Dėl statinių pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuostolių ir sunaikinto turto vertės atlyginimo, teisinės registracijos panaikinimo, įsakymų panaikinimo ir pastatų nugriovimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-129/2007

Procesinio sprendimo kategorija 30.10 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko,

sekretoriaujant Vidai Bagdzevičienei,

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Valaitytei,

atsakovui ir atsakovo R. Rusonio individualios įmonės atstovui R. R.,

atsakovo R. R. atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. R. ir Rimanto Rusonio individualios įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. R., Rimanto Rusonio individualiai įmonei, Kauno sporto klubui „Setas“, VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Zitai Kasperovičienei, dėl statinių pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuostolių ir sunaikinto turto vertės atlyginimo, teisinės registracijos panaikinimo, įsakymų panaikinimo ir pastatų nugriovimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad 1995 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registre Kauno miesto tarybos nuosavybės teise buvo įregistruota 2788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė prie pastato, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A. 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ši aikštelė buvo išnuomota atsakovui Kauno sporto klubui „Setas“, atstovaujamam atsakovo R. R. Kadangi nuomininkas šios sutarties nevykdė, nuomos mokesčio nemokėjo, o aikštelę naudojo ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį, tai 2000 m. vasario 11 d. Kauno miesto savivaldybės valdyba kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo, nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, tačiau šis įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra įvykdytas – atsakovas Kauno sporto klubas „Setas“ nebuvo iškeldintas, o aikštelę komercinei veiklai naudojo ir naudoja atsakovas R. R. Pastarasis (tuo metu – Kauno sporto klubo „Setas“ prezidentas) buvo įspėtas dėl aikštelės atlaisvinimo, tačiau šio reikalavimo nevykdė. 1996 m. spalio 14 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyrius 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutarties pagrindu (nepaisydamas to, kad šios sutarties galiojimo terminas buvo iki 1999 m. sausio 1 d. ir joje kitų statinių statybos galimybė nebuvo nustatyta) išdavė sporto klubo „Setas“ prezidentui R. R. leidimą statyti sporto aikštyną su sporto sale Kaune, Ukmergės g. 22A. 1998 m. gegužės 25 d. buvo išduotas statinių – sporto aikštyno su lengvų konstrukcijų pastatu – priėmimo naudoti aktas. 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas Kauno sporto klubas „Setas“ šį nekilnojamąjį turtą (karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž su priklausiniais – kiemo statiniais), esantį Kaune, Ukmergės g. 22A, už 20 000 Lt pardavė atsakovui R. R., kuris 1999 m. gruodžio 8 d. minėtą turtą (taip pat ir savivaldybei priklausančios asfaltuotos sporto aikštelės dalį) šio sandorio pagrindu įregistravo savo vardu. Ieškovo teigimu, minėta pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir šiurkščiai pažeidžianti jo, kaip savininko, teises (1964 m. CK 47 straipsnis). Atsakovas R. R. žinojo, kad 2788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė priklauso ieškovui, nes pats, būdamas Kauno sporto klubo „Setas“ prezidentas, pasirašė šios aikštelės nuomos sutartį, todėl elgėsi nesąžiningai, siekdamas neteisėtai praturtėti. Pripažinus 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, ieškovas prašė taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) ir panaikinti nurodyto turto teisinę registraciją R. R. vardu; taip pat panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45), o 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0031, sudarytą su atsakovu R. R., pripažinti negaliojančia. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2005 m. sausio 25 d. atlikus einamąją asfaltuotos sporto aikštelės, esančios Kaune, Ukmergės g. 22A, inventorizaciją, paaiškėjo, kad aikštelės plotas yra tik 2097 kv. m, t. y. 691 kv. m jo (ieškovo) aikštelės yra pasisavinta ir sunaikinta, nes ant jos pastatytas ginčijamas pastatas su priklausiniais. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovams R. R., Kauno sporto klubui „Setas“ ir kt. 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno sporto klubui „Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, sporto aikštelės, esančios Kaune, Ukmergės g. 22A, teisinę registraciją R. R. vardu, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės pardavimo R. R. ir grąžino šią Kauno miesto tarybai. Toje byloje teismas nustatė, kad statybos leidimas buvo išduotas, ginčijamą pastatą leista eksploatuoti ir pastato su priklausiniais, tarp jų – ir ieškovui nuosavybės teise priklausančios aikštelės, teisinė registracija buvo atlikta neteisėtai. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismui panaikinus leidimą statyti ir pastato priėmimo naudoti aktą, visi statiniai, pastatyti ant sunaikintos asfaltuotos sporto aikštelės dalies, ieškovo manymu, yra savavališka statyba, todėl atsakovas R. R. įpareigotinas juos nugriauti (CK 4.103, 6.147 ir 6.148 straipsniai) ir, taikant restituciją, atlyginti didžiausią sunaikintos 691 kv. m aikštelės vertę – 73 110 Lt (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Be to, 2003 metais ieškovas kreipėsi į Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą dėl R. R. neteisėtos veiklos vykdymo ginčijamoje aikštelėje. Kelti baudžiamąją bylą buvo atsisakyta, tačiau tyrimo metu apklaustas R. R. parodė, kad asmenys už automobilių saugojimą moka jo individualiai įmonei. Tai rodo, kad R. R. per savo įsteigtą įmonę vykdė ir vykdo veiklą ieškovui priklausančioje aikštelėje. R. R. pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir žemės nuomos mokesčio už 2003-2004 metus už 2788 kv.m ploto žemės sklypą sumokėjimas taip pat patvirtina, kad atsakovas iki šiol naudojasi ginčo aikštele. Kadangi ieškovas dėl R. R., veikusio per savo individualią įmonę, veiksmų negalėjo išnuomoti savo aikštelės ir gauti bent minimalią nuomos kainą, tai, remiantis CK 6.242, 6.249, 6.251 ir 6.258 straipsniais, už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gegužės 15 d. (už laikotarpį iki 2000 m. spalio 1 d. skola priteista iš Kauno sporto klubo „Setas“) atsakovas R. Rusonio individuali įmonė turi atlyginti ieškovui negauto nuomos mokesčio už 2788 kv. m asfaltuotą aikštelę dydžio nuostolius, kurie (skaičiuojant pagal Savivaldybės 1999 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatytą minimalią pradinę 1 kv. m išnuomojamų asfaltuotų aikštelių nuomos kainą – 5 Lt (su PVM) per metus) yra 72 078,54 Lt (64 472,50 Lt nuostolių atlyginimo ir 7606,04 Lt metinių palūkanų (5 proc.). Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž su priklausiniais – kiemo statiniais, esančius Kaune, Ukmergės g. 22A; 2) panaikinti pastato 1U1ž su priklausiniais, esančių Kaune, Ukmergės g. 22A, teisinę registraciją atsakovo R. R. vardu; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732; 4) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0031; 5) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos“; 6) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45); 7) priteisti ieškovui iš atsakovo R. Rusonio individualios įmonės, o nesant pakankamai turto – iš atsakovo R. R., nuostolių už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gegužės 15 d., atsiradusių nepagrįstai praturtėjus, t. y. nemokamai naudojantis 2788 kv. m asfaltuota aikštele prie pastato, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A, atlyginimą – 72 078,54 Lt, ir atlyginti didžiausią sunaikintos 691 kv. m ploto asfaltuotos aikštelės, esančios Kaune, Ukmergės g. 22A, dalies vertę – 73 110 Lt; 8) įpareigoti atsakovą R. R. per du mėnesius nugriauti visus statinius, pastatytus ant aikštelės, esančios Kaune, Ukmergės g. 22A.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovui Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovų Rimanto Rusonio individualios įmonės ir R. R. 53 318 Lt nuostolių atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažindamas nepagrįstais ieškovo motyvus dėl 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas atsižvelgė į tai, kad Kauno sporto klubas „Setas“ turėjo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, išnuomotoje aikštelėje pastatytas sporto kompleksas buvo priimtas naudoti ir įregistruotas, o rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad ginčijami statiniai yra laikini, byloje nėra. Teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas leidimas statyti ir priėmimo naudoti aktas, jokių teisinių pasekmių ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties (išskyrus sutarties dalį dėl kiemo aikštelės nuosavybės) galiojimui nesukelia, nes leidimas statyti ir statinio priėmimo naudoti aktas nuo statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre netenka galios ir be teismo sprendimo (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 punktas, 24 straipsnis), todėl 1998 metais nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčijamas pastatas netapo savavališku statiniu. Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu Kauno sporto klubo „Setas“ nuosavybės teisė į pastatą nebuvo įstatymo nustatyta tvarka ginčijama, panaikinta ar kitaip apribota, todėl sporto klubas teisėtai ir pagrįstai pardavė jam priklausantį turtą R. R. Jokių teisiškai reikšmingų ir neginčijamų įrodymų, kad R. R., sudarydamas ginčijamą pirkimo-pardavimo sandorį, elgėsi nesąžiningai, ieškovas teismui nepateikė, taip pat nenurodė aplinkybių ir argumentų, kokių įstatymų reikalavimų šis sandoris neatitiko, kad jį būtų galima pripažinti niekiniu 1964 m. CK 47 straipsnio pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pripažinęs R. R. teisėtu ginčijamų pastatų savininku, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl šių pastatų teisinės registracijos R. R. vardu panaikinimo bei R. R. įpareigojimo nugriauti jam priklausančius pastatus. Sprendimą atmesti ieškovo reikalavimus dėl ieškinyje nurodytų įsakymų ir sutikimo panaikinimo bei valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia teismas grindė tuo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių jo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas 762 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A, detalusis planas ir pasiūlyta išnuomoti šį žemės sklypą R. R., taip pat tuo, kad R. R. pateikė visus reikalingus dokumentus dėl sklypo nuomos, be to, visi būtini valstybinės žemės nuomos dokumentai buvo tinkamai suderinti ir su Kauno miesto savivaldybe (ieškovu). Ginčijami administraciniai aktai ir nuomos sutartis, teismo vertinimu, atitinka įstatyme nustatytą formą ir turinį, yra priimti bei sudaryti laikantis galiojančių įstatymų, todėl ieškovo nurodytais motyvais nėra pagrindo juos naikinti. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius, atsiradusius atsakovui R. Rusonio įmonei nemokamai naudojantis ginčijama aikštele ir taip nepagrįstai praturtėjant, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 5 d. iki 2001 m. sausio 18 d. atsakovas Kauno sporto klubas „Setas“ nuomos sutarties pagrindu teisėtai naudojosi 2788 kv. m aikštele, esančia Kaune, Ukmergės g. 22A, tačiau nuo to momento, kai Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-345/2001 nutraukė 1996 m. sausio 5 d. aikštelės nuomos sutartį, iki 2005 m. vasario 17 d., kai Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo R. R. žemės sklypą, jis ir jo individuali įmonė be teisinio pagrindo naudojosi aikštele, o ieškovo teisė netrukdomai naudotis jam priklausančia aikštele buvo pažeista ir turi būti ginama. Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovo prašomus nuostolius kaip jo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs nuomodamas 2788 kv. m ploto aikštelę po 5 Lt už 1 kv. m per metus. Nuostolius teismas priteisė už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 18 d., kai Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo nutraukta 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartis su sporto klubu „Setas“, iki 2005 m. vasario 17 d., kai Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo 789 kv. m žemės sklypą R. R. Teismas nustatė, kad per šį laikotarpį ieškovas negavo 55 760 Lt pajamų, šią sumą sumažino 2442 Lt – R. R. už 2003-2004 metus sumokėtu žemės nuomos mokesčiu. Ieškovo reikalavimą, R. Rusonio individualiai įmonei neturint lėšų, nuostolius priteisti iš R. R. teismas atmetė kaip prašymą priimti sąlyginį sprendimą (CPK 267 straipsnis) ir priteisė nuostolius solidariai iš abiejų atsakovų. Reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų (7606,04 Lt) priteisimo (CK 6.258 straipsnio 7 dalis) teismas atmetė kaip nepagrįstą dėl to, kad įstatyme nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių terminas tokio pobūdžio reikalavimui reikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taip pat dėl to, kad ieškovas ir atsakovai nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl netesybų. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti didžiausią sunaikintos 691 kv. m ploto aikštelės vertę – 73 110 Lt, teismas nustatė, kad ši aikštelės dalis buvo sugadinta ir sporto kompleksas buvo pastatytas ieškovui žinant. Sporto komplekso pastatas buvo priimtas naudoti 1998 m. gegužės 25 d., todėl nuo to momento ieškovas turėjo teisę reikšti pretenzijas dėl asfalto dangos sunaikinimo. Teismas laikė, kad šiam ieškovo reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), ir atsakovo prašymu taikė senaties terminą. Be to, nustatęs, kad 691 kv. m ploto aikštelę, vykdydamas statybos darbus, sugadino Kauno sporto klubas „Setas“, ieškovo reikalavimą priteisti 73 110 Lt iš atsakovų R. Rusonio individualios įmonės ir R. R., ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad šie atsakovai būtų padarę prašomą priteisti žalą, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų R. R. ir Rimanto Rusonio individualios įmonės apeliacinius skundus, 2006 m. birželio 5 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti didžiausią sunaikintos aikštelės vertę, paliko nepakeistą; teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui Kauno miesto savivaldybei priteista solidariai iš atsakovų R. R. ir Rimanto Rusonio individualios įmonės 53 318 Lt nuostolių atlyginimo, pakeitė ir šią sprendimo dalį išdėstė taip: priteisti ieškovui Kauno miesto savivaldybei iš atsakovo R. R. 11 344,77 Lt nuostolių atlyginimo ir 335,15 Lt metinių palūkanų, o iš atsakovų R. R. ir Rimanto Rusonio individualios įmonės – solidariai 29 714,49 Lt nuostolių atlyginimo ir 973,29 Lt metinių palūkanų; kitą teismo sprendimo dalį panaikino ir šią ieškinio dalį patenkino – pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž su priklausiniais – kiemo statiniais, esančius Kaune, Ukmergės g. 22A; priteisė iš Kauno sporto klubo „Setas“ R. R. 20 000 Lt; panaikino pastato 1U1ž ir kiemo statinių, esančių Kaune, Ukmergės g. 22A, teisinę registraciją R. R. vardu; įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą 1U1ž ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius Kaune, Ukmergės g. 22A; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos“; pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. 1901/0059:52, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A, nuomos R. R.; panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Nesutikdama su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėjų kolegija nurodė, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas pastatas buvo pastatytas ant sunaikintos ieškovui nuosavybės teise priklausiusios asfaltuotos aikštelės dalies, patvirtina, kad pastato statyba, kartu ir jo pardavimas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir 1964 m. CK 1421 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Aplinkybę, kad Kauno sporto kubas „Setas“ nustatyta tvarka neįgijo nuosavybės teisės į ginčijamą pastatą, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu buvo panaikinti kaip išduoti prieštaraujant galiojančiai tvarkai 1996 m. spalio 14 d. leidimas statyti bei 1998 m. gegužės 25 d. pastato priėmimo naudoti aktas (1964 m. CK 114 straipsnio 1 dalis, CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nurodytas Kauno apygardos teismo sprendimas nesukėlė nagrinėjamam ginčui jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Priešingai, leidimo statyti ir statinio priėmimo naudoti akto panaikinimas kartu su nustatyta aplinkybe, kad statant pastatą buvo pažeista ieškovo nuosavybės teisė sunaikinant dalį jam priklausiusio turto, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog Kauno sporto klubas „Setas“ neįgijo nuosavybės teisių į ginčijamą pastatą, ir pripažinti šio pastato pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, 1964 m. CK 47, 1421 straipsniai, CK 4.20 straipsnis, CPK 18 straipsnis). Nustačiusi, kad atsakovui R. R. turėjo būti žinomos ginčijamo pastato statybos aplinkybės, taip pat ir tai, kad jis statomas ant ieškovui nuosavybės teise priklausiusios sunaikintos asfaltuotos aikštelės dalies, ir todėl padariusi išvadą, jog nėra pagrindo laikyti atsakovą R. R. sąžiningu įgijėju, teisėjų kolegija sprendė, kad, pripažinus 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, turėtų būti taikoma dvišalė restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgusi į tai, kad Kauno sporto klubui „Setas“ išduotas leidimas ginčijamo pastato statybai buvo panaikintas, o statant pastatą buvo pažeistos ieškovo nuosavybės teisės prievarta paimant dalį jam priklausančio turto, ir į tai, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą, teisėjų kolegija pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl pastato nugriovimo (CK 4.103 straipsnio 2, 3 dalys). Nustačiusi, kad realiai ginčijamo pastato statybą vykdė ne sporto klubas „Setas“, o R. R., kolegija taikė vienašalę restituciją, įpareigodama sporto klubą „Setas“ grąžinti R. R. pagal pirkimo-pardavimo sandorį gautą pinigų sumą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), o atsakovą R. R., kaip faktinį ginčijamo pastato statytoją ir jo dabartinį valdytoją, įpareigojo jį nugriauti (CK 4.23 straipsnio 1 dalis, 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Pripažinusi negaliojančia ginčijamų statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kolegija panaikino ir šių statinių teisinę registraciją, atliktą atsakovo R. R. vardu. Kartu kolegija patenkino ieškovo reikalavimą dėl ieškinyje nurodytų administracinių aktų ir sutikimo panaikinimo bei valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, šį savo sprendimą motyvuodama tuo, kad šie dokumentai buvo priimti ir sutartis sudaryta remiantis faktu, kad atsakovui R. R. nuosavybės teise priklauso ginčijamas pastatas, o pripažinus pastato pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, teisinis minėtų dokumentų priėmimo pagrindas išnyko. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po nuomos sutarties su Kauno sporto klubu „Setas“ nutraukimo ginčijama aikštele naudojasi atsakovai R. R. ir jo individuali įmonė, teisėjų kolegija pripažino, kad teismas turėjo pagrindą ieškovo nuostolius, patirtus dėl jam priklausančios aikštelės neteisėto naudojimo, priteisti iš šių atsakovų. Tačiau, kolegijos vertinimu, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovui priteistinų nuostolių dydžio. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 18 d. sprendimas dėl aikštelės nuomos sutarties su sporto klubu „Setas“ nutraukimo įsiteisėjo tik 2001 m. birželio 5 d., Kauno apygardos teismui palikus jį nepakeistą, ir tik nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovui atsirado teisė reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovų. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas prašo nuostolių priteisimo ne už žemės, o už neteisėtą jam nuosavybės teise priklausančios asfaltuotos aikštelės naudojimą, kolegija sprendė, kad nuostoliai apskaičiuotini iki 2005 m. gegužės 15 d., kaip to prašė ieškovas, o ne iki 2005 m. vasario 17 d., kai buvo sudaryta žemės, ant kurios ši aikštelė įrengta, nuomos sutartis su atsakovu R. R. Dėl to teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu ir teismo sprendimą nuostolių dydį sumažinti R. R. sumokėtu žemės nuomos mokesčio dydžiu. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį pagal visą, t. y. 2788 kv. m, plotą, neatsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, kad dalis (691 kv. m) šios aikštelės buvo sunaikinta, ir nepagrįstai priteisė ieškovui nuostolius už neegzistuojančio daikto naudojimą. Nustačiusi, kad R. Rusonio individuali įmonė buvo įregistruota 2002 m. liepos 8 d., teisėjų kolegija pripažino, jog nėra pagrindo priteisti iš šios įmonės nuostolius, ieškovo patirtus iki jos įregistravimo. Dėl to, atsižvelgusi į aptartą laikotarpį, už kurį skaičiuotini nuostoliai, aikštelės plotą ir R. Rusonio individualios įmonės įregistravimo datą, teisėjų kolegija atitinkamai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių už neteisėtą naudojimąsi aikštele priteisimo. Naikindama teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, kolegija sprendė, kad šiam ieškovo reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas penkerių metų, o ne 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, ir šį ieškovo reikalavimą patenkino. Laikydama, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui dėl sunaikintos 691 kv. m ploto aikštelės dalies vertės atlyginimo sietina su ginčijamo pastato priėmimo eksploatuoti data – 1998 m. gegužės 25 d., nuo kurios ieškovui, kaip rūpestingam savo turto valdytojui, turėjo būti žinoma apie jo nuosavybės teisių pažeidimą, kolegija pripažino, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovų prašymą, turėjo pagrindą taikyti ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl turto vertės atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 2 dalis, 90 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovai R. R. ir Rimanto Rusonio individuali įmonė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškovo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. CK 4.33 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti. Taigi ieškovas galėjo savo teises ginti reikalaudamas atlyginti jam padarytą žalą. Ieškovas šį teisių gynimo būdą ir pasirinko, tačiau teismai pagrįstai nustatė, kad jis praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas Kauno miesto savivaldybė turėjo reikalavimo teisę dėl ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 1421 straipsnio, CK 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Ieškovui priklausiusi aikštelės dalis (691 kv. m asfalto dangos), pastačius ant jos ir 1998 m. gegužės 25 d. priėmus naudoti pastatą, kurio pirkimo-pardavimo sutartį ginčija ieškovas, buvo sunaikinta, o teisių į žemės sklypą, kurį užima ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties objektas (pastatas), ieškovas neturi. Dėl to minėto reikalavimo patenkinimas negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių. Ieškovas, manydamas, kad aikštelė buvo sunaikinta prieš jo valią, galėjo savo teises ginti deliktinės teisės pagrindu, reikalaudamas jam padarytos žalos atlyginimo, tačiau, kaip pagrįstai nustatė bylą nagrinėję teismai, ieškovas praleido įstatyme nustatytą trejų metų senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo laikyti atsakovą R. R. sąžiningu pastato įgijėju. Ieškovas R. R. nesąžiningumo neįrodė, o nurodyta teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai, patvirtinančiai, kad pastatas buvo statomas su Kauno miesto savivaldybės žinia, jos institucijoms ir pareigūnams dalyvaujant suderinimų gavimo, leidimo statyti išdavimo ir pastato priėmimo naudoti procese.

3. Bylos duomenys patvirtina, kad 2097 kv. m aikštele naudojosi atsakovas Kauno sporto klubas „Setas“, kurio nariai laikė savo automobilius šioje aikštelėje, o R. Rusonio individuali įmonė šiuos automobilius tik saugojo, taigi pajamas gavo už automobilių saugojimą, o ne už naudojimąsi ieškovo asfalto danga (aikštele). Dėl to ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su jam priklausančios aikštelės neteisėtu naudojimu, priteisimo iš R. R. ir jo individualios įmonės yra pareikštas netinkamam atsakovui. Bylą nagrinėję teismai, patenkindami šį ieškovo reikalavimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, ir tai lėmė netinkamą materialinės teisės normų (CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies) taikymą.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Kauno sporto klubas „Setas“ prašo kasacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodo, kad jis, atlikdamas ginčijamų pastatų teisinę registraciją R. R. vardu 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įstatymo nepažeidė, todėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta pastato 1U1ž ir kiemo statinių teisinė registracija, yra naikintina.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

1995 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registre Kauno miesto tarybos nuosavybės teise buvo įregistruota 2788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė prie pastato, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A. 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ši aikštelė buvo išnuomota atsakovui Kauno sporto klubui „Setas“, kuris, turėdamas 1996 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus išduotą leidimą aikštelėje vykdyti statybos darbus, pastatė joje sporto kompleksą. 1998 m. gegužės 25 d. buvo išduotas šio komplekso – sporto aikštyno su lengvų konstrukcijų pastatu – priėmimo naudoti aktas. Faktiškas statytojas buvo R. R., kuriam 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė šį nekilnojamąjį turtą (karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž su priklausiniais – kiemo statiniais), esantį Kaune, Ukmergės g. 22A. R. R. įsigytą turtą (taip pat ir ieškovui priklausančią asfaltuotą aikštelę) nurodyto sandorio pagrindu 1999 m. gruodžio 8 d. įregistravo savo vardu.

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 pagal ieškovės S. O. ieškinį atsakovams R. R., Kauno sporto klubui „Setas“ ir kt. 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno sporto klubui „Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės, esančios Kaune, Ukmergės g. 22A, teisinę registraciją R. R. vardu, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės pardavimo R. R. ir grąžino šią aikštelę Kauno miesto tarybai.

2005 m. sausio 25 d. atlikus einamąją asfaltuotos aikštelės, esančios Kaune, Ukmergės g. 22A, inventorizaciją, paaiškėjo, kad aikštelės yra tik 2097 kv. m, t. y 691 kv. m ieškovo aikštelės yra pasisavinta ir sunaikinta, nes ant jos pastatytas ginčijamas pastatas su priklausiniais.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatoriai, remdamiesi CK 4.33 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis nekilnojamojo daikto valdymo pabaigą, teigia, kad Kauno miesto savivaldybė per senaties terminą nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti jos pačios valia prarastą galimybę valdyti asfaltu dengtos sporto aikštelės 691 kv. m ploto dalį, esančią Kauno mieste, Ukmergės g. 22A, todėl prarado šios aikštelės dalies valdymo teisę. Kasatoriai aiškina, kad ieškovas pasirinko jo pažeistų teisių gynimo būdą, prašydamas priteisti žalos atlyginimą už neišlikusią sporto aikštelės dalį, bet šis jo prašymas buvo atmestas dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, tenkindama ieškovo ieškinį, nepagrįstai rėmėsi iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 142¹ straipsnio nuostatomis, reglamentavusiomis savininkų teisių garantijas. Be to, teisėjų kolegija priėmė prieštaringą sprendimą, nes atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo už statybos metu neišlikusią sporto aikštelės dalį, bet pripažino negaliojančia šioje dalyje esančio sporto komplekso 1U1ž pirkimo-pardavimo sutartį. Kasatoriai dar nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija neatsižvelgė į tai, jog 691 kv. m sporto aikštelės dalies, kaip daikto, nebėra. Jos vietoje liko tik žemė, kuri ieškovui nepriklauso. Kauno miesto savivaldybė apskritai yra netinkamas ieškovas dėl pirkimo-pardavimo sutarties, žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, šių sandorių teisinės registracijos panaikinimo, Kauno apskrities viršininko įsakymų dėl žemės išnuomojimo R. R. ir dėl sutikimo statyti naujus statinius bei rekonstruoti esamus.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo pirmąjį argumentą, pagrįstą CK 4.33 straipsnio nuostatomis, nes jos šioje byloje netaikytinos. Nurodytame straipsnyje reglamentuojamas nekilnojamojo daikto valdymo teisės, kaip savarankiškos daiktinės teisės, pasibaigimas, tuo tarpu ieškovas Kauno miesto savivaldybė yra ginčijamos aikštelės savininkas, t. y. aikštelė savivaldybei priklauso ne valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės, o nuosavybės teise (valdymo teisė šiuo atveju yra tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, o ne savarankiška daiktinė teisė). Duomenys, kad Kauno miesto savivaldybė nuo 1995 m. lapkričio 27 d. yra visos 2788 kv. m sporto aikštelės savininkė, yra užfiksuoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės registre ir atsakovų nebuvo paneigti (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Byloje yra nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į aikštelę, pastatant ginčijamus statinius, buvo pažeistos. Kauno miesto savivaldybė ieškinį pareiškė gindama savo kaip sporto aikštelės savininko teises.

Antrasis kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažeidė CK 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, taip pat yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus 1996 m. spalio 14 d. leidimą Nr. 54-6-96 Kauno sporto klubui „Setas“ vykdyti statybos darbus ir 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą. Pagal 1964 m. CK 114 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. CK 4.103 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pasistatė statinį turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Sporto komplekso 1U1ž statybos metu galiojusio 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad statytojas teise statyti gali naudotis turėdamas žemės sklypą, įsigytą nuosavybėn, valdomą nuomos sutarties pagrindu ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nei Kauno sporto klubas „Setas“, nei R. R., nei R. Rusonio individuali įmonė teisės į žemės sklypą, kuriame buvo statomas sporto kompleksas 1U1ž, neturėjo. Atsakovui R. R. 789 kv. m žemės sklypas buvo išnuomotas tik 2005 m. vasario 17 d., neatsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės pažeistą nuosavybės teisę į šiame žemės sklype esančią sporto aikštelės dalį. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti statant statinius CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių pažeidimo ar leidimo statyti išdavimo tvarkos pažeidimo. Toks atvejis yra nustatytas Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė CK 4.103 straipsnyje įtvirtintų nuostatų pažeidimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija teisingai nustatė, kad ginčijamų statinių faktinis statytojas buvo atsakovas R. R., todėl jį ir įpareigojo statinius nugriauti. Kad R. R. buvo faktinis ginčijamų statinių statytojas, patvirtina Kauno sporto klubo „Setas“ 1999 m. lapkričio 20 d. protokolas Nr. 12 (civilinė byla Nr. 2-5091/2001; T. 1, b. l. 138).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pagrįstai R. R. pripažino nesąžiningu nagrinėjamų teisinių santykių dalyviu, nes jis, būdamas Kauno sporto klubo „Setas“ prezidentas ir faktiškas ginčijamų statinių statytojas, statybas vykdė sporto aikštelėje, kuri nuosavybės teise priklausė ieškovui, ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, kuriame buvo vykdoma statyba. Dėl to atmestinas kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tinkamai neįvertino įrodymų, patvirtinančių atsakovo R. R. sąžiningumą.

Žemės sklypas R. R. 2005 metais buvo išnuomotas kaip pastatų šiame žemės sklype savininkui, neatsižvelgiant į tai, kad šie statiniai buvo pastatyti šiurkščiai pažeidžiant pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo imperatyviąsias nuostatas ir ieškovo nuosavybės teises. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija tinkamai taikė CK 1.80 straipsnio nuostatas ir pagrįstai pripažino negaliojančiais Kauno apskrities viršininko įsakymus dėl žemės išnuomojimo R. R. ir leidimo jam statyti šiame žemės sklype naujus statinius bei rekonstruoti esamus. Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas ieškovas, nes jai priklauso teisė naudotis žemės sklypu, ant kurio yra jai nuosavybės teise priklausantis statinys (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisė pasirinkti nuosavybės teisės gynybos būdą priklauso savininkui (CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Kasacinio skundo argumentai dėl žalos, padarytos nemokant Kauno miesto savivaldybei nuomos mokesčio už naudojimąsi sporto aikštele, yra susiję su fakto klausimais, todėl dėl šių kasacinio skundo argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinis teismas apskųstus sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties panaikinimo pagrindų, kasatorių skundo netenkina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas