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus).???

20.4. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais, kurie sankcionuojami apygardos teismo teisėjo nutartimi, renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, todėl, nors KŽĮ nenustatyti konkretūs reikalavimai tokios nutarties turiniui, ji turi atitikti reikalavimus, keliamus teismo nutartims, kuriomis skiriamos procesinės prievartos priemonės. Toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies, pagal kurią įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Taigi tiek kriminalinės žvalgybos subjekto prašyme, tiek prokuroro teikime, tiek apygardos teismo pirmininko ar jo įgaliotų teisėjų nutartyse, be kita ko, turi būti nurodomas faktinis sankcionuojamų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – duomenys apie objektyviuosius rengiamo, daromo ar padaryto nusikaltimo, nurodyto KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje, požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą; asmenys, kuriems šie veiksmai bus taikomi; atliekamų veiksmų apimtis; veiksmų atlikimo terminas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-161-693/2019, 2K-7-119-719/2024).

20.5. Vertinant situaciją, kai teismo nutartyje, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nenurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas arba jis nurodytas netinkamai, pažymėtina, kad, pagal KŽĮ nustatytą teisinį reguliavimą, apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai motyvuotą nutartį, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, priima pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas (KŽĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo faktinis pagrindas pirmiausia turi būti nurodytas kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo prašyme sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ir atitinkamame prokuroro teikime.

20.6. Tokiu atveju, kai apygardos teismo nutartyje, kuria sankcionuojami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas nenurodytas arba nurodytas netinkamai, nagrinėjantis bylą teismas, spręsdamas dėl duomenų, gautų atliekant tuos veiksmus, pripažinimo įrodymais, BPK nustatytais proceso veiksmais privalo patikrinti, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti esant KŽĮ nustatytam faktiniam pagrindui. Konstatavus, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti esant KŽĮ nustatytam faktiniam pagrindui, nutarčių, kuriomis šie veiksmai buvo sankcionuoti, surašymo trūkumas – netinkamas kriminalinės žvalgybos faktinio pagrindo nurodymas – nelemia atliktų veiksmų neteisėtumo ir išvados, kad šiais veiksmais gauti duomenys yra neteisėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).

20.7. Pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai apygardos teismo nutartyje faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas nurodytas tinkamai, nagrinėjant bylą teisme kiti dokumentai (kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų prašymai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ir atitinkami prokuroro teikimai) paprastai neturėtų būti tiriami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

20.8. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir KŽĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatų analizė rodo, jog informacijos išslaptinimas visa apimtimi yra paslapčių subjekto diskrecija. Tačiau, paslapčių subjektams šios informacijos neišslaptinus, teismai turi motyvuotai pasisakyti, kodėl ši informacija nebeaktuali ir kokie kiti duomenys lemia išvadas vertinant bylai svarbias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-489/2026). Paminėtina ir tai, kad neturi būti įslaptinamas nei kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas, nei nutartis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo priėmęs pareigūnas (t. y. teisėjas), nes tai nėra slapti duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K-119-689/2020, 2K-7-119-719/2024).

20.9. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 2 d. rašte Nr. 30-8-1228(RN), 2017 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 30-6(DS)-1027-RN ir 2017 m. birželio 5 d. nutarime Nr. 30-6(DS)-1028-RN pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą nurodyta, jog gauta informacijos apie galimai daromas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 1–3 dalyse. Vėliau, kreipiantis į teismą, leidžiant atlikti ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo nurodoma, jog galimai daromi nusikaltimai, nustatyti BK 228 ir 260 straipsniuose. Taigi, pagal KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, M. N. atžvilgiu galėjo būti atlikti slapti tyrimo veiksmai, esant duomenų apie galimai daromas nurodytas nusikalstamas veikas. Visi veiksmai buvo atliekami remiantis teismo nutartimis – taigi dėl teisinio kriminalinės žvalgybos pagrindo ir atskirų veiksmų nėra abejonių.

20.10. Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų, taikytų M. N., pagrindas taip pat nustatytas.

20.11. Iš bylos matyti, kad faktinį pagrindą vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą teismai tinkamai grindė visuma duomenų. Kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai dėl M. N. buvo sankcionuoti gavus informacijos, jog M. N. ir E. T. kalbasi apie asmenį, kuris prisiimtų kaltę dėl V. V. padaryto nusikaltimo ir kurio gynėju teisme galėtų būti M. N..

20.12. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jis, kaip advokatas, buvo tapatinamas su savo klientu (susijusiu su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), kad, siekiant gauti teismo nutartis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, buvo apgaulingai nurodoma, kad neva jis, M. N., yra susijęs su disponavimu narkotikais, nes tokie kaltinimai jam niekada nebuvo pateikti.

20.13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogiškus apeliacinių skundų argumentus, motyvuotai nusprendė, kad pareigūnai turėjo pirminę informaciją, jog suradus asmenį, kuris prisipažintų disponavęs narkotikais, rastais V. V. gyvenamojoje vietoje, buvo planuojama jam duoti ar paslėpti tam tikroje vietoje daugiau tokios pačios narkotinės medžiagos. Taigi, visi asmenys, tarp jų ir M. N., sutiko surasti tokį asmenį, jį ginti ir kitaip užtikrinti, kad V. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, nors patys nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau galimai ketino padėti neteisėtai disponuoti jomis. Kaip matyti iš bylos, BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos požymiai, atliekant kriminalinę žvalgybą, nebuvo nustatyti, tačiau 2017 m. rugsėjo 20 d. A. G. parodymų patikrinimo metu jo nurodytoje vietoje paimti daiktai, ant kurių rasta ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų, leido teigti, kad asmenų grupė galimai disponavo nežinomu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino.

20.14. Taigi, tokios bylos aplinkybės, taip pat pareigūnų turėta informacija, kad advokatai padeda ieškoti už V. V. kaltę prisiimsiančio asmens dėl disponavimo kokainu ir sutinka jį ginti, rodo, kad kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir leidžiant juos atlikti buvo duomenų, jog asmenys, taip pat ir M. N., tuo metu galėjo padėti disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Tai, kad advokatams, taip pat ir M. N., vėliau nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nepaneigia faktinio pagrindo, būtino kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti, buvimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, tęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų vykdymą, buvo teikiami ir kiti duomenys, pagrindžiantys galimą advokatų piktnaudžiavimą tarnyba; vėliau dėl šio nusikaltimo M. N. su kitais asmenimis ir buvo nuteisti.

20.15. Kasatorius taip pat argumentuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. vasario 20 d. nutartyse, kuriomis pratęstas kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimas M. N. atžvilgiu, nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko ir dėl kokių galimai nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, kuris nurodė, kad vien tai, jog šiose nutartyse faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus išsamiai neaprašytas, nereiškia, kad jos yra neteisėtos, nes faktinis pagrindas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ar pratęsti jų sankcionavimą išsamiai aprašytas Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV prašymuose ir prokurorų teikimuose, kurių pagrindu priimtos nutartys. Nors kasatorius argumentuoja, kad toks aiškinimas yra nepagrįstas, tačiau teismai pagrįstai rėmėsi pirmiau aptarta teismų praktika.

20.16. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad byloje neišslaptinta dalis kriminalinės žvalgybos informacijos apie advokato M. N. galimą dalyvavimą rengiamose vykdyti ir (ar) daromose nusikalstamose veikose, todėl byloje nėra galimybių spręsti dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinę žvalgybą prieš kasatorių. Pirmiau nutartyje aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, prieš kreipiantis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir jų pratęsimo, buvo surinkta pakankamai duomenų, kad asmenys, tarp jų ir kasatorius M. N., galimai vykdo nusikalstamas veikas, nustatytas, be kita ko, BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau nepakankamai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

20.17. Taip pat pažymėtina, kad vykdant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį, skirtingai nei nurodo kasatorius, 2023 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo institucija informavo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl kasatoriaus pradėti 2017 m. rugpjūčio 22 d., parengus prašymą, kuris savo ruožtu parengtas 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir rugpjūčio 22 d. tarnybinių pranešimų pagrindu. Taigi kasatorius iš esmės ginčija ne duomenų apie faktinį pagrindą neatskleidimą, o, jo nuomone, jų nepakankamumą. Kita vertus, vien tai, kad dalis kriminalinės žvalgybos informacijos nebuvo išslaptinta, nereiškia, kad apygardų teismų nutartys dėl atitinkamų kriminalinės žvalgybos veiksmų yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas gana išsamiai aptarė faktinį kriminalinės žvalgybos pagrindą, taip pat ir atskirų veiksmų, vykdytų kasatoriaus atžvilgiu, pagrindą.

21. Kasatorius taip pat teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje Nr. S1-687 RN nenurodytas leidimas fiksuoti advokato M. N. kontoroje vykstančius pokalbius, todėl gauta informacija negali būti pripažinta leistinu įrodymu. Šie argumentai nepagrįsti.

21.1. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad, apibrėžiant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų taikymo ribas, turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, kad slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai aiškiai suprastų konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimtį, netaikydami asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimo didesne apimtimi, nei leido teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285-976/2018, 2K-208-1073/2021).

21.2. Kaip matyti iš bylos, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi Nr. S1-687 RN pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. spalio 11 d. teikimą Nr. 4-TR-546 nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. sankcionavo slaptą patekimą į advokato M. N. kontoros patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), šių patalpų apžiūrą, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, susijusių su A. G. gynimu, paėmimą tirti, neskelbiant apie jų paėmimą, techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – vaizdo ir garso fiksavimo technikos įrengimą, panaudojimą ir išmontavimą siekiant surinkti duomenis, susijusius su A. G. gynimu (40 t., b. l. 28–32). Pagrindas sankcionuoti tokius veiksmus buvo 2017 m. spalio 11 d. prašymas Nr. 30-6(DS)-1867-RN ir 2017 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. 30-6(DS)-1866-RN (40 t., b. l. 26–27; 81 t., b. l. 40).

21.3. Teismo nutartyje aiškiai nurodoma, kad M. N. kontoros patalpose leidžiama panaudoti technines priemones specialia tvarka, t. y. įrengti vaizdo ir garso fiksavimo techniką, ją panaudoti ir išmontuoti siekiant surinkti duomenis, susijusius su A. G. gynimu. Ta pačia nutartimi taip pat leista apžiūrėti ir paimti tirti dokumentus, susijusius su A. G. gynyba. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas gana konkrečiai ir suprantamai nurodė, kokia apimtimi ir kokiais būdais gali būti ribojamas privatus asmenų gyvenimas – kad nurodytose patalpose gali būti fiksuojamas vaizdas ir garsas, t. y. asmenų susižinojimas; taip pat nurodė ir tokio susižinojimo kontrolės ir patalpų bei dokumentų apžiūros tyrimo tikslą – fiksuoti informaciją, susijusią su A. G. gynimu.

21.4. Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai savo argumentaciją dėl netinkamo leidimo fiksuoti M. N. kontoroje vykstančius pokalbius grindžia kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-387/2024. Joje, priešingai nei šioje byloje, nustatyta, kad teismo nutartimi buvo leista tik atlikti patalpų apžiūrą ir kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimą tirti, apžiūrėti ir juos pažymėti; tačiau nebuvo teismo leidimo naudoti technines priemones specialia tvarka (be kita ko, įrengiant ir naudojant vaizdo bei garso įrašymo įrangą), todėl duomenys, surinkti darbo kabinetuose, panaudojant vaizdo ir garso įrašymo įrangą, nebuvo pripažinti įrodymais byloje.

22. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad vykdant kriminalinę žvalgybą ir nepradedant ikiteisminio tyrimo jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas.

22.1. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama (KŽĮ 5 straipsnio 7 dalis).

22.2. Taigi, kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-511/2024, 2K-7-1-788/2024). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinis pagrindas yra informacija apie objektyviuosius nusikalstamos veikos (veikų) požymius, lemiančius veikos teisinį kvalifikavimą, tačiau jų nustatymas dar nereiškia, kad yra padarytas nusikaltimas. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024). Darytina išvada, jog sprendimus priimantys tyrėjai ir prokurorai turi tam tikros diskrecijos spręsti, ar turima informacija yra pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti, ar reikalauja tikrinimo.

22.3. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, nustačiusios, jog jis naudoja neteisėtas gynybos priemones, sąmoningai nesiėmė priemonių, kad jis, kaip advokatas, dėl savo netinkamų veiksmų būtų nušalintas nuo A. G. gynybos BPK nustatyta tvarka, o A. G. būtų paleistas iš suėmimo, taigi – provokavo jį padaryti nusikalstamą veiką, tikėdamosi, kad drausminis nusižengimas peraugs į nusikaltimą.

22.4. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kad pradėdami kriminalinės žvalgybos tyrimą pareigūnai turėjo tik pirminę informaciją, jog ieškomas asmuo, kuris prisiimtų kaltę už V. V., o vėliau gauta tam tikrų duomenų, kad tai galėtų būti A. G.; taip pat buvo informacijos, kad ieškoma advokatų, kurie apsiimtų būti A. G. gynėjais, nors faktiškai realizuotų kito asmens interesą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, būtent tikrinant šią informaciją, buvo atliekami slapto pobūdžio tyrimo veiksmai, taip pat ir prieš kasatorių, šių veiksmų metu palaipsniui paaiškėjo nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai. 2018 m. birželio 13 d. surinktų duomenų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas; kai tik buvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad iš tiesų A. G. yra ne V. V. bendrininkas, o užverbuotas prisiimti jo kaltę, 2018 m. lapkričio 13 d. jis buvo paleistas iš suėmimo ir jam pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės.

22.5. Kaip bus aptarta vėliau šioje nutartyje, pirminiai duomenys apie M. N. vaidmenį nusikalstamame sumanyme, kurie ir buvo tikrinami atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, leido pagrįstai manyti, kad, būdamas advokatas, M. N. nevykdė A. G. gynėjo pareigų, kurių netinkamas atlikimas gali būti vertinamas BPK nustatyta tvarka ar pagal advokatų etikos taisykles; jo kriminalinės žvalgybos metu nustatyti veiksmai turėjo nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – požymių.

22.6. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai M. N. atžvilgiu buvo atliekami 9 mėnesius (nuteistojo E. T. – 9 mėnesius, nuteistojo A. S. atžvilgiu – beveik 10 mėnesių). Įvertinęs tai, kad nuteistieji bendraudami siekė, kad nebūtų atskleistas jų pokalbių ir susitikimų turinys (nuteistieji, bendraudami tarpusavyje ir su kitais asmenimis, buvo labai atsargūs, bendraudavo ir per programėles („Viber“, „Telegram“), jų susitikimai vykdavo ne tik advokatų kontorose, bet ir namuose ar viešose vietose), apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nusprendė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pagrįstai tęsiamas siekiant išsiaiškinti galimų nusikalstamų veikų apimtį, visą veikimo schemą.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, tinkamai patikrino teisinį ir faktinį kriminalinės žvalgybos pradėjimo ir atskirų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, taip pat šio tyrimo metu surinktus įrodymus pagrįstai vertino kaip atitinkančius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus.

Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, laikymosi

24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuluojamos įrodinėjimo taisyklės, taikomos vertinant skirtingus byloje apklaustų asmenų ar to paties asmens parodymus.

24.1. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalys laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti vertindami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismai daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023 ir kt.).

24.2. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmens parodymai yra prieštaringi (pvz., skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie bylai svarbias aplinkybes ar vieną iš svarbių aplinkybių), teismas, siekdamas išsiaiškinti parodymų pakeitimo priežastis, įsitikinti jų patikimumu ir įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais, turi BPK įtvirtintą galimybę perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas pirmiau nurodytais atvejais (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 276 straipsnio 4 dalis), jų analizė kartu su kitais bylos duomenimis yra priemonė, leidžianti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o tai – vienas iš esminių įrodinėjimui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197-222/2017, 2K-167-303/2022 ir kt.).

24.3. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-57-648/2021, 2K-12-511/2025, 2K-61-489/2025). Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, 2K-7-57-648/2021, 2K-257-495/2024).

25. Nuteistojo V. V. ir jo gynėjo, nuteistojo A. S. gynėjo kasaciniuose skunduose nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai vertino V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir teisėjui duotus parodymus, nepagrįstai juos pripažino teisėtu būdu gautais ir patikimais. Teismai visiškai neatskleidė ir nevertino priežasties, kodėl V. V. paminėtų apklausų metu davė būtent tokius parodymus, kuriuos jis vėliau ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 17 d. vykusios apklausos metu ir bylą nagrinėjant teisme paneigė. Galiausiai teismai nenurodė, kodėl nesiremia būtent pastarųjų apklausų metu duotais parodymais. Nurodyti kasatorių argumentai atmetami.

26. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi paminėtus kasatorių argumentus ir remdamasi pirmiau išdėstyta teismų praktika, daro išvadą, kad teismai tinkamai tyrė, tikrino ir vertino nuteistojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir motyvuotai nurodė, kodėl teisingais, patikimais ir leistinais pripažįsta būtent ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo mėn., be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus parodymus.

26.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. liepos 17 d. vykusios apklausos metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. V. paneigė 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo pareigūnui (6 apklausos) ir 2019 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nurodydamas, jog šių apklausų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymu bei jų padedamas jis davė išgalvotus (melagingus) parodymus ir taip siekė švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės paskyrimo, lengvatų įkalinimo įstaigoje. Tokias pačias 2019 m. kovo mėn. duotų parodymų pakeitimo priežastis V. V. nurodė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, komentuodamas teismo posėdyje išklausytus jo ir A. V. byloje užfiksuotus pokalbius.

26.2. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, abu bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai išsamiai ištyrė V. V. 2019 m. kovo mėn. apklausų organizavimo, gynėjo pakeitimo aplinkybes ir įvertino V. V. nurodytas parodymų pakeitimo priežastis, byloje esančių įrodymų visumos kontekste įvertino paminėtų apklausų metu duotų parodymų patikimumą ir motyvuotai dėl to pasisakė pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 124–126 puslapiuose, o apeliacinės instancijos teismas – nuosprendžio 96–117 punktuose.

26.3. Bylos medžiaga ir skundžiamų nuosprendžių turinys patvirtina, kad, siekdamas patikrinti V. V. nurodytas parodymų keitimo priežastis, pirmosios instancijos teismas apklausė pareigūnus A. Š. ir E. D., kuriuos V. V. įvardijo kaip pareigūnus, prašiusius duoti tyrimui palankius parodymus, taip pat apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnę N. F., 2019 m. kovo mėn. atlikusią V. V. apklausas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai ištyrė apeliacinės instancijos teisme naujai gautus duomenis – V. V. ir A. V., taip pat V. V. ir kitų asmenų, pasinaudojusių A. V. telefonu, pokalbius. Teismai, išsamiai įvertinę V. V. viso proceso metu duotus parodymus, tarpusavyje sugretinę nuteistojo nurodytas aplinkybes apie parodymų keitimo priežastis su kaip liudytojų apklaustų pareigūnų E. D., A. Š., N. F. parodymais, taip pat byloje esančiais V. V. ir A. V. pokalbiais, nustatė, kad būtent pats V. V., turėdamas tikslą išeiti į laisvę, išreiškė norą bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir parodymus davė laisva valia. Nė vienas iš paminėtų pareigūnų nedarė V. V. neteisėto psichologinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio ir nevertė jo duoti parodymų prieš save ar kitus asmenis, nenurodė, kokius parodymus jis turi duoti. Pagal tyrėjos N. F. parodymus, kuriuos patvirtino ir liudytojai pareigūnai E. D., A. Š., 2019 m. kovo mėn. vykusių apklausų metu V. V. pats viską sklandžiai pasakojo, nurodė datas, sumas, pavardes, parodė daug aplinkybių, be kita ko, ir tokių, kurios nebuvo nurodytos pranešime apie įtarimą ir pareigūnams nebuvo žinomos. Byloje užfiksuoti V. V. ir A. V. pokalbiai taip pat patvirtina, kad ginčijamų apklausų metu užfiksuota būtent paties V. V. nurodyta informacija apie įvykius, kuriuose jis pats dalyvavo, su kuo pats buvo susidūręs arba ką buvo sužinojęs iš kitų asmenų. Iš pokalbių turinio nustatyta, kad nors V. V. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, tačiau dalį jam nenaudingų ir žinomų aplinkybių jis nutylėjo. Taigi, V. V. 2019 m. kovo mėn. apklausų metu davė ne išgalvotus ar teisėsaugos pareigūnų nurodytus, o kitus bylos įrodymus atitinkančius teisingus parodymus, t. y. tik savo turimą ir sau žinomą informaciją, be to, tokia apimtimi, kokia pats norėjo. Tokią išvadą patvirtina ir teismų įvertinti 2019 m. kovo mėn. apklausų protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad V. V. patvirtino, jog parodymus duoda laisva valia, neverčiamas ir neprašomas; protokoluose išdėstyti parodymai patvirtinti V. V. parašais, nurodant, kad parodymai užfiksuoti teisingai; sutikimą bendradarbiauti su pareigūnais ir duoti parodymus V. V. du kartus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui; be to, aplinkybė, kad, 2019 m. liepos 16 d. sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą ir dalyvaujant gynėjui advokatui K. Ašmiui, V. V. nepaneigė savo 2019 m. kovo mėn. duotų parodymų, neužsiminė ir apie galimai pažeistas jo teises, verčiant jį duoti prieš save ir kitus asmenis melagingus parodymus, darant jam psichologinį spaudimą ir pan.

26.4. Nuteistasis V. V. kasaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja visus pareigūnų apsilankymo pas jį įkalinimo įstaigoje ir jo konvojavimo atvejus, kaip neva patvirtinančius jo susitarimą su pareigūnais duoti suderintus, pareigūnų nurodytus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iki 2019 m. kovo 5 d., kai V. V. pirmą kartą davė parodymus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę N. F., pareigūnai E. D. ir A. Š. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą buvo atvykę tris kartus (2019 m. vasario 25, 27 ir 28 d.), V. V. apklaususi pareigūnė N. F. iš viso nebuvo nuvykusi pas jį, o konvojuotas V. V. buvo tik vieną kartą – 2019 m. kovo 4 d., kai pas tyrėją N. F. buvo surašyti teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolai. Byloje nustatyta, kad pareigūnai E. D. ir A. Š. su V. V. bendravo dėl jo bendradarbiavimo su pareigūnais, informavo jį apie įvairias galimas teisėtas lengvatas, be kita ko, ir galimybę sušvelninti kardomąją priemonę mainais už tiesos apie byloje tiriamas aplinkybes atskleidimą. Tačiau konkretus aiškus susitarimas nebuvo pasiektas, V. V. nebuvo duotas pažadas dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone (-ėmis). Tačiau V. V. savanoriškai apsisprendė bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, tikėdamasis, kad dėl jo duotų parodymų jis vis dėlto bus paleistas į laisvę, o taip neįvykus, dar ikiteisminio tyrimo metu jis pakeitė savo parodymus (tokias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir jau minėti nuteistojo ir A. V. pokalbiai). Apie tai, kad neva jis (V. V.) 2019 m. kovo mėn. davė melagingus parodymus, nuteistasis pradėjo tikslingai akcentuoti tik po 2019 m. birželio 19 d. vykusių pokalbių su A. V. metu, taip keisdamas savo gynybinę taktiką ir siekdamas sumenkinti, paneigti savo bendradarbiaujant su pareigūnais duotus teisingus parodymus.

26.5. Taigi, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. V. parodymai, duoti 2019 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, abiejų žemesnės instancijos teismų skundžiamuose nuosprendžiuose teisingai pripažinti įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir yra svarbūs šios bylos įrodinėjimo procese, parodymai, 2019 m. kovo mėn. duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei, taip pat buvo tinkamai vertinti kaip reikšmingi tikrinant tiek paties nuteistojo V. V. vėliau teisme duotų parodymų patikimumą, tiek ir kitų byloje esančių įrodymų patikimumą.

27. Nuteistojo V. V. ir gynėjų kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo liudytojų D. B., D. K. parodymų, susijusių su nukentėjusiojo A. G. kaltės už V. V. prisiėmimu, pinigų už tai sumokėjimu, nukentėjusiojo pažeidžiamumu ir kt., patikimumo vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

27.1. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paminėtų liudytojų parodymų patikimumo, ne tik išsamiai ištyrė jų viso proceso metu duotus parodymus, aiškinosi dalies jų pakeitimo priežastis, gretino su kitais byloje esančiais įrodymais, bet ir išsamiai ištyrė ir įvertino liudytojų apklausų organizavimo ir atlikimo aplinkybes, liudytoja apklausė šiuos asmenis apklaususią ikiteisminio tyrimo pareigūnę R. B. (nuosprendžio 138–141 puslapiai). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškus kasaciniuose skunduose išdėstytiems nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, dar kartą detaliai patikrino ir motyvuotai pasisakė dėl šių liudytojų parodymų patikimumo (nuosprendžio 155–161 punktai).

27.2. Abu teismai pripažino, kad paminėti liudytojai, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nebuvo nuoseklūs, tačiau parodymų keitimą, D. K. atveju ir jų neišsamumą, lėmė liudytojų baimė duoti byloje parodymus. Tai patvirtina ne tik kaip liudytojos apklaustos tyrėjos R. B. parodymai, bet ir šių liudytojų tarpusavyje bei su nukentėjusiojo A. G. broliu A. G. užfiksuoti pokalbiai. Teismai, remdamiesi liudytojos pareigūnės R. B. teisme duotais parodymais, nustatė, kad nors liudytojai D. B., D. K. yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, dalyvauja metadono programoje, skirtingai nei teigia gynyba, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo apsvaigę, prieš apklausas tyrėjos akivaizdoje metadono nevartojo. Liudytoja R. B. patvirtino, kad abu liudytojai apklausiami rišliai pasakojo aplinkybes, atsakinėjo į jiems užduodamus klausimus, jokių įtarimų dėl apsvaigimo nekėlė.

27.3. Teismai nustatė ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. dalies ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių nenurodė arba jų nepripažino, pakeitė, tačiau nemažą dalį ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu (pavyzdžiui, dėl siūlymo A. G. prisiimti kaltę dėl kokaino, apie jo važinėjimą į Klaipėdą, apie sumokėtus pinigus, kapų sutvarkymą ir kt.), be to, apklausos pradžioje patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu ji pati laisva valia davė parodymus, teisingai nurodė jai žinomas aplinkybes, protokolus skaitė ir juose buvo viskas teisingai surašyta, atpažinimo metu ji pati nurodė atpažįstamus asmenis.

27.4. Nurodytų aplinkybių kontekste galiausiai pažymėtina tai, kad abu žemesnės instancijos teismai rėmėsi ta liudytojų D. B., D. K. parodymų dalimi, kuri atitinka kitus bylos įrodymus (V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitų liudytojų parodymus, slaptų tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuotus duomenis ir kitus bylos įrodymus).

27.5. Taigi, aptartos aplinkybės paneigia kasatorių argumentus, kad žemesnės instancijos teismai liudytojų D. B., D. K. parodymus nepagrįstai pripažino patikimais, juos vertino selektyviai, ir kartu patvirtina, jog teismai, spręsdami dėl galimybės remtis šių liudytojų byloje duotais parodymais grindžiant nuteistųjų kaltę, įrodymų leistinumui ir jų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi ir BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

28. Nuteistojo A. S. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažįstami įrodymais, nes šie parodymai buvo duoti nedalyvaujant kitiems įtariamiesiems ir jie neturėjo galimybės užduoti klausimų V. V., yra nepagrįsti.

28.1. BPK 189 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje įtariamojo apklausoje dalyvauja prokuroras ir, esant įtariamojo prašymui, jo gynėjas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad, pagal BPK 189 straipsnį, įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje kito įtariamojo apklausoje, užduoti jam klausimus, kai apklausa baigta, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas nenustatyta, o tai reiškia, kad prokuroras neturi pareigos užtikrinti įtariamojo ar jo gynėjo galimybes dalyvauti kito įtariamojo apklausoje ikiteisminėje proceso stadijoje, t. y. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-489/2016, 2K-239-303/2016). BPK taip pat nenustato, kad kitas įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamoje įtariamojo apklausoje (BPK 188 straipsnis). Todėl kitiems įtariamiesiems ir jų gynėjams nepranešus apie galimybę dalyvauti įtariamojo V. V. apklausoje, kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, BPK pažeidimas nepadarytas.

28.2. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, ši teisė yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte iš esmės įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos nagrinėjimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2023). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kaltinamajam būtina suteikti pakankamą ir tinkamą galimybę ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 9154/10).

28.3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų kaltinamųjų ir jų gynėjų teisė ginčyti nuteistojo V. V. parodymus buvo užtikrinta tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nuteistasis V. V. pakeitė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savaime nereiškia kitų kaltinamųjų teisės užduoti klausimus liudytojams ribojimo ar paneigimo. Kaltinamasis turi teisę duoti parodymus, atsisakyti duoti parodymus, taip pat atsisakyti atsakyti į jam užduodamus klausimus, jei tai susiję su savęs nekaltinimo privilegija.

28.4. Šie argumentai taip pat buvo išsamiai įvertinti ir motyvuotai paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113–114 punktuose. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokią išvadą. Be to, šioje nutartyje jau yra pasakyta, kad V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai buvo perskaityti ir rungtyniško proceso metu tirti abiejų instancijų teismuose, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus.

29. Nuteistųjų V. V. ir A. S. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė nepagrįstai priėmė nutarimą pripažinti A. G. nukentėjusiuoju, nes jis nagrinėjamoje byloje nė karto nebuvo apklaustas kaip prekybos žmonėmis auka, atitinkamai jis nenurodė, kad nuteistieji jį išnaudojo tam, kad jis prisiimtų kaltę už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą, atliktų bausmę, ir kad jam nuteistųjų neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasatorių argumentais.

29.1. BPK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis, be kita ko, yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Toks fizinis asmuo nukentėjusiuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

29.2. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Iš šių baudžiamojo proceso tikslų, taip pat BPK nukentėjusiajam suteiktų teisių ir nustatytų pareigų išplaukia, kad nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus atitinkamą prašymą arba pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo iniciatyva, nustačius, kad yra pagrindai asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BPK 28 straipsnio nuostatas, žalą patyręs asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju nepriklausomai nuo to, ar jis pareiškė tokį reikalavimą. Žalą patyrusiam asmeniui BPK normos suteikia teisę pačiam spręsti tik klausimą, reikalauti ar nereikalauti tą žalą atlyginti, t. y. pripažinti ar nepripažinti jį civiliniu ieškovu (BPK 109–110 straipsniai) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2005).

29.3. Teisėjų kolegija išaiškina, kad nukentėjusiojo nedalyvavimas baudžiamajame procese (pavyzdžiui, dėl mirties, nežinant jo buvimo vietos ir pan.) arba jo paties nepripažinimas, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir jam buvo padaryta fizinė, turtinė ir (ar) neturinė žala, nereiškia, kad asmuo nenukentėjo nuo tam tikrų nusikalstamų veiksmų. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad vien tik tai, jog asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, nėra pripažįstamas nukentėjusiuoju arba jis pripažįstamas nukentėjusiuoju, tačiau dėl pirmiau minėtų svarbių priežasčių nedalyvauja bylos tyrime ir (ar) nagrinėjime, gali būti laikoma nukentėjusiojo teisių pažeidimu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2005), tačiau savaime nelaikytina esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kuris lemia kaltinamojo teisių suvaržymą ar dėl to teismas negali išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos.

29.4. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, V. V. ir A. S. buvo įtariami, kaltinami ir galiausiai nuteisti už prekybą žmonėmis ir piktnaudžiavimą, t. y. už tai, kad, veikdami organizuota grupe, pasinaudodami A. G. pažeidžiamumu dėl jo sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jį užverbavo siekdami išnaudoti tam, kad jis prisiimtų svetimą kaltę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir atliktų bausmę, ir, piktnaudžiaudami (padėdami piktnaudžiauti), šiuo tikslu jį išnaudojo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala: dėl nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų (jie detaliau šioje nutartyje bus aptarti vėliau) buvo pažeista nukentėjusiojo valios laisvė (A. G. prisipažinus, kad jis neva padarė labai sunkų nusikaltimą), apribota fizinė jo laisvė – o būtent nukentėjusysis daugiau nei metus praleido įkalinimo įstaigoje (jam buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas), taip pat apribota jo galimybė laisvai judėti, nes vėliau buvo paskirta intensyvi priežiūra, kitos švelnesnės kardomosios priemonės. Taigi, šios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje A. G. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, nors kaip prekybos žmonėmis auka jis nebuvo apklaustas ir neišreiškė savo pozicijos dėl jam nuteistųjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, nukentėjusiuoju buvo pripažintas pagrįstai. BPK 28 straipsnio nuostatos šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

30. Kasatoriai nurodo, kad buvo pažeistos BPK 251 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo ar jo atstovo neatvykimo į teismą pasekmes, nuostatos; taip pat nagrinėjamoje byloje nebuvo imtasi įmanomų priemonių, kad nukentėjusysis būtų surastas ir apklaustas, taip pažeidžiant kaltinamųjų teises. Šie argumentai atmetami.

30.1. Pagal BPK 266 straipsnio 1 dalį, jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko nukentėjusysis ar jo atstovas, teismas, vadovaudamasis BPK 251 straipsnio nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti. BPK 251 straipsnyje nustatyta, kad jei neatvyko nukentėjusysis ar jo atstovas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Paminėtos nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 straipsnio 1 dalis). Iš paminėtų BPK normų matyti, kad, net ir neatvykus į teisiamąjį posėdį (teismo posėdį apeliacinio proceso metu) nukentėjusiajam (jo atstovui), nukentėjusiojo teisme neapklausus, bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas ir galiausiai byloje gali būti priimamas procesinis sprendimas. Tokiu atveju esminė ir būtina baudžiamojo proceso tęsimo sąlyga yra ta, kad nukentėjusiojo (jo atstovo) nedalyvavimas bylos nagrinėjime nebūtų kliūtis išsamiai ištirti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus.

30.2. Nagrinėjamoje byloje taip pat pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (pvz., EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2016 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Seton prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 55287/10).

30.3. Nukentėjusysis A. G., kaip prekybos žmonėmis auka, nedalyvavo šiame baudžiamajame procese ir nė karto nebuvo apklaustas dėl svarbių priežasčių – nėra žinoma nukentėjusiojo buvimo vieta. Pagal EŽTT praktiką (pvz., 2020 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Lobarev ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 10355/09 ir kt., 30–32 punktai; Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, 120–122 punktai ir juose nurodyta praktika), tuo atveju, kai liudytojas nedalyvauja procese dėl to, kad yra nepasiekiamas, bylą nagrinėjantis teismas privalo imtis visų pagrįstų pastangų jo dalyvavimui procese užtikrinti, aktyviai jo ieškoti pasinaudodamas kitų valstybės institucijų pagalba ir, prireikus, tarptautinio teisinio bendradarbiavimo mechanizmais.

30.4. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. vasario 26 d. pateikti duomenys patvirtina, jog, atliekant A. G. kaip dingusio be žinios asmens paiešką, kuri buvo paskelbta dar iki ikiteisminio tyrimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį pradėjimo 2020 m. gegužės 12 d., Daktiloskopinių duomenų registre saugomi A. G. rankų pirštų atspaudai buvo patikrinti įvairių valstybių daktiloskopinių duomenų bazėse ir šie sutapo, be kita ko, su Ispanijos duomenų bazėje saugomais rankų pirštų atspaudais. Pagal Interpolo Ispanijos nacionalinio biuro ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktus duomenis, patikrinus sutapusius rankų pirštų atspaudus, nustatyta, kad būtent A. G. 2021 m. sausio 19 d. buvo daktiloskopuotas Alikantėje dėl nusikalstamų veikų padarymo (sulaikymo metu prisistatė kitu vardu ir pavarde, nepateikė jokių dokumentų), taip pat gauta informacija, kad Elčės teisme yra nagrinėjama byla dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių A. G. buvo anksčiau sulaikytas. Atsižvelgdamas į gautus duomenis, Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. Europos tyrimo orderiu kreipėsi į Ispanijos teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrių dėl A. G. apklausos, naudojant vaizdo konferenciją ar kitas garso ir vaizdo perdavimo priemones, tačiau Europos tyrimo orderis nebuvo įvykdytas, pagal daugkartines tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu pateiktas užklausas gauti duomenys, kad A. G. buvimo vieta Ispanijoje nenustatyta. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad 2023 m. kovo 28 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikti iš Ispanijos nacionalinio nario Eurojuste gauti duomenys, kad, vykdant Elčės teisme nagrinėjamoje byloje išduotą nacionalinį sulaikymo orderį, A. G. (žinomas A. G. (A. G.) ir R. Š. vardais) buvo sulaikytas 2023 m. sausio 17 d. kitame Ispanijos mieste El Echide (El Ejido) (Almerijoje), jam buvo pranešta apie byloje pateiktus kaltinimus, po to jis buvo paleistas; sulaikymo metu A. G. nurodė, kad yra benamis, neturi gyvenamosios vietos adreso, todėl neįmanoma jo surasti ir įvykdyti Europos tyrimo orderio. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, atsižvelgus į nuteistųjų bei gynėjų prašymus ir argumentus, prokuroras buvo įpareigotas kreiptis į Ispanijos nacionalinį narį Eurojuste ir pateikti teismui duomenis dėl A. G. buvimo vietos, Elčės teisme nagrinėjamos bylos baigties. Iš Ispanijos atstovo Eurojuste gautų ir apeliacinės instancijos teismui 2024 m. rugsėjo 9 d. pateiktų duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Elčės teisme neišnagrinėta, nes nežinoma A. G. buvimo vieta, 2023 m. birželio 7 d. paskelbta A. G. paieška.

30.5. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad aptarti bylos duomenys pagrindžia, jog byloje buvo imtasi įmanomų priemonių, siekiant nustatyti A. G. buvimo vietą, užtikrinti jo dalyvavimą procese ir atlikti jo apklausą, taip kartu užtikrinant kaltinamųjų (nuteistųjų) teisę užduoti jam klausimus.

30.6. Gynybos argumentai, jog, neatlikus A. G. papildomos tarptautinės paieškos, nepatikrinus teistumų registruose (bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo paieškos metu pirmosios instancijos teismas tikrino A. G. duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro), neužklausus Priklausomybės ligų centro, byloje nebuvo išnaudotos galimybės A. G. surasti ir jį apklausti byloje kaip nukentėjusįjį, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, A. G. buvo du kartus sulaikytas (sulaikymus skiria daugiau nei dvejų metų laiko tarpas) Ispanijoje, byloje negauta duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų grįžęs į Lietuvą ar iš Ispanijos išvykęs į kokią nors kitą šalį.

30.7. Pažymėtina ir tai, kad, įvertinus byloje surinktų ir teismuose ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog nukentėjusiojo A. G. nedalyvavimas bylos nagrinėjime teismams nesutrukdė išsamiai ištirti visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Nors nuteistieji, kaip pagrįstai nurodo kasatoriai, nė vienoje šio baudžiamojo proceso stadijoje neturėjo galimybės nukentėjusiajam A. G., kaip prekybos žmonėmis aukai, užduoti klausimų, tačiau tai nepaneigė jų teisės į teisingą teismą. Pritartina apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad byloje esančių teisėtais būdais gautų ir teismuose ištirtų įrodymų, kuriuos nuteistieji turėjo galimybę rungtyniškame procese ginčyti, visuma yra pakankama nuteistiesiems inkriminuotų prekybos žmonėmis, taip pat piktnaudžiavimo nusikalstamų veikų sudėties požymiams nustatyti.

31. Nepagrįstai nuteistųjų V. V., A. S. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo ir tai, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl nukentėjusiojo A. G., kaip prekybos žmonėmis aukos, pažeidžiamumo, nevertino pastarojo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Šie kasatorių argumentai prieštarauja skundžiamų nuosprendžių turiniui.

31.1. Iš teismų sprendimų matyti, kad nukentėjusįjį A. G. charakterizuojantys bylos duomenys abiejų teismų buvo detaliai išanalizuoti ir įvertinti. Žemesnės instancijos teismai vertino liudytojų K. B., D. K., Z. B., I. S., R. L. parodymus, šie patvirtino aplinkybes apie nukentėjusiojo sunkią materialinę ir socialinę padėtį, jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Šių liudytojų parodymus teismai gretino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie nukentėjusiojo ankstesnius teistumus, jo paskutinį teistumą Vokietijoje ir deportaciją iš šios šalies, gyvenamosios vietos ir darbo neturėjimą, turėtas skolas, ilgalaikę priklausomybę nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir nevienkartinį gydymąsi nuo jos, taip pat su paties nuteistojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo rašytuose laiškuose užfiksuotais duomenimis, nuteistojo M. N. ir liudytojo L. B. telefoninių pokalbių metu užfiksuotais duomenimis ir kt., kurie, vertinami kaip visuma, patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumą, bet ir nuteistųjų žinojimą apie tai.

31.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad byloje esantys duomenys apie tai, jog nukentėjusysis A. G. buvo savarankiškas, mokėjo bendrauti su pareigūnais, adekvačiai elgėsi, nepaneigia pirmiau nurodytų įrodymų pagrindu nustatyto nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumo dėl jo sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Byloje esantys įrodymai, be kita ko, paties V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patvirtina, jog A. G. iki tol, kai jis kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl kaltės prisiėmimo, nuteistųjų buvo nuolat kontroliuojamas ir prižiūrimas, kad nevartotų narkotinių medžiagų, taip pat jis buvo apmokytas, kaip turi elgtis ir kokią informaciją turi pateikti pareigūnams, todėl nieko stebėtino, jog jo elgesys ir bendravimas su pareigūnais nekėlė jokių abejonių ir įtarimų. Kartu pažymėtina ir tai, kad kitokios išvados dėl nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumo byloje nagrinėjamų įvykių metu neleidžia daryti ir gynėjų akcentuojami byloje esantys duomenys apie A. G. galimai padarytas nusikalstamas veikas Ispanijoje, kai jis byloje, kurioje prisiėmė už V. V. kaltę, buvo paleistas iš suėmimo ir pabėgo iš Lietuvos.

32. Nuteistųjų V. V., A. S. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nerevizavo A. G. duotų parodymų kitoje byloje, kurioje jis prisipažino dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu kokaino, teisingumo, nevertino jų prieštaringumo lyginant su nagrinėjamos bylos medžiaga, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kitoje baudžiamojoje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais. Šie kasatorių argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

32.1. Baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė įrodinėjimo procese remtis prejudiciniais faktais. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tokia taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos kitoje byloje dėl kitų nusikalstamų veikų. Kita vertus, ta aplinkybė, kad anksčiau priimti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teismų nuosprendžiai neturi prejudicinės galios nagrinėjant kitą bylą, nereiškia, kad šie nuosprendžiai negali būti įrodymų šaltiniai. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Taigi įsiteisėję Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teismų procesiniai sprendimai atitinka BPK 95, 96 straipsniuose apibūdintų dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, požymius, todėl tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, nesuteikiant jiems prima facie (didesnė įrodomoji galia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-689/2020, 2K-170-628/2021, 2K-58-719/2023 ir kt.). Juos vertinant, be kita ko, svarbu ir tai, kokiame kaltinimo kontekste tos pačios aplinkybės teismų buvo tirtos ir konstatuotos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2024).

32.2. Teisėjų kolegija, atmesdama kasatorių skundų argumentus dėl neteisėto ir nepagrįsto prejudicijos taikymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, savo vertinimą grindžia keliomis svarbiomis aplinkybėmis. Pirma, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (BK 260 straipsnio 3 dalis), t. y. kokaino, rasto pas V. V. gyvenamojoje vietoje, klausimas. Šis klausimas buvo išspręstas baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-309/2023 priimtu įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartimi (teismų procesiniai sprendimai pagal kasacinės instancijos teismo kompetenciją patikrinti ir kasacine tvarka). Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad nurodytomis uždraustomis medžiagomis neteisėtai disponavo būtent V. V., o versija, kad A. G. jam priklausančias narkotines medžiagas atnešė ir paliko V. V. namuose, paneigta. Antra, nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos ir nagrinėjamos prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo ir nusikalstamų veikų teisingumui aplinkybės, t. y. buvo nustatomos aplinkybės, susijusios su šioje byloje kaltinamųjų (nuteistųjų) atliktais neteisėtais veiksmais, siekiant V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu kokaino, kuris buvo rastas jo gyvenamojoje vietoje. Taigi, be kitų aplinkybių, buvo nustatomi ir vertinami kaltinamųjų (nuteistųjų) atlikti neteisėti veiksmai, kurie nulėmė nukentėjusiojo A. G. vaidmenį (procesinę situaciją) kitoje byloje, o būtent A. G. nuoširdaus prisipažinimo dėl neteisėto disponavimo pas V. V. rastu kokainu ir jo parodymų davimo aplinkybės, A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu pateiktų daiktinių įrodymų atsiradimo aplinkybės ir kt. Todėl nagrinėjamoje byloje vertinti A. G. kitoje byloje duotų parodymų turinį bei patikimumą, atitiktį kitiems nagrinėjamos bylos įrodymams neteisėto disponavimo uždraustomis medžiagomis kontekste nebuvo pagrindo. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai juos vertino tik tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos ribomis. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo pirmiau aptartos teismų praktikos ir paminėtus kitoje baudžiamojoje byloje teismų priimtus sprendimus, jais nustatytas aplinkybes vertino kartu su kitais nagrinėjamos bylos įrodymais, jiems neteikdamas didesnės įrodomosios reikšmės ir atsižvelgdamas į šioje byloje pateiktų kaltinimų ribas (tai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pats apeliacinės instancijos teismas – nuosprendžio 154 punktas).

33. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinių skundų argumentus dėl BPK normų, reguliuojančių įrodinėjimo procesą, ji nenustatė esminių BPK pažeidimų.

Dėl BK 228 straipsnio taikymo

34. Nuteistasis M. N. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos sudėtį (neteisėtus veiksmus ir didelę žalą), todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

35. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą piktnaudžiavimą.

35.1. Kasacinės instancijos teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris verčiasi profesine veikla ir teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas ir advokatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2010, 2K-144/2011, 2K-P-89/2014). Taigi, teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistieji M. N. ir A. S., taip pat asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 228 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė būdami advokatai, įtraukti į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, todėl jie atitinka BK 228 straipsnyje nustatytos veikos subjekto požymius. Nuteistieji V. V., E. T. ir O. B. neturi šios nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymių, tačiau jie šioje byloje veikė kaip bendrininkai, t. y. V. V. organizavo BK 228 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, o O. B. ir E. T. padėjo šią nusikalstamą veiką valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims (advokatams) atlikti. Dėl BK 228 straipsnyje nustatytos veikos subjekto byloje ginčo nėra.

35.2. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė (tiesioginė arba netiesioginė tyčia), tikslas, motyvas. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

35.3. Piktnaudžiavimo tarnyba kaip nusikaltimo esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau juos panaudoja prieš tarnybos ir valstybės interesus. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-119-719/2024, 2K-7-68-628/2025).

36. Nuteistojo M. N. kasaciniame skunde, kaip ir jo apeliaciniame skunde, neginčijama, kad jis kaip advokatas atitinka BK 228 straipsnio subjekto požymius. Tačiau nurodoma, kad kaip piktnaudžiavimas tarnyba jam inkriminuota teisėta advokato (gynėjo) veika. Atitinkamai keliamas klausimas dėl jam nepagrįstai inkriminuotų Konstitucijos 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 31 straipsnio, BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 1 ir 4 dalių, 48 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. N. skundą, konstatuoja, kad teismai nagrinėjamoje byloje nustatytą M. N. veiką tinkamai pripažino neteisėta ir pažeidžiančia jam inkriminuotų norminių aktų reikalavimus.

36.1. Teisėjų kolegija atmeta M. N. argumentus, kad jis, nežinodamas apie realią A. G. padėtį (t. y. kad jis yra užverbuotas prisiimti kaltę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą), visus veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaip nusikalstami, atliko teisėtai vykdydamas savo, kaip įtariamojo gynėjo, pareigas. Šie argumentai yra ištirti ir paneigti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atsakant į analogiškus apeliacinio skundo argumentus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 186–190 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tarp nuteistojo M. N. ir liudytojų S. Z., L. B. vykusių pokalbių turiniu, vertindamas tai kartu su V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad buvo reikalingas pažįstamas ir patikimas advokatas, kuris teiktų informaciją, kaip A. G. laikosi sukurtos versijos, taip pat kartu su šių pokalbių metu buvusia situacija, apie kurią M. N. buvo žinoma (V. V. tuo metu taip pat buvo įtariamas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir savo kaltę neigė), pagrįstai pripažino, kad M. N. žinojo, jog A. G., kurio gynėju jis tapo, yra nesusijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos V. V. namuose.

36.2. Išanalizavus bylos medžiagą ir teismų nuosprendžius, taip pat konstatuotina, kad M. N., kaip advokato, veiksmai – dalyvavimas Klaipėdos mieste atliekamuose tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose kartu su A. G., procesinių ir neprocesinių A. G. priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų apskundimas – pagrįstai pripažinti A. G. gynybos imitavimu (fiktyvia gynyba).

36.3. Teismai pagrįstai pripažino, kad pagal byloje nustatytą nusikalstamą sumanymą buvo stengiamasi elgtis taip, kad teisėsaugos pareigūnams nekiltų abejonių dėl A. G. pozicijos byloje (t. y. jo prisipažinimo padarius labai sunkų nusikaltimą, nurodymo daiktinių įrodymų, pagrindžiančių kaltės prisiėmimą už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą) ir A. G. gynėjų, visų pirma M. N., naudojamų gynybos priemonių ir būdų teisėtumo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 191–193 punktai). Teismai nustatė, jog nuteistasis M. N. užtikrino, kad A. G. ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir prokurorui teiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie kokaino atsiradimo V. V. namo garaže aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog kaltinime nėra detalizuota, kokiu būdu M. N., dalyvaudamas A. G. apklausose, kontroliavo jo elgesį. Tačiau pagrįstai nustatė, kad M. N., kaip A. G. gynėjo, dalyvavimas šiose apklausose buvo nulemtas, be kita ko, bendro nusikalstamo sumanymo kontroliuoti (stebėti) A. G., kad jis laikytųsi susitarimo, duotų V. V. teisinančius parodymus ir neatskleistų teisėsaugos pareigūnams tiesos. Vertinimą, kad M. N., dalyvaudamas kartu su A. G. procesiniuose veiksmuose, užtikrino susitarimo vykdymą, pagrindžia ir tai, kad kratos M. N. darbo vietoje metu buvo paimti trys kompiuteriu spausdinti tekstai, kuriuose išdėstyti A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šių dokumentų buvimas M. N. darbo vietoje atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kad ne A. G. surašė rastus dokumentus (nustačius akivaizdžius paties A. G. surašyto nuoširdaus prisipažinimo teksto ir rašytinių parodymų variantų skirtumus); kad A. G. melagingus parodymus kūrė trys asmenys, kad trys išgalvotų A. G. parodymų rašytiniai variantai buvo perduoti M. N., kuris pats juos koregavo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 198–202 punktai). Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad M. N., pats nenorėdamas važinėti dėl A. G. iš Klaipėdos į Vilnių, prisidėjo ieškant kitų advokatų, kurie sutiktų įgyti įtariamojo A. G. gynėjo statusą ir kontroliuotų, kad šis neatskleistų ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ar prokurorui tiesos, taip pat keitėsi su šiais advokatais ir kitais bendrininkais informacija, kartu spręsdami, ar, kada ir kam A. G. turėtų duoti parodymus ar iš viso nebeturėtų duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad neišaiškėtų tikrasis A. G. vaidmuo. Ši aplinkybė teisingai įvertinta kaip dar viena bendro sumanymo – užtikrinti A. G. nepakitusią poziciją baudžiamajame procese, ypač jam esant suimtam, dalis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 215, 239–240, 245–251, 253–255 punktai).

36.4. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka, kad sprendimus dėl įtariamojo gynybos strategijos – ar duoti parodymus, ar prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, ar skųsti tam tikrus procesinius sprendimus, ar teikti prašymus, ar pasitelkti kitus gynėjus – priima tik pats įtariamasis (kaltinamasis) kartu su savo gynėju. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam M. N. kartu su bendrininkais sprendžiant dėl visų klausimų, susijusių su A. G. dalyvavimu baudžiamajame procese, buvo rūpinamasi ne A. G. materialiųjų teisinių ir procesinių interesų įgyvendinimu, o tuo, kad baudžiamosios atsakomybės išvengtų kitas asmuo – V. V.. Taigi byloje patikimai nustatyta, kad, būdamas advokatas, nuteistasis M. N. ėmėsi fiktyvios A. G. gynybos ikiteisminiame tyrime, žinodamas, kad A. G. yra nesusijęs su jame tiriamu labai sunkiu nusikaltimu, ir taip siekdamas padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

36.5. Todėl tokie M. N., kaip ir kitų advokatų, kurie atitinkamais veiksmais prisidėjo prie bendro nusikalstamo siekio, kad A. G. baudžiamojo proceso metu prisiimtų baudžiamąją atsakomybę už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą, veiksmai tinkamai įvertinti kaip neteisėti BK 228 straipsnyje nustatyto nusikalstamo piktnaudžiavimo kontekste. Teismai tinkamai nustatė, kad tokiais savo veiksmais A. S., M. N., G. C., būdami advokatai, įtraukti į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, Advokatūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka prisiekę laikytis Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, sulaužė šią priesaiką ir pažeidė šių norminių aktų reikalavimus: Konstitucijos 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 31 straipsnio, BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 1 ir 4 dalių, 48 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 6 punktų, Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktų, 39 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Lietuvos advokatų etikos kodekso 5 straipsnio 3 ir 4 dalių, 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktų, 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1–4 dalių, 10 straipsnio 1–3, 11 ir 13 dalių, 11 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas, kurios detalizuotos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

36.6. Nuteistasis V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kartu su A. S. organizavo bendrininkų, veikiančių organizuota grupe, piktnaudžiavimą tarnyba ir padėjimą piktnaudžiauti. Būtent advokatų, tarp jų ir M. N., veiksmai, jiems procedūriškai veikiant pagal BPK ir kitus advokatų veiklą, teikiant teisinę pagalbą, reglamentuojančius norminius aktus (kurių pažeidimai yra pagrįstai inkriminuoti nuteistiesiems), yra šioje byloje nustatyto piktnaudžiavimo tarnyba nusikaltimo esmė, nes tikrasis šios veiklos turinys ir tikslas nebuvo vykdyti konstitucinę gynėjo baudžiamojoje byloje funkciją – užtikrinti įtariamajam (kaltinamajam) veiksmingą teisinę gynybą ir kartu teisę į tinkamą procesą.

37. Nuteistojo M. N. skunde taip pat keliamas baudžiamosios atsakomybės perteklinio taikymo klausimas, teigiant, kad, net nustačius tam tikrus advokato profesinės procesinės ar neprocesinės veiklos pažeidimus, M. N. turėtų būti taikoma drausminė (konstatavus advokato etikos pažeidimus) arba procesinė (konstatavus nederamą elgesį baudžiamojo proceso metu) atsakomybė.

38. Piktnaudžiavimas tarnyba tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys pripažįstamas nusikalstama piktnaudžiavimo veika – baudžiamoji atsakomybė už tokį elgesį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9-976/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023, 2K-7-68-628/2025).

38.1. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kartu šio požymio įtvirtinimas BK 228 straipsnyje reiškia, kad, nusikalstamą piktnaudžiavimą atribojant nuo drausminio, administracinio ar civilinio pobūdžio teisės pažeidimo, būtina nustatyti pakankamą baudžiamajai atsakomybei taikyti padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-59-495/2021, 2K-7-96-788/2025).

38.2. Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio ieškinio (ne)pareiškimas baudžiamojoje byloje didelės žalos padarymo fakto savaime nei patvirtina, nei paneigia.

38.3. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-61-489/2025, 2K-7-68-628/2025). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad kai piktnaudžiavimu padaryta turtinė žala neatitinka didelės turtinės žalos požymio, ji kartu su kitomis aplinkybėmis vertintina, sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos BK 228 straipsnyje nurodytiems subjektams padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-594/2023, 2K-7-68-628/2025).

38.4. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018, 2K-7-68-628/2025). Kadangi neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos ir įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023, 2K-7-1-788/2024, 2K-7-68-628/2025 ir kt.).

38.5. Neturtinė žala paprastai vertinama kaip didelė, kai piktnaudžiavimas yra susijęs su kitos nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-18-976/2015, 2K-7-2-895/2017, 2K-7-9-976/2020, 2K-7-167-511/2025).

38.6. Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-495/2021, 2K-200-697/2023).

38.7. Būtent didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-226-976/2020, 2K-137-489/2022, 2K-7-68-628/2025).???Didelės žalos požymis reiškia didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-17/2014, 2K-180-693/2015).

38.8. Drausminės atsakomybės taikymas neužkerta galimybės asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis įgyvendinti drausminę atsakomybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-71/2013). Taigi, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, nepaisant galimybės už iš esmės analogiškus veiksmus taikyti drausminę atsakomybę už tą pačią veiką, tačiau tik nustačius, kad neteisėta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika yra tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, ir jeigu nustatyta tokios veikos sukelta didelė žala.

38.9. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokatui drausmės byla gali būti keliama už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Tačiau ta aplinkybė, kad advokatas nebuvo traukiamas ar patrauktas drausminėn atsakomybėn, skirtingai nei teigia kasatorius, pati savaime neturi teisinės reikšmės, sprendžiant, ar advokato neteisėti veiksmai gali būti vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu.

38.10. Procesinė gynėjo (advokato ar advokato padėjėjo) atsakomybė, be kita ko, yra reglamentuota ir BPK 49 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją (BPK 49 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje taip pat nustatyta, kad jei advokatas, gindamas įtariamąjį ar kaltinamąjį, naudoja neteisėtas gynybos priemones, jis gali būti traukiamas atsakomybėn. Jei advokato padaryti pažeidimai gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, advokatui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2K-562/2005, 2K-102/2010).

39. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasatoriaus M. N. kasacinio skundo argumentus, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad byloje nustatyti M. N. veiksmai (kai kurie iš jų atlikti kartu su kitais nuteistaisiais) tinkamai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika pagal BK 228 straipsnį, o ne kaip Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė atsakomybė, ir ne kaip gynėjo baudžiamoji procesinė atsakomybė, nes jie sukėlė didelę žalą valstybei, juridiniam ir fiziniam asmenims.

39.1. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad dėl neteisėtų nuteistųjų A. S. ir M. N., taip pat ir G. C., kurie nusikalstamų veikų padarymo metu buvo advokatai, įtraukti į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, veiksmų, kuriuos jiems padėjo padaryti E. T. ir O. B., o šią veiką kartu su A. S. organizavo ir V. V., didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra, taip pat ir fizinis asmuo – A. G..

39.2. Iš teismų sprendimų matyti, kad jie tinkamai nustatė ir motyvavo didelės žalos požymį. Teismai nusprendė, kad didelė žala piktnaudžiaujant atsirado dėl nuteistųjų, taip pat ir M. N., atliktų neteisėtų veiksmų, kurie ne tik formaliai neatitiko pirmiau nurodytų norminių aktų reikalavimų (pradedant Konstitucija, baigiant Advokatų etikos kodeksu), tačiau yra nesuderinami su teisės, įskaitant baudžiamojo proceso teisę, principais, taip pat kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis. Kaip jau aptarta pirmiau, imituodamas įtariamojo (kuris, kaip prekybos žmonėmis auka, buvo užverbuotas tam, kad prisiimtų kaltę už kito asmens padarytą labai sunkų nusikaltimą, už kurį gresia ilgi metai laisvės atėmimo bausmės, – tai bus aptarta vėliau šioje nutartyje analizuojant skundų argumentus dėl BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo) teisinę gynybą, nuteistasis M. N. kartu su bendrininkais (visų pirma advokatais – nuteistuoju A. S. ir kitais) ne tik sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, Lietuvos advokatūra, pažemino advokato vardą, tačiau ir padarė didelę žalą fizinio asmens A. G. teisėms ir teisėtiems interesams. Byloje nustatyta, kad didelę neturtinę žalą patyrė fizinis asmuo – A. G., kuris buvo laikinai sulaikytas ir suimtas, o vėliau jam buvo taikomos kitos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tai aiškiai pažeidė A. G. teises į laisvę, teisingumą, nekaltumo prezumpciją ir kt., kartu vertinant ir tai, kad A. G. prisiimti kaltę buvo užverbuotas, pasinaudojus jo pažeidžiamumu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 270–271, 273 punktai).

39.3. Vertindami didelės žalos požymį, teismai teisingai nurodė, kad visų nuteistųjų, įskaitant nuteistąjį M. N., veiksmai, trukę nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., buvo ne atsitiktiniai, ne trumpalaikiai, o kryptingi, sistemingi ir derinami tarpusavyje. Atskirai pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl didelės žalos požymio, atsižvelgė ir į tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi M. N. bendrininkas nuteistasis A. S. taip pat padarė kitas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 270, 272 punktai).

39.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu tai lėmė ir didelę žalą valstybei – būtent valstybė, priimdama įstatymus, ypač baudžiamuosius ir baudžiamojo proceso įstatymus, ir sukurdama teisėsaugos ir teismų sistemą, įsipareigoja ginti ir užtikrinti tiek visuomenės ir asmens saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, tiek įtariamojo (kaltinamojo) teisę į sąžiningą procesą, įskaitant teisę į veiksmingą gynybą. Lietuvos advokatūra, kaip advokatų savivaldos institucija, kurios pagrindas yra visuomenės pasitikėjimas, kad advokatai laikosi ne tik įstatymų, tačiau ir aukštų etikos reikalavimų, neabejotinai patyrė žalą, nes advokatai pasinaudojo savo statusu ne gindami asmenų teises ir teisėtus interesus, o nusikalstamiems tikslams – vykdydami pažeidžiamo asmens, užverbuoto prisiimti svetimą kaltę, fiktyvią teisinę gynybą.

39.5. Apibendrinant darytina išvada, kad M. N. kaip advokato veiksmai buvo tinkamai įvertinti kaip neteisėti ir sukėlę didelę neturtinę žalą, todėl jie tinkamai kvalifikuoti kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, o ne kaip advokatų etikos pažeidimas, užtraukiantis drausminę atsakomybę, ar procesinis pažeidimas, dėl kurio gynėjas gali būti nušalinamas.

40. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad piktnaudžiavimas tarnyba buvo tinkamai nustatytas M. N. veikoje, toliau pasisakys dėl kvalifikuotosios šio nusikaltimo sudėties taikymo, siejant vertinimą su kasacinių skundų argumentais dėl kaltinimo keitimo taisyklių pažeidimų, inkriminuojant BK 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl proceso normų pažeidimų pakeičiant inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikuojant nusikalstamą veiką

41. Nuteistojo E. T. gynėjo advokato I. Motužio, nuteistųjų M. N. ir V. V. kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kvalifikuodamas šių nuteistųjų ir A. S. organizuota grupe padarytą nusikalstamą veiką kaip piktnaudžiavimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, inkriminuodamas šiems nuteistiesiems kvalifikuojantį turtinės naudos siekimo požymį, šiam požymiui pritaikyti iš esmės pakeitė inkriminuotos veikos faktines aplinkybes, apie tokią galimybę iš anksto nepranešė nagrinėjimo teisme dalyviams ir dėl to pažeidė BPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuteistųjų teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, teisinio aiškumo, teismo nešališkumo principus, pablogino nuteistųjų teisinę padėtį.

42. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuluojamos faktinių kaltinimo aplinkybių keitimo taisyklės, kurių laikomasi nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

42.1. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šio kodekso 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Pagal šio straipsnio 3 dalį, tokiais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui ir apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.

42.2. BPK 320 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo (pirmosios instancijos) teisme nuostatos, atsižvelgiant į XXV skyriuje, reglamentuojančiame apeliacinį procesą, nustatytus ypatumus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-25-495/2020, 2K-140-594/2025). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ir savo iniciatyva, bet tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Tokia tvarka užtikrina asmens teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-116-648/2022, 2K-140-594/2025).

42.3. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Tai, ar teisė į gynybą suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-56-511/2020, 2K-8-489/2025, 2K-156-594/2025).

42.4. BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas principas non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama), pagal kurį, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, skundą, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisinės padėties, t. y. priimti tokio sprendimo, kuris apeliantui būtų mažiau palankus nei skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis. Asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, pavyzdžiui, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-976/2024, 2K-74-594/2024, 2K-180-976/2025). Nuteistojo, išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad keičiant kaltinimą apeliacinio proceso metu turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis); kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, inkriminuojamos veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-140-594/2025).

43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kai kurie kaltinamieji nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant abu šioje dalyje įtvirtintus alternatyvius piktnaudžiavimo turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo požymius. Apeliacinės instancijos teismas šiems nuteistiesiems pašalino inkriminuotą kitokios asmeninės naudos siekimo požymį, tačiau kartu pakeitė faktines kaltinimo aplinkybes, kurių pagrindu šiems nuteistiesiems inkriminuotas turtinės naudos siekimo požymis ir jų veika kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

43.1.?Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį V. V., A. S., E. T. ir O. B., pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį M. N. nuteisti už tai, kad nuosprendyje išsamiau nurodytomis aplinkybėmis veikė organizuota grupe: V. V. ir A. S. organizavo prekybą žmonėmis ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, M. N., veikdamas organizuota grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys; E. T. ir O. B., veikdami organizuota grupe, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys. V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir A. S., būdamas advokatas, įtrauktas į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos taikant neteisėtas gynybos priemones, susitarė veikti kartu organizuota grupe ir parengė nusikalstamų veikų planą, pagal kurį turėjo būti surastas socialiai pažeidžiamas žmogus, kuris už piniginį atlygį prisiimtų atsakomybę už neteisėtą disponavimą V. V. gyvenamojoje vietoje rastu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Pagal parengtą planą A. S. ir V. V. šiam asmeniui turėjo surasti gynėjus, kurie taikytų neteisėtas gynybos priemones gindami ne šio asmens, bet V. V. interesus, o V. V. turėjo sumokėti piniginį atlygį kaltę prisiėmusiam asmeniui ir apmokėti jo gynybos išlaidas. Taip A. S. pažadėjo V. V., vykdant prekybą žmonėmis ir neteisėtai piktnaudžiaujant, padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. V. būtų nuteistas nekaltas asmuo, o V. V. pažadėjo teikti lėšas ir taip sudaryti sąlygas prekybai žmonėmis ir gynėjų piktnaudžiavimui. Vykdydami nusikalstamų veikų planą, V. V. ir A. S. įtraukė į organizuotos grupės sudėtį ir kitus asmenis: E. T. ir O. B., turėjusius vykdyti prekybą žmonėmis ir padėti piktnaudžiauti, buvusį advokatą M. N., turėjusį piktnaudžiauti, buvusius advokatus D. Z., G. C., turėjusius piktnaudžiauti, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, ir vadovavo jų neteisėtai veiklai. V. V., A. S., E. T., O. B., M. N., D. Z., G. C., vykdydami A. S. ir V. V. parengtą nusikalstamų veiksmų planą, atliko nuosprendyje nurodytus bendrus suderintus veiksmus. M. N. ir G. C. įgijo asmens, užverbuoto prisiimti kaltę už V. V., A. G. gynėjų statusą, taikė neteisėtas gynybos priemones, tai yra imituodami jo gynybą, gindami ne A. G., o V. V. interesus.

43.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apibendrintai konstatuota, kad V. V., A. S., E. T. ir O. B., V. V. ir A. S. organizavus, pasinaudodami A. G. pažeidžiamumu ir apgaule, užverbavo ir išnaudojo pastarąjį, kad šis prisiimtų svetimą kaltę ir atliktų bausmę. A. S., M. N., G. C. neteisėtai siekė padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, suvokdami, kad A. G. be kaltės būtų neteisėtai nuteistas laisvės atėmimo bausme. Dėl V. V., E. T., O. B., taip pat A. S., M. N., G. C., kaip gynėjų, veiksmų A. G. buvo per ikiteisminį tyrimą už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo suimtas, be to, A. G. buvo taikomos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. A. S., M. N., G. C. atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, padarė didelę žalą valstybei, juridinio asmens – advokatūros – reputacijai, pažemino advokato profesijos vardą, taip pat padarė didelę žalą A. G. teisėms ir teisėtiems interesams, V. V. su A. S. šiai veiklai vadovavo, o E. T., D. Z., O. B. sudarė sąlygas atlikti šiuos neteisėtus veiksmus.

43.3. Iš pirmiau nurodyto nuosprendžio matyti, kad nuteistieji, veikdami organizuota grupe, organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos, arba, dalyvaudami organizuotoje grupėje, piktnaudžiavo tarnyba, siekdami šio tikslo, arba padėjo tai daryti. Nuosprendyje atskirai papildomai nurodyta, kad V. V. veikė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. S. – siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos. E. T. siekė padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. N., G. C. siekė turtinės ir kitokios asmeninės naudos, sutiko už piniginį atlygį piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tai yra sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo ikiteisminiame tyrime su A. G.. Už neteisėtų veiksmų atlikimą nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. V. V. perdavė A. S. ne mažiau kaip 4000 Eur, per A. S., D. Z. perdavė G. C. ne mažiau kaip 3000 Eur, per E. T. – M. N. ne mažiau kaip 3000 Eur.

43.4. Byla apeliacine tvarka dėl dalies dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 228 straipsnio 2 dalies inkriminavimo nagrinėta tik pagal nuteistųjų skundus.

43.5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji A. S., M. N., E. T. ir O. B., padarydami (padėdami padaryti) BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, bei liudytoja G. C., sutikusi už piniginį atlygį neteisėtai veikti V. V. interesais ir padėti pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekė kitokios asmeninės naudos, neatitinka bylos aplinkybių, todėl šią aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 261–263 punktai). Be to, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, padaryta išvada, kad D. Z. ir G. C. negali būti laikomi organizuotos grupės nariais. Taip pat pašalinta perteklinė nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį nuteistųjų veikas kvalifikuojant pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintas kvalifikuojantis organizuotos grupės požymis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 285 ir 287 punktai). E. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį išteisintas.

43.6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pakankamai duomenų, kad už neteisėtų veiksmų atlikimą V. V. perdavė A. S. 4000 Eur, M. N. – 3000 Eur, ir panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šių sumų konfiskavimo iš A. S. ir M. N. (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 266, 267, 459, 461 punktai).

43.7. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistieji – A. S. organizuodamas piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, M. N. piktnaudžiaudamas, o E. T. padėdamas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – siekė turtinės naudos, t. y. visų nuteistųjų teikiama pagalba V. V. turėjo teigiamos įtakos ir jų pačių turtinei situacijai. Teismas šiuo atžvilgiu konstatavo iš esmės tokias aplinkybes: 1) E. T. gavo materialinės naudos už pagalbą V. V. – kai byloje nagrinėjamų įvykių metu statėsi namą, V. V. jam padėjo, t. y. konsultavo, pavyzdžiui, kur gauti pigiau statybinių medžiagų, kur rasti darbininkų, paskolindavo įrankių; 2) M. N. buvo sumokėti nenustatyto dydžio pinigai už A. G. gynybą – konstatuojant, kad M. N., žinodamas, kad A. G. nėra kaltas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, sutiko ginti A. G. (imituoti jo gynybą) ne iš altruistinių paskatų, o siekdamas turtinės naudos; šią išvadą, kaip pažymėjo apeliacinis teismas, patvirtina ir teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp M. N. ir A. G., šios sutarties trečiame skyriuje įtvirtintas susitarimas dėl honoraro dydžio, nustatant, kad šis honoraras šalių susitarimu nustatomas atskirai (sutarties 3.1 punktas), sutartą honorarą klientai įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo momento (sutarties 3.3 punktas); 3) 2017 m. gegužės 5 d. V. V. sutuoktinė A. V. sudarė su advokatu A. S. teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią ji pavedė A. S. ginti V. V. ikiteisminiame tyrime ir sumokėjo jam 200 Eur piniginį atlygį, pagal tą pačią sutartį 2017 m. birželio 16 d. V. V. sumokėjo A. S. papildomai 400 Eur.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, pagrindžiant BK 228 straipsnio 2 dalies taikymą nuteistiesiems E. T., M. N. ir A. S., daro išvadą, kad inkriminuojant šias aplinkybes buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

44.1. Šiomis savo iniciatyva nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas grindė E. T., M. N. ir A. S. padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kvalifikuojantį požymį – turtinės naudos siekimą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 265–267 punktai). Šios faktinės aplinkybės nebuvo inkriminuojamos E. T., M. N. ir A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

44.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, negriežtino bausmių, paskirtų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, A. S. bausmė sušvelninta. Todėl galima daryti išvadą, kad, minėtu būdu keisdamas inkriminuotas veikos faktines aplinkybes, jis nepasunkino šių nuteistųjų teisinės padėties BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme. Tačiau minėtu būdu iš esmės pakeistos inkriminuojamos veikos faktinės aplinkybės. Apie tokį pakeitimą teisminio nagrinėjimo dalyviams iš anksto nebuvo pranešta. Todėl pažeistos pirmiau aptartos BPK 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 6 dalies nuostatos. Toks pažeidimas yra esminis, nes suvaržė nurodytų nuteistųjų teisę žinoti kaltinimą ir teisę į gynybą. Kartu pažymėtina, kad tai savaime nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas. Teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-696/2015, 2K-74-303/2015, 2K-251-1073/2018, 2K-53-511/2024).

45. Kai nagrinėjant bylą kasacine tvarka yra nustatoma, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kuriuos yra galimybė ištaisyti nagrinėjant bylą iš naujo, paprastai byla yra perduodama apeliacinės instancijos teismui (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-697/2021). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į byloje susiklosčiusią baudžiamąją teisinę ir procesinę situaciją, nusprendžia, kad ši byla neturėtų būti perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o pažeidimas gali būti ištaisytas, iš dalies tenkinant nuteistųjų kasacinius skundus.

45.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, nekaltumo prezumpciją (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnis), apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

45.2. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą baudžiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuotoji piktnaudžiavimo sudėtis, nustatanti atsakomybę už piktnaudžiavimą siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

45.3. Kvalifikuotojo piktnaudžiavimo normoje (BK 228 straipsnio 2 dalis) nurodytas motyvas (tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas) visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-489/2022, 2K-7-1-788/2024, 2K-22-1214/2025, 2K-7-96-788/2025). BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuotoji piktnaudžiavimo sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingesnį nusikaltimą negu šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paprastoji piktnaudžiavimo sudėtis.

45.4. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. T. ir M. N. inkriminuotos naujos faktinės aplinkybės, net jeigu būtų nustatytos laikantis BPK reikalavimų, savaime nėra pakankamos, kad šiems nuteistiesiems būtų inkriminuotas BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kvalifikuojantis turtinės naudos siekimo požymis. Šio teismo nuosprendyje nėra nurodyta E. T., statantis namą, iš V. V. gautų konsultacijų, pavyzdžiui, kur gauti pigiau statybinių medžiagų, kur rasti darbininkų, ir įrankių panaudos vertė. E. T. inkriminuojama siekta turtinė nauda savaime nėra tokio pobūdžio, kad dėl to padaryta veika aiškiai siektų didesnį pavojingumo laipsnį ir būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

45.5. Nuosprendyje taip pat nėra nurodyta, kokios vertės turtinės naudos piktnaudžiaudamas siekė (gavo) M. N.. Be to, kitos nuosprendyje nurodytos naujos faktinės aplinkybės aiškiai nėra pakankamos neginčijamai nustatyti, kad M. N. buvo sumokėti pinigai už A. G. gynybą. Nors M. N. su A. G. pasirašytoje teisinių paslaugų sutartyje buvo numatytas honoraras, sutartyje taip pat nurodyta, kad šis honoraras šalių susitarimu nustatomas atskirai. Toks susitarimas ir jame įtvirtintas honoraro dydis nėra nurodytas. Tai nepaneigia, pavyzdžiui, galimybės, kad susitarimas dėl honoraro nebuvo sudarytas. Nuosprendžiu nustatyta, kad teisinių paslaugų sutartis M. N. sudaryta siekiant piktnaudžiauti, ikiteisminiame tyrime įgyti A. G., kaip įtariamojo, gynėjo statusą, taikyti neteisėtas gynybos priemones, tai yra imituojant A. G. gynybą veikti ginant ne A. G., o V. V. interesus. Tokia sutartis laikytina fiktyvia, todėl jos nuostatos savaime nėra pakankamos įrodinėjant M. N. turtinės naudos siekimą. M. N. parodymai apie sutarties sudarymo motyvus, kad piniginį atlygį už gynybą turėjo gauti iš A. G., ne kitų asmenų, buvo duodami siekiant patvirtinti gynybinę versiją apie atliktų veiksmų teisėtumą.

45.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. S. inkriminuotos naujos faktinės aplinkybės – 600 Eur gavimas už V. V. gynybą iš V. V. ir jo sutuoktinės ikiteisminio tyrimo dėl V. V. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos pradžioje ir paleidus V. V. iš suėmimo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad A. S. BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė siekdamas turtinės naudos, motyvavo tik tuo, kad A. S. pirmiau nurodyti pinigai buvo mokami inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama minėtai išvadai padaryti ir A. S. piktnaudžiavimui kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

45.7. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pažeidžiant kaltinimo keitimą reguliuojančias normas, E. T., M. N. ir A. S. buvo inkriminuotos naujos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis jų padaryta veika kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Taigi, žemesnių teismų sprendimų dalis dėl šių nuteistųjų piktnaudžiavimo nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnį keistina, perkvalifikuojant E. T., M. N. ir A. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį.

46. Pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir O. B. už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su kitais nuteistaisiais, atliko prekybą žmonėmis ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir iš šiam nuteistajam inkriminuotos veikos pašalintas BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas alternatyvus kitokios asmeninės naudos siekio požymis. Teismų nuosprendžiais šioje byloje nėra nustatyta, kad O. B. piktnaudžiaudamas gavo ar siekė asmeninės turtinės naudos. Šiam nuteistajam BK 228 straipsnio 2 dalies inkriminavimas sietinas su O. B. padėjimu kitiems šiame straipsnyje nurodytus specialiojo subjekto požymius atitinkantiems bendrininkams A. S. ir M. N. piktnaudžiauti, siekiant turtinės naudos. Šio požymio pašalinimas šiems bendrininkams, perkvalifikuojant jų veikas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, sudaro pagrindą, taikant BPK 376 straipsnio 2 dalį, pašalinti šį požymį ir iš O. B. inkriminuotos veikos, taip pat perkvalifikuojant šią veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nesant šio nuteistojo ar jo gynėjo kasacinio skundo.

Dėl BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo

47. Nuteistųjų V. V. ir A. S. gynėjai kasaciniuose skunduose, be kita ko, ginčija žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jų ginamųjų nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Kasatorių teigimu, abu teismai netinkamai, nukrypdami nuo teismų praktikos, aiškino objektyviuosius prekybos žmonėmis požymius ir nepagrįstai juos nustatė nuteistųjų veiksmuose. Teisėjų kolegija šiuos kasacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

48. BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas 1 dalyje nustatytą veiką padarė, veikdamas organizuota grupe.

48.1. BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika – tai įvairūs sandoriai (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus), kurių objektas yra žmogus ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-104-719/2021, 2K-214-976/2023 ir kt.).

48.2. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei. Asmens valios palaužimo momentas prekybos žmonėmis atvejais atlieka pagrindinį vaidmenį. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nustatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-719/2020). Todėl būtinas prekybos žmonėmis požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiam palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Šis poveikis gali būti padaromas tokiais alternatyviais būdais: 1) panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba 2) kitaip atimant galimybę priešintis, arba 3) pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba 4) panaudojant apgaulę, arba 5) priimant ar sumokant pinigus, arba 6) gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-719/2020, 2K-7-73-511/2021, 2K-7-104-719/2021, 2K-214-976/2023 ir kt.).

48.3. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas nurodytų veiksmų (sandoris), atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas bet kuria nurodyta išnaudojimo forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-976/2022, 2K-214-976/2023).

48.4. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu arba sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai, priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms daryti ar išnaudojamas kitaip, arba nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-156-699/2018, 2K-281-489/2019, 2K-165-976/2022 ir kt.).

49. Skundžiamais teismų nuosprendžiais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje organizuota grupe veikusių V. V., A. S. ir O. B. padaryta prekybos žmonėmis veika pasireiškė tokiomis šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymius sudarančiomis aplinkybėmis: paminėtų nuteistųjų atliktais veiksmais nukentėjusysis A. G., pasinaudojant jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, buvo užverbuotas ir sutiko už 30 000 Eur atlygį, jo tėvų kapavietės sutvarkymą ir paminklo pastatymą, nuolatinį materialinį išlaikymą įkalinimo įstaigoje būti išnaudojamas kitais tikslais – vietoj V. V. prisiimti kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu pastarojo gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių medžiagų (kokaino), t. y. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir be kaltės atlikti laisvės atėmimo bausmę.

50. Byloje, visų pirma, ginčijama, kad byloje nustatyta faktinė situacija iš viso negali būti laikoma prekyba žmonėmis. Teisėjų kolegija pritaria abiejų instancijų teismų nustatytam teisiniam šioje byloje inkriminuotų faktinių aplinkybių vertinimui. Nustačius visus būtinus prekybos žmonėmis požymius, pažeidžiamo asmens užverbavimas kitokio išnaudojimo tikslais – o būtent, kaip nustatyta šioje byloje, kad šis prisiimtų kaltę už kito žmogaus padarytą labai sunkų nusikaltimą, už kurį gresia nuo dešimt metų laisvės atėmimo bausmė, – gali būti kvalifikuotas pagal BK 147 straipsnį kaip prekyba žmonėmis.

50.1. Prekybos žmonėmis tikslas yra žmogaus išnaudojimas, kuris gali pasireikšti šiomis formomis: 1) išnaudojimas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, 2) prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, 3) priverstinei, fiktyviai santuokai, 4) priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, 5) nusikalstamai veikai daryti, 6) kitais išnaudojimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-104-719/2021, 2K-214-976/2023, 2K-243-387/2023 ir kt.).

50.2. Pagal teismų praktiką, išnaudojimo tikslas kaip prekybos žmonėmis elementas siejamas su tokiomis nesąžiningo naudojimosi kitu žmogumi formomis, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-551-788/2015, 2K-258-788/2022, 2K-1-1073/2023).

50.3. BK 147 straipsnyje įtvirtintas žmogaus išnaudojimo formų sąrašas nėra baigtinis. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje išaiškina, kad tiek jau visuotinai žinomos ir tiesiogiai nustatytos BK 147 straipsnyje, tiek naujos naudojimosi žmogumi formos, tiesiogiai neišvardytos baudžiamajame įstatyme, o apibrėžtos kaip,,prekyba žmonėmis kitais išnaudojimo tikslais“, gali būti pripažįstamos prekyba žmonėmis, kai yra aiškinamos ne atsietai, bet kartu su kitais BK 147 straipsnyje įtvirtintais ir teismų praktikoje atskleistais prekybos žmonėmis požymiais, kurie pagrindžia šio tarptautinio pobūdžio nusikaltimo pavojingumą. Kaltininko veika gali būti kvalifikuojama kaip prekyba žmonėmis tik nustačius, jog jo žinojimas arba siekis, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas bet kokia (jau žinoma teismų praktikoje arba nauja) išnaudojimo forma, yra įgyvendintas, padarant bent vieną iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų (sandorių), atliktų bent vienu iš joje nurodytų alternatyvių būdų, ir taip pažeidžiant asmens laisvę ir įgyjant galimybę jį kontroliuoti. Kaip prekyba žmonėmis kitais išnaudojimo tikslais gali būti kvalifikuotos ir naujos išnaudojimo formos, pavyzdžiui, išnaudojimas surogatinei motinystei, neteisėtam įvaikinimui ir kitos tiek, kiek jos atitinka prekybos žmonėmis sudėties elementus. Konstatavus, kad kitas išnaudojimo tikslas gali būti ir žmogaus išnaudojimas tam, kad jis prisiimtų kaltę už kito asmens padarytą nusikaltimą, būtina nustatyti visus būtinuosius prekybos žmonėmis požymius.

51. Nuteistųjų V. V. ir A. S. gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad nuteistųjų veiksmuose nenustatytas nukentėjusiojo A. G. verbavimas. Vien V. V. formalus pokalbis su A. G. po to, kai jam nepažįstamas A. L. surado A. G. kaip asmenį, kuris už 30 000 Eur atlygį galėtų prisiimti kaltę dėl kokaino, nepatvirtina, kad nuteistasis atliko verbavimą atitinkančius veiksmus. Verbavimo požymio nėra ir A. S. veiksmuose, nes jis su A. G. nebendravo, apie jo verbavimą nežinojo, su niekuo to nederino ir niekam nevadovavo. Tokie kasatorių argumentai neatitinka nei teismų praktikos, nei byloje nustatytų aplinkybių, todėl atmetami.

51.1. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas gali pasireikšti kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiojo valios palenkimą ir sprendimą atlikti veiksmus, kurie lemtų jo išnaudojimą. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-942/2016, 2K-13-719/2020, 2K-165-976/2022). Verbavimu laikytinas toks elgesys, kuriuo siekiama įtraukti asmenį į tam tikrus veiksmus taip, kad būtų galima suvaržyti jo laisvę, būtų galima jį kontroliuoti ir atitinkamai išnaudoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-104-719/2021).

51.2. Skundžiamais teismų sprendimais, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad V. V., dar būdamas suimtas dėl jo namuose rasto labai didelio kiekio kokaino, kartu su A. S., kuris buvo jo gynėjas, svarstė įvairius variantus, kaip jis galėtų išvengti jam gresiančios itin griežtos baudžiamosios atsakomybės. Galiausiai jie susitarė surasti socialiai pažeidžiamą asmenį, kuris už piniginį atlygį sutiktų prisiimti už V. V. kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. V. V. būnant suimtam, tokio žmogaus paieškomis užsiėmė A. S.. Pagal V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, byloje kaip liudytojų apklaustų pareigūnų, liudytojo T. V. parodymus ir kitus byloje užfiksuotus duomenis nustatyta, kad dėl kaltės prisiėmimo už piniginį atlygį iš pradžių buvo kontaktuota su anksčiau teistu J. C., pastarasis dėl gresiančios griežtos bausmės nesutiko prisiimti V. V. kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Remdamiesi V. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnui, iš dalies teismui duotais parodymais, liudytojų T. V., K. B. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis, O. B. mobiliojo ryšio telefono prisijungimo prie mobiliojo ryšio bokštų ir kitais duomenimis, teismai nustatė ir tai, kad V. V., paleistas iš suėmimo, dėl pažeidžiamo asmens paieškos kreipėsi ir į O. B.. O. B. per kitą asmenį surado dėl priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir sunkios materialinės padėties pažeidžiamą A. G., kuris susidomėjo jo pateiktu pasiūlymu už piniginį atlygį prisiimti kaltę už kito asmens padarytą nusikaltimą, ir atvežė šį į V. V. namus. V. V. ir O. B., pasinaudodami jiems žinomu nukentėjusiojo paminėtų aplinkybių nulemtu pažeidžiamumu, bendromis pastangomis įkalbėjo, o A. G. sutiko už 30 000 Eur atlygį, jo tėvų kapavietės sutvarkymą, materialinį išlaikymą įkalinimo įstaigoje prisiimti kaltę už V. V. namuose rastą labai didelį kiekį kokaino ir už šį labai sunkų nusikaltimą atlikti jam paskirtą bausmę. V. V. apie surastą asmenį, kuris prisiims už jį kaltę, informavo ir A. S., pastarasis nurodė, kad reikia sudėlioti „istoriją“, kurią A. G. pateiks policijos pareigūnams.

51.3. Šios teismų nustatytos aplinkybės buvo tinkamai kvalifikuotos kaip viena iš alternatyvių prekybos žmonėmis veikų – verbavimas, t. y. veiksmai, kuriais buvo siekiama palenkti nukentėjusiojo A. G. valią ir perimti jį kontrolėn. Tai, kad, pasak nuteistojo gynėjo, V. V. nepažinojo asmens (A. L.), kuris surado A. G.; šiam asmeniui nei šioje, nei kitoje byloje kaltinimai dėl prekybos žmonėmis nėra pateikti, nepaneigia verbavimo požymio V. V. veiksmuose. Byloje nustatyta, kad V. V. dėl pažeidžiamo asmens suradimo kreipėsi į O. B., kuris pažinojo gynėjo nurodomą asmenį, be to, nukentėjusiajam pasiūlymą pateikė ir jį įkalbėjo prisiimti už V. V. kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ne O. B. A. G. nurodęs asmuo, o būtent O. B. ir V. V..

51.4. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. S. gynėjo argumentais, kad A. S. pats asmeniškai nukentėjusiojo A. G. verbavimo veiksmų neatliko, tačiau pažymi, kad prekybos žmonėmis nusikaltimas buvo padarytas A. S., V. V. ir O. B. veikiant organizuota grupe. A. S. ir V. V. organizavo šio nusikaltimo padarymą ir parengė jo padarymo planą, kuris iš anksto buvo žinomas visiems bendrai veikiantiems asmenims. Byloje nustatyta ir tai, kad pagal susitarimą buvo ieškoma socialiai pažeidžiamo asmens, kuris už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą prisiimtų kaltę, prie tokio asmens paieškų prisidėjo ir A. S.. Kai O. B. surado nukentėjusįjį A. G. ir jį bendrai su V. V. užverbavo, A. S. buvo informuotas apie A. G., kaip asmens, kuris prisiims už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą kaltę, suradimą ir dalyvavo organizuojant bei vykdant tolesnius veiksmus, kurie buvo būtini užtikrinant, kad A. G. prisiimtų kaltę. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nors A. S. pats neverbavo A. G., jis kartu su V. V. ir O. B. laikomas nusikaltimo bendravykdžiu ir atsako bendrai už kitų bendravykdžių atliktus veiksmus. A. S. neabejotinai suvokė, kad atlieka savo funkciją dėl sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti laisvę varžančiomis kontrolės sąlygomis, tai žinojo ir to siekė.

52. Skunduose nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusysis A. G. dėl sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų buvo pažeidžiamas, kad apie tai nuteistiesiems buvo žinoma ir jie tuo pasinaudojo. Šie argumentai nepagrįsti.

52.1. Pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Aukos pažeidžiamumas gali būti bet kokios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis, socialinis ar ekonominis. Piktnaudžiavimas aukos pažeidžiamumu turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė, ypač tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo neidentifikuoja savęs kaip aukos; kai jis ir toliau lieka priklausomas ar kitaip prisirišęs prie to, kuris piktnaudžiavo jo pažeidžiamumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-788/2022, 2K-214-976/2023). Piktnaudžiavimas pažeidžiamumu gali būti konstatuojamas, kai asmuo tokį pasiūlymą priima ir kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės ar socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018, 2K-214-976/2023).

52.2. Pasinaudojimo asmens pažeidžiamumu atveju kaltininkas turi žinoti apie nukentėjusiojo pažeidžiamumą, t. y. turi būti nustatyta, kad jis, įgyvendindamas tam tikrus nusikalstamus veiksmus, suvokė ar numanė sunkią nukentėjusiojo padėtį ir tuo naudojosi. Ar tai būtų nukentėjusiojo psichinis ir psichologinis pažeidžiamumas, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, materialinė padėtis, šios aplinkybės turi lemti suvaržytą nukentėjusiojo galimybę rinktis ir sudaryti kaltininkui akivaizdžią galimybę manipuliuoti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo pažeidžiamumą gali nulemti tiek viena, tiek kelios susidėjusios aplinkybės, reikšmingai apsunkinančios galimybę atsisakyti priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-73-511/2021, 2K-214-976/2023).

52.3. Skundžiamais nuosprendžiais, vertinant paties V. V., liudytojų K. B., D. K., R. L., Z. B., I. S. parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, tarp jų ir kasatorių minimus, pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. jo verbavimo metu buvo socialiai pažeidžiamas asmuo dėl priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir dėl savo sunkios materialinės padėties.

52.4. Bylos duomenimis, A. G. neturi šeimos, daugybę kartų praeityje teistas, 2017 m. kovo mėn. pabaigoje buvo deportuotas iš Vokietijos Respublikos, kurioje buvo nuteistas ir atliko jam paskirtą bausmę, niekur nedirbo, dėl jo paties elgesio buvo išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų sąrašo, lėšų pragyventi gaudavo vogdamas, turėjo skolų, dėl kurių buvo pradėta ne viena vykdomoji byla, be to, neturėjo ne tik nekilnojamojo turto, bet ir gyvenamosios vietos (nuo 2014 m. sausio 7 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą). Nukentėjusysis daug metų vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas; dar 2004 m. kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą dėl gydymo ir dalyvavimo metadono programoje; metadono programoje dalyvavo penkis kartus, paskutinį kartą grįžęs iš Vokietijos nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (byloje nustatyta, kad A. G. buvo užverbuotas 2017 m. liepos mėn.), paskutinio apsilankymo metu žymių somatoneurologinės būklės pakitimų nepastebėta, mąstymas sulėtėjęs, nelogiškas, nuotaika disforiška, dėmesys išsenkantis, atmintis susilpnėjusi. Šios byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai paneigia ir kasatorių argumentus dėl nepagrįstai nustatytos A. G. sunkios materialinės padėties, ir argumentus, kad nukentėjusysis veikos padarymo metu nebuvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atitinkamai kad šios aplinkybės nelėmė jo pažeidžiamumo.

52.5. Remdamiesi paties V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo laiškais, M. N. pokalbiais ir kitais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kad A. L., per kurį O. B. surado A. G., buvo žinomos nukentėjusiojo gyvenimo aplinkybės; O. B. buvo įspėjęs V. V., kad A. G. reikia prižiūrėti, kad šis nevartotų narkotinių medžiagų; įkalintam nukentėjusiajam nuteistųjų iniciatyva buvo perkami drabužiai ir kiti daiktai, įnešamos lėšos į jo sąskaitą, teismai taip pat pagrįstai konstatavo, kad apie nukentėjusiojo pažeidžiamumą dėl nurodytų aplinkybių nuteistieji neabejotinai žinojo ir jį verbuodami tuo pasinaudojo. Byloje nustatytos nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumą apibūdinančios aplinkybės neabejotinai suvaržė nukentėjusiojo galimybę rinktis ir sudarė nuteistiesiems galimybę manipuliuoti juo.

52.6. Kasatorių argumentai, susiję su piniginio pasiūlymo A. G. pateikimu, sutartos pinigų sumos jam sumokėjimu, tėvų kapavietės sutvarkymu, taip pat finansine parama suėmimo metu už prisiimtą kaltę padarius labai sunkų nusikaltimą, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

52.7. Skundžiamais nuosprendžiais, remiantis paties V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos K. B., liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais ir kita bylos medžiaga, skirtingai nei teigia kasatoriai, nustatyta, kad A. G. buvo pažadėtas būtent 30 000 Eur piniginis atlygis, pažadėti pinigai nebuvo iš karto sumokėti, jie vėliau buvo mokami dalimis. Pirmąją dalį – 10 000 Eur – V. V. vieno iš susitikimų metu A. G. tiesiogiai perdavė savo namuose, kitą tokią pat dalį pinigų jis A. G. perdavė per O. B.. Tiesa, byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatytas likusių pinigų perdavimo A. G. faktas, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių apie nukentėjusiajam pažadėtą atlygį (jo dydį) už kaltės prisiėmimą dėl V. V. padaryto labai sunkaus nusikaltimo ir paskirtos bausmės atlikimą, dalies jo sumokėjimą, o kartu ir verbavimo, įkalbant, be kita ko, už piniginį atlygį būti išnaudojamam kitais tikslais, nustatymo.

52.8. Byloje nustatyta, kad, užverbuojant A. G., sutartą ir pažadėtą atlygį už jo išnaudojimą kitais tikslais apėmė ir nukentėjusiojo tėvų kapavietės sutvarkymas bei paminklo pastatymas. Abiejų instancijų teismai, remdamiesi liudytojų D. K., K. B., J. G., J. Č., anoniminio liudytojo Nr. 9, liudytojos G. C. ir kitų liudytojų parodymais, O. B. ir J. G., E. T. ir M. N. pokalbiais, kitais bylos duomenimis, nustatė, kad būtent po A. G. 2017 m. rugsėjo mėn. prisipažinimo dėl neteisėto disponavimo V. V. gyvenamojoje vietoje rastu kokainu ir jo parodymų davimo 2017 m. spalio–lapkričio mėn. buvo kreiptasi dėl A. G. tėvų kapavietės, gauti leidimai ir buvo atliekami jos sutvarkymo darbai, šie darbai buvo užbaigti tų pačių metų gruodžio mėn. A. G., būdamas įkalinimo įstaigoje, per pasamdytą advokatę G. C. buvo informuotas apie jo tėvų kapavietės sutvarkymą, buvo rūpinamasi ir sutvarkytos kapavietės fotonuotraukų, kaip įrodymo A. G. apie įvykdytą susitarimo dalį, padarymu. Be to, nukentėjusysis, bendrai kalinčiam asmeniui pasakodamas apie prisiimtą kaltę ir atlygį už tai, taip pat nurodė, kad jam buvo pažadėta sutvarkyti tėvų kapavietę.

52.9. Nuteistojo V. V. gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas šias kaltinime nurodytas aplinkybes, padarė prieštaringas išvadas. Vien teismo nustatyta aplinkybė, kad dar iki pasiūlymo A. G. pateikimo, jį įkalbinėjant prisiimti kaltę dėl V. V. padaryto nusikaltimo ir bausmės atlikimo, O. B. ir V. V. nežinojo apie nukentėjusiojo norus sutvarkyti tėvų kapavietę, aptartų byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepaneigia žemesnės instancijos teismų nustatyto fakto, kad toks pažadas, verbuojant A. G., nukentėjusiajam buvo duotas. Be to, nelogiški kasatoriaus argumentai, kad nukentėjusysis dėl kapavietės sutvarkymo galėjo savarankiškai susitarti su O. B. ar kitais asmenimis. Viena vertus, pagal bylos duomenis, O. B. nebuvo nukentėjusiojo A. G. draugas, kita vertus, nei O. B., nei kokie nors kiti asmenys, žinant, kad A. G. neturi finansinių galimybių atsiskaityti už aptariamų darbų atlikimą, priešingai nei nuteistasis V. V., neturėjo suinteresuotumo už savas lėšas atlikti svetimos kapavietės sutvarkymo darbus, juolab apie tokių darbų atlikimą informuoti įkalinimo įstaigoje esantį A. G..

52.10. Remdamiesi byloje užfiksuotais paties nuteistojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos G. C. parodymais, pokalbiais tarp G. C. ir D. Z., A. G. bei kita bylos medžiaga, teismai nustatė, kad, nukentėjusiajam A. G. esant suimtam, jam buvo perkami ir per advokatę G. C. perduodami drabužiai, daiktai, į jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje buvo įnešami pinigai, visa tai buvo daroma nuteistojo V. V. lėšomis. Nuteistųjų gynėjai kasaciniuose skunduose nurodo, kad toks nukentėjusiajam A. G. neva pateiktas pasiūlymas ir duotas pažadas, pasinaudojant tariamu nukentėjusiojo pažeidžiamumu dėl sunkios jo materialinės padėties, negalėjo reikšmingai apsunkinti atsisakymo priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam, nes įkalinimo įstaigoje yra užtikrinamas tiek nuteistųjų maitinimas, tiek kitas nuteistųjų išlaikymas. Be to, tokio pasiūlymo įtaka nukentėjusiojo apsisprendimui būti išnaudojamam turėtų būti vertinama atsižvelgiant į pasirinkimą gyventi laisvėje ar įkalinimo įstaigoje, turint papildomų lėšų sąskaitoje. Teisėjų kolegija su tokiu izoliuotu šios aplinkybės vertinimu nesutinka. Pirmiau aptartos skundžiamais nuosprendžiais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų pažeidžiamo nukentėjusiojo A. G. valios palenkimą, jo laisvės priimti savarankišką sprendimą dėl jo išnaudojimo suvaržymą lėmė V. V. ir O. B. įtikinėjimas kartu su piktavališkai pateiktu kompleksišku pasiūlymu, t. y. ne tik išlaikyti įkalinimo įstaigoje, bet ir sumokėti nemažą pinigų sumą, sutvarkyti tėvų kapavietę ir pastatyti paminklą.

53. Kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo, kad byloje nenustatyta, jog nuteistieji faktiškai kontroliavo A. G., dėl ko jis negalėjo savarankiškai priimti sprendimų. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

53.1. Prekyba žmonėmis kaip žmogaus laisvės pažeidimas yra siejama su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiu palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Asmens laisvė kaip saugoma vertybė suprantama ne tik kaip galimybė daryti kūno judesius, judėti erdvėje, pasirinkti buvimo vietą (fizinė laisvė), bet ir kaip asmens gebėjimas nuspręsti ir veikti savarankiškai, pasirinkti savo elgesio variantą, rinktis iš keleto apsisprendimo ir veikimo alternatyvų (valios laisvė). Pažeisti kito žmogaus valios laisvę reiškia atimti galimybę pačiam pasirinkti elgesio variantą, priversti jį elgtis taip, kaip nori kaltininkas, palenkti jo valią, įgyti jo laisvę varžančią kontrolę ir pan. Pagal teismų praktiką, asmens laisvės suvaržymas prekybos žmonėmis bylose gali būti susijęs tiek su visiška, tiek su daline kito žmogaus sprendimų ir veiksmų kontrole. Pavyzdžiui, asmens laisvės suvaržymo pasinaudojant jo pažeidžiamumu ar priklausomumu atvejais pirmiausia pažeidžiama asmens valios laisvė, o prievartinė tokios veikos esmė užmaskuota tam tikru kaltininko ir aukos susitarimu, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių auka sutinka būti kontroliuojama ir išnaudojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-73-511/2021, 2K-258-788/2022, 2K-214-976/2023, 2K-243-387/2023).

53.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo A. G. laisvė pasirinkti jam priimtiną elgesio variantą jau buvo apribota, pasinaudojant jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, susitarus su juo dėl ženklaus piniginio atlygio, nukentėjusiojo tėvų kapavietės sutvarkymo bei paminklo pastatymo ir jo išlaikymo įkalinimo įstaigoje už tai, kad šis prisiims kaltę už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą ir atliks paskirtą bausmę.

53.3. Tai, kad nukentėjusysis vėliau taip pat nebuvo laisvas rinktis savo elgesio variantą, buvo nuolat kontroliuojamas, patvirtina ir kitos teismų nustatytos aplinkybės. Skundžiamais nuosprendžiais nustatyta, kad nors nukentėjusysis, įkalbėtas V. V. ir O. B., sutiko su pasiūlymu, tačiau jam pažadėti pinigai iš karto nebuvo sumokėti, jie buvo mokami dalimis. Atliekant procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju dalyvavo nuteistųjų parinktas gynėjas, kuris faktiškai atstovavo V. V. interesams ir kontroliavo nukentėjusiojo veiksmus, kad šis laikytųsi susitarimo. A. G. kontrolės tikslais nuteistųjų pasamdyta gynėja nuolat lankėsi pas nukentėjusįjį ir įkalinimo įstaigoje, duodavo nurodymus, kaip šis turi elgtis, kad neišaiškėtų tiesa – jo susitarimas dėl kaltės prisiėmimo. Tokios byloje nustatytos aplinkybės paneigia kasatorių argumentus, kad nukentėjusiojo A. G. valios laisvė nebuvo suvaržyta, jis nebuvo nuteistųjų kontroliuojamas ir savarankiškai galėjo pasirinkti sau priimtiną elgesio variantą.

54. Kasatoriai, ginčydami BK 147 straipsnio 2 dalies V. V. ir A. S. taikymą, nepagrįstai nurodo ir tai, kad A. G. tariamas sutikimas būti prekybos žmonėmis auka, jo teismui nepripažinus kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nepaskyrus jam laisvės atėmimo bausmės, paneigia prekybos žmonėmis nusikaltimą, nes A. G. nekilo jokių pasekmių. Kartu nurodoma, kad net ir tuo atveju, jei nuteistiesiems būtų inkriminuotas šis nusikaltimas, jis nebuvo baigtas.

54.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jo baigtumo momentas siejamas ne su nusikalstamų padarinių atsiradimu, o su veika, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio sudarymu, įgijimo, verbavimo, gabenimo ar laikymo nelaisvėje pradžia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565-139/2015, 2K-288-648/2018, 2K-93-628/2019, 2K-281-489/2019, 2K-13-719/2020, 2K-165-976/2022).

54.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ne tik tai, kad nuteistieji, pasinaudodami nukentėjusiojo A. G. pažeidžiamumu dėl jo sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, nukentėjusįjį užverbavo, bet ir tai, jog šis melagingai pranešė teisėsaugos pareigūnams apie pas V. V. gyvenamojoje vietoje rasto labai didelio kiekio kokaino priklausymą jam, ne kartą apie tai davė melagingus parodymus, dėl to buvo ilgą laiką laikomas suimtas. Taigi vien tai, kad teisėsaugos pareigūnai byloje išsiaiškino tiesą ir nukentėjusysis A. G. už jo nepadarytą labai sunkų nusikaltimą nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neturi reikšmės nuteistųjų V. V., A. S., o kartu ir O. B. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai nuteistųjų V. V., A. S. veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismai tinkamai nustatė ir pagrindė prekybos žmonėmis formą – išnaudojimą kitokiu tikslu: tai yra pažeidžiamo asmens verbavimas, siekiant šį išnaudoti, kad jis prisiimtų kaltę už kito asmens padarytą labai sunkų nusikaltimą ir atliktų paskirtą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nustatytas nuteistųjų siekis išnaudoti pažeidžiamą asmenį pagal teismų praktikoje aptartą šiurkštaus žmogaus teisių pažeidimo kriterijų atitinka prekybos žmonėmis nusikaltimo pavojingumą. Teismai, tinkamai įvertinę byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visumą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad organizuota grupe veikę V. V., A. S. ir O. B., veikdami tiesiogine tyčia, pasinaudodami A. G. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties ir priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jį užverbavo siekdami išnaudoti, kad jis prisiimtų kaltę už V. V. padarytą labai sunkų nusikaltimą ir atliktų paskirtą bausmę.

Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo

56. Nuteistųjų V. V., A. S., N. T. gynėjų kasaciniuose skunduose ginčijama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. V., A. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, N. T. – pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Kasatorių teigimu, nuteistųjų veiksmuose nenustatyti šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y. nenustatyta, kad buvo surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ir kad tokia informacija buvo surinkta neteisėtu būdu. Teisėjų kolegija šiems kasatorių argumentams pritaria.

57. BK 167 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Šia baudžiamojo įstatymo norma prisidedama prie asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, kaip vienos pamatinių žmogaus teisių, teisinės apsaugos, nustatytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Konstitucijos 22 straipsnyje, atitinkamose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir kitų teisės aktų normose. Šios normos, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), paskirtis – saugoti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą nuo pavojingiausių veiksmų.

57.1. BK 167 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalykas yra informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Pati asmens privataus gyvenimo samprata baudžiamajame įstatyme nėra atskleista, todėl, sprendžiant dėl renkamos informacijos atitikties BK 167 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko turiniui, vadovaujamasi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.

57.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas asmens privataus gyvenimo neliečiamumo sampratą, yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą (inter alia (be kita ko), 1999 m. spalio 21 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai); šiame straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.; taigi, pagal Konstituciją, privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė ir psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (inter alia, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada, 2019 m. sausio 11 d. nutarimas). 2019 m. balandžio 18 d. nutarime praplėsdamas paminėtą privataus gyvenimo koncepciją, Konstitucinis Teismas nurodė ir tai, kad asmens privatus gyvenimas yra plati kategorija, kurią sunku tiksliai visiems atvejams apibrėžti. Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą ir šios teisės apsauga aiškintina plačiai, remiantis dinaminiu žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant, inter alia, į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą, kaip antai nusikalstamų veikų prevencijos ar kitais viešosios tvarkos apsaugos tikslais renkant, kaupiant, naudojant ir saugant ne tik asmens pirštų atspaudų, jo balso, bet ir asmens ląstelių ar DNR mėginių pavyzdžius, technikos priemonėmis masiškai stebint ir sekant asmenų naudojamas elektronines erdves, inter alia, su globalinės padėties nustatymo sistema (GPS) nustatant asmenų buvimo vietą.

57.3. Kasacinės instancijos teismas ne kartą pažymėjo, kad neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas visų pirma sietinas su informacijos gavimo būdo ir pažeisto asmens privatumo įvertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020, 2K-185-976/2021, 2K-234-489/2022).

57.4. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas, kokia informacija gali atitikti BK 167 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko turinį, iš esmės remiasi EŽTT jurisprudencija bei Konstitucinio Teismo išaiškinimais teigdamas, kad sąvoka „asmens privatus gyvenimas“ tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje apibūdinama labai plačiai, taigi yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri neparanki griežtai klasifikacijai, todėl klausimą, ar surinkta informacija apie asmenį atitinka BK 167 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko požymius, teismai turi spręsti įvertinę konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020, 2K-185-976/2021, 2K-109-489/2025). Vertinant tokią visumą, svarbu taip pat atsižvelgti į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu: ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020, 2K-109-489/2025).

57.5. Informacijos rinkimo neteisėtumas, kaip BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio.

57.6. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptarta teismų praktika, išaiškina, kad nors BK 167 straipsnio 1 dalyje nėra kriminalizuoti konkretūs neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo būdai, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamai veikai būdingą pavojingumą, paprastai tokiais turėtų būti pripažįstami savavališkai vykdomi informacijos rinkimo būdai, kurie dėl savo intensyvaus privatumą varžančio pobūdžio gali būti naudojami tik specialiai įgaliotų subjektų pagal įstatymą ir teismo išduotą leidimą. Teismų praktikoje tokie informacijos rinkimo būdai, kaip, pvz., sistemingas informacijos apie privatų asmenį rinkimas sekant asmenį, stebint jį patį ar jo būstą, klausantis pokalbių, fiksuojant asmens judėjimą slapta naudojant GPS, klausymosi ir kitokią sekti pritaikytą įrangą, slapta darant vaizdo įrašus ir pan., paprastai pripažįstami pavojingais baudžiamuoju teisiniu aspektu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-213/2014, 2K-185-976/2021, 2K-234-489/2022).??? Atitinkamai, pripažįstant informaciją apie privatų gyvenimą BK 167 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, būtina įvertinti, ar duomenys, kurių rinkimas buvo nustatytas, iš tiesų laikytini tokiais svarbiais duomenimis apie asmens privatų gyvenimą, ar jų rinkimo aplinkybės yra tokios pavojingos, kad ją rinkusiam asmeniui reikėtų taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020).

57.7. Taigi, baudžiamoji atsakomybė, vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020).

58. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai sprendė dėl BK 167 straipsnio 1 dalies V. V., A. S. ir N. T. taikymo.

58.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, jog V. V. ir A. S. organizavo neteisėtą informacijos apie privatų nukentėjusiojo V. N. gyvenimą rinkimą, o N. T. neteisėtais veiksmais ją rinko. Vienintelė kaltinime nurodyta kaltinamiesiems A. S. ir N. T. nežinoma informacija apie, kaltinamųjų manymu, V. N. automobilį nebuvo rinkta privatumą ribojančiais būdais, be to, surinkta informacija nelaikytina informacija apie privatų asmens gyvenimą BK 167 straipsnio 1 dalies prasme.

58.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą konstatuodamas, kad V. V., A. S. ir N. T. veiksmai atitinka BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius. V. V. ir A. S. organizavo informacijos apie V. N. privatų gyvenimą rinkimą, turėdami tikslą šiam atkeršyti ir pakenkti dėl jo, kaip Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) viršininko, vykdomų tarnybinių pareigų, o N. T., manydamas, kad renka informaciją apie V. N. privatų gyvenimą, neteisėtai surinko informaciją apie (duomenys neskelbtini) prokuroro V. G. privatų gyvenimą. Šis teismas nustatė, kad neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas pasireiškė tuo, jog tarpusavio pokalbio metu A. S., klaidingai nusprendęs, kad N. T. kalba apie pareigūną V. N. (realiai šis kalbėjo apie prokurorą V. G.), tikslinosi iš N. T. sužinotą informaciją apie V. N. amžių, ūgį, išvaizdą, šeimą ir artimuosius, gyvenamosios vietos adresą; N. T. A. S. neteisėtu nurodymu, klaidingai manydamas, kad renka ir fiksuoja informaciją apie privatų V. N. gyvenimą, neteisėtai surinko informaciją apie prokuroro V. G. privatų gyvenimą, nufotografavo prie namo, kuriame gyvena V. G., stovintį šio automobilį „Škoda Octavia“ su jo valstybiniu numeriu.

59. Teisėjų kolegija, patikrinusi šias teismų nuosprendžių dalis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad, spręsdamas klausimą dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo V. V., A. S. ir N. T. veiksmuose, bylos aplinkybes teisingai įvertino ir baudžiamąjį įstatymą tinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas naujame apkaltinamajame nuosprendyje, nukrypdamas nuo pirmiau aptartos kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai neįvertino, ar rinkta informacija laikytina BK 167 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalyku, jos ryšio su konkretaus asmens privačiu gyvenimu, taip pat netinkamai vertino, jog informacijos rinkimo (jos gavimo) būdas buvo neteisėtas baudžiamuoju teisiniu aspektu.

59.1. Iš skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad realiai N. T. A. S. prašymu informaciją rinko tik apie, jų manymu, V. N. vairuojamą automobilį – konkrečiai apie automobilio, kurio markė N. T. jau buvo žinoma, valstybinius numerius. N. T. savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo viešoje vietoje tarp kitų automobilių stovintį automobilį „Škoda Octavia“. Jokia kita informacija, susijusi su, nuteistųjų manymu, automobilio savininko V. N. privačiu gyvenimu (kartu ir tikrojo automobilio savininko V. G. privačiu gyvenimu), surinkus neva V. N. automobilį identifikuojančius duomenis (informaciją apie automobilio „Škoda Octavia“ valstybinius numerius), nebuvo renkama (nebuvo patekta į automobilio vidų, nebuvo sumontuota garso įrašymo, automobilio judėjimą fiksuojanti ar kita įranga, automobilis nebuvo fiziškai ar pasitelkiant technines priemones sekamas; atitinkamai nebuvo surinkta informacija apie svarbius asmens privataus gyvenimo aspektus: jo buvimo vietą, išvykimo iš namų ir parvykimo į juos laiką, įpročius ir pan.).

59.2. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, renkant informaciją apie, nuteistųjų manymu, V. N. vairuojamą automobilį, nebuvo atskleisti svarbūs pastarojo (taip pat ir tikrojo automobilio savininko V. G.) privataus gyvenimo aspektai; taip pat informacijai apie paminėtą automobilį rinkti nebuvo panaudoti intensyviai asmens privatumą varžantys būdai.

59.3. Kita kaltinime nurodyta informacija apie V. N. amžių, ūgį, išvaizdą, šeimą ir artimuosius, gyvenamosios vietos adresą iš viso nebuvo renkama, taip pat nebuvo prašoma ją surinkti. Tai skundžiamame nuosprendyje pripažino ir pats apeliacinės instancijos teismas.

59.4. Pagal bylos duomenis, nuteistasis A. S., kaip buvęs prokuroras ir ilgą laiką aktyviai praktikavęs advokatas, pats disponavo informacija apie V. N. amžių, ūgį, išvaizdą, šeimą, apytiksliai žinojo, kur šis gyvena, todėl jam nebuvo poreikio pavesti N. T. šią informaciją surinkti. Nuteistajam N. T. informacija apie asmenį, kurį jis advokato kontoroje vykusio pokalbio su A. S. metu įvardijo kaip „aukštą mentą iš Organizuotų“, t. y. informacija apie jo išvaizdą, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, taip pat buvo žinoma (tai nustatyta iš užfiksuoto jųdviejų pokalbio 2018 m. vasario 26 d.). Be to, 2018 m. vasario 26 d. pokalbio tarp A. S. ir N. T. turinys patvirtina, kad būtent N. T. nurodė, jog ketina susitikti su „aukštu mentu iš Organizuotų“, po to A. S. teiravosi, ar tai V. N., tikslinosi informaciją apie nurodyto asmens išvaizdą, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, artimuosius, kadangi jo žinoma informacija nesutapo su N. T. nurodyta.

59.5. Nors apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes taip pat nustatė, patikslindamas V. V., A. S. ir N. T. pateiktą kaltinimą, tačiau tinkamai jų neįvertino BK 167 straipsnio taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas A. S. informacijos apie V. N. tikslinimąsi, vykusį pažįstamų asmenų tarpusavio pokalbio metu, nepagrįstai sutapatino su BK 167 straipsnyje nustatytu neteisėtu informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu. Be to, neįvertino, kad nuteistųjų tarpusavyje pasidalyta paminėto pobūdžio informacija, nors susijusi su atitinkamų asmenų privataus gyvenimo aspektais (tokiais kaip išvaizda, šeimos padėtis, gyvenamoji vieta), atsižvelgiant į informacijos turinį ir jos svarbą, neatskleidė jautrios ir detalios informacijos apie privatų konkrečių asmenų gyvenimą.

59.6. Apeliacinės instancijos teismas, sukritikavęs pirmosios instancijos teismą ir pažymėjęs, kad tikslas nėra būtinasis BK 167 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, pats itin sureikšmino bendrą tuometinių įvykių kontekstą ir tarp nuteistųjų A. S., V. V. bei V. N., kaip Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) viršininko, susiklosčiusią situaciją. O būtent tai, kad V. N. vadovaujami pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą dėl V. V. galimo disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų; V. N. pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybai apie galimai daromas A. S. korupcines veikas, šių nuteistųjų galimai turimą motyvą atkeršyti ir pakenkti V. N.. Taip teismas nutolo nuo būtinųjų aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių tinkamo nustatymo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. V. ir A. S. organizavo neteisėtą informacijos apie privatų V. N. gyvenimą rinkimą, o N. T., manydamas, kad renka informaciją apie privatų V. N. gyvenimą, neteisėtai tokią informaciją surinko apie V. G..

60. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 167 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems V. V., A. S. ir N. T.. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. V., A. S. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, N. T. – pagal BK 167 straipsnio 1 dalį naikinama ir dėl šios dalies paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šių asmenų išteisinimo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis).

61. Nustačiusi, kad V. V., A. S. ir N. T. veiksmuose nėra jiems inkriminuotos BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus kasatorių argumentus dėl šios ikiteisminio tyrimo dalies atnaujinimo teisėtumo, įrodymų, kuriais apeliacinės instancijos teismas grindė dėl šios dalies apkaltinamąjį nuosprendį, leistinumo ir sąsajumo, jų vertinimo, dėl bendrininkavimo instituto taikymo.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo laiko atžvilgiu

62. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojama nuostata, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 2K-101-489/2025, 2K-7-167-511/2025).

63. Nuteistiesiems šioje byloje inkriminuota organizuota grupe padarytų BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 25 straipsnio 3 dalies 2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija nustatė, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad bylos nagrinėjimo šiame teisme metu įsigaliojo kitoks organizuotos grupės apibrėžimas BK 25 straipsnyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija pagal 2024 m. spalio 15 d. įstatymą Nr. XIV-3033, įsigaliojusį 2025 m. vasario 1 d.). Pagal naujosios galiojančios redakcijos BK 25 straipsnio 4 dalį, organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

64. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad naujos redakcijos BK 25 straipsnio 4 dalis, siaurinanti organizuotos grupės apibrėžimą, bendrąja prasme laikytina asmenų teisinę padėtį lengvinančia baudžiamojo įstatymo norma. Tačiau kartu šis teismas konstatavo, kad yra nustatytas organizuotos grupės narių – V. V., A. S. ir O. B. išankstinis susitarimas atlikti prekybą žmonėmis ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o M. N. ir E. T. išankstinis susitarimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, BK 25 straipsnio 4 dalies nuostatos neturi įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai (nelengvina jų teisinės padėties), ir, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas, kvalifikuotas su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), atitinkamai su nuoroda į šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalį nėra teisinio pagrindo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 277–286 punktai).

65. Bylos nagrinėjimo žemesniuosiuose teismuose metu galiojusi BK 228 straipsnio redakcija (2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1472) nesikeitė. Šioje redakcijoje nustatyta sankcija už piktnaudžiavimą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (1 dalis), už kvalifikuotąjį piktnaudžiavimą – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų (2 dalis). Kasacinio proceso šioje byloje metu 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo BK 228 straipsnio pakeitimai (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija). Šioje redakcijoje nustatyta sankcija už piktnaudžiavimą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų (1 dalis), už kvalifikuotąjį piktnaudžiavimą – bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų (2 dalis). Taigi maksimali laisvės atėmimo sankcija už abiejose dalyse apibrėžtas nusikalstamas veikas sumažinta vieneriais metais. Tai lengvina asmenų, nuteistų laisvės atėmimu pagal šį straipsnį, teisinę padėtį, tačiau neturi įtakos asmenims, nuteistiems bauda, kurios ribos apibrėžiamos BK 47 straipsnyje. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos pakeitimo šioje dalyje nurodyto nusikaltimo kategorija pagal BK 11 straipsnį keičiasi iš sunkaus į apysunkį. Tai lemia trumpesnį teistumo terminą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Tai taip pat lengvina nuteistųjų už kvalifikuotąjį piktnaudžiavimą teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-628/2026).

66. Baudžiamasis įstatymas yra vientisas įstatymas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Tais atvejais, kai naujai priimtas įstatymas ar senojo įstatymo naujoji redakcija vienais nusikalstamumo ir baudžiamumo kriterijais lengvina, o kitais požymiais sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, palyginti su anksčiau galiojusiu, yra taikomas tas įstatymas, kuris išsprendus konkrečios veikos kvalifikavimo klausimą yra palankesnis kaltininkui. Tokiu atveju įstatymas taikomas visa apimtimi ir negalima taikyti mišraus būdo, kai iš seno ir naujo įstatymo paimamos tos dalys, kurios yra palankesnės kaltinamajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2010, 2K-83/2011, 2K-206/2012, 2A-7-4/2014, 2K-117-697/2017, 2K-215-697/2023). Todėl taikant BK 3 straipsnio 2 dalį negalima asmeniui vienu metu už tą pačią veiką taikyti abiejų – senos redakcijos BK bendrosios dalies nuostatų ir po jų pakeitimo įsigaliojimo pakeistų ir įsigaliojusių naujos redakcijos BK specialiosios dalies nuostatų. Sprendžiant, kuris įstatymas (baudžiamojo įstatymo redakcija) – senas ar naujas – kaltininkui taikytinas, jo teisinė padėtis turi būti nuosekliai įvertinta pagal visus BK 3 straipsnyje nurodytus kriterijus: veikos nusikalstamumą, asmens baudžiamumą ir teisinės padėties turinį. Kai veika turi būti kvalifikuojama pagal BK bendrosios ir specialiosios dalies normų derinį, taikant BK 3 straipsnio nuostatas, veika kvalifikuojama pagal tą BK bendrosios ir specialiosios normų derinį, galiojusį veikos padarymo metu, arba naują, kurio bendrosios ir specialiosios dalies normų visuma kaltininkui užtikrina palankesnę teisinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad nors BK 25 straipsnio pakeitimai, bendrąja prasme lengvinantys kaltininkų teisinę padėtį, savaime nesudaro pagrindo perkvalifikuoti nuteistųjų šioje byloje veikas pagal naują šio straipsnio redakciją, ši redakcija turi būti taikoma kvalifikuojant nuteistųjų veikas pagal naują BK 228 straipsnio redakciją, kai toks kvalifikavimas lengvina nuteistojo padėtį. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, tokia padėtis šioje byloje kyla tokiems nuteistiesiems – asmenims, nuteistiems pagal šį straipsnį laisvės atėmimo bausme (V. V., A. S., E. T. ir O. B.).

67. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikant BK 3 straipsnio 2 dalį nuteistojo V. V. organizuota grupe padarytos piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos kvalifikavimas keistinas iš BK 25 straipsnio 3 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija). Nuteistųjų A. S., E. T. ir O. B. veikiant organizuota grupe padaryta piktnaudžiavimo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija). Nuteistojo M. N. piktnaudžiavimas veikiant organizuota grupe kvalifikuotinas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

Dėl bausmių bendrinimo

68. Nuteistasis V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, 2025 m. gegužės 14 d. išnagrinėjęs dvi baudžiamąsias bylas Nr. 1A-24-658/2025 ir Nr. 1A-25-658/2025 ir paskelbęs jose nuosprendžius, nesubendrindamas pirmosios instancijos teismų nuosprendžiais jam paskirtų bausmių, pažeidė jo teisę į teisingą teismą (t. y. skųsti bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo teisėtumą bei pagrįstumą) ir taip padarė esminį BPK pažeidimą.

69. Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 3 dalimi, esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad nuteistojo V. V. procesinių teisių pažeidimų proceso metu nebuvo padaryta.

69.1. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu nebuvo prašoma subendrinti V. V. bausmių, paskirtų Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiais, o 2025 m. sausio 28 d. teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu nuteistasis ir jo gynėjas tik prašė į šioje nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės atliktą dalį ir laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi jau buvo įskaitytas į V. V. paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

69.2. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo buvo priimta ir kitų procesinių sprendimų, bei siekdamas išvengti galimo dvigubo bausmių subendrinimo ir (ar) nuteistojo padėties pasunkinimo, pagrįstai jais paskirtų bausmių ir nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės bendrinimo klausimą paliko spręsti BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

69.3. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistojo V. V. kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl keliais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių bendrinimo yra išspręstas nuosprendžių vykdymo procese, vadovaujantis BPK VII dalyje, 361, 362, 364 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, 2025 m. gegužės 14 d. įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiams, jų vykdymo proceso metu Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo teikimą nuteistajam V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais, pakeistais Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais, paskirtos bausmės subendrintos su jam ankstesniu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šios priimtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas pagal nuteistojo V. V. gynėjo skundą patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutartimi, kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

69.4. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistajam V. V. bausmių subendrinimo klausimas byloje buvo išspręstas tinkamai, o skųsti bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo teisėtumą bei pagrįstumą kasatoriui buvo suteikta teisė vykdymo procese, šia teise ir buvo pasinaudota. Be to, pažymėtina, kad bausmių bendrinimo procese padaryti apsirikimai ar netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas bendrinant bausmes gali būti sprendžiami ne tik nuosprendžių vykdymo metu, bet ir kreipiantis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagal BPK 451 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Dėl bausmių

70. Šia nutartimi nustatyta, kad skundžiamais nuosprendžiais nuteistųjų V. V., A. S. (kartu ir O. B., dėl kurio nėra paduota kasacinių skundų) nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Paduotuose kasaciniuose skunduose nėra pateikta jokių argumentų, susijusių su bausmių paminėtiems nuteistiesiems už prekybą žmonėmis, veikiant organizuota grupe, nuteistojo A. S. atveju ir už BK 24 straipsnio 4 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą netinkamu, neteisingu paskyrimu. Savarankiškai teisėjų kolegija nenustatė, kad žemesnės instancijos teismai, paskirdami už paminėtas nusikalstamas veikas nuteistiesiems bausmes, būtų netinkamai taikę baudžiamąjį įstatymą ir (ar) būtų padarę esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl nuteistiesiems V. V., A. S. (kartu ir O. B.) pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, o nuteistajam A. S. – ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 235 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių nepasisakys.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). BPK 376 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BPK nuostatos nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Paskirtos bausmės griežtumo klausimai kasacijos dalyku gali būti tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024 ir kt.).

72. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

72.1. BK taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

72.2. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

72.3. Bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-44-719/2025).

73. Šia nutartimi naikinama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. V., A. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, N. T. – pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių nusikalstamų veikų paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis. Atitinkamai naikinamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys, kuriomis už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės buvo bendrinamos su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis.

74. Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimą lėmė apeliacinės instancijos teismo išvada, jog BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką N. T. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (N. T. 2020 m. vasario 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro kaip atlikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, pasibaigus dvejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminui), nusprendžia, kad N. T. turi būti nedelsiant paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.

75. Taip pat šia nutartimi žemesnės instancijos teismų nuteistųjų A. S., E. T. ir O. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuotos nusikalstamos veikos, pašalinus veiką kvalifikuojantį požymį – turtinės naudos siekimą – ir taikant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, perkvalifikuojamos į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija); nuteistojo M. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuota nusikalstama veika, pašalinus veiką kvalifikuojantį požymį – turtinės naudos siekimą, perkvalifikuojama į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija); nuteistojo V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuota nusikalstama veika, taikant BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, perkvalifikuojama į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija).

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, toliau pasisakys dėl nuteistiesiems V. V., A. S., M. N., E. T. ir O. B., perkvalifikavus jų piktnaudžiavimo nusikalstamas veikas, skirtinų bausmių, taip pat atitinkamai pagal poreikį dėl bausmių bendrinimo.

77. Teisėjų kolegija, spręsdama nuteistiesiems A. S., E. T., O. B. bausmių pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) paskyrimo klausimą, atsižvelgia į šios jų padarytos nusikalstamos veikos sumažėjusį pavojingumo laipsnį. Šia nutartimi pašalinus nuteistųjų veiką kvalifikuojantį požymį – turtinės naudos siekį ir perkvalifikavus jų veiką pagal šiuo metu galiojančią BK 228 straipsnio 1 dalies redakciją, jų veika priskiriama ne sunkių (veikos padarymo metu galiojusi BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija), o apysunkių nusikaltimų kategorijai. Skundžiamais nuosprendžiais nustatyta, kad šį baigtą, daugiau nei metus trukusį nusikaltimą nuteistieji padarė veikdami tiesiogine tyčia. Nusikaltimas buvo padarytas veikiant organizuota grupe, tai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarant šią veiką, nenustatyta.

77.1. Vertindama kiekvieno iš šių nuteistųjų vaidmenį piktnaudžiaujant, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. S. buvo vienas iš šios veikos organizatorių ir aktyvus vykdytojas. A. S., pats būdamas advokatas, į nusikalstamos veikos padarymą įtraukė kitus asmenis, be kita ko, ir kitus advokatus, vadovavo jų neteisėtai veiklai, pats atliko skundžiamais nuosprendžiais nustatytus neteisėtus veiksmus – kartu su kitais asmenimis kūrė prekybos žmonėmis auka pripažinto A. G. melagingus parodymus, ieškojo advokatų, kurie sutiktų taikyti neteisėtas gynybos priemones ginant A. G., t. y. žinant, kad tokiu būdu siekiama padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat kontroliuojant A. G. įkalinimo įstaigoje, teisėsaugos institucijose ir pan. A. S. kartu su kitais advokatais atliko jiems, kaip valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, draudžiamus, su teisės aktų reikalavimais, visuotinai priimtinomis moralės ir dorovės normomis nesuderinamus veiksmus, taip sumenkindami visuomenės pasitikėjimą advokatais.

77.2. Nuteistieji E. T. ir O. B. sudarė sąlygas atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. padėjo advokatams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. E. T. į nusikalstamų veikų padarymą įtraukė advokatą M. N., kad šis neteisėtai veiktų V. V. interesais, tapdamas A. G. gynėju. Nuteistasis E. T. taip pat prisidėjo prie A. G. melagingų parodymų kūrimo, jų perdavimo M. N., A. G. pasirengimo teisėsaugos pareigūnams pateikti kuo įtikinamesnę kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu kokaino versiją. E. T. palaikė glaudžius ryšius su kitais organizuotos grupės nariais ir tarpininkavo, perduodant su A. G. susijusią informaciją. Nuteistasis O. B. jo surastam ir bendrai su V. V. užverbuotam A. G. parūpino gyvenamąją vietą, šį vežiojo pas V. V. į namus, organizavo A. G. tėvų kapavietės sutvarkymą ir paminklo pastatymą, rūpinosi to kaip įrodymo A. G. užfiksavimu fotonuotraukose. Tokiais veiksmais E. T., O. B. padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi advokatams A. S., M. N., D. Z. ir G. C..

77.3. Byloje nustatytais nuteistųjų A. S., E. T., O. B. piktnaudžiavimo veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala nukentėjusiojo A. G. teisėms ir teisėtiems interesams, valstybei, Lietuvos advokatūros reputacijai, pažemintas advokato profesijos vardas.

77.4. Spręsdama dėl nuteistiesiems A. S., E. T., O. B. už piktnaudžiavimą skirtinos bausmės, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į skundžiamais nuosprendžiais nustatytas nuteistųjų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes.

77.5. Byloje nustatyta, kad A. S., be kita ko, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė būdamas neteistas, vėliau kitose baudžiamosiose bylose nuteistajam buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nors praeityje jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis išsiskyręs, nuo 2003 m. iki suėmimo dirbo advokatu, turi gyvenamąją vietą. Reikšminga ir tai, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nuteistajam diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga. Nuteistajam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) procentų netekto dalyvumo lygis, šiuo metu jis gauna negalios pensiją, moka kreditą bankui.

77.6. E. T. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas (be kita ko, už piktnaudžiavimą), tačiau teistumai išnykę, yra baustas administracine tvarka. Vertinant nuteistojo socialinius ryšius, pažymėtina tai, kad jis yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki bausmės atlikimo dirbo.

77.7. O. B. ne kartą teistas ne tik iki nusikalstamų veikų šioje byloje padarymo, bet ir po jų padarymo, nusikalstamas veikas darė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nors jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, toliau daro nusikalstamas veikas. Po šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo O. B. pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo, todėl buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jų padarymo nuteistasis buvo baustas ir administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad O. B. yra vedęs, turi du vaikus, su kuriais palaiko socialinius ryšius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas įkalinimo įstaigoje jis įgijo pagrindinį išsilavinimą (dėl to buvo paskatintas, anksčiau laiko panaikinant už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą paskirtą nuobaudą), baigė AA / AN užsiėmimų ciklą, taip pat įkalinimo įstaigoje siekė įsidarbinti, tačiau dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas.

77.8. Aptartų byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pritarti žemesnės instancijos teismams ir padaryti išvadą, kad nuteistiesiems E. T., O. B. už padėjimą piktnaudžiauti, veikiant organizuota grupe, skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas. Padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, kiekvieno iš nuteistųjų atlikti veiksmai ir jų asmenybes charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nuteistiesiems bausmės tikslai bus pasiekti švelnesnėmis BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytomis bausmėmis. Paminėtų aplinkybių kontekste, papildomai įvertinusi tai, kad įstatymų leidėjas naujausiais įstatymo pakeitimais ir kvalifikuotąjį piktnaudžiavimą priskyrė apysunkių nusikaltimų kategorijai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistiesiems pašalinus kvalifikuojantį piktnaudžiavimo požymį ir jų veiką kvalifikavus kaip paprastą piktnaudžiavimą, kurio pavojingumo laipsnis nepakito (liko apysunkis nusikaltimas), nėra pagrindo ženkliai švelninti jiems pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl abiem nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninamos šešiais mėnesiais ir skiriamos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

77.9. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nusprendė nuteistajam A. S. palikti pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ženkliai (nuo trejų metų iki aštuonių mėnesių) sušvelnindamas jos dydį pagal BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) sankciją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, įstatymo leidėjo išreikštą poziciją, švelninant už piktnaudžiavimą baudžiamąją atsakomybę, tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 228 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė, daro išvadą, kad dar labiau švelninti nuteistajam A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurią, beje, jis jau yra atlikęs, nėra pagrindo. Jam pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) skiriama aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

78. Nuteistojo M. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) kvalifikuota nusikalstama veika, kaip minėta, šia nutartimi perkvalifikuojama į veikos padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

78.1. Pažymėtina tai, kad nuteistojo perkvalifikuojama nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Aptariama nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams buvo padaryta veikiant organizuota grupe ir tai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. M. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindama nuteistojo vaidmenį padarant daugiau nei metus trukusią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. N. buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas, neteisėtai siekė padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Jis, žinodamas, kad A. G. nedisponavo labai dideliu kiekiu kokaino, sudarė fiktyvią teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl A. G. gynybos, nors realiai veikė V. V. naudai ir interesais. M. N. užtikrino, kad A. G. įtariamojo apklausų metu teiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie kokaino atsiradimo V. V. namo garaže aplinkybes, neatskleistų, jog jis yra prisiėmęs ne savo kaltę. Taip pat M. N. nuolat neteisėtai teikė kitiems organizuotos grupės nariams informaciją, susijusią su A. G., ieškojo kitų advokatų, kurie kontroliuotų Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime ar kitose teisėsaugos įstaigose ir kt. Byloje nustatytais nuteistojo M. N. ir kitų organizuota grupe veikusių asmenų piktnaudžiavimo veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala nukentėjusiojo A. G. teisėms ir teisėtiems interesams, valstybei, Lietuvos advokatūros reputacijai, pažemintas advokato profesijos vardas.

78.2. Iš byloje nustatytų nuteistojo M. N. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių matyti, kad nuteistasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. M. N. yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, dirba, turi nekilnojamojo turto, taip pat finansinių įsipareigojimų.

78.3. Įvertinusi pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, taip pat baudžiamojo proceso trukmę, kuriai įtakos turėjo objektyvios priežastys (didelė bylos apimtis, nusikalstamų veikų sudėtingumas, procesinių veiksmų didelis kiekis, įtariamojo, nukentėjusiojo paieška, kreipimaisi į užsienio valstybių teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos prašymais, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdžius, A. S. sveikatos būklė ir kt.), pašalintą nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę – turtinės naudos siekį, įstatymo leidėjo išreikštą poziciją, švelninant baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą (ir kvalifikuotasis piktnaudžiavimas priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai), teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistajam M. N. skirtina veikos padarymo metu BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta švelniausia bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimesnį BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam minimumui (už apysunkį nusikaltimą nustatyta nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda). Teisėjų kolegijos vertinimu, M. N. skiriama 800 MGL (40 000 Eur) dydžio bauda yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, jos pavojingumui, taip pat nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui. Paminėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023).

78.4. Kartu nuteistojo M. N. kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems asmenims kitose bylose paskirtais bausmės dydžiais neatliekamas, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTQ4OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-489/2021">2K-147-489/2021</a>, 2K-24-654/2023, 2K-3-976/2025). Pagal baudžiamąją teisę, lygybės įstatymui principas įgyvendinamas pripažįstant, kad nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Tačiau vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, kad visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-489/2025).

79. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl V. V. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) skirtinos bausmės, atsižvelgia į tai, kad, įstatymų leidėjui sušvelninus baudžiamąją atsakomybę ir už kvalifikuotąjį piktnaudžiavimą, ši jo veika priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai.

79.1. V. V. organizuota veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Aptariama nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams buvo padaryta veikiant organizuota grupe ir tai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindama nuteistojo vaidmenį padarant daugiau nei metus trukusią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. V. buvo pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius, būtent jo asmeninės naudos siekis – siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu kokaino, t. y. labai sunkaus nusikaltimo padarymą, buvo jo ir kartu veikusių organizuotos grupės narių neteisėtų veiksmų atlikimo pagrindas. V. V. pats ir per kitus asmenis į nusikalstamą veiką įtraukė, be kita ko, ne vieną advokatą, vadovavo organizuotos grupės narių veiklai, tiesiogiai ar per kitus asmenis davė nurodymus, kontroliavo jų veiksmus. Būtent V. V. pastangomis surastas ir užverbuotas (įkalbėtas) A. G. vėliau bendromis organizuotos grupės narių pastangomis buvo išnaudojamas, kad jis prisiimtų svetimą kaltę už labai sunkų nusikaltimą, – dėl tokių nuteistųjų veiksmų buvo šiurkščiai pažeistos A. G. teisės, suvaržyta jo laisvė. V. V. pastangomis į nusikalstamą veiką įtraukti advokatai atliko jiems, kaip valstybės tarnautojams prilygintiems asmenis, draudžiamus veiksmus, kuriais buvo padaryta didelė neturtinė žala A. G. teisėms ir teisėtiems interesams, valstybei, Lietuvos advokatūros reputacijai, pažemintas advokato profesijos vardas.

79.2. Vertindama nuteistojo V. V. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs, tačiau vėliau jis kitose bylose buvo nuteistas, be kita ko, ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (veika, už kurią A. G. buvo prisiėmęs kaltę), taip pat jis baustas administracine tvarka. V. V. išsiskyręs, turi du vaikus, turi gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, darbovietėje charakterizuotas teigiamai. Kasacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie V. V. sveikatos būklę patvirtina, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, atlikta operacija. Nors ši aplinkybė yra reikšminga bausmei skirti, tačiau V. V. sveikatos būklė nėra tokia sudėtinga, kad nusvertų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir turėtų esminės įtakos bausmei. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems teikiamos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o negalint užtikrinti šių paslaugų, – taip pat antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Taigi, V. V. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, jo sveikatos būklė galės būti stebima gydytojų, jis turės galimybę gauti jam reikalingas medicinos paslaugas.

79.3. Įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į kvalifikuotąją nusikalstamos veikos sudėtį, įstatymų leidėjo sumažintą nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be baudos, nustatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam V. V. už kvalifikuotąjį piktnaudžiavimą skiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

80. Nuteistieji V. V., A. S. ir O. B. ne tik piktnaudžiavo, veikdami organizuota grupe, bet ir padarė kitų nusikalstamų veikų. Todėl kai jų piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos ir paskiriamos bausmės, jos iš naujo bendrinamos su žemesnės instancijos teismų už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis.

80.1. V. V. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir BK 147 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) skiriamą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ir skiriama galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

80.2. A. S. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, BK 147 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 235 straipsnio 1 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) skiriamą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir skiriama galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

80.3. O. B. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir BK 147 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) skiriamą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir skiriama subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

81. Iš bylos medžiagos, skundžiamų nuosprendžių matyti, kad nuteistasis O. B. iki nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo padarė ir daugiau nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas kitais teismų procesiniais sprendimais. Byloje nustatyta, kad ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu O. B. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą veiką, padarytą 2019 metais. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu O. B. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį arešto bausme už nusikalstamą veiką, padarytą 2021 m. liepos 28 d. Nurodytais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo subendrintos ir O. B. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamoje byloje O. B. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija), nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. lapkričio mėn. laikotarpiu. Taigi, O. B. šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Todėl šia nutartimi O. B. skiriama subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, turi būti subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi jam paskirta subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Parinkdama bausmių bendrinimo būdą ir pridedamos bausmės dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į pasikartojantį nuteistojo nusikalstamą elgesį, tai, kad jis nekeičia savo gyvenimo būdo, taip pat pirmiau aptartas kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

82. Perkvalifikavus nuteistųjų V. V. ir A. S. nusikalstamas veikas ir iš naujo subendrinus bausmes, šia nutartimi paskirtų galutinių subendrintų bausmių su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bendrinimo klausimas iš naujo spręstinas BPK 347, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V., A. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, N. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo jiems priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį, kuria N. T. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir N. T. nedelsiant paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo).

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį:

V. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį jam paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. V. paskirti galutinę subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 235 straipsnio 1 dalį jam paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

O. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį jam paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, kuria subendrintos Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirti O. B. galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

E. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija) kvalifikuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), 228 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam 800 MGL (40 000 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per dvejus metus nuo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. N., kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „bylos Nr.“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Panevėžio apygardos teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniai).

Kitas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė