V. V. pagal BK 226 str. 2 d., 225 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-11-976/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00027-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.2.2.1; 1.2.19.3.2.1; 1.2.19.4.1; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,

nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui Atui Moliui,

nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V., nuteistojo A. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu:

A. G. dėl kaltinimo pagal

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5500 Eur vertės turto konfiskavimas;

V. V.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės Vilmos Vidugirienės ir nuteistojo A. S. bei jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, o nuteistojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas atmestas.

Panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis dėl A. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 681 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistajam A. G. atimta teisė penkerius metus dirbti darbą valstybės tarnyboje.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendis pakeistas.

Patikslintos V. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir A. S. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės ir nustatyta, kad A. S. melagingai nurodė, kad A. G. už kardomosios priemonės sugriežtinimo V. V. neinicijavimą reikalauja 4000 Eur kyšio, ir kad A. S. melagingai nurodė, kad A. G. už V. V. naudingos informacijos teikimą ir šiam palankių sprendimų priėmimą reikalauja papildomo kyšio – 500 Eur.

Nustatyta, kad A. S. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį paskirtą 500 MGL dydžio baudą turi sumokėti per dvejų metų terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, o V. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad A. S., būdamas V. V., kuriam 2017 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK ONTV) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16409-16 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis) buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo, gynėjas, ne anksčiau kaip 2017 m. rugpjūčio 30 d. pasiūlė V. V., kad jis (A. S.), pasinaudodamas savo pažintimi su šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiu ir jam vadovaujančiu valstybės tarnautoju – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru A. G., gali už kyšį iš V. V. lėšų paveikti A. G., kad šis piktnaudžiautų tarnyba ir neteisėtai veiktų V. V. naudai vykdydamas įgaliojimus – atskleistų A. S. tarnybos paslaptį sudarančius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenis bei priimtų kitus V. V. palankius sprendimus, kad V. V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. V. V. su šiuo A. S. pasiūlymu sutiko ir taip A. S. ir V. V. susitarė V. V. lėšomis duoti kyšį grynaisiais pinigais prokurorui A. G. Vėliau V. V. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), per tris kartus A. S. reikalaujamas kyšio sumas perdavė, o A. S. jas priėmė:

1.1. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo pradžioje, A. S. nurodžius, kad reikalingi pinigai – 1000 Eur A. G. papirkti už informacijos apie planuojamų procesinių veiksmų atlikimą ir kitų ikiteisminio tyrimo duomenų teikimą, V. V. šią pinigų sumą A. S. perdavė, o A. S. ją priėmė.

1.2. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 26 d., po to, kai V. V. 2017 m. spalio 13 d. pažeidė kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, A. S. melagingai nurodžius, kad A. G. už kardomosios priemonės sugriežtinimo V. V. neinicijavimą reikalauja 4000 Eur kyšio, V. V. šią pinigų sumą A. S. perdavė, o A. S. ją priėmė.

1.3. 2017 m. gruodžio mėn. po to, kai A. S. melagingai nurodė, kad A. G. už V. V. naudingos informacijos teikimą ir šiam palankių sprendimų priėmimą reikalauja papildomo kyšio – 500 Eur, V. V. šią pinigų sumą A. S. perdavė, o A. S. ją priėmė.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. G. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, organizuodamas, kontroliuodamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16409-16 dėl BK 260 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo 2017 m. gegužės 5 d. buvo įteiktas V. V., ir šiam tyrimui vadovaudamas, laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., nurodydamas nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 3061 straipsnį, neteisėtai atskleisdamas tarnybos paslaptį sudarančius ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16409-16 duomenis įtariamojo V. V. gynėjui advokatui A. S. bei priimdamas įtariamajam V. V. palankų sprendimą, piktnaudžiavo prokuroro tarnybine padėtimi, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos prokuratūra. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

2.1.

2.2. Be to, A. G. per susitikimus, vykusius 2018 m. sausio 9 d. nuo 11.16 val. iki 11.35 val. ir 2018 m. kovo 14 d. nuo 15.44 val. iki 16.01 val. kavinėje „Pipita“, esančioje Klaipėdoje, S. Nėries g. 10, su V. V. gynėju A. S. aptarė, kokią papildomą medžiagą surinkti teikiant skundą aukštesniajam prokurorui dėl 2018 m. sausio 9 d. jo (A. G.) nutarimo atmesti advokato A. S. skundą, ir, vykdydamas susitarimą su A. S., 2018 m. sausio 17 d. tenkino A. S. 2018 m. sausio 10 d. prašymą susipažinti su tyrimo medžiaga, kuria remdamasis A. S. 2018 m. sausio 29 d. pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. Michailovskiui dėl šio nutarimo, taip pat atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, sužinotus per jo paties 2018 m. kovo 14 d. inicijuotą susitikimą su Klaipėdos apskrities VPK ONTV pareigūnais: informavo apie tyrimo metu gautų specialisto išvadų rezultatus, terminą, iki kada turi būti gautos likusios specialisto išvados, prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką ir A. S. prašymu 2018 m. kovo 30 d. leido V. V. laikinai nesilaikyti jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų.

2.3. A. G., atlikdamas šiuos veiksmus, nesuderinamus su tarnybos prokuratūroje interesais, ir neatlikdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatytų prokuroro funkcijų, susijusių su ikiteisminio tyrimo atlikimu, kontrole, ikiteisminio tyrimo vadovavimu bei organizavimu, pažeidė: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas; BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, BPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas; Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso (patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. I-15 redakcija) 5.1.3, 5.2.1, 5.3.3, 5.4.1, 5.6.2, 5.6.3 ir 5.9.1 papunkčių reikalavimus, dėl to A. G. diskreditavo prokuroro vardą, savo elgesiu, akivaizdžiai demonstruodamas savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, sumenkino Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetą proceso dalyvių, ikiteisminių tyrimo įstaigų pareigūnų atžvilgiu bei visuomenės pasitikėjimą prokuratūra ir valstybės teisine sistema, taip valstybei ir Lietuvos Respublikos prokuratūrai padarė didelę neturtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, tinkamai neįvertino jo atliktų veiksmų, kurie atitiko piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikos požymius, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Todėl panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.

4. Šios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, o V. V. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, tačiau netinkamai nustatė šių nusikaltimų padarymo aplinkybes. Todėl, remdamasis BPK 328 straipsnio 3 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir patikslino inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. S. finansinę padėtį bei jo sveikatos būklę, nustatė ilgesnį terminą jo paskirtai baudai sumokėti.

III. Kasacinių skundų argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 256 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo šališkai, nes, 2024 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio protokoline nutartimi suformulavęs naują kaltinimą išteisintajam A. G., akivaizdžiai turėjo priešišką ir išankstinį neigiamą nusistatymą tiek dėl nuteistųjų V. V. ir A. S., tiek dėl išteisintojo A. G. kaltės. Pažymima, kad, be prokuroro, niekas kitas neturi teisės palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, tačiau apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva suformulavęs naują kaltinimą A. G., perėmė prokuroro procesinį vaidmenį nagrinėjamoje byloje, taip pažeisdamas teismo nešališkumo principą.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išplėtė kaltinimo ribas ir, skundžiamame nuosprendyje patikslinęs V. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. S. – pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, iš dalies nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suformulavo naują kaltinimą (nes pakeitė kaltinime nurodytų veikų esmines faktines aplinkybes), tačiau apie tai teisiamųjų posėdžių metu neinformavo proceso dalyvių, dėl to pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas bei jo (V. V.) teisę į tinkamą gynybą ir sąžiningą procesą.

6.4. Teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai ir neteisėtai tiek paties nuteistojo V. V., tiek kitų kaltinamųjų kaltę grindė jo (kasatoriaus) 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 28 d. nepatikimais tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuos jis vėlesnių parodymų metu paneigė, nurodydamas, jog, padedamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jis davė išgalvotus (melagingus) parodymus, nes taip siekė švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo ir gauti lengvatų įkalinimo įstaigoje (t. y. galėjo neribotai skambinti šeimos nariams; tyrėjo E. D. kabinete švęsti savo gimtadienį su šeimos nariais ir pan.). Tai, kad jis (kasatorius) buvo susitaręs su teisėsaugos pareigūnais dėl parodymų turinio ir davė išgalvotus parodymus, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kurių žemesnės instancijos teismai tinkamai neįvertino, t. y. Vilniaus pataisos namų 2019 m. rugpjūčio mėn. raštas, kurio turinys patvirtina, kad nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. liepos 31 d. pas sulaikytą V. V. penkiolika kartų lankėsi teisėsaugos pareigūnai A. Š., E. D., N. F., pastarieji bendraudami po kelias valandas nesurašė jokių procesinių dokumentų; ar tai, kad V. V. šiuo laikotarpiu net dvidešimt tris kartus buvo etapuojamas tiek į Vilniaus apygardos teismą, tiek į Lietuvos kriminalinės policijos (toliau – KP) biurą; kaip liudytojo apklausto prokuroro A. Kazakovo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai; taip pat telefoninių pokalbių, vykusių su sutuoktine A. V., turinys. Kasatoriaus nuomone, toks teisėsaugos pareigūnų susitikinėjimas su juo įkalinimo įstaigoje iki parodymų davimo ir nesurašymas jokių procesinių dokumentų akivaizdžiai patvirtina tokių veiksmų neteisėtumą ir jo (V. V.) vertimą duoti parodymus tiek prieš save, tiek apie jam nežinomus kitų asmenų neteisėtus veiksmus.

6.5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, 2025 m. gegužės 14 d. išnagrinėjęs dvi baudžiamąsias bylas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjQtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-24-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-24-658/2025">1A-24-658/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjUtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-25-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-25-658/2025">1A-25-658/2025</a> bei paskelbęs jose nuosprendžius, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė subendrinti V. V. pirmosios instancijos teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį procesinį BPK pažeidimą, nes taip apribojo (pasunkino) jo (V. V.) teisę skųsti bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo teisėtumą bei pagrįstumą kasacinės instancijos teismui.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Netenkinus šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 256 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7.2. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme pas­kyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-7-71-458/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>, 2K-237-976/2024). Taigi, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva gali keisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (ją perkvalifikuoti), tačiau tik neblogindamas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva surašė A. G. naują kaltinimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nors prokurorė V. Vidugirienė nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė prašymo pakeisti A. G. kaltinime inkriminuotos veikos kvalifikavimą iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vertino A. G. veiksmų atitiktį ne tik BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. veikos, kuri buvo jam inkriminuota kaltinamuoju aktu, nagrinėta pirmosios instancijos teisme ir dėl kurios buvo paduotas prokurorės apeliacinis skundas), bet ir kitos nusikalstamos veikos, kurią apeliacinės instancijos teismas inkriminavo savo iniciatyva, – BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytos sudėties požymiams. Kasatoriaus nuomone, ši situacija pablogino A. G. padėtį, nes, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jis turėjo gintis ne tik nuo prokurorės paduoto apeliacinio skundo, kuriame buvo prašoma pripažinti jį kaltu ir nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, bet ir nuo apeliacinės instancijos teismo suformuluoto papildomo kaltinimo dėl BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatų inkriminavimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 256 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes, turėdamas teisę tik keisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pagal kitą BK straipsnį, surašė A. G. naują kaltinimą ir jo veiksmus papildomai, t. y. kartu su kaltinime inkriminuota BK 225 straipsnio 2 dalimi, kvalifikavo ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas, nes, perėmęs prokuroro procesinį vaidmenį, akivaizdžiai buvo suinteresuotas A. G. nuteisti pagal savo paties neteisėtai teisiamojo posėdžio protokolinėje nutartyje suformuluotą kaltinimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu metu rengė BPK nenustatytus parengiamuosius teismo posėdžius dviejose nesujungtose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjQtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-24-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-24-658/2025">1A-24-658/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjUtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-25-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-25-658/2025">1A-25-658/2025</a>, kurias išnagrinėjo ta pati teisėjų kolegija. Ignoravo prokuroro A. Kazakovo pasiūlymą nusišalinti teisėjų kolegijos pirmininkui N. Meilučiui.

7.5. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę bei turinį. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi koncepcija baudžiamojoje teisėje suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tyčia veikia tarnybai priešingais tikslais dėl korupcinių ar kitų panašių paskatų, rodančių akivaizdų nesąžiningumą atliekant tarnybines pareigas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-788/2021).

7.6. Kasaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame sprendime inkriminuotais nusikalstamais veiksmais A. G. ir nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

7.7. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs byloje nustatytų aplinkybių (t. y. kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė R. B., gavusi jai adresuotą 2017 m. spalio 30 d. specialisto išvadą, kurioje esanti informacija patvirtino galimą BK 3061 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, remdamasi BPK 171 straipsnio 1 dalimi, galėjo ir turėjo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne informuoti prokurorą A. G. apie specialisto išvados rezultatus; ar tai, jog V. V. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalies nuostatas nebuvo jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, o automobilis „BMW X5“ buvo grąžintas jo teisėtam savininkui), nepagrįstai konstatavo, kad A. G., gavęs 2017 m. spalio 30 d. specialisto išvadą ir nurodęs nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 3061 straipsnio 1 dalies nuostatas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

7.8. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusio susitikimo metu A. G. ir A. S. aptarė, kokią papildomą tyrimo medžiagą surinkti teikiant skundą aukštesniajam prokurorui, bei tai, kad A. G., vykdydamas susitarimą su A. S., 2018 m. sausio 17 d. tenkino jo (A. S.) prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kasatoriaus nuomone, nesuteikė pagrindo daryti išvadą, kad A. G. tokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

7.9. Informavimas žodžiu apie jau priimtą sprendimą nėra kokių nors neskelbtinų duomenų atskleidimas ar netoleruotino pranašumo suteikimas advokatui. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. G. tik pasiūlė A. S. pasidomėti, kodėl fiksuotas didelis skaičius kardomosios priemonės pažeidimų atvejų, nes tai kelia abejonę dėl V. V. dėvimo elektroninio stebėjimo įtaiso tinkamo veikimo. Kasatoriaus nuomone, tai techninio pobūdžio pastaba, o ne teisinio ar procesinio pobūdžio patarimas, ką rašyti skunde. Be to, A. S., būdamas profesionalus teisininkas, turėdamas ilgametę darbo patirtį, žinojo, kaip rašyti skundą aukštesniajam prokurorui. Dėl to skundžiamo nuosprendžio išvada, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusio susitikimo metu A. G. nurodė A. S., ką rašyti skunde aukštesniajam prokurorui, nepagrįsta ir prieštaringa bylos duomenims.

7.10. BPK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta įtariamojo gynėjo teisė, pateikus rašytinį prašymą, bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Tai, kad A. G. tenkino A. S. prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, akivaizdžiai nepatvirtina, jog šie A. G. veiksmai gali būti vertinami kaip nesuderinami su prokuroro tarnybine padėtimi. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad 2018 m. sausio 9 d. vykusio susitikimo metu A. G. nurodė A. S. rašyti prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

7.11. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nusprendė, kad A. G., 2018 m. kovo 14 d. sužinojęs iš Klaipėdos apskrities VPK ONTV pareigūnų ikiteisminio tyrimo duomenis (t. y. apie tyrimo metu gautų specialisto išvadų rezultatus; terminą, iki kada turi būti gautos likusios specialisto išvados; prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką) ir juos atskleidęs A. S., piktnaudžiavo prokuroro tarnybine padėtimi. Pažymima, kad BPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Be to, įvertinus A. S. atskleistos informacijos turinį, matyti, kad ši informacija niekaip negalėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui, nes visi reikiami tyrimo veiksmai jau buvo atlikti.

7.12. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai nusprendė, kad A. G., leisdamas V. V. laikinai nesilaikyti jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes veikė išimtinai V. V. interesais. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 17 punkte nurodoma, jog, ikiteisminio tyrimo metu gavęs motyvuotą įtariamojo (jo gynėjo) rašytinį prašymą, prokuroras motyvuotu sprendimu gali leisti laikinai nesilaikyti kardomosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų, jeigu nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti kardomosios priemonės arba ja nustatytų sąlygų. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. nepavyko susisiekti su V. V. intensyvios priežiūros sąlygų laikymąsi prižiūrinčiais pareigūnais ir jiems pranešti apie suteiktą leidimą V. V. laikinai nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų. Todėl A. G. informavo A. S., kad V. V. gali tekti pasiaiškinti dėl kardomosios priemonės sąlygų nesilaikymo, dėl to privalo turėti jo priimtą leidimą laikinai nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų. Kasatoriaus nuomone, toks A. G. paaiškinimas A. S. nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. G. veikė išimtinai V. V. interesais, bet patvirtina tik jo (A. G.) kaip prokuroro norą, jog nepagrįstai neigiamų pasekmių nepatirtų įtariamasis.

7.13. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tinkamai nenustatė ir BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – veikos pavojingumo ir padarinių, t. y. didelės žalos kilimo. Be to, teismas tinkamai neįvertino, kad šie A. G. inkriminuoti nusikalstami veiksmai galimai atitinka ne nusikaltimo, o drausminio nusižengimo požymius, už kuriuos A. G. ir buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje.

8. Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Netenkinus šio prašymo, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, taip pat pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis dėl A. S. paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, A. S. paskirti kitos rūšies bausmę arba sumažinti paskirtos bausmės – baudos dydį. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, BPK 44 straipsnio 5–7 dalių, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies bei in dubio pro reo ir rungimosi principų pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą ir teisingą (sąžiningą) procesą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai atskleidė jų turinį ir neatliko išsamaus aplinkybių vertinimo, dėl to, remdamiesi prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl A. S. kaltės.

8.2. Nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje savo iniciatyva nustatė iš esmės kitas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (t. y. kad A. S. iš V. V. gautus pinigus pasiliko sau, o ne perdavė A. G.), nei buvo nurodytos prokurorės pakeistame galutiniame kaltinime, kuriame jis buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus nuomone, A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal visiškai kitą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo nei jam buvo pateiktas kaltinimas, nei jam suteikta teisė pasisakyti, taip pažeidžiant jo teises į gynybą bei žinojimą, kuo yra kaltinamas.

8.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėjamos bylos nepatikrino tinkamai (t. y. nepašalino apeliantų iškeltų abejonių tiek dėl D. Z., tiek dėl nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. duotų parodymų patikimumo, prieštaringumo ir teisėtumo) ir tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.

8.4. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį liudytojo D. Z. parodymų teisėtumo ir patikimumo. Nurodoma, kad teismai, grįsdami nuteistojo A. S. kaltę šio liudytojo parodymais, tinkamai neatsižvelgė į jo parodymuose esančius netikslumus, neatitikimus tiek dėl pinigų perdavimo aplinkybių, tiek dėl jų sumų bei paskirties. Pažymima, kad nors baudžiamasis D. Z. persekiojimas buvo nutrauktas BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau pagal šią nuostatą nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo atleidžiamas tik tuo atveju, kai jis įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam, aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, šis nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi. Kasatoriaus nuomone, D. Z. šioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas neteisėtai, nes A. S. inkriminuota nusikalstama veika padaryta ne organizuota grupe. Dėl šios priežasties, vadovaudamiesi D. Z. parodymais, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

8.5. Teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai ir neteisėtai nuteistojo A. S. kaltę grindė kito nuteistojo V. V. 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. kovo 28 d. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kuriuos jis vėlesnių parodymų metu paneigė. Tai, kad nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. duoti parodymai yra neteisingi, kasatoriaus nuomone, patvirtina prokuroro 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimai nutraukti atskiriems asmenims ikiteisminius tyrimus, kuriuose šie V. V. parodymai buvo vertinami kaip nepatikimi. Be to, nuteistojo V. V. parodymai, duoti 2019 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, atsižvelgiant į jo procesinį statusą (įtariamasis), neturi jokio pranašumo prieš jo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. nedalyvavo (nes nebuvo informuotas) V. V. apklausoje ir neturėjo galimybės užduoti jam klausimų, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokia galimybė buvo, ir V. V. šiuos parodymus paneigė bei nurodė, jog A. S. nepagrįstai apkalbėjo. Pažymima, kad nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie A. S. perduotus pinigus nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

8.6. Kasatorius skunde remiasi kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-163-303/2019, 2K-96-788/2021) ir pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už prekybą poveikiu galima tik susiejus susitarimą duoti ir priimti kyšį su faktu, jog už jį buvo siekiama, kad prekiaujantis poveikiu asmuo pasinaudotų turima įtaka atitinkamiems subjektams, kad šie teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų) vykdydami įgaliojimus. Prekybos poveikiu bylose pažado realumas yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti nustatyta vien prielaidomis. Be to, tokio pobūdžio bylose svarbu vertinti ne tik pasakytų žodžių reikšmę, bet ir tai, ar pašnekovų išsakytas mintis kokiu nors būdu buvo bandoma įgyvendinti. Kasatoriaus nuomone, nors žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nuteistojo A. S. veiką inkriminavo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (t. y. kad A. S. prekiavo poveikiu, gaudamas pinigus iš V. V.), tačiau iš sprendimų turinio matyti, kad šios išvados grindžiamos tik prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, iš skundžiamų sprendimų turinio nėra aišku, kuo grindžiama, kad kyšis buvo siūlomas ir susitarta jį duoti ir priimti, ar tai, kad pinigai A. S. buvo perduoti už jo tikrą ar tariamą poveikį prokurorui A. G.

8.7. Pažymima, kad teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nuteistajam A. S. taikė ir baudžiamojo poveikio priemonę – 5500 Eur vertės turto konfiskavimą. Kasatoriaus nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikyta tik remiantis nepagrįstai nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. per ikiteisminį tyrimą duotais parodymais, kuriuos jis vėlesnių parodymų metu paneigė. Be to, A. S. aktyviai ir tinkamai atliko V. V. gynėjo funkcijas, dėl to turėjo teisę už tai gauti atlygį.

8.8. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje patikslinęs A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir nustatęs, kad nuteistasis galimai iš V. V. gavo 4500 Eur, tinkamai neatsižvelgė, jog iš A. S. buvo konfiskuota didesnė suma (t. y. 1000 Eur daugiau) nei apeliacinės instancijos teismo nustatyta priimta suma.

8.9. Kasaciniame skunde taip pat prašoma atsižvelgti į nuteistojo A. S. labai sunkią finansinę padėtį (dėl sunkios ligos jis prarado galimybę dirbti, dėl to gauna tik (duomenys neskelbtini) negalios pensiją, iš kurios moka būsto paskolą, perka vaistus ir pan.), sveikatos būklę (diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, dėl to taikomas ilgalaikis stacionarus gydymas), taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti kitos rūšies bausmę arba sumažinti paskirtos baudos dydį, nes nuteistasis neturi jokios realios galimybės sumokėti 25 000 Eur baudą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo V. V. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. G. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-193-648/2022, 2K-104-697/2023 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Taigi, kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

Dėl teismo nešališkumo

11. Teismo nešališkumo reikalavimas laikytinas viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, taip pat vienu iš pagrindų, užtikrinančių asmens teises baudžiamajame procese. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir yra įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose.

11.1. Pagal teismų praktiką, teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus bei elgesį ir turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-30-689/2021, 2K-121-976/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

11.2. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens teisę į nešališką teismą detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, taip pat nurodo, kad proceso dalyviai gali motyvuotai nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi BPK nepateikiamas baigtinis nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašas.

12. Nuteistojo A. G. gynėjas G. Danėlius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes rengė BPK nenustatytus parengiamuosius teismo posėdžius dviejose nesujungtose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjQtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-24-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-24-658/2025">1A-24-658/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjUtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-25-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-25-658/2025">1A-25-658/2025</a>, kurias vėliau išnagrinėjo ta pati teisėjų kolegija. Šie argumentai nepagrįsti.

12.1. Teismų praktikoje formuluojama taisyklė, kad organizacinės priemonės, skirtos proceso greitumui užtikrinti, pvz., iš anksto paskirti kelis posėdžius, imtis priemonių, kad, pripažinus bylą greičiau nagrinėtina, būtų atšaukti jau suplanuoti kitų teismų posėdžiai, kuriuose turėtų dalyvauti tos baudžiamosios bylos proceso dalyviai (gynėjai), nepagrindžia teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).

12.2. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sklandų ir greitą dviejų gana didelės apimties baudžiamųjų bylų Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjQtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-24-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-24-658/2025">1A-24-658/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjUtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-25-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-25-658/2025">1A-25-658/2025</a>, kurias nagrinėjo ta pati teisėjų kolegija ir kuriose dalyvauja dalis tų pačių proceso dalyvių (nuteistųjų, advokatų), nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nepažeisdamas jokių baudžiamojo proceso taisyklių, juolab teismo nešališkumo principo, surengė kelis posėdžius, juose buvo išspręsti organizaciniai klausimai, dėl kurių pasisakė visi suinteresuoti proceso dalyviai, šie posėdžiai buvo protokoluojami. Taigi toks apeliacinės instancijos teismo darbo organizavimas nesudarė pagrindo laikyti jo objektyviai šališku. Nėra duomenų, beje, jų nenurodo ir kasatorius, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija elgėsi ar priėmė sprendimus procese kuriai nors iš proceso šalių suteikdama pranašumą.

13. Nuteistojo A. G. gynėjas G. Danėlius teismo šališkumą grindžia ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ignoravo prokuroro A. Kazakovo pasiūlymą nusišalinti teisėjų kolegijos pirmininkui N. Meilučiui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos skundo argumentus, daro išvadą, kad jie nepagrindžia nei subjektyviojo, nei objektyviojo apeliacinės instancijos teismo šališkumo, nes teisėjo N. Meilučio nu(si)šalinimo pagrindai nenustatyti.

13.1. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad šališkumo požymių nustatymas dar nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti visas šališkumo požymių atsiradimą lėmusias aplinkybes, taip pat teismo ar teisėjo veiksmus, kurių imamasi visoms abejonėms dėl nešališkumo pašalinti. Tokią išvadą pagrindžia reikalavimas, kad teisėjas, nagrinėdamas bylas ir priimdamas jose sprendimus, turi nepasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų, žiniasklaidos priemonių, visuomenės ir atskirų asmenų įtakai (Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 4 punktas). Teisėjas turi elgtis taip, kad sumažintų atvejų, kai jį reikia nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba sprendimo priėmimo, skaičių (Bangaloro teisėjų elgesio principų, priimtų teismų pirmininkų 2002 m. lapkričio 25–26 d. posėdyje Hagoje, 2.3 papunktis). Bet kokie pašaliniai bandymai paveikti teisėją, nesvarbu, koks jų šaltinis, teisėjo turi būti tvirtai atmesti (Bangaloro teisėjų elgesio principų komentaras, p. 43) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni03MTkvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76-719/2022">2K-7-76-719/2022</a>).

13.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras A. Kazakovas (valstybinis kaltintojas teisminiame procese Nr. 1-01-2-00042-2020-4) informavo abiejų baudžiamųjų bylų dalyvius, kad V. V., nagrinėjant bylą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-309/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-870/2024), nurodė, jog jis buvo spaudžiamas apkalbėti tam tikrus teisininkus, tarp jų teisėją N. Meilutį (aptariamų parodymų davimo metu dirbusį apygardos teisme), kurį jau buvo apkalbėjęs asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, D. Z. (nagrinėjamoje byloje turintis liudytojo statusą). Kaip teigė prokuroras, siekdamas išvengti galimų spekuliacijų dėl teisėjo šališkumo (nes V. V. ir D. Z. yra abiejų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dalyviai), jis reiškia nušalinimą teisėjui N. Meilučiui. Posėdyje dalyvavusi prokurorė V. Vidugirienė (valstybinį kaltinimą palaikanti teisminiame procese Nr. 1-01-2-00027-2021-8) pritarė nušalinimo motyvams. 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje teisėjas N. Meilutis nurodė, kad jis, kaip kolegijos narys, anksčiau yra nagrinėjęs ir kitas bylas, susijusias su šio proceso dalyviais; taip pat ir šiuo metu yra dviejų kolegijų, nagrinėjančių dvi baudžiamąsias bylas, narys, tačiau nemato pagrindo nusišalinti nuo šių bylų nagrinėjimo. Svarbu ir tai, kad nuteistasis V. V. ir jo gynėjas A. Molis, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas H. Mackevičius, išteisintasis A. G. ir jo gynėjas G. Danėlius nušalinimų teisėjui nereiškė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kitoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00042-2020-4) buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis, kuria teisėjos, išnagrinėjusios prokuroro A. Kazakovo pareikštą nušalinimą 2024 m. kovo 5 d. vykusiame teismo posėdyje, nenušalino teisėjo N. Meilučio nuo bylos nagrinėjimo.

13.3. Taigi, įvertinus kasacinės instancijos teismo praktiką ir faktinę situaciją, susiklosčiusią byloje, darytina išvada, jog nors proceso metu buvo išviešinti galimi teisėjo N. Meilučio šališkumo požymiai (informacija, kad proceso dalyviai yra bandę jį apkalbėti kitame baudžiamajame procese ar buvo įkalbinėjami tai padaryti), jie nesudarė pagrindo nušalinti teisėjo, juolab kad nuteistieji ir jų gynėjai nepalaikė prokuroro pareikšto nušalinimo. Toks situacijos vertinimas atitinka bendrą teisės nuostatą, formuojamą teismų praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-495/2024, 2K-235-1214/2024), kad teisėjas ne tik privalo nusišalinti (būti nušalintas), kai nustatomi jo šališkumo pagrindai, tačiau turi pareigą nenusišalinti, jei tokių pagrindų nėra.

13.4. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, rodančių, kad teisė į nešališką teismą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista nuteistojo A. G. gynėjo G. Danėliaus išdėstytais motyvais.

14. Nuteistasis V. V. ir nuteistojo A. G. gynėjas advokatas G. Danėlius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, 2024 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio protokoline nutartimi suformavusi naują kaltinimą pirmosios instancijos teismo išteisintam A. G., pademonstravo šališkumą nuteistųjų V. V., A. S., A. G. atžvilgiu. Šie argumentai nepagrįsti.

14.1. Pagal teismų praktiką, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-303/2018">2K-45-303/2018</a>, 2K-211-895/2018, 2K-7-53-489/2023, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>). Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad pats savaime kaltinimo keitimas apeliacinio proceso metu, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytų taisyklių dėl kaltinimo keitimo, taip pat nėra pagrindas teismą laikyti šališku (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-942/2017">2K-77-942/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-511/2022">2K-75-511/2022</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>), netgi tokiais atvejais, kai teismas savo iniciatyva keičia kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes ar jos kvalifikavimą, iš anksto pranešdamas proceso dalyviams apie tokią galimybę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-942/2017">2K-77-942/2017</a>).

14.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad net esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymas (jei toks būtų nustatytas) savaime nepripažintinas teismo šališkumo pagrindu. Taigi, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pakeitė ar tikslino kaltinimus, nelaikytina teismo šališkumu. Tačiau šis kasatorių argumentas glaudžiai susijęs su teiginiu, kad, kaip nurodoma skunduose, teismas ne keitė kaltinimus, o suformulavo naują kaltinimą A. G., todėl plačiau bus nagrinėjamas kartu su argumentais dėl netinkamo kaltinimo keitimo.

Dėl kaltinimo keitimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

15. Nuteistojo V. V., nuteistojo A. G. gynėjo G. Danėliaus, nuteistojo A. S. gynėjo H. Mackevičiaus kasaciniuose skunduose keliami klausimai, susiję su kaltinimų keitimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

16. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, pagal kurią veikos faktinės aplinkybės ir kvalifikavimas gali būti keičiami pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, laikantis kaltinimo keitimo taisyklių ir atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus.

16.1. Pagal BPK 255 straipsnį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 dalis), kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (2 dalis).

16.2. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.

16.3. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, lemia griežtesnės bausmės skyrimą ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Tai, ar teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-162-303/2019, 2K-7-56-511/2020, 2K-156-594/2025).

16.4. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principus, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus, tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintas aktyvaus teismo modelis, be kita ko, ir galiojantis teisinis reguliavimas nustato ne tik teismo teisę, bet ir įstatyme nustatytais atvejais pareigą, nepriklausomai nuo proceso dalyvių pozicijos, taigi ir nesant prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo, spręsti klausimus dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo, atsižvelgus ir į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus apeliacinio proceso metu, laikantis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItMzg3LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-387/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-387/2026">2K-52-387/2026</a>).

16.5. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Taigi, pranešimas apie tokios galimybės buvimą dar nereiškia, kad išnagrinėjus bylą kaltinamasis bus pripažintas kaltu. Šios nuostatos taikymas reiškia veikos perkvalifikavimo galimybę, užtikrinant kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo pateikto kaltinimo, o ne išankstinį teismo nusistatymą dėl bylos baigties. Jei pranešdamas apie kaltinimo keitimo galimybę bylą nagrinėjantis teismas neišreiškia nuomonės dėl bylos baigties, laikosi BPK 256 straipsnyje nustatytos kaltinimo keitimo tvarkos, tai jis nepažeidžia kaltinamojo teisės į teisingą procesą, į gynybą ir rungimosi principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-511/2022">2K-75-511/2022</a>).

16.6. Kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar jos faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis pakeitimas savaime nereiškia naujo kaltinimo dėl naujos veikos pateikimo ir atitinkamai nuteisimo už veiką, dėl kurios asmuo nebuvo perduotas teismui. Išvada dėl to, ar nusikalstama veika BPK 255 straipsnio 1 dalies prasme laikytina nauja, t. y. ta, dėl kurios byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti daroma įvertinus įvykio (asmens poelgio) tapatumą. Jeigu tiek kaltinamajame akte išdėstytomis, tiek bylą nagrinėjant teisme nustatytomis iš esmės skirtingomis esminėmis veikos faktinėmis aplinkybėmis patvirtinamas tas pats įvykis, tas pats baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgis, nėra pagrindo konstatuoti bylos nagrinėjimo teisme ribų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-495/2024, 2K-105-891/2025, 2K-156-594/2025).

16.7. BPK 320 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo (pirmosios instancijos) teisme nuostatos, atsižvelgiant į XXV skyriuje, reglamentuojančiame apeliacinį procesą, nurodytus ypatumus. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-25-495/2020, 2K-140-594/2025).

16.8. Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, bet tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-116-648/2022). Kaip jau minėta pirmiau, vien dėl tokių procesinių veiksmų atlikimo ir apeliacinės instancijos teismas savaime nėra laikomas šališku ir bloginančiu skundą paduodančio asmens teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>).

16.9. BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad keičiant kaltinimą apeliacinio proceso metu turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis); kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, inkriminuojamos veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-140-594/2025).

16.10. Asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, pavyzdžiui, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>, 2K-237-976/2024, 2K-180-976/2025).

16.11. Apibendrinant darytina išvada, kad kai apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva keičia inkriminuojamos veikos kvalifikavimą ne pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą, negu prašoma apeliaciniame skunde, arba keisdamas faktines aplinkybes nesunkina asmens teisinės padėties, iš anksto praneša teisminio nagrinėjimo dalyviams apie tokią galimybę, savaime nėra pagrindo daryti išvados, jog teismas yra šališkas, peržengia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, pažeidžia rungimosi principą, gynybos teises, teisę į teisingą teismą ar kitas BPK nuostatas.

17. Kasaciniame nuteistojo A. G. gynėjo advokato G. Danėliaus skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 256 straipsnio 1, 2 dalių, BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimus. Nurodyti pažeidimai iš esmės siejami su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva bylos nagrinėjimo dalyviams pranešė, jog A. G. pateiktame kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį. Tvirtinama, kad ši situacija pablogino A. G. padėtį, nes šis turėjo gintis ne tik nuo prokurorės paduoto apeliacinio skundo, kuriuo buvo prašoma pripažinti jį kaltu ir nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, bet ir nuo apeliacinės instancijos teismo suformuoto papildomo kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodoma, kad teismas taip pademonstravo savo šališkumą, nes akivaizdžiai buvo suinteresuotas A. G. nuteisti pagal savo paties neteisėtai suformuluotą kaltinimą. Be to, tvirtinama, kad teismas pažeidė BPK 256 straipsnio reikalavimus ir išdėstydamas pranešimą apie galimą veikos kvalifikavimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atskiru dokumentu. Kasaciniame skunde nuteistasis V. V. tvirtina, kad, pirmiau nurodytu būdu inkriminuodamas A. G. BK 228 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas ne tik A. G., bet ir V. V., A. S. atžvilgiu.

18. BPK 7 straipsnyje, 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į nešališką teismą, teisingą bylos nagrinėjimą, laikantis rungimosi principo, tačiau, kaip jau minėta, šių teisių pažeidimus kasatoriai sieja su kaltinimų keitimu A. G. apeliacinės instancijos teisme šio teismo iniciatyva.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, keisdamas A. G. veikos kvalifikavimą, BPK nuostatų nepažeidė.

19.1. A. G. pirmosios instancijos teisme pagal 2021 m. lapkričio 16 d. kaltinamąjį aktą ir prokuroro 2023 m. balandžio 14 d. prašymą pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis buvo kaltinamas kyšininkavimu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl to, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, jis neteisėtai veikė įtariamojo V. V. naudai vykdydamas įgaliojimus, sukeldamas didelę neturtinę žalą, ir už šių veiksmų atlikimą jis, A. G., iš A. S., veikiančio kartu su V. V., tiesiogiai savo naudai susitarė priimti, pareikalavo ir priėmė kyšį. Dėl šio kaltinimo A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. Prokuroro apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. G. išteisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – pripažinti A. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (pagal kaltinime ir patikslintame kaltinime nurodytas aplinkybes).

19.2. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. spalio 16 d. posėdyje, vadovaudamasis BPK 255 ir 256 straipsniais, informavo išteisintąjį A. G., kad jam pateiktame kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat kad pranešime išdėstytomis inkriminuojamos veikos aplinkybėmis A. G., būdamas valstybės tarnautojas, neteisėtai veikdamas V. V. naudai ir interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to padaryta didelė neturtinė žala. Šis pranešimas išdėstytas pirmiau nurodyto posėdžio protokole. Šio protokolo išrašo dalis dėl kaltinimo keitimo 2024 m. spalio 24 d. išsiųsta nagrinėjimo teisme dalyviams. Bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki 2024 m. lapkričio 6 d., suteikiant galimybę A. G. pasirengti gynybai. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, būdamas valstybės tarnautojas, neteisėtai veikdamas V. V. naudai, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to padaryta didelė neturtinė žala.

19.3. Palyginus pirmiau nurodytame prokuroro kaltinime, apeliacinės instancijos teismo pranešime ir nuosprendyje inkriminuotos veikos aplinkybes, matyti, kad A. G. pranešime ir nuosprendyje nebuvo inkriminuojama nauja nusikalstama veika (BPK 255 straipsnio 1 dalis) ar naujos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 dalis). Šiais procesiniais dokumentais buvo tik siaurinama kaltinimo apimtis, pašalinama dalis inkriminuotų aplinkybių. Kaltinimas piktnaudžiavimu (BK 228 straipsnio 1 dalis) buvo sudėtinė kaltinimo kyšininkavimu (BK 225 straipsnio 2 dalis) dalis. Veikos perkvalifikavimą pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą lėmė tai, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, jog A. G. iš A. S., veikiančio kartu su V. V., tiesiogiai savo naudai susitarė priimti, pareikalavo ir priėmė kyšį.

19.4. Apeliacinės instancijos teismas, pranešdamas apie tokio perkvalifikavimo galimybę, taikė BPK 255 ir 256 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Pagal BPK 256 straipsnį, teismas, esant pagrindui manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (2 dalis). Toks reguliavimas reiškia, kad, teismui pranešus apie kvalifikavimo keitimo galimybę, byloje toliau nagrinėjami abu veikos kvalifikavimo variantai, t. y. nurodytas kaltinamajame akte ir nurodytas teismo pranešime. Sistemiškai aiškinant BPK nuostatas, darytina išvada, kad taip savaime nėra pažeidžiamos kitos šio kodekso nuostatos, įtvirtinančios teisę į nešališką teismą, teisingą bylos nagrinėjimą, laikantis rungimosi principo, gynybos teisės, draudimas pabloginti kaltinamojo teisinę padėtį, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tokia išvada dera su pirmiau apibendrinta teismų praktika.

19.5. BPK 256 straipsnio 2 dalis nenurodo, kokia forma teismas turi savo iniciatyva pranešti apie galimą kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytinė forma nėra privaloma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-648/2016). Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas pranešė apie galimą kvalifikavimo keitimą teismo posėdyje ir vėliau posėdžio protokolo išrašo dalis, kurioje išdėstytas šis pranešimas, išsiųsta nagrinėjimo teisme dalyviams. Taip pranešdamas apie galimą kvalifikavimo keitimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatų, bet papildomai užtikrino nagrinėjimo teisme dalyvių teises.

20. Kasaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas H. Mackevičius tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, savo iniciatyva nustatė iš esmės kitas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (t. y. kad A. S. iš V. V. gautus pinigus paliko sau, o ne perdavė A. G.), nei buvo nurodytos prokurorės pakeistame galutiniame kaltinime, kuriame jis buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus nuomone, A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal visiškai kitą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jam nebuvo nei pateiktas kaltinimas, nei suteikta teisė pasisakyti, taip pažeidžiant jo teises į gynybą ir žinoti, kuo yra kaltinamas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasatoriaus tvirtinimai nepagrįsti.

21.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. S. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, veikdamas su V. V., susitarė duoti, pasiūlė ir per tris kartus davė 5500 Eur kyšį prokurorui A. G. už neteisėtą veikimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį iš esmės dėl to, kad jis V. V. pasiūlė, jog jis (A. S.), pasinaudodamas savo pažintimis su prokuroru A. G., už iš V. V. gautą kyšį pastarąjį (A. G.) paveiks; V. V. su tokiu pasiūlymu sutiko ir A. S. su V. V. sutarė duoti kyšį A. G.; A. S. per tris kartus iš V. V. priėmė 5500 Eur, kurie pagal A. S. nurodymą turėjo būti skirti A. G., tačiau pastarajam jų neperdavė. Taigi, pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą, A. S. inkriminuotos veikos baigtumas buvo siejamas su kyšio davimu A. G., o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad A. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo išteisintas, nustatyta, kad A. S. nusikalstama veika baigta jau tuomet, kai V. V. perdavė pinigus, o A. S. juos priėmė.

21.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. balandžio 12 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. teisiamųjų posėdžių metu teisėjų kolegija savo iniciatyva pranešė, kad svarstys galimybę A. S. veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 226 straipsnio 2 dalį. 2023 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu teisėjų kolegija nurodė, kad, svarstant tokią perkvalifikavimo galimybę, faktinės aplinkybės nėra keičiamos. 2023 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio metu teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad tokia perkvalifikavimo galimybė svarstoma, siejant su tuo, kad A. S. ne papirko A. G., o kad jis (A. S.) prekiavo poveikiu – tarpininkavo, darant papirkimą; faktinės aplinkybės, kad jis (A. S.) gavo iš V. V. pinigus ir juos perdavė A. G., nėra keičiamos. 2023 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio metu A. S., be kita ko, paaiškino, kad jis nepripažįsta kaltės nei pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nei pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, tačiau nurodė, kad jei veika būtų perkvalifikuota, turėtų būti nurodyta, kokį kyšį jis priėmė iš V. V.

21.3. Vertindamas pirmiau nurodytas A. S. inkriminuojamos veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių pakeitimo pirmosios instancijos teisme aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ne vien tik perkvalifikavo A. S. veiką, tačiau patikslino ir faktines aplinkybes, dėl to šiam teismui nepavyko visiškai išvengti „procesinio netikėtumo“ situacijos. Nors apie galimą teisinio veikos kvalifikavimo pakeitimą pirmosios instancijos teismas proceso dalyvius informavo, tačiau dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad nepriklausomai nuo teisinio kvalifikavimo jos lieka tos pačios. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas formaliai pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, bet pažeidimai yra neesminiai (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 53–55 punktai).

21.4. Kaip jau minėta, BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimai gali būti pažeidžiami, kai kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės pakeičiamos iš esmės skirtingomis. Palyginus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir šio teismo nuosprendžiu A. S. inkriminuotas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad nuosprendžiu tik susiaurinta inkriminuotos veikos apimtis, pašalinant kyšio davimo A. G. aplinkybę. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, toks inkriminuojamos veikos aplinkybių pakeitimas nelaikytinas esminiu šios veikos faktinių aplinkybių pakeitimu, todėl nepažeidžia BPK 255 straipsnio 2 dalies ir 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Įvertinus bylos aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad dėl tokio faktinių aplinkybių pakeitimo A. S. gynyba galėjo būti kitokia.

21.5. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi kaltinimo keitimo nuostatų ir nepažeidė A. S. gynybos teisių, patikslindamas faktines jam inkriminuotos veikos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šios teisės gintis nuo inkriminuotos veikos buvo papildomai užtikrintos ir apeliacinio proceso metu.

22. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio nuostatas, išplėtė kaltinimo ribas. Nuosprendyje patikslinęs V. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. S. – pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, šis teismas iš dalies suformulavo naują kaltinimą, pakeisdamas kaltinime nurodytų veikų esmines faktines aplinkybes, apie tai teisiamųjų posėdžių metu neinformavo proceso dalyvių, dėl to buvo pažeista nuteistojo V. V. teisė į tinkamą gynybą ir sąžiningą procesą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. V. kaltinimų tikslinimo eigą, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodomų kasaciniame skunde.

23.1. Pagal BPK 328 straipsnio 3 punktą, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinio proceso metu taip pat yra galimas inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių patikslinimas, atliekamas teismo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-403-648/2016, 2K-246-1073/2024). Išankstinis pranešimas apie galimą inkriminuojamos veikos aplinkybių patikslinimą nėra būtinas, kai nėra pagrindo manyti, kad dėl tokio faktinių aplinkybių pakeitimo gynyba byloje galėtų būti kitokia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2014).

23.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. V. veiką kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. S. – pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1 punkto 1.1–1.3 papunkčių, juose nurodytas pagrįstu pripažintas kaltinimas V. V. ir A. S. yra iš esmės identiškas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytam kaltinimui, inkriminuotų nusikalstamų veikų esminės faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog A. S. V. V. nurodyta informacija, kad A. G. reikalavo kyšių, yra melaginga, nuosprendyje aprašydamas V. V. ir A. S. padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad A. G. reikalavo 4000 Eur ir 500 Eur dydžio kyšio. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikslino nusikalstamos veikos aprašymą, nustatydamas, kad „A. S. melagingai nurodžius, kad A. G. už kardomosios priemonės sugriežtinimo V. V. neinicijavimą reikalauja 4 000 Eur kyšio“ ir kad „A. S. melagingai nurodė, kad A. G. už V. V. naudingos informacijos teikimą ir šiam palankių sprendimų priėmimą reikalauja papildomo kyšio – 500 Eur“ (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 89 punktas). Vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atitinkamai patikslino V. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir A. S. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

23.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorius V. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 89 punkte patikslintą žodžiu „melagingai“ nusikalstamų veikų (nurodytų nuosprendžio 1.2 ir 1.3 papunkčiuose) aprašymą nepagrįstai vertina kaip teismo nustatytas naujas esmines faktines aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei argumentuodamas BK 226 straipsnio 2 dalies taikymo A. S., o BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo V. V. pagrįstumą, tiesiog patikslino (detalizavo žodžiu „melagingai“) A. S. reikalauto kyšio iš V. V. situaciją. Akivaizdu, kad šis patikslinimas nebuvo susijęs nei su kaltinimo apimties padidėjimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, dėl to neturėjo realios įtakos nuteistųjų inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ar kitoms teisinės reikšmės pasirinktai gynybos taktikai turinčioms aplinkybėms.

23.5. Įvertinus bylos aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas neturėjo reikšmės nuteistajam V. V. inkriminuojamos veikos kvalifikavimui ir paskirtai bausmei, taip pat nėra pagrindo manyti, kad, iš anksto pranešus apie tokį inkriminuojamos veikos aplinkybių patikslinimą, veiksminga gynyba byloje galėjo būti kitokia. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs tik veikos aplinkybių aprašymą, tačiau ne inkriminavęs naujas ar skirtingas aplinkybes, neturėjo BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatytos pareigos iš anksto informuoti proceso dalyvius apie faktinių aplinkybių keitimą.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą ir nuo jo gintis, nagrinėjant bylą teismuose nebuvo pažeistos.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi

25. Nuteistojo V. V. ir nuteistojo A. S. gynėjo H. Mackevičiaus kasaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė V. V. BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. S. – BK 226 straipsnio 2 dalį.

26. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

26.1. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę.

26.2. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-246-689/2019, 2K-98-489/2020, 2K-34-648/2021, 2K-243-387/2023, 2K-83-719/2024, 2K-71-976/2025 ir kt.).

26.3. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-217-719/2023 ir kt.).

27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus, pirmiau aptartų įrodinėjimo taisyklių pažeidimų, kuriuos nurodo kasaciniuose skunduose kasatoriai, dėl šios nagrinėjamos bylos dalies nenustatė.

27.1. Kasatorių skundų argumentai, kad žemesnės instancijos teismai V. V. ir A. S. kaltę grindė prieštaringais ir nepatikimais duomenimis, prieštarauja bylos medžiagai. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama nuteistųjų V. V. ir A. S. kaltė, išdėstyti motyvai, kodėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentai dėl įrodymų visumos vertinimo, taip pat kodėl nuteistųjų iškeltos versijos atmetamos. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai palyginti tarpusavyje tiek teisėtumo, nuoseklumo, tiek atitikties kitiems bylos duomenims aspektais, išvados argumentuotos, motyvuotai paneigtos ir atmestos keltos gynybos versijos. Todėl konstatuoti, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas yra nepatikimas ar prieštaringas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, rungtyniško proceso metu buvo išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, kurios buvo reikalingos siekiant byloje nustatyti tiesą.

27.2. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniuose skunduose nurodo kasatoriai, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo V. V. gynėjo, nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus ir ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytus netikslumus (t. y. patikslino pirmiau minėtas faktines aplinkybes, susijusias su A. S. du kartus nurodyta V. V. melaginga informacija apie kyšio reikalavimą), visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai. Teismai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (nuteistųjų V. V., A. S. ir A. G. parodymus; bylai aktualius nuteistojo V. V. 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjai duotus parodymus, patvirtintus 2019 m. kovo 28 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. y. kad A. S. paprašytas jis per tris kartus perdavė jam 5500 Eur, kuriuos A. S. perduotų prokurorui A. G. už informacijos teikimą ir palankius sprendimus ikiteisminiame tyrime, kuriame V. V. buvo pareikšti įtarimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis), šie parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti abiejų instancijų teismuose; atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį liudytojo D. Z. parodymus; Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. kovo 8 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolo turinį, kuriame užfiksuotas D. Z. ir L. V. susitikimas ir pokalbis, vykęs 2018 m. rugsėjo 10 d.; liudytojo L. V., liudytojos ikiteisminio tyrimo tyrėjos R. B. parodymus; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistųjų V. V. ir A. S. padarytas nusikalstamas veikas.

27.3. Skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados motyvuotos, logiškos, neprieštaringos (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų V. V. ir A. S. kaltės. Taip pat, atlikęs įrodymų tyrimą, atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikų V. V. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. S. – pagal BK 226 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo tinkamumo.

29. Kasatoriai skunduose taip pat nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdami nepatikimais ir neteisėtais nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ir teisėjui duotais parodymais, o ne jo teisme duotais parodymais.

30. Teismų praktikoje nuosekliai formuojamos įrodinėjimo taisyklės, taikomos vertinant skirtingus to paties proceso dalyvio (paprastai – kaltinamojo) parodymus.

30.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalys laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti vertindami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, teismai daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>, 2K-123-697/2021, 2K-19-594/2023 ir kt.).

30.2. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmens parodymai yra prieštaringi (pvz., skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie bylai svarbias aplinkybes ar vieną iš svarbių aplinkybių), teismas, siekdamas išsiaiškinti parodymų pakeitimo priežastis, įsitikinti jų patikimumu ir įvertinti kartu su kitais bylos įrodymais, turi BPK įtvirtintą galimybę perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas pirmiau nurodytais atvejais (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 276 straipsnio 4 dalis), jų analizė kartu su kitais bylos duomenimis yra priemonė, leidžianti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o tai – vienas iš esminių įrodinėjimui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197-222/2017, 2K-167-303/2022 ir kt.).

30.3. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinamojo parodymai, pirmiau duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, skirtingai nei parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Tačiau kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), teismas turi teisę juos perskaityti, t. y. ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tokių parodymų perskaitymas gali būti reikšmingas tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018, 2K-292-693/2018, 2K-118-458/2021, 2K-7-196-303/2022).

31. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi šiuos skundų argumentus, daro išvadą, kad teismai tinkamai tyrė, tikrino ir vertino nuteistojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir motyvuotai nurodė, kodėl teisingais, patikimais ir leistinais pripažįsta būtent 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus parodymus.

31.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykusių vėlesnių apklausų metu pas ikiteisminio tyrimo tyrėją bei pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. V. paneigė 2019 m. kovo mėn. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir 2019 m. kovo 28 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, argumentuodamas tuo, jog padedamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis davė išgalvotus (melagingus) parodymus, nes taip siekė švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo ir gauti lengvatų įkalinimo įstaigoje.

31.2. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad teismai, įvertinę viso baudžiamojo proceso metu duotus nuteistojo V. V. parodymus ir atsižvelgdami į tai, jog V. V. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir buvo prieštaringi, taip pat nustatę tokių parodymų prieštaringumo priežastį, laikydamiesi pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo praktikoje tokiems parodymams vertinti suformuluotų reikalavimų, motyvuotai nusprendė, kad kitus byloje esančius įrodymus patvirtina būtent 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinti V. V. parodymai, ir laikė juos patikimais faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti.

31.3. Teismai, vertindami 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo parodymus, taip pat aiškinosi šių parodymų patikimumą bei šių apklausų vykdymo aplinkybes. Pirma, nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. duoti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinti parodymai buvo perskaityti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat buvo tiriami ir gretinami su kitais įrodymais, nustatant, kad jie sudaro bendrą loginę įrodymų grandinę ir patvirtina nustatytas faktines bylos aplinkybes. Antra, buvo aiškinamasi dėl nuteistojo V. V. parodymų keitimo priežasčių. Byloje kaip liudytojai buvo apklausti ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras A. Kazakovas bei nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. apklausas vykdžiusi tyrėja N. F., taip pat įvertinti kiti rašytiniai bylos duomenys (pvz., Vilniaus pataisos namų 2019 m. rugpjūčio mėn. rašte pateikta informacija apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų lankymąsi pas V. V.). Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs liudytojų A. Kazakovo, N. F. parodymus, kitus rašytinius įrodymus kartu su nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis (t. y. kad apklausose, dalyvaujant jo gynėjui, V. V. parodymus duoda laisva valia, neverčiamas ir neprašomas, o šių parodymų teisingumą patvirtino parašais; tai, kad 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 28 d. apklausų metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino savo sutikimą bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir duoti parodymus, tai, kad, 2019 m. liepos 16 d. sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo, nepaneigė nei savo 2019 m. kovo mėn. duotų parodymų, nei užsiminė apie galimai kitaip pažeistas jo teises ir pan.), nustatė, kad V. V. šios apklausos buvo atliekamos laikantis BPK reikalavimų, o nuteistasis šiuos parodymus davė savo noru ir turėdamas tikslą išeiti į laisvę, o ne iš anksto suderinus su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar kitaip neteisėtai darant jam spaudimą, verčiant duoti save ar kitus asmenis kaltinančius parodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nuteistojo V. V. teiginiai dėl jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto poveikio duodant 2019 m. kovo mėn. parodymus buvo išsamiai įvertinti ir motyvuotai atmesti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 16, 20–22, 24, 25 punktai). Trečia, apeliacinės instancijos teismas įvertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis ir, juos palyginęs su kitų įrodymų visetu, padarė pagrįstą išvadą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15–17, 24, 26 punktai), kad V. V. 2019 m. kovo mėn. apklausų metu davė ne išgalvotus ar teisėsaugos pareigūnų nurodytus, o teisingus parodymus (t. y. tik jam turimą ir žinomą informaciją bei tokia apimtimi, kokia pats norėjo), norėdamas bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir siekdamas kardomosios priemonės (suėmimo) pakeitimo. Tokia išvada, be kita ko, grindžiama paties V. V. pokalbiais su sutuoktine A. V. apie jo duotus parodymus ir tai, kad, nepakeitus kardomosios priemonės, jis pakeis savo poziciją dėl parodymų ir pan.

31.4. Taigi, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. V. parodymai, duoti 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo teisėjui, abiejų instancijų teismų skundžiamuose sprendimuose teisingai pripažinti įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, o parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai, taip pat buvo tinkamai vertinti kaip reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą.

32. Kasatoriaus gynėjo H. Mackevičiaus kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažįstami įrodymais, nes šie parodymai buvo duoti nedalyvaujant A. S. ir jo gynėjui, dėl to A. S. neturėjo galimybės užduoti klausimų V. V., yra nepagrįsti.

32.1. BPK 189 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje įtariamojo apklausoje dalyvauja prokuroras ir, esant įtariamojo prašymui, jo gynėjas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad, pagal BPK 189 straipsnį, įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje kito įtariamojo apklausoje, užduoti jam klausimus, kai apklausa baigta, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas nenustatyta, o tai reiškia, kad prokuroras neturi pareigos užtikrinti įtariamojo ar jo gynėjo galimybes dalyvauti kito įtariamojo apklausoje ikiteisminėje proceso stadijoje, t. y. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-489/2016, 2K-239-303/2016). BPK taip pat nenustato, kad kitas įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekamoje įtariamojo apklausoje (BPK 188 straipsnis). Todėl, kitiems įtariamiesiems ir jų gynėjams nepranešus apie galimybę dalyvauti įtariamojo V. V. apklausoje, kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, BPK pažeidimas nepadarytas.

32.2. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, kuri yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte iš esmės įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos nagrinėjimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-648/2023">2K-199-648/2023</a>). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kaltinamajam būtina suteikti pakankamą ir tinkamą galimybę ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 9154/10).

32.3. Kaip matyti iš bylos, visų kaltinamųjų ir jų gynėjų teisė ginčyti nuteistojo V. V. parodymus buvo užtikrinta tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nuteistasis V. V. pakeitė tiek duodamas vėlesnius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savaime nereiškia kitų kaltinamųjų teisės užduoti klausimus ribojimo ar paneigimo. Kaltinamasis turi teisę duoti parodymus, atsisakyti duoti parodymus, taip pat atsisakyti atsakyti į jam užduodamus klausimus.

32.4. Šie argumentai taip pat buvo išsamiai įvertinti ir motyvuotai paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 28–29 punktuose. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokią išvadą. Be to, šioje nutartyje jau yra pasakyta, jog V. V. 2019 m. kovo mėn. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai buvo perskaityti ir rungtyniško proceso metu tirti abiejų instancijų teismuose, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus.

33. Kasatoriaus gynėjo H. Mackevičiaus kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl kaip liudytojo apklausto D. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 391 straipsnį, teisėtumo. Kasatoriaus nuomone, D. Z. šioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas neteisėtai, nes nagrinėjamoje byloje inkriminuota nusikalstama veika padaryta ne organizuota grupe. Šie argumentai nepagrįsti.

33.1. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų, kuriais asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas paprastai nėra bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-394/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-394/2011">2K-394/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-239-303/2016, 2K-98-697/2017, 2K-235-511/2022). Tačiau nustačius, kad BK 391 straipsnis pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, t. y. asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas nesant šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų, tokio asmens parodymai gali būti pripažinti neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisėtumo reikalavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-689/2020">2K-61-689/2020</a>, 2K-236-495/2023, 2K-138-594/2025).

33.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nors D. Z. niekada nebuvo pareikšti įtarimai, dalyvavus darant nagrinėjamoje byloje inkriminuotus nusikaltimus, tačiau ši byla buvo išskirta iš ikiteisminio tyrimo, kuriame D. Z. buvo pareikšti įtarimai ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 391 straipsniu. Būtent dėl to, kad minėtame ikiteisminiame tyrime D. Z., būdamas įtariamasis, davė parodymus ne tik apie įvykius, dėl kurių jam buvo pareikšti įtarimai, bet ir apie šioje byloje nagrinėjamus kitus įvykius, šioje byloje jo parodymai yra vertinami pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymų vertinimo taisykles.

33.3. Pagal BK 391 straipsnį nuo atsakomybės atleidžiamas asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui. Teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai nuo baudžiamosios atsakomybės toks asmuo atleidžiamas ikiteisminio tyrimo metu. Veikos teisinis vertinimas (kvalifikavimas) ikiteisminio tyrimo metu ne visuomet sutampa su teismo atliktu tos veikos teisiniu vertinimu (kvalifikavimu). Be to, konkretūs BK straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuotina nusikalstama veika, paaiškėja tik teisiamajame posėdyje ištyrus ir teismui įvertinus įrodymus, nustačius veikos faktines aplinkybes, jas palyginus su BK normose nustatytais nusikalstamos veikos sudėties ir kitais veikos kvalifikavimui reikšmingais požymiais ir padarius išvadą, kad veikos faktinės aplinkybės atitinka tose normose įtvirtintus požymius. Ar veiką padarė organizuota grupė (nusikalstamas susivienijimas), ar asmenys bendrininkavo kitomis formomis, nustatoma priimant nuosprendį, įvertinus, be kita ko, ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu, parodymus. Nuosprendyje padaryta išvada, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, o ne organizuota grupė (nusikalstamas susivienijimas), kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, savaime nereiškia, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 391 straipsniu, parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra gauti neteisėtu būdu, t. y. neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-689/2020">2K-61-689/2020</a>, 2K-138-594/2025).

33.4. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl kitos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu asmens (liudytojo) padarytos nusikalstamos veikos, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota kaip padaryta dalyvaujant organizuota grupe, paprastai pripažįstama, kad šio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo parodymai yra leistini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-689/2020">2K-61-689/2020</a>, 2K-138-594/2025). Taigi, sprendžiant dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 391 straipsnį, parodymų leistinumo, pagal teismų praktiką yra reikšminga ne tai, ar toks asmuo pagal BK 391 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už visas nusikalstamas veikas, o tai, ar pagal bylos aplinkybes bent viena atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai tiriama ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota kaip padaryta organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, t. y. svarbi būtent pati procesinė situacija ikiteisminio tyrimo metu, o ne galutinis teisinis vertinimas teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-594/2025).

33.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skundžiamas BPK nustatyta tvarka, tačiau BPK nenustatyta teisė tokius sprendimus skųsti kitam kaltinamajam (nuteistajam) ar jo gynėjui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-239-303/2016, 2K-98-697/2017 ir kt.).

33.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 38 punkte detaliai išdėstytas procesinių sprendimų, susijusių su D. Z. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, turinys ir jo vertinimas. Kaip matyti iš bylos, D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalies nuostatas 2020 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam, aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, šis nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartimi. Išanalizavęs procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. Z., be kita ko, buvo pareikštas įtarimas dėl kelių nusikaltimų padarymo veikiant organizuota grupe (nors ir ne šioje byloje).

33.7. Įvertinęs visas aplinkybes ir pirmiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog D. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės netinkamai pritaikius BK 391 straipsnį.

34. Nuteistojo A. S. gynėjas kasaciniame skunde, be kita ko, ginčija atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį liudytojo D. Z. parodymų patikimumą. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad teismai, vertindami liudytojo D. Z. parodymus kaip patikimus, tinkamai taikė įstatymą.

34.1. Pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Nors BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio nuostatas, parodymams ir jų vertinimui, kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuluojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant tokių asmenų parodymus.

34.2. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus; vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-171-1073/2018, 2K-78-648/2020, 2K-167-303/2022 ir kt.); teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-9-976/2020">2K-7-9-976/2020</a>). Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad liudytojo parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-98-697/2017).

34.3. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (40–50 punktai), teismas išsamiai išanalizavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį liudytojo D. Z. parodymus, atsižvelgė į jo procesinio statuso byloje specifiškumą, tinkamai įvertino jo parodymų, susijusių su šia byla, patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais ir rėmėsi jais tiek, kiek jie atitiko šiais įrodymais nustatytas aplinkybes. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų išankstinį liudytojo D. Z. nusistatymą prieš nuteistuosius ar suinteresuotumą sąmoningai duoti nepalankius jiems parodymus, juos apkalbėti. Kasatoriaus gynėjo H. Mackevičiaus kasaciniame skunde nėra nurodyta kitų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismo vertinimas aptariamu klausimu yra ydingas ir leistų abejoti šio liudytojo parodymais.

34.4. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, tirdami, tikrindami ir vertindami viso baudžiamojo proceso metu duotus liudytojo D. Z. parodymus, tinkamai patikrino jų patikimumą ir taikė įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio nuostatas asmens parodymų vertinimo ypatumus ir, grįsdami jais skundžiamus sprendimus, BPK nuostatų nepažeidė.

35. Taigi, esant šioms aplinkybėms, darytina bendra išvada, jog teismai, priimdami sprendimus, pagrįstai vadovavosi nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo D. Z. parodymais, nes jie atitiko BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, ir tinkamai juos vertino.

36. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad šioje bylos dalyje nebuvo ir pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-68-976/2023, 2K-36-594/2024 ir kt.).

37. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog V. V. padarė jam inkriminuotą veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o A. S. – pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nepadarė esminių BPK normų, reguliuojančių įrodinėjimą, pažeidimų, nurodytų nuteistojo V. V. ir nuteistojo A. S. gynėjo kasaciniuose skunduose.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

38. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas G. Danėlius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tinkamai nenustatė BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – veikos pavojingumo ir padarinių, t. y. didelės žalos kilimo. Be to, teismas tinkamai neįvertino, kad šie A. G. inkriminuoti nusikalstami veiksmai galimai atitinka ne nusikaltimo, o drausminio nusižengimo požymius, už kuriuos A. G. ir buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje. Šie argumentai pagrįsti.

39. Pirmosios instancijos teismas dėl visų kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį A. G. išteisino kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

40. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nenustatyta, jog A. G. susitarė priimti kyšį, jo reikalavo ir jį priėmė, todėl A. G. nepadarė veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 90 punktas). Tačiau, kaip jau aptarta šioje nutartyje, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, laikydamasis kaltinimo keitimo taisyklių ir įvertinęs tai, kad kyšininkavimas yra specialioji piktnaudžiavimo tarnyba norma, nagrinėjo, ar A. G. veiksmuose yra bendrosios normos – piktnaudžiavimo tarnyba požymių.

41. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, A. G. buvo išteisintas dėl dalies jam inkriminuotų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 1) A. G., tenkindamas A. S. prašymą apklausti V. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nepagriežtinęs V. V. paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, iš esmės nepažeidė BPK reikalavimų (nuosprendžio 96 punktas); 2) byloje nėra pakankamai duomenų, kad A. S. informaciją apie kaltinime detaliai aprašytus slaptus tyrimo veiksmus ir jų rezultatus gavo iš A. G. (nuosprendžio 97 punktas); 3) tokie A. G. veiksmai, kaip ikiteisminio tyrimo nenutraukimas A. G., nurodymas kaip įmanoma greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą bei svarstymas, kad byla teismui bus perduodama tiek dėl V. V., tiek ir dėl A. G., taip pat nepripažintini piktnaudžiavimu tarnyba (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 98 punktas).

42. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. G. veiksmai, susiję su nurodymu nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 3061 straipsnį ir jo nepradėjimu laiku, taip pat 2018 m. sausio 9 d. ir 2018 m. kovo 14 d. susitikimų su A. S. metu atskleista jam informacija apie ikiteisminio tyrimo eigą ir 2018 m. kovo 30 d. priimtu sprendimu laikinai sušvelninti V. V. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

43. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl piktnaudžiavimo tarnyba, yra suformuluoti kriterijai, leidžiantys atriboti baudžiamąją ir drausminę atsakomybę: tai veikos pavojingumas ir jos padariniai.

43.1. Piktnaudžiavimo tarnyba kaip nusikaltimo esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau juos panaudoja prieš tarnybos ir valstybės interesus. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).

43.2. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kartu šio požymio įtvirtinimas BK 228 straipsnyje reiškia, kad, nusikalstamą piktnaudžiavimą atribojant nuo drausminio, administracinio ar civilinio pobūdžio teisės pažeidimo, būtina nustatyti pakankamą baudžiamajai atsakomybei taikyti padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>). Didelė žala kaip piktnaudžiavimo sudėties požymis gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Kadangi neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos, ją nustatant itin svarbus yra vertinamasis aspektas, tiesiogiai priklausantis nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apie tokią žalą ir jos dydį teismai sprendžia vertindami neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę, neteisėtumo aspektus), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-9-976/2020">2K-7-9-976/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 2K-7-1-788/2024, 2K-22-1214/2025).

43.3. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad tai, jog drausminė atsakomybė buvo įgyvendinta prieš baudžiamąją atsakomybę, neužkerta galimybės asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis drausminei atsakomybei įgyvendinti (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2/2007">2K-7-2/2007</a>, 2K-71/2013). Būtent didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2/2007">2K-7-2/2007</a>, 2K-226-976/2020, 2K-137-489/2022).???Didelės žalos požymis reiškia didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, 2K-17/2014, 2K-180-693/2015). Taigi, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, nepaisant jau pritaikytos drausminės atsakomybės už tą pačią veiką, tačiau tik nustačius, kad neteisėta veika yra tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, ir jeigu nustatyta tokios veikos sukelta didelė žala.

44. Nagrinėjamoje byloje A. G. veiksmai, jam vykdant prokuroro funkcijas, buvo įvertinti ir drausmine, ir baudžiamąja tvarka.

44.1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. P-584 „Dėl A. G. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ A. G. buvo atleistas, nes jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (3 t., b. l. 3–7), ši nuobauda palikta galioti priėmus galutinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQtNDkyLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-24-492/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-24-492/2025">eA-24-492/2025</a>.

44.2. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. G. kaip prokuroras, organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą ir šiam tyrimui vadovaudamas, nurodė nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 3061 straipsnį (t. y. gavęs 2017 m. spalio 30 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog kratos metu iš V. V. gyvenamosios vietos paimto automobilio „BMW X5“ identifikacinis numeris yra suklastotas, nurodė ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei R. B. nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal BK 3061 straipsnį, taip apsunkindamas nusikalstamos veikos nustatymo aplinkybes, nes ikiteisminis tyrimas dėl šių aplinkybių buvo pradėtas tik 2018 m. vasario 5 d.), neteisėtai atskleidė tarnybos paslaptį sudarančius ikiteisminio tyrimo duomenis įtariamojo V. V. gynėjui advokatui A. S. (o būtent su V. V. gynėju A. S. aptarė, kokią papildomą medžiagą surinkti teikiant skundą aukštesniajam prokurorui dėl 2018 m. sausio 9 d. jo, A. G., nutarimo atmesti advokato A. S. skundą; ir informavo apie tyrimo metu gautų specialisto išvadų rezultatus, terminą, iki kada turi būti gautos likusios specialisto išvados, prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką) ir tuo metu įtariamojo gynėjo A. S. prašymu 2018 m. kovo 30 d. leido V. V. laikinai nesilaikyti pastarajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų, taip piktnaudžiavo prokuroro tarnybine padėtimi, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos prokuratūra (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 114, 115 punktai).

45. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad byloje nustatyti A. G. veiksmai yra tinkamai įvertinti kaip neatitinkantys aukštų prokurorams keliamų profesinio elgesio standartų, ir dėl to jam pritaikyta drausminė atsakomybė. Tačiau A. G. veiksmuose nėra objektyviųjų nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių – pavojingos veikos, kuri sukeltų didelę žalą. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 228 straipsnio 1 dalį, išteisindamas A. G. kaip nepadariusį veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

45.1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad A. G. neoficialus bendravimas su advokatu A. S., su kuriuo jis, kaip nustatyta, palaikė draugiškus santykius, vykstant ikiteisminiam tyrimui neoficialiai aptarinėjo jame atliekamus veiksmus, tyrime priimtus sprendimus ir jų pasekmes, neatitiko griežtų BPK ir kitų prokuroro procesinei ir neprocesinei veiklai keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad susidariusioje situacijoje A. G. arba turėjo nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, atsižvelgdamas į glaudžius santykius su įtariamojo gynėju, arba griežtai laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl gynėjo informavimo apie ikiteisminio tyrimo eigą, neoficialiai su gynėju nekalbėti, nediskutuoti ir nevertinti ikiteisminio tyrimo veiksmų bei gaunamų rezultatų. Tačiau tokius buvusio prokuroro veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamuoju teisiniu aspektu tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad visi A. G. inkriminuoti veiksmai, tarp jų ir tie, kuriuos nusikalstamais pripažino apeliacinės instancijos teismas, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

45.2. Vertinant ikiteisminio tyrimo pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį nepradėjimo aplinkybes, byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 4 d. kratos pas V. V. metu buvo paimtas automobilis BMW; 2017 m. spalio 30 d. gauta specialisto išvada, adresuota ikiteisminio tyrimo pareigūnei R. B., joje nurodyta, kad tirto automobilio identifikacinis numeris VIN yra pakeistas (išvada atsiųsta pagal 2017 m. spalio 31 d. lydraštį). A. G. išnagrinėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. gautą A. V. prašymą grąžinti jai priklausantį automobilį ir šį prašymą 2017 m. spalio 16 d. nutarimu atmetė, motyvuodamas tuo, kad automobilio tyrimas nėra baigtas. A. G., gavęs 2018 m. vasario 5 d. A. V. prašymą informuoti ją apie tai, ar dėl automobilio identifikacinio numerio suklastojimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2018 m. vasario 12 d. raštu atsakė, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį yra atliekamas ir kad 2018 m. vasario 7 d. yra priimtas nutarimas automobilį grąžinti jo teisėtam savininkui. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. V. vardu registruoto automobilio identifikacinio numerio suklastojimo tyrėjos R. B. surašytu tarnybiniu pranešimu Klaipėdos apskrities VPK KPONTV viršininkui V. Narutavičiui buvo pradėtas 2018 m. vasario 5 d., t. y. tą dieną, kai prokuratūroje buvo gautas A. V. prašymas pateikti jai informaciją.

45.3. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą, kai pareigūnas pats nustato nusikalstamos veikos požymius, reglamentuoja BPK 171 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas pareigūno tarnybiniu pranešimu ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojamas prokuroras.

45.4. Taigi, esant šioms aplinkybėms, byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad prokuroras A. G. iš esmės pažeidė BPK reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimo veikdamas V. V. interesais ir taip piktnaudžiavo tarnyba. Kaip minėta pirmiau, pagal teisinį reguliavimą ikiteisminio tyrimo pareigūnė, gavusi informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 3061 straipsnyje, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ir apie tai informuoti prokurorą; ikiteisminis tyrimas, nors ir vėliau, buvo pradėtas; automobilis grąžintas teisėtiems savininkams.

45.5. Byloje nustatyta, kad A. G. ir A. S., susitikę 2018 m. sausio 9 d. ir kovo 14 d., kalbėjosi ir apie nagrinėjamoje byloje aptariamą ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. G. šių susitikimų metu atliko veiksmus, nesuderinamus su tarnybos prokuratūroje interesais ir prokuroro funkcijomis, o būtent su V. V. gynėju A. S. aptarė, kokią papildomą medžiagą surinkti teikiant skundą aukštesniajam prokurorui dėl 2018 m. sausio 9 d. jo, A. G., nutarimo atmesti advokato A. S. skundą, ir 2018 m. sausio 17 d. tenkino A. S. 2018 m. sausio 10 d. prašymą susipažinti su tyrimo medžiaga, kuria remdamasis A. S. 2018 m. sausio 29 d. pateikė skundą vyriausiajam prokurorui dėl A. G. nutarimo, taip pat atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis: informavo apie tyrimo metu gautų specialisto išvadų rezultatus, terminą, iki kada turi būti gautos likusios specialisto išvados, prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką.

45.6. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi A. G. neoficialiai teiktos advokatui informacijos turinį ir tokios informacijos atskleidimo pasekmes, daro išvadą, jog tokie A. G. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

45.7. Byloje nustatyta, kad A. G. atmetė advokato A. S. skundą dėl policijos pareigūnų, kurie 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė 59 V. V. padarytus intensyvios priežiūros pažeidimus, veiksmų. Susitikimų metu A. G. apie tai pasakė A. S.; šis nurodė, kad šį A. G. sprendimą skųs aukštesniam prokurorui, ir A. G. pasiūlė advokatui, renkant skundui pagrįsti medžiagą, pasidomėti, ar fiksuotas toks didelis kardomosios priemonės pažeidimų skaičius nėra susijęs su V. V. dėvimo elektroninio stebėjimo įtaiso netinkamu veikimu. 2018 m. sausio 17 d. A. G., patenkinęs advokato prašymą, leido jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusia su pareigūnų teikta informacija apie elektroninio prietaiso veikimą.

45.8. BPK 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta įtariamojo gynėjo teisė, pateikus rašytinį prašymą, bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prokuroras, įvertinęs, ar toks susipažinimas negali pakenkti tyrimo sėkmei, turi diskreciją nuspręsti, ar tenkinti tokį prašymą. Prokuroro ir advokatų teisėto bendravimo, jiems atliekant procesines funkcijas, formos ir ribos nėra reglamentuojamos BPK, tačiau nustatomos remiantis bendraisiais teisės principais, taip pat profesinės etikos taisyklėmis.

45.9. Taigi, byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog nei advokato neformalus informavimas žodžiu apie jau priimtą prokuroro sprendimą, nei prokuroro pasvarstymas apie techninio pobūdžio nesklandumus, galimai lėmusius intensyviai įtariamojo priežiūrai taikomo elektroninio prietaiso neteisingus rodmenis, nei leidimas advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais, susijusiais su pareigūnų pranešimais dėl V. V. skirtos kardomosios priemonės pažeidimo, kurie reikalingi advokato skundui surašyti, nėra tokie veiksmai, kurie nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinami kaip nusikalstama veika.

45.10. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad A. G., sužinojęs iš pareigūnų ikiteisminio tyrimo duomenis apie tyrimo metu gautų specialisto išvadų rezultatus; terminą, iki kada turi būti gautos likusios specialisto išvados; prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką ir juos atskleidęs A. S., piktnaudžiavo prokuroro tarnybine padėtimi.

45.11. Byloje nėra ginčo, jog A. G. pranešė A. S., kad ikiteisminio tyrimo metu gauta dalis specialistų išvadų ir kad ant tirtų objektų nerasta jokių V. V. pėdsakų, pasakydamas, kad jiems nereikia bijoti dėl,,pakišimo“, pasakė ir tai, kada planuojama gauti likusias išvadas, taip pat prognozuojamą ikiteisminio tyrimo užbaigimo laiką.

45.12. Taigi, įvertinus BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę prokurorui skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat tai, kad visi aptariami ir bylai reikalingi tyrimo veiksmai jau buvo atlikti ir jų rezultatai gauti, darytina išvada, kad šios informacijos atskleidimas negalėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui arba neteisėtai padėti įtariamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

45.13. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad A. G. sprendimas laikinai pakeisti intensyvios priežiūros taikymo sąlygas V. V., t. y. leisti jam ilgiau teisėtai nebūti savo gyvenamojoje vietoje tris dienas Velykų savaitgalį, nepripažintinas neteisėtu veikimu piktnaudžiaujant tarnyba, sukėlusiu didelę žalą.

45.14. 2018 m. kovo 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi nuo 2018 m. kovo 5 d. trijų mėnesių laikotarpiui buvo pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, įpareigojant V. V. būti namuose darbo dienomis nuo 20 val. iki 7 val., nedarbo dienomis – nuo 13 val. iki 7 val., A. G., gavęs 2018 m. kovo 28 d. V. V. gynėjo A. S. prašymą sušvelninti V. V. taikomos kardomosios priemonės sąlygas, aptaręs galimą kardomosios priemonės sąlygų keitimą su pareigūnais, šį prašymą tenkino iš dalies: V. V. leista nebūti savo gyvenamojoje vietoje nuo 7 iki 20 val. 2018 m. kovo 31 d., balandžio 1 ir 2 dienomis, Velykų savaitgalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. 2017 m. gruodžio 20 d. tenkino iš esmės analogišką advokato prašymą leisti V. V. išeiti iš namų 2017 m. gruodžio 24–26 d. (Kūčių ir Kalėdų laikotarpiu) nuo 7 iki 22 val., tačiau šis tuo metu buvusio prokuroro sprendimas kaltinime neinkriminuotas.

45.15. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. G., šventiniu laikotarpiu sušvelnindamas V. V. intensyvios priežiūros sąlygas, priėmė pagrįstą sprendimą pagal savo kompetenciją. Byloje nenustatyta, kad tokiu sprendimu buvo pažeistos kardomųjų priemonių skyrimo taisyklės, taikomos kartu su proporcingumo principu (BPK 139 straipsnio 1 dalis, BPK 11 straipsnis), ar toks sprendimas pakenkė ikiteisminio tyrimo sėkmei, t. y. sukėlė baudžiamajame įstatyme nustatytas pasekmes.

46. Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad A. G., būdamas ikiteisminį tyrimą, kuriame pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas V. V., organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras ir neformaliai bendraudamas su įtariamojo gynėju A. S., neatliko tokio pobūdžio V. V. naudingų veiksmų, kurie sukeltų didelę žalą prokuratūrai ir valstybei ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tiek atskiri A. G. atlikti veiksmai, tiek jų visuma galėjo būti ir buvo įvertinti drausminės atsakomybės požiūriu.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo

47. Nuteistojo A. S. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nevertino reikšmingų aplinkybių (t. y. kad nuteistajam diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, dėl to taikomas ilgalaikis stacionarus gydymas, o dėl sunkios ligos jis prarado galimybę dirbti, dėl to gauna tik (duomenys neskelbtini) negalios pensiją, iš kurios moka būsto paskolą, perka vaistus ir pan.), dėl to A. S. paskyrė aiškiai per griežtą ir neproporcingą bausmę – 500 MGL dydžio baudą, nes nuteistasis neturi jokios realios galimybės jos sumokėti.

48. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

48.1. Bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-103-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

48.2. Pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos.

49. Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo argumentus neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjamoje byloje nuteistajam A. S. paskyrus 500 MGL dydžio baudą, buvo pažeisti BK nuostatų, skirtų bausmės skyrimui, reikalavimai.

49.1. Už BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nurodytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda.

49.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo A. S. už padarytą jo korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas, tarp jų ir kasaciniame skunde nurodytas, aplinkybes (t. y. vertino nuteistojo duomenis tiek dėl A. S. diagnozuotų ligų ir gydymo, tiek dėl jo sunkios finansinės padėties), nenustatė pagrindo jas vertinti kitaip ir dėl to sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės – baudos dydį. Be to, svarbu pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo A. S. sveikatos būklę ir jo finansinę padėtį, nustatė ilgesnį – dvejų metų terminą, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda.

49.3. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155-489/2023">2K-155-489/2023</a>). Kaltininko liga kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat savaime nėra pripažįstama išimtine aplinkybe, lemiančia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-942/2022">2K-16-942/2022</a>, 2K-278-489/2022, 2K-218-628/2024 ir kt.). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.

49.4. Taigi, teisės taikymo aspektu patikrinus žemesnės instancijos teismų sprendimus, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje A. S., nuteistam už BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatytą apysunkį nusikaltimą, paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, kuri artima minimaliam baudos bausmės dydžiui, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo.

50. Kasatoriaus gynėjo H. Mackevičiaus kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nuteistajam A. S. taikė turto konfiskavimą. Kasatoriaus nuomone, teismai nenustatė, kad nuteistasis A. S. priėmė iš V. V. 5500 Eur kyšį, melagingai jam nurodęs paveikti prokurorą A. G.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, neatitinka bylos duomenų, prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

51.1. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotino turto, kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), negalima paimti iš kaltininko, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Be to, turto konfiskavimu siekiama panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.

51.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. reikalaujamos pinigų sumos per tris kartus (iš viso 5500 Eur) jam buvo perduotos, ir jis taip prekiaudamas poveikiu gavo turtinę naudą (šias lėšas priimdamas ir pasilikdamas sau), todėl teismai pagrįstai ir teisėtai nusprendė konfiskuoti šias iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, išieškant šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5500 Eur.

Dėl bausmių bendrinimo

52. Nuteistasis V. V. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, 2025 m. gegužės 14 d. išnagrinėjęs dvi baudžiamąsias bylas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjQtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-24-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-24-658/2025">1A-24-658/2025</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjUtNjU4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-25-658/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-25-658/2025">1A-25-658/2025</a> bei paskelbęs jose nuosprendžius, nesubendrindamas pirmosios instancijos teismų nuosprendžiais jam paskirtų bausmių, pažeidė jo teisę į teisingą teismą (t. y. skųsti bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo teisėtumą bei pagrįstumą) ir taip padarė esminį BPK pažeidimą.

53. Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 3 dalimi, esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad nuteistojo V. V. procesinių teisių pažeidimų proceso metu nebuvo padaryta.

53.1. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu nebuvo prašoma subendrinti V. V. bausmių, paskirtų Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiais, o 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas tik prašė į šioje nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės atliktą dalį ir laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi jau buvo įskaitytas į V. V. paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

53.2. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog prieš priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį nagrinėjamoje byloje ir po jo priėmimo buvo priimta ir naujų procesinių sprendimų, bei siekdamas išvengti galimo dvigubo bausmių subendrinimo ir (ar) nuteistojo padėties pasunkinimo, pagrįstai jais paskirtų bausmių ir nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės bendrinimo klausimą paliko spręsti BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

53.3. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistojo V. V. kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl keliais jam nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo yra išspręstas nuosprendžių vykdymo procese, vadovaujantis BPK VII dalyje, 361, 362, 364 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, 2025 m. gegužės 14 d. įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiams, jų vykdymo proceso metu Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo teikimą nuteistajam V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais, pakeistais Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais, paskirtos bausmės subendrintos su jam ankstesniu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šios priimtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas pagal nuteistojo V. V. gynėjo skundą patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutartimi, kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

53.4. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistajam V. V. bausmių subendrinimo klausimas byloje yra išspręstas tinkamai, o skųsti bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo teisėtumą bei pagrįstumą kasatoriui buvo suteikta teisė vykdymo procese, šia teise ir buvo pasinaudota. Be to, pažymėtina, kad bausmių bendrinimo procese padaryti apsirikimai ar netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas bendrinant bausmes gali būti sprendžiami ne tik nuosprendžių vykdymo metu, bet ir kreipiantis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagal BPK 451 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. V. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinius skundus atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė